Forumas: temos peržiūra
ŽVAIGŽDĖS ŽIŪRI Į ŽEMĘ
ŽVAIGŽDĖS ŽIŪRI Į ŽEMĘ
Dieve Tėve , aš paklausiau : ,, Kaip mums geriau Tave atrasti ? “ .
,, Daug kelių eina pas Mane , mano sūnau . Daug dar jų bus atrasta , nes kiekvienam iš jūsų šis kelias vis kitoks , nors ir labai panašus į broliškos sielos kelią . Pagal laisvos valios principą , kiekvienas pasirinksite savo kelią , jeigu tik Mane mylėsite taip , kaip AŠ ir mano sūnus kūrėjas Jėzus Kristus jus myli . Tačiau , kaip minėjau , daug bendro yra jūsų kelionėje pas Mane . Daug bendro yra ir Kelio radime . Vienas iš natūraliausių būdų , Mane atpažinti , tai mano Kūrinijos panorama - žvaigždėtas dangus . Aš esu Šviesa ir Meilė . Mano visa Kūrinija taip pat sukurta iš Šviesos . Žiūrėkite į Manąją šviesos Kūriniją ir mąstykite apie Mane . Suriškite visą tai su savo protu ir geriau surasite Kelią pas Mane , nes švytinti kosmoso gelmė , tai ir jūsų proto gelmė . Parašyk visą tai savo žmonėms per savo proto gelmes ‘‘
Daug amžių žmogus žiūrėjo į žvaigždes , bet dažniausiai , tamsią naktį , kai reikėjo rasti kelią į namus . Vieniems tai buvo kelias iš medžioklės ar iš tolymų kraštų sugrįžimo orenacinis kelias , kitiems tai būdavo apmąstymų kelias į paslaptingą dangaus sferą .
Tačiau dauguma žmonių mėgo , mylėjo ir žiūrėjo tik į žemę . Čia augo berželiai , čia žydėjo ramunės , čia gimdavo ir žūdavo mūsų meilės . Tačiau žvaigždės žiūrėjo į mūsų žemę , ir savo paslaptinga šviesa viliojo žmogaus žvilgsnį , pakelti akis aukštyn , pasigėrėti nuostabia panorama ir pamąstyti . Kas tu esi žmogau , koks tavo tavo gyvenimo tikslas ? Ir dauguma į šį klausimą atsakydavo labai paprastai . Pasodinti medžius , pastatyti namus , užauginti vaikus . Aišku , kad viskas vyksta gyvenime daug sudėtingiau , tačiau principe , tai visas žmogaus gyvenimas ir vyksta tame trikampyje . Mokslai - tai medžių sodinimas ; namo statyba - tai branda ir veikla viso sąmoningo gyvenimo ; vaikų auginimas - tai žemiškos meilės įprasminimas ir jos palikimas čia , vietoje savęs .
Štai ir sukasi žmogus po tas tris trikampio kraštines , sukasi ir tuo įprasmina savąjį gyvenimą . Tačiau ar jis laimingas tuo periferiniu gyvenimu , kai visą savo gyvenimą turi balansuoti ant briaunos , kad tik nenukritus nuo šio žemiškos lemties trikampio , kad tik išsilaikius egzistencinėje kovoje už būvį . Ir visame tame įtemto gyvenimo sukūryje žmogui nebelieka laiko pakelti akis į dangų , į žvaigždes , į nuostabią Dievo Kūriniją . Žvaigždės žiūri į žemę ir stebisi , kodėl žmogaus žvilgsnis nekrypsta į fizinį ir filosofinį dangų , kodėl žmogus nenori mąstyti ir kreipti savo sąmonę į centrą . Būtent į centrą , į trikampio centrą , į kosmoso Centrą . Žmonėms ir visai žmonijai reikia pagaliau suvokti , kad mūsų žvilgsnis , nuolatos ir pastoviai turi krypti tik į centrą , į save , į savo proto gelmes . Šią proto gelmę labai gražiai atspindi žvaigždėtas dangus , kurį stebėdamas ir analizuodamas mūsų protėvis taurino savo jausmus ir gilino dvasines įžvalgas , kol vieną gražią dieną , žmogus pabudęs sušuko : ,, Aš radau , aš radau Kūrėją visos šios panoramos " .
Todėl tik žvilgsnis į Centrą , į kosminį centrą , į žvaigždynų panoramos centrą , ugdo ir žvilgsnį į save , į savo proto gelmes , kuriose žmogus pagaliau suranda savo Kūrėją ir viso kosmoso Kūrėją , Dievą Tėvą . Kai žmogaus mąstymas ir gyvenimo vertybės pradeda krypti į trikampio centrą , į savo proto gilumą ir tylą - žmogus pagaliau suranda pats save . Žmogus pagaliau randa atsakymą - kas aš esu ir kam aš gyvenu ? Todėl , šiam savęs atradimui , geriausia pasitelkti tai kas yra amžina ir nekintama , tai dangaus , žvaigždėto dangaus , panorama , kurio fone labai lengvai gimsta ir žmogiško proto vertybės , išmąstytos mintys . Mūsų išmąstytos mintys leidžia mūsų prote , kuo geriausiai apsigyventi amžinosioms dieviškosioms vertybės , kurios peskrodusios begalinį kosmosą , įkrito į mūsų proto gelmes , kad tuo sidabriniu meilės spinduliu surištų mus su amžinybe . O dėl amžinybės , verta dažniau pažvelgti į žvaigždėtą dangų ir pamąstyti , kad viso to ką matome - kopija šios panoramos , jau seniai yra mūsų proto gelmėse , tereikia tik panorėti tai žinoti ir tikėti , visa širdimi ir protu . Žmogaus visos galios yra paslėptos tik jo prote . Nieko nėra didingesnio ir gražesnio nei danguje , nei žemėje , kaip dieviško proto spindesys , kaip dvasinio proto spindesys , kurį turi visos angeliškos ir kitos dvasinės asmenybės . Žmogus kaip kopija , kaip atspindys dvasinių vertybių , kurios panoro save išreikšti per planetinę materiją , gali savo protą priartinti prie dvasinių esybių švytėjimo , kadangi mes net savo fizine prigimtimi esame šviečiančios esybės . Angelai mus mato ir atpažysta pagal mūsų kūnų ir proto švytėjimo spektrą . Todėl kuo gražesnis protas , kuo gražesnės mintys , tuo ir mūsų Angelas mato gražesnį žmogų , labiau švytintį , tuo lengviau jam tokį žmogų saugoti nuo visokių negandų .
PETRAS
2009-03-01 11:59:18
Komentarai
Tu vienišas?nelaisvam
2009-03-06 18:16:18
Atleisk, bet niekaip nesupratau, kur mano komentaruose radai, kad, anot tavęs, mano "mintys yra nukreiptos prieš laisvę", kad kažką "blogo matau laisvėje".
Nežinau, turbūt užuominos apie tai, kad klausai ir girdi tik save taip ir liko neišgirstos. O gal tai ne taip? (Norėčiau įsitikinti, kad ne.)
Na, kaip bebūtų, pakartosiu aiškiau. Aš esu už laisvę. Neįsivaizduoju laimės be laisvės. O laimė yra tai, ko mes visi labiausiai trokštame, net jeigu ir neigiame tai. Todėl ir kalbėjau apie laisvę tikrą, o ne įsivaizduojamą, ir apie tai, kuo jos skiriasi. Juk rėkti visa gerkle apie tai, kad esi dvasingas dar nereiškia iš tikrųjų būti dvasingu (tai ne konkrečiai apie tave; čia šiaip, apibendrintai). Tas pats ir su laisve - manyti esąs laisvas ir būti iš tikro laisvam - dažnokai būna visai skirtingi dalykai.
bičiulis Povilui
2009-03-06 11:33:38
Vienas ir tas pats:)
klausiančiam
2009-03-06 20:04:51
Jeigu pats jautiesi laisvas, tai nebūtinai visiems akivaizdžiai matosi, todėl kiti ir kabinėjasi: tu nesi laisvas, tau taip tik atrodo. Užtat išlaisvėję žmonės ir nelabai apie tai garsinasi.
Bičiuliui
2009-03-06 17:39:25
O kuris ten teigė esąs laisvas?
Bičiuliui kuris bičiuli
2009-03-06 19:57:46
POVILAI , TU GARAI MĄSTAI IR DAUG ŽINAI , TAČIAU ESI KIETAS MATERIALISTAS . TU VISKĄ MATAI IR MATUOJI TIK PER PSICHOFIZINĘ MEDITACINĘ PRIZMĘ . NEMATAI IR NENORI ŽINOTI , KAD BE FIZINIO PASAULIO YRA PAGRINDINIS DVASINIS PASAULIS , KURIS NUSTATO VISAS JĖGAS IR DĖSNIUS . JO VEIKIME YRA VISI KOSMINIAI DĖSNIAI IR VISŲ VISATŲ EVOLIUCIJŲ KELIAI IR JŲ DĖSNIAI . KADANGI MŪSŲ PROTAS YRA GAMTINIS IR MATERIALUS - IŠSIVYSTĘS ŽEMĖS PLANETOS EVOLIUCIJOS EIGOJE , TAI NORS JIS YRA IR PAMIŠĘS IR ILIUZINIS , TAČIAU GERAS , NORMALIAI IŠSIVYSTĘS PROTAS NORI ŽINOTI . KAS AŠ ESU ? Į ŠĮ KLAUSIMĄ GALI ATSAKYTI TIK DVASINIS PROTAS .
ŽMOGUJE , DVASINIS PROTAS PRADEDA REIKŠTIS , TAM TIKRŲ , TAIP VADINAMŲ , DVASINIŲ PRAKTIKŲ DĖKA . KAIP TU , PER MEDITACIJAS RANDI GYVENIMO PRĄSMĘ , TAIP IR PER DVASINIO PROTO PRAKTIKAS , ŽMONĖMS YRA ATIDENGIAMOS DVASINIO PASAULIO PASLAPTYS . PASAKOMA IR NET PARODOMI DĖSNIAI , JĖGOS IR DIEVYBĖS , VEIKIANČIOS FIZINIO PASAULIO , FIZINIŲ KŪNŲ , PROTŲ , JAUSMŲ , EVOLIUCIJĄ . PARODOMA IR PASAKOMA , KAD DVASINIS PASAULIS , TURI VIRŠENYBĘ VIRŠ FIZINIO , GRUBIOSIOS MATERIJOS PASAULIO . AR KAM TAI PATINKA , AR NEPATINKA , BET NE ŽMOGAUS VALIOJE PAKEISTI - LIEKA TIK JO VALIOJE SUTIKTI AR NESUTIKTI . KAIP MATAI , TAI VISI TAIP IR DARO . ARBA SUTINKA IR PRITARIA , ARBA NEIGIA IR PRIEŠTARAUJA . TAČIAU VISAM PASAULIUI NUO TO , NEI ŠILTA , NEI ŠALTA . AR POVILAS SUTINKA SU KOSMINIAIS DIEVYBIŲ VALDOMAIS DĖSNIAIS , KURIUOS NULEIDO TIK VIENAS DIEVAS TĖVAS , AMŽINAS JĖGOS , PROTO IR MEILĖS ŠALTINIS - AR POVILAS NESUTINKA . DVASINIAM PASAULIUI , MŪSŲ NEIGIMAI NIEKO NEREIŠKIA . ŠIE NEIGIMAI AR SUTIKIMAI VYSTO TIK MUS , KAIP ASMENYBES , KAIP FIZINIUS KŪNUS IR KAIP DVASINIŲ KŪNŲ UŽUOMAZGAS - SIELAS .
TIKRIAUSIAI PATS ESI GERAI PASTEBĖJĘS , VISOS VERTYBĖS , AR TAI BŪTŲ DVASINĖS , AR TAI BŪTŲ MATERIALIOS , YRA PASIEKIAMOS IR GAUNAMOS , TIK PER DARBĄ , DARBĄ IR DAR KARTĄ DARBĄ . JEIGU KAS ČIA NORI PASIPLIUŠKENTI ŠILTUOSE FORUMŲ VANDENĖLIUOSE IR JAU TIKISI RASTI VISĄ IŠMINTĮ , TAI SAKAU , LABAI NUOŠIRDŽIAI - NEATEIS IŠMINTIS IR ŽINOJIMAS , NEATEIS RAMYBĖ IR PALAIMA , BE DVASINIŲ PRAKTIKŲ NAUDOJIMO IR TIKĖJIMO TOMIS PRAKTIKOMIS . DVASINĖS PRAKTIKOS , TURI BŪTI AIŠKIOS IR MIELOS , TIEK PROTUI , TIEK IR ŠIRDŽIAI - MŪSŲ JAUSMAMS . JOS TAIP PAT TURI BŪTI LAUKIAMOS , NES LAUKIMAS YRA SIELOS BŪSENA . MŪSŲ ŽMOGIŠKOJI SIELA LAUKIA ŠIŲ DVASINIŲ PRAKTIKŲ , NES JI JAUČIA , KAD TIK PER DVASINES PROTO PRAKTIKAS , SIELA GALI PAKILTI IR LIKTI AMŽINYBĖJE .
PETRAS
2009-03-07 17:30:40
Taip, aš nesu laisvas. O argi sakiau kitaip?
Dar vienas neatidumas, kilantis iš noro girdėti tik save, mylimą ir tobulą. Ne?
b
2009-03-06 18:06:43
Bičiuli, tavo mintys yra nukreiptos prieš laisvę? Ką blogo tu matai laisvėje? Aš sakyčiau, jei laisvė yra sąmoninga, tai meditacija, jei laisvė nesąmoninga, tai ego.
Lietuva prieš 20 metų gavo laisvę ir ji būvo labai nesąmoninga, todėl griuvo bankai, vyko gaujų karai ir pan.
Taip ir žmogaus viduje, turi būti pimiausiai sąmoningumas, ir laisvė ateina kaip aromatas, meilė apsupa žmogų. Gal tu dar nežinai kaip veikia sąmoningumas ir kaip teka energijos, todėl tau sunku suprasti subtilesnius dalykus.
Bet tuo nereikia tikėti, tik praktiniai potyriai gali atnešti supratimo.
Povilas
2009-03-04 21:08:51
Rašai:
"Mintis sąlygoja mūsų sąmonę, todėl ieškoti dievo ar tėvo mintimi, tai įspausti save į tikinčio tramduomuosius marškinius. Jūs jau nebebūsite laisvi, jūs tapsite Algimanto broliu ar sese."
O gal pabandom pažiūrėti į laisvę kitu kampu? Tarkime, žmogus įsivaizduoja esąs laisvas nuo religinių įsitikinimų. Gerai, bet kokią kainą už tai sumoka? Dažniausiai - tarnavimą materialiam "dievui", pinigui, skrandžiui. Rečiau, kada suvokia materializmo,žalą, ieško
kitokių dievų. Ir ką suranda? Suranda save. Bet bėda ta, kad save sudievina, tampa pats sau visko esme ir centru. Prisidengti gali bet kuo - savo "dieviškumu", meditacijomis, "šviesos skleidimu", bet siekia tik vieno - savęs garbinimo. Ir tai vadina laisve. Bet iš tikro juk tai vergovė - tampama savo ego vergu, tai yra tik laisvės iliuzija. Taigi, žmogus deklaruodamas savo laisvę visų pirma turėtų gerai įsižiūrėti - nuo ko jis yra laisvas. Jeigu nuo meilės, nuo pareigos, nuo Tiesos, nuo tikėjimo - visa tai byloja apie tikrą nelaisvę, nes neturint paminėtų dalyku, tampama savo ribotumo ir užsisklendimo vergu.
Tad su laisvę būkime atsargūs. Dažnai tai, kas atrodo laisvės požymiais gali tapti nelaisvės grandinėmis. Ir atvirkščiai - tai, ko bijome, kaip vergovės atributų, iš tikrųjų gali būti tikru išsigelbėjimu iš savo vidinės vergovės, kuri vesdama prie puikybės ir savimeilės padaro žmogų blogio belaisviu. Ir šita nelaisvė yra baisiau už materialią, nes išpuikęs savimyla, kaip matome, negali pripažinti savo klaidų, savo ribotumo, jis nesiekia savo vidaus švarinimo ir atnaujinimo, bet bukai ir aklai grimsta į vis didesnę nelaisvę.
bičiulis Povilui
2009-03-04 13:43:12
Tavo geras jumoras, nežinomasis.
Sukurti savo bažnyčią! Ir ką aš su ja veikčiau? Sakyčiau pamokslus miegančiom avelėm, kad laikas keltis? Anegdotas.
Pasaulyje yra milijonai bažnyčių bažnytėlių, ir jokios naudos. Žmonija nėra civilizuota, ji barbariška ir išktroškusi valdžios bei kraujo.
Todėl galima įsteigti dar milioną bažnyčių, bet niekas nepasikeis. Masinės religijos yra apgaulingos, jos nesirūpina žmogaus individualiais poreikiais. Religijos nori adeptų skaičiaus, statistikos, nes tokiu būdu jų vadovai turi didesnę galią ir poveikį politikoje.
Aš nesu mesijas ir ambasadorius ir jei tokiu pasiskelbsiu žinokite, dar viena šizofrenijos auka prieš jus.
Tuomet man bus reikalinga pagalba, nes aš galiu bandyti užlipti ant kryžiaus, išvartyti Kalvarijos turgaus stalus ir prakeiti kokį nors fygmedį. Arba vesiu žmones į šviesų pomirtinį gyvenimą ir pasakosiu kad ten manes laukia Jėzus. Tuomet būkit geri, nuvežkite mane į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę ir paprašykite manimi pasirūpnti.
Žmogus gali ir miega atmerktomis akimis. Jis sapnuoja kad yra direktorius ir yra visų gerbiamas, arba yra troleibuso vairuotojas ir vežioja žmones 5 maršrutu. Visi šie dalykai yra paviršutiniški. Išorė yra periferija, kūnas yra periferija ir kai žmogus sapnuoja kad yra didis mokytojas, jis yra paviršiuje, gilenė būtis jam nepasiekiama.
Mintis sąlygoja mūsų sąmonę, todėl ieškoti dievo ar tėvo mintimi, tai įspausti save į tikinčio tramduomuosius marškinius. Jūs jau nebebūsite laisvi, jūs tapsite Algimanto broliu ar sese. O aš įžvegiu savyje daug didesnę potenciją, nei būti kieno nors išgelbėta avele.
Povilas
2009-03-03 15:04:55
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]