Forumas: temos peržiūra
ŽVAIGŽDĖS ŽIŪRI Į ŽEMĘ
ŽVAIGŽDĖS ŽIŪRI Į ŽEMĘ
Dieve Tėve , aš paklausiau : ,, Kaip mums geriau Tave atrasti ? “ .
,, Daug kelių eina pas Mane , mano sūnau . Daug dar jų bus atrasta , nes kiekvienam iš jūsų šis kelias vis kitoks , nors ir labai panašus į broliškos sielos kelią . Pagal laisvos valios principą , kiekvienas pasirinksite savo kelią , jeigu tik Mane mylėsite taip , kaip AŠ ir mano sūnus kūrėjas Jėzus Kristus jus myli . Tačiau , kaip minėjau , daug bendro yra jūsų kelionėje pas Mane . Daug bendro yra ir Kelio radime . Vienas iš natūraliausių būdų , Mane atpažinti , tai mano Kūrinijos panorama - žvaigždėtas dangus . Aš esu Šviesa ir Meilė . Mano visa Kūrinija taip pat sukurta iš Šviesos . Žiūrėkite į Manąją šviesos Kūriniją ir mąstykite apie Mane . Suriškite visą tai su savo protu ir geriau surasite Kelią pas Mane , nes švytinti kosmoso gelmė , tai ir jūsų proto gelmė . Parašyk visą tai savo žmonėms per savo proto gelmes ‘‘
Daug amžių žmogus žiūrėjo į žvaigždes , bet dažniausiai , tamsią naktį , kai reikėjo rasti kelią į namus . Vieniems tai buvo kelias iš medžioklės ar iš tolymų kraštų sugrįžimo orenacinis kelias , kitiems tai būdavo apmąstymų kelias į paslaptingą dangaus sferą .
Tačiau dauguma žmonių mėgo , mylėjo ir žiūrėjo tik į žemę . Čia augo berželiai , čia žydėjo ramunės , čia gimdavo ir žūdavo mūsų meilės . Tačiau žvaigždės žiūrėjo į mūsų žemę , ir savo paslaptinga šviesa viliojo žmogaus žvilgsnį , pakelti akis aukštyn , pasigėrėti nuostabia panorama ir pamąstyti . Kas tu esi žmogau , koks tavo tavo gyvenimo tikslas ? Ir dauguma į šį klausimą atsakydavo labai paprastai . Pasodinti medžius , pastatyti namus , užauginti vaikus . Aišku , kad viskas vyksta gyvenime daug sudėtingiau , tačiau principe , tai visas žmogaus gyvenimas ir vyksta tame trikampyje . Mokslai - tai medžių sodinimas ; namo statyba - tai branda ir veikla viso sąmoningo gyvenimo ; vaikų auginimas - tai žemiškos meilės įprasminimas ir jos palikimas čia , vietoje savęs .
Štai ir sukasi žmogus po tas tris trikampio kraštines , sukasi ir tuo įprasmina savąjį gyvenimą . Tačiau ar jis laimingas tuo periferiniu gyvenimu , kai visą savo gyvenimą turi balansuoti ant briaunos , kad tik nenukritus nuo šio žemiškos lemties trikampio , kad tik išsilaikius egzistencinėje kovoje už būvį . Ir visame tame įtemto gyvenimo sukūryje žmogui nebelieka laiko pakelti akis į dangų , į žvaigždes , į nuostabią Dievo Kūriniją . Žvaigždės žiūri į žemę ir stebisi , kodėl žmogaus žvilgsnis nekrypsta į fizinį ir filosofinį dangų , kodėl žmogus nenori mąstyti ir kreipti savo sąmonę į centrą . Būtent į centrą , į trikampio centrą , į kosmoso Centrą . Žmonėms ir visai žmonijai reikia pagaliau suvokti , kad mūsų žvilgsnis , nuolatos ir pastoviai turi krypti tik į centrą , į save , į savo proto gelmes . Šią proto gelmę labai gražiai atspindi žvaigždėtas dangus , kurį stebėdamas ir analizuodamas mūsų protėvis taurino savo jausmus ir gilino dvasines įžvalgas , kol vieną gražią dieną , žmogus pabudęs sušuko : ,, Aš radau , aš radau Kūrėją visos šios panoramos " .
Todėl tik žvilgsnis į Centrą , į kosminį centrą , į žvaigždynų panoramos centrą , ugdo ir žvilgsnį į save , į savo proto gelmes , kuriose žmogus pagaliau suranda savo Kūrėją ir viso kosmoso Kūrėją , Dievą Tėvą . Kai žmogaus mąstymas ir gyvenimo vertybės pradeda krypti į trikampio centrą , į savo proto gilumą ir tylą - žmogus pagaliau suranda pats save . Žmogus pagaliau randa atsakymą - kas aš esu ir kam aš gyvenu ? Todėl , šiam savęs atradimui , geriausia pasitelkti tai kas yra amžina ir nekintama , tai dangaus , žvaigždėto dangaus , panorama , kurio fone labai lengvai gimsta ir žmogiško proto vertybės , išmąstytos mintys . Mūsų išmąstytos mintys leidžia mūsų prote , kuo geriausiai apsigyventi amžinosioms dieviškosioms vertybės , kurios peskrodusios begalinį kosmosą , įkrito į mūsų proto gelmes , kad tuo sidabriniu meilės spinduliu surištų mus su amžinybe . O dėl amžinybės , verta dažniau pažvelgti į žvaigždėtą dangų ir pamąstyti , kad viso to ką matome - kopija šios panoramos , jau seniai yra mūsų proto gelmėse , tereikia tik panorėti tai žinoti ir tikėti , visa širdimi ir protu . Žmogaus visos galios yra paslėptos tik jo prote . Nieko nėra didingesnio ir gražesnio nei danguje , nei žemėje , kaip dieviško proto spindesys , kaip dvasinio proto spindesys , kurį turi visos angeliškos ir kitos dvasinės asmenybės . Žmogus kaip kopija , kaip atspindys dvasinių vertybių , kurios panoro save išreikšti per planetinę materiją , gali savo protą priartinti prie dvasinių esybių švytėjimo , kadangi mes net savo fizine prigimtimi esame šviečiančios esybės . Angelai mus mato ir atpažysta pagal mūsų kūnų ir proto švytėjimo spektrą . Todėl kuo gražesnis protas , kuo gražesnės mintys , tuo ir mūsų Angelas mato gražesnį žmogų , labiau švytintį , tuo lengviau jam tokį žmogų saugoti nuo visokių negandų .
PETRAS
2009-03-01 11:59:18
Komentarai
Verki...nubusk(
į aukštį -
miego
paukšti)
verkiu...
tylos
Ester
2009-03-10 19:29:54
Tik nereikia viso to , Ester , taip pat ir Povilai . Jūsų žodžiuose vien intelekto puikybės . Labai šaunu ir pagirtina būti , turėti - aukštą , aukščiausią , aukščiausiąjį intelekto KQ . Visa tai gerai , šaunuoliai . Tačiau atminkite , kad jūsų intelektas , tai šio fizinio proto darbas ir funkcija . Po jūsų fizinės mirties , visas jūsų intelektas tampa lavonu , nes jūsų fizinis kompiuteris taip pat lavonas . Žmogaus , kaip asmenybės nebėra - lavonas . O kur gyvenimas , kur visos proto funkcijos ? Jų nebėra , brangieji . Žmogus gulasi į žemę , kaip traša , kaip įrantys žemės elementai . ,, Iš žemės buvai sukurtas ( iš žemės elementų maitinaisi - gavai su maistu visus gamtinius elementus ir vitaminus ) - į žemę ir vėl sugrįši ". Tai kas lieka iš žmogaus ? O gi lieka siela - nemirtingoji siela . Žmogaus siela nekaupia ir neaktyvuoja intelekto . Žmogaus intelektas lieka čia , tačiau siela , kaip embrioninis , būsimosios dvasios darinys išeina su emocianaliuoju dvasiniu intelektu , kurį , čia žemėje susikūrei , visu protu ir širdimi aktyvuodamas ir generuodamas Dievo Tėvo dvasinį aktualą , kuris yra padovanotas ir gyvena žmogaus prote . Tai buvo pasakyta , net prieš du tūkstančius metų , kad žmogus , jo kūnas yra dvasios šventovė .
Visą tai , aš užgriebiau iš toliau , kad jūs , mieli ponai , supastumėte , kad žmogus savo fizine sandara yra pažeidiamas kiekvieną minutę , tačiau jeigu vysto savajį vidinį dvasingumą ir tuo pačiu sąmoningai su Dievo dvasia , bendroje kūryboje kuria nemirtingąją sielą , tada yra apreikštas ( tiek per Šv. Raštą , ir dar geriau per Urantijos apreiškimus ) kelias į nemirtingumą .
Toliau ir detaliau plėtoti šią temą nėra reikalo , nes reikia tiesiog susipažinti su dvasinio vystymo teorijomis ir doktrinomis . Na , turi studijuoti tai , kad mirties akimirką , išlaikytum nemirtingumo egzaminą ir suprastum ; kas , kaip ir su kuo . Daug vilčių nepuoselėkite , kad per savąjį gyvenimą pakeisite pasaulį . Jis visada liks priešiškas dvasinei pažangai , nes čia yra gamtinis pasaulis ir jį pavaldus gamtos dėsniams . Geriausiai kas jums pavyks , tai pakeisti save . Amen .
PETRAS
2009-03-10 18:07:13
Matymas yra begalinis įsižiūrėjimas į beribį tikrovės sąryšingumą, kai už laiko ir erdvės ribų nenutrūkstama tąsa driekiasi akivaizdus suvokimo pajautimas ir buvimo dosnumas,
Ester
2009-03-10 12:01:19
Petrai, nemeluok! Reinkarnacija yra NE MANO, tai visuotinai pripažintas tikrintas ir pertikrintas faktas. Aš nekviečiu žmonių TIKĖTI, tu visiškai apsimelavai, aš kviečių MATYTI realybę tokią kokia ji yra, be vertinimo, be įliuzijų ir knygynių nesąmonių! Jokia knyga negali atverti realybės matymo, nes matymas yra dvasingumo pradžia, žinios - Nemokšiškumo pamatas.
Povilas
2009-03-09 22:50:11
Jau norėjau su tavim Povilai , viską geruoju užbaigti , tačiau perskaitęs tavo ,,tuštumos '' fantazijas , nesusilaikiau ir nutariau parašyti .
Taigi , gerbiamasis , rašai : ,,Bet koks išmintingesnis ir atidesnis žmogus pastebės, kad mintis yra ribota ir yra kažkas aukščiau minties, kad yra erdvė kurioje nėra minčių, ir toje tyloje atsiveria vidinis dangus, vidinis kosmosas. Būk atidesnis.''
Tai va , tokie žmonių romanai , prie kurių kūrimo ir pats save aktyvuoji , kelia graudžią šypseną . Man net nesinori daugiau komentuoti tavo ,,tuščiosios erdvės '' , nes jis yra iš tos pačios erdvės , kaip ir tavo reinkarnacija . Jau net Jonas , tas Didysis Prieštarautojas , ir tas nesvaigsta tuščioje erdvėje , bet mato prąsmę Dieve , kaip viso ko Kūrėjuje . Kad tu turi ir gražias ir kilias mintis - valio . Tačiau , nereikia bereikalingai eikvoti kosmetinį pudrą , nes tu pudrindamas kaukę , norį pasakyti , kad tai natūralus veidas ir net kvieti žmones tuo patikėti .
Čia tau ne ne Indianija ar Tasmanija . Šiame žemės pusrutulyje , prieš du tūstančius metų , nužengė Dievo Sūnus Kūrėjas , šiandiena čia nužengė URANTIJOS apreiškimai . Visa tai yra konkretu ir realu . Ta realybė yra nukelta į tekantį laiką , kad kiekvienas , kas to nori , prie jos gali prisiliesti , patirti ir žinoti .
Petras
2009-03-09 21:46:44
"Mūsų išmąstytos mintys leidžia mūsų prote , kuo geriausiai apsigyventi amžinosioms dieviškosioms vertybės , kurios peskrodusios begalinį kosmosą , įkrito į mūsų proto gelmes , kad tuo sidabriniu meilės spinduliu surištų mus su amžinybe ." Petras
Tokias nesąmones gali religiniams fanatikams pasakoti.
Mintis yra susitraukusi energija, įtampa prote, su ją sukrešėja žmogaus energetika ir ryšys su siela. Tik paleidus mintis atbunda natūrali subtili energija, kuri kyla aukštyn per kūną, per stuburą ir gaiviną, transformuoja žmogų. Kai mintys paleistos, sutraukos ir įsikabinimai atpalaiduoti, bunda givybės šaltinis žmogaus viduje. Būtent jis yra neišsememias. Būtent vidinis šaltinis teka, kai nėra minčių ir ego, tuomet žmogus palaimingas ir yra maldoje. Malda, tai ne žodžių kratinys, tai bemintė būsena , kurioje jauti begalinį dėkingumą už viską, tu nežinai autoriaus, bet dėkoji visa savo siela.
Vos tik pradedi ieškoti kūrinyjos autoriaus ir bandai aiškinti visatos sandarą, tu iškreipi Tiesą ir ji tampa negyva ir purvina. Žodžiai suteršia, išniekiną Tiesą, nes Tiesa ir Šviesa atrandama tyloje. Prote ir sapnuose gali rasti negyvus dievus ir žaisti su jais, jausti įsivaizduojamamus potyrius, kaifuoti nuo vibracijų, bet Realybė yra anapus ŽODŽIŲ IR MINČIŲ.
Iš kosmoso niekas negali skleisti MINČIŲ, MINTIS YRA ŽMOGAUS PROTO VAISIUS. Begalybė yra virš subjektyvaus žmogaus supratimo. Realybė buvo prieš atsirandant žmogui ir minčiai.
UK fantazijos yra pilnos haliucinacijų ir mistifikacijų, nes kviečiama galvoti ir MINTIMIS BENDRAUTI SU BEGALYBE.
Bet koks išmintingesnis ir atidesnis žmogus pastebės, kad mintis yra ribota ir yra kažkas aukščiau minties, kad yra erdvė kurioje nėra minčių, ir toje tyloje atsiveria vidinis dangus, vidinis kosmosas.
Būk atidesnis.
Povilas
2009-03-09 18:42:01
Petrai, jei ką ir įtikinai savo gražbyliavimais, bet manęs nei per nago juodymą, deja. Tavo dėstyme ir komentaruose aš skaitau daug gražių žodžių ir net sakinių, bet pasigendu sistemos ir tikrų vertybių. Nelabai supratau, ar tau caps lock užstrigo, ar tiesiog susireikšminai?
Bet jei jau taip labai nori pasireikšti, atsakyk į keletą klausimų:
"PARODOMA IR PASAKOMA , KAD DVASINIS PASAULIS , TURI VIRŠENYBĘ VIRŠ FIZINIO , GRUBIOSIOS MATERIJOS PASAULIO"
Kuo pasireiškia toji viršenybė? Ką šiuo atveju reiškia "viršenybė"? Ar ši viršenybė ir yra tavo laikoma "dvasinio pasaulio paslaptis"?
"VISOS VERTYBĖS , AR TAI BŪTŲ DVASINĖS , AR TAI BŪTŲ MATERIALIOS , YRA PASIEKIAMOS IR GAUNAMOS , TIK PER DARBĄ, DARBĄ IR DAR KARTĄ DARBĄ"
Ką laikai vertybėmis? Ir ko nelaikai vertybėmis? Pažiūrėk į tave supantį pasaulį ir į tai, koks jis yra natūralus, ir koks jis yra tapęs per žmogaus darbą. Kas yra didesnis stebuklas ar vertybė - asfaltas ar per jį prasikalusi gėlelė? Natūrali saulės šviesa ar halogeninė lemputė? Gyvybės stebuklas ar kontracepcija? Bitės korys ar cukrus? O paėmus dvasines praktikas - tavo paties arogancija ar tylus Dievo šypsnys, atsispindintis kūdikio veide, ką tik išėjusiame iš motinos įsčių, kurias tu taip paniekinai?
Jonas
2009-03-09 18:12:30
Tai padėstyk, nes prisikabinęs prie vardo užmiršai ir nuo ko pradėjai.
(Vaidui) VDS
2009-03-08 17:14:35
ui ui ui ui
Na nesupratai parabolės, ekonomika čia (parabolėje) buvo tik šiaip sau, tad tau dar mokytis ir mokytis. Sėkmės drauguži.
VDS (Vaidas)
2009-03-08 14:09:43
Man nerūpi ką rašo zombis apie ekonomiką,- tokios ekonomikos rezultatai akivaizdūs,- dirbame kaip triušiai, kalnas lėkštėje vis didėja ir didėja ir tai vadinama pasirinkimu.
Visai neoru.
(Vaidui)VDS
2009-03-08 12:07:14
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]