Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie TAPATYBĘ, 2009 02 13
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave, nes tik tu esi Meilės ir Šviesos Šaltinis ir Centras visai kūrinijai, kurioje yra tavoji šeima, o jos narys esu ir aš, nors ir būdamas šiuo žmogiškuoju pavidalu. Aš garbinu tave, kad tu skleidi savo meilę visai kūrinijai, ir jos yra pilna visur, bet ją gali pajausti tik tau atsivėrusi siela. Aš garbinu tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
Mylimas Tėve, aš trokštu Tavojo mokymo apie mūsų tapatybę, nes mūsų Forume vyksta diskusijos, net yra tokių mūsų sielos brolių ir sesių, trokštančių savo tapatybę sunaikinti. Galbūt Tu galėtum suprantamai jiems paaiškinti, kas yra mūsų, kiekvieno, tapatybė?
---------------------------------------------------------------------------------------------------
Mano mylimas sūnau, ir mano visi vienodai mylimi vaikai, jūs kalbate apie tokius dalykus, kurie jūsų sielos broliams net ir šiandien dar nėra suprantami taip, kaip jie bus suprantami ateinančioms kartoms. Todėl jūs dar mažai ką žinote, nes šitoji Šviesa, kuri paskleista iš mūsų aukštesniųjų lygių jūsų pasauliui, jus dar labai akina. Todėl turės praeiti dar nemažai laiko ir ne viena karta nugyventi savo žemiškąjį gyvenimą Urantijoje, kada bus jūsų ateinančioms kartoms visiškai natūralus supratimas, kas yra kiekvieno asmens tapatybė.
Aš jums visiems, bet kiekvienam asmeniškai, padovanoju savo dovaną, kuri yra pavadinta asmenybe. Tačiau aš ją padovanoju tarsi tuščią indą, nors Man jis JAU YRA PRIPILDYTAS VISA AMŽINYBE, kaip jūs joje pasireikšite kiekvienu konkrečiu laiku.
O būtent tapatybė ir yra jūsų konkretus atsiskleidimas ryšyje su Manimi.
Kiek jūs puoselėjate GYVĄ ryšį su Manimi, tiek jūs savo tapatybę ir atskleidžiate iš Manosios jums suteiktos amžinosios asmenybės dovanos.
Aš laikau savo glėbyje visą amžinybę ir kiekvieną akimirką. Jūsų asmenybė taip pat laiko savosios asmeninės tapatybės visą amžinybę.
Tačiau kaip jūsų tapatybė pasireiškia kiekvieną akimirką, tokia ji egzistuoja savo patyrimu ir įgauna gyvą asmenybės, amžinosios Mano dovanos, pasireiškimą tuo momentu ryšyje su Manimi.
Tapatybė negali egzistuoti be gyvo ryšio su Manimi.
Jeigu Aš jums jau suteikiu savo dovaną – jūsų amžiną asmenybę – tai tuo pačiu jums suteikiu ir amžiną šitos asmenybės tapatybės pasireiškimą ryšyje su Manimi.
Jūs supainiojote savo žmogiškojo proto vaidmenį ir funkciją savo asmeniniame gyvenime ir savo ryšiuose su kitais savo sielos broliais ir sesėmis.
Jeigu jūs esate tėvai, tai jūs turite atitinkamą savo funkciją auklėti vaikus, kad jie turėtų savo asmeninį suratimą apie savo funkciją šitame jų gyvenimo tarpsnyje. Jeigu jūs dirbate kokioje nors įmonėje, jūs taip pat atliekate savo funkciją, vykdydami savo veiklą toje įmonėje. Tačiau tai skirtingi dalykai – jūsų veiksmai ir funkcija, atliekant tuos veiksmus, ir jūsų tapatybė.
Jūs Man esate jau dabar pasiekę Mane Rojuje, nors jūsų laukia milžiniškas kelias, kuriam įveikti prireiks jums sukaupti tiek patyrimų, kad jūs nepajėgūs tą suvokti. Lygiai taip pat tam keliui įveikti pririeks tiek laiko, kad jūs negalite įsivaizduoti. Net jūsų Saulės sistemos – Monmatijos – dar nebuvo, nors jūs savo supratimu saulę laikota amžina, jeigu jūs žvelgsite į praeities akimirką ir atseksite šitos akimirkos vystymąsi iki šios akimirkos, kaip per šį laiką vystėsi jūsų Saulės sistema, o jūsų planetos dar visiškai net nebuvo kosmose, tai jums dar daug daugiau prireiks laiko, kad patektumėte į Mano, ir kitų Lygiaverčių Mano Partnerių Rojaus Trejybėje, akivaizdą. Ir per visą šitą ilgą laiko patyrimą jūsų kelyje namo pas Mus, jūsų asmenybė atsiskleis vis naujais ir naujais patyrimų atspalviais, bet visą laiką išlikdama viena ir ta pati JŪSŲ TAPATYBĖ, bet kiekvienu atveju vis labiau priartėdama prie Manęs savo gyvu ryšiu su Manimi, ir savo asmenybės atsiskleidimu Mano labui, ir visų labui.
Tad dabar sugrįžtu prie Mano anksčiau pasakytos minties apie jūsų, kiekvieno, kokį nors atliekamą vaidmenį ir funkciją šeimoje, darbe, gatvėje, visuomenėje – jūs atliekate šį vaidmenį arba savo tapatybę PATVIRTINDAMI, arba ją UŽSLOPINDAMI.
Jeig jūs šeimoje auklėjate vaikus, tarpusavyje su vyru ar žmona, kaip sutuoktiniai, elgiatės su meile MANO LABUI IR MANO GEROVEI, tai jūs savo tapatybę tam vaidmeniui, ir tai funkcijai, PATVIRTINATE.
Jeigu jūs nebendraujate su meile, vaikus atsisakote auklėti meilės dėka visų labui, o ne savanaudiškumo, ne prisitaikymo, kad būtų geriau tik jūsų vaikui, ir dar kitų sąskaita, labui, tokiu atveju jūs savo tapatybę UŽSLOPINATE, ir jūs veikiate visiškai ne taip, kaip esu numatęs jums veikti AŠ, kad jūsų asmenybės dovana, kurią gavote iš Manęs, sužydėtų kuo ryškesnėmis jūsų TAPATYBĖS SPINDINČIOMIS SPALVOMIS.
Aš savyje talpinu viską, niekas neišsiveržia iš Mano glėbio. Net ir tie iš jūsų, kurie Mane prakeikiate ir nenorite eiti Mano jums parinktui keliu.
Tačiau Mano jums suteiktos asmenybės jūsų TAPATYBĖ pasireiškia tik tada, kada jūs veikiate meilės ir gėrio motyvu, kada jūs siekiate šviesos ir kūrimo visumos labui. Tapatybė – tai jūsų sielos pasireiškimas meilės ir gėrio daigais kasdienybėje.
Aš žinau, kaip jums sunku eiti šituo šviesos keliu. Jūs nesate sukaupę nei patyrimo, nei pasitikėjimo, kad šitas, toks nematomas, kelias yra tikras, realus, ir jums naudingas. Dėl to jūsų siela negali pasireikšti taip lengvai, be baimės ir be nuogąstavimų, kad ji pasirinko Mano kelią, ir tuo pačiu nepadarė klaidos. Ir kada ji vis labiau savo vidų atveria Man, ji vis stipriau ima patirti šito kelio tesingumą ir tvirtumą. O tada ji pradeda veikti mielės ir gerio akstinu, net ir atlikdama ankstesnius savo vaidmenis ir funkcijas tiek šeimoje, mokykloje, tiek gatvėje, visuomenėje. Tačiau jau turėdama visiškai kitokius vertinimus ir kriterijus. Šitaip vystosi jūsų nepakartojamos asmenybės nepakartojama tapatybė.
Aš dovanoju asmenybę su jos tapatybe.
Tai du neatskiriami vienas nuo kito Manosios dovanos jums atsiskleidimo lygiai – asmenybė, talpinanti jusų visą individualumo potencialą per amžiną gyvą ryšį su Manimi, ir jūsų tapatybė – kaip jūsų asmenybė savo vieną ar kitą potencialą jau pavertė aktualu. Todėl jūsų tapatybė yra ne kas kita, kaip jūsų tikrasis aš tą akimirką.
O tikrasis aš ir yra jūsų siela, kurią jūs kuriate savo protu drauge su Mano dvasia, jūsų vadinama Minties Derintoju. O siela negali vystytis ir atsiskleisti be gyvo ryšio su Manimi. Todėl ir jūsų tapatybė negali pasireikšti be gyvo ryšio su Manimi bet kuriuo konkrečiu momentu.
Todėl Man egzistuoja tik tie Mano vaikai, kurie yra savo tapatybe tapę realūs, o kiti Mano vaikai savosios tapatybės, kurios Aš laukiu, kad atsiskleistų, dar nepatyrė ir dėl to jų ryšys su Manimi nėra užfiksuotas, ir dėl to jie gyvena savo asmeninį gyvenimą atlikdami tik savo vaidmenis ir funkcijas be Manęs, vien savo intelekto dėka, ir yra tarsi šešėlis be tikrojo šeimininko.
Jums tapatybė yra tik tai, kas yra susitapatinimas su kokiu nors vaidmeniu ar funkcija, o Man jūsų tapatybė yra tik jūsų gyvas ryšys su Manimi,. kad jūsų tikrasis aš be jokios baimės pasireikštų meile ir gėriu visų labui.
Todėl tapatybė yra jūsų tikrosios asmenybės gyvas šešėlis, kuris ir pasireiškia tik taip, kaip šito trokšta pati asmenybė, turinti laisvą valią.
Ir jeigu asmenybė nusprendžia, kad ji nebenori eitim Mano Meilės ir Švieos keliu, tokia jos valia yra visada patenkinama.
Ir nors asmenybės dovana yra amžina, nes ją suteikiu AŠ, o Mano dovanos yra visos amžinos; Aš nedalinu mažesnių dovanų kaip tik amžinas dovanas, tai ir atsisakiusi Manojo Meilės ir Šviesos kelio asmenybė neišnyksta iki galo. Ji kaip VISUMA, kaip gerų savo savybių, jau iki tol įgytų ir pasireiškusių savo aplinkoje, SANKAUPA lieka Mano glėbyje.
Tačiau Aš negaliu nepatenkinti asmenybės laisvos valios, kuri nebenori eiti Mano keliu. Todėl šitoji asmenybė niekada nebepasireiškia atskiros TAPATYBĖS PAVIDALU, kad galėtų bendrauti su kūrinijos aplinka.
Todėl ir jūsų atveju tapatybės jūs galite netekti tik tada, kad patys pasirinksite šitokį sprendimą, kad toliau Mano jums siūlomu Mielės ir Šviesos keliu eiti nebenorite. Ir jums šitaip galutinai apsisprendus, ne tą akimirką šitaip nusprendus, dėl įvairių motyvų ir net dėl nesupratimo, dėl neišmanymo, bet nusprendus sąmoningai ir galutinai, taip, kad savo sprendimo nebekeisite ir viso tolimesnio kelio pas Mane savo laisva valia atisakote, jūsų valia bus patenkinta iki galo, ir jūsų asmenybė savosios individualios tapatybės po to, kada dabartinis jūsų materialus kūnas visą savo gyvybinę energiją išeikvios, nebus prikeltas. Niekada. Per visą amžinybę. Šitą jūs pasirinkote pats savo valia.
Net Aš – Laisvos Valios Šaltinis ir Centras – negaliu nepaklusti jūsų lasvai valiai, nes būtent Aš ją ir suteikiu.
Ir Mano sprendimai išimčų neturi niekam. Niekada, Per visą amžinybę.
Todėl Aš ir suteikiu jums, kiekvienam, ir Mano mokymus, per jūsų Minties Derintojus, kad tik jūs išgirstumėte juos ir tokių sprendimų nepriimtumėte, kad tik Manojo Meilės ir Šviesos kelio neatsisakytumėte, nes tai kūrinijos patyrimų kelias, pilnas nuostabaus augimo ir atsiskleidimo, kad sužydėtų visas sodas, kuriame jūsų žiedas suteikia nepakartojamą grožį visam sodo žydėjimui, ir kas akimirką pasireiškiant jūsų asmenybės tapatybei ryšyje su Manimi ir meilės ir gėrio darbais savo sielos broliams ir sesėms iš meilės Man ir jiems. Ir visiems.
--------------------------------------
Ačiū Tau, mylimas Tėve, už tokį giluminį mokymą apie tapatybę. Jis tikrai leis mums dar geriau suprasti ir save, ir kitus, ir Tave, mylimas Tėve.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
13.15
----------
Pamąstykite, koks nuostabus mūsų tapatybės galimas sužydėjimas Tėvo kelyje, kuris yra gyvas jau dabar ir mūsų viduje, ir aplink mus.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-02-13 13:43:41
Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=20931302Gal galėtumėte paaiškinti jūsų požiūriu?
Petrui
2009-03-10 16:48:12
Petrai, tau nuo dirbtinų žinių, kartais kupra nepradėjo augti? Kai žinios yra ne pergyventos ir ne įsisąmonintos, jos yra sunki našta ir nuodas.
Ar daug lengvumo tavo gyvenime, ar visada esi atsipalaidavęs ir tekantis? KAM TAU GALVOTI KAI ŽIŪRI TEKANČIĄ SAULĘ? Galvojimas tai energetinė siena tarp tavęs ir realaus pasaulio. Tu gali MATYTI SAULĘ, ŽMONES tokiais kokie jie yra, o ne galvoti kad jie yra kažkokie. Galvojimas ir realybė, tai kaip šuns nuotrauka ir realus šuo.
Povilas
2009-03-09 23:04:16
Petrai, tau nuo dirbtinų žinių, kartais kupra nepradėjo augti? Kai žinios yra ne pergyventos ir ne įsisąmonintos, jos yra sunki našta ir nuodas.
Ar daug lengvumo tavo gyvenime, ar visada esi atsipalaidavęs ir tekantis? KAM TAU GALVOTI KAI ŽIŪRI TEKANČIĄ SAULĘ? Galvojimas tai energetinė siena tarp tavęs ir realaus pasaulio. Tu gali MATYTI SAULĘ, ŽMONES tokiais kokie jie yra, o ne galvoti kad jie yra kažkokie. Galvojimas ir realybė, tai kaip šuns nuotrauka ir realus šuo.
Povilas
2009-03-09 23:04:10
Rimantai , visai teisingai patebėjai : ,, Noras tobulėti yra žmogiškas " Taip , tai yra prasmė ir viso , ir visų būsimų dvasinių gyvenimų . Tik nulatiniame savęs tobulinime , mes žmonės , žingsnelis po žingsnelio eisime link dvasinio tobulumo , kuris ir yra aukščiausia prasmė žmogiškosios egzistencijos .
Povilas rašai , kad tai gyvulinis ir morontinis ego , savyje generuojantis vien iliuzijas .
Tačiau , žinok Povilai , kad šis egoistinis varikliukas , gerąja prasme , turi būti žmoguje , nes jis yra , ta aktyvioji žmogaus savastis , kuri kursto žmogų ir geriems ir blogiems darbams . Čia jau laisva žmogaus valia rinktis . Tačiau , tas gerasis , egoistinis noras ; siekti , įgyvendinti savo svajones , siekti geresnio pasaulio pažinimo , siekti geresnio savęs pažinimo , kaip tik ir skatina žmogų neužmigti , netingėti , bet visą save fokusuosti į ateitį , žinoma , matant ir sprendžiant ir šios dienos problemas . Manau , kad žmogus , visą gyvenimą turi būti ramiai aktyvus , ne agresyviai aktyvus , bet ramiai aktyvus . Tada viskas ir dvasinės praktikos , ir fiziniės praktikos , ir vidinė ramybė , tobulai derinsis visame žmoguje . Bet kai mes kokias tai žmogaus savybes iškeliame iš mūsų egzistencijos konteksto , sureikšminame labiau už kitas savybes , tada ir dingsta vidinė ramybė . Žmogus nebežino ko griebtis . Puola prie fizinių pratimų , prie dvasinių meditacijų , prie religinių ritualų , prie įvairiausių savo proto konstrukcijų ir visur neranda ramybės . Tada pradeda visiems šaukti ir aiškinti , kad visa tai tuštybė ir nelaiminga ramybė.
O kodėl taip atsitinka ? O todėl , kad žmogus pamiršo , kad jis yra ir fizinė , ir psichinė , ir dvasinė sistema . Ir jeigu , kurią iš šių sistemų , žmogus apleidžia , mažiau skiria dėmesio , tada žmoguje , visoje didžiojoje sistemoje atsiranda disharmonija . žmogus pradeda jausti arba vidinį nerimą , arba fizinių jėgų trūkumą . O , pažiūrėk , kad neužilgo ir sveikatėlė pradeda šlubuoti ir visame žmogaus kūne atsiranda negalios sindromas .
Todėl brangieji , vystykime savyje geriausias egoistines paskatas : dvasines , psichines ir fizines . Gyvenkime pilnavertį dvasinį , psichinį ir fizinį gyvenimą . Mylėkime gyvenimą , o tuo pačiu ir šio gyvenimo Kūrėją . Tegu mūsų Kūrėjas , visu Gyvenimu veikia į mus ir suteikia daugiau gyvybingumo mūsų dvasiniam gyvenimui , mūsų psichiniam gyvenimui , ir net mūsų fiziniam gyvenimui. Visas savo praktikas vystykime ir auginkime tik per Dievą Tėvą , tik per JO tobulą veikimą į mus , kai mes visa siela , protu ir širdimi atsiveriame ir pašaliname visas blogąsias egoistines užtvaras .
PETRAS
2009-03-08 11:21:33
Noras tobulėti kyla iš ego(gyvulinio), noras tobulėti dvaisiškai irgi iš ego (morontinio). Šios dvi ego rūšys savo prigimtyje yra vienas ir tas pats. Jūs galite tobulinti savo ego kiek norite, galų gale išseksite ir susirgsite, nes švaistysite energiją ne kuriančiai egzistencijai palaikyti, o savo egoizmui tenkinti. O ego savo prigimtyje yra iliuzinis, todėl gyvenimišką enrgiją išeikvosite veltui ir tuščiai.
Povilas
2009-03-07 22:59:10
Noras tobulėti yra žmogiškas. Būti tobulais nori visi. Tik ne visi nori dėl to ką nors daryti arba net negalvoja apie tai, nes giliai miega.
Tie, kurie kartais atsibunda, supranta, kad tobulais tampama ne iš karto, o laipsniškai. Netgi ne tobulais, o tik tobulesniais. Stepas po stepo :) Svarbu yra džiaugtis kiekvienu žingsneliu link tobulumo ir lygiuotis tik į save: šiandien aš tobulesnis negu vakar, rytoj negu šiandien ir taip visą amžinybę tik džiaugsmas. Džiaugtis reikia išmokti ir nesekmės atveju, nes nežinom kas yra mums "blogai" ar "gerai".
Rimantas
2009-02-15 10:50:12
Aš jau žinau atsakymą.Bet ačiū už rūpestį.Tas atsakymas-TAIP.Tas atsakymas jau buvo anksčiau,esu ramus ir klausimas tampa nereikalingas.Kaip norit,taip ir interpretuokit,meldžiausi už jumis,tik savaip,meldžiausi už visus ir tai buvo meilė,nors ir netvirta,stiprinsiu ją,atverdamas sielą Mylimo Tėvo Neišsenkančiam Meilės Šaltiniui.
arunas
2009-02-14 17:26:41
Povilai, noras būti tobulu yra būtent NE vaikiškas, o suaugusio žmogaus noras. Atsiradęs tada, kai žmogus pasigenda tobulumo. O tobulumas - jei tu jį supranti kaip negyvą, tai nesupranti iš viso. Žmogaus klaida, kad jis siekia iš netobulo tapti tobulu, ir pasmerkia save neįvykdomai užduočiai. Tu tai supranti, tačiau pažiūrėk iš kitos pusės - atrask savo tobulumą kaip Dievo kūrinio tobulumą, patirk jį jau dabar. Jis gyvas.
Jonas
2009-02-14 16:56:03
Žmogus negali būti tobulas, nes tobulumas yra negyvas, kai tu tobulas tu jau nebegyvas, nes eiti nėra kur, tu tampi statišku. Noras būti tobulu yra vaikiškas, tai ne suaugusio žmogaus apsisprendimas. Kodėl mums nebūti tiesiog savimi? Ieškoti savo tikro veido, savo vidinio šaltinio, ieškoti ne tobulumo, o savęs.
Povilas
2009-02-14 16:42:33
Labai noriu paklausti..Jeigu aš,dabar ir vėliau,likdamas tokios pačios nuomonės,nuoširdžiai renkuosi Mylimo Tėvo Gyvąjį kelią į Amžinybę laisva valia,tai ar Mylimas Tėvas,patenkins šį mano norą,jei aš ateityje tapsiu nesugebančiu visiškai mąstyti,priimti sąmoningų sprendimų?Tai ne apsidraudimas ateičiai,tai tikras mano noras ateičiai ir visam laikui,tiek mirtingojo,tiek amžinybėje.Tas apsisprendimas yra galutinis.Ir aš noriu siekti amžinybės tobulėdamas.
arunas
2009-02-14 16:34:14
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]