Forumas: temos peržiūra
ŽVAIGŽDĖS ŽIŪRI Į ŽEMĘ
ŽVAIGŽDĖS ŽIŪRI Į ŽEMĘ
Dieve Tėve , aš paklausiau : ,, Kaip mums geriau Tave atrasti ? “ .
,, Daug kelių eina pas Mane , mano sūnau . Daug dar jų bus atrasta , nes kiekvienam iš jūsų šis kelias vis kitoks , nors ir labai panašus į broliškos sielos kelią . Pagal laisvos valios principą , kiekvienas pasirinksite savo kelią , jeigu tik Mane mylėsite taip , kaip AŠ ir mano sūnus kūrėjas Jėzus Kristus jus myli . Tačiau , kaip minėjau , daug bendro yra jūsų kelionėje pas Mane . Daug bendro yra ir Kelio radime . Vienas iš natūraliausių būdų , Mane atpažinti , tai mano Kūrinijos panorama - žvaigždėtas dangus . Aš esu Šviesa ir Meilė . Mano visa Kūrinija taip pat sukurta iš Šviesos . Žiūrėkite į Manąją šviesos Kūriniją ir mąstykite apie Mane . Suriškite visą tai su savo protu ir geriau surasite Kelią pas Mane , nes švytinti kosmoso gelmė , tai ir jūsų proto gelmė . Parašyk visą tai savo žmonėms per savo proto gelmes ‘‘
Daug amžių žmogus žiūrėjo į žvaigždes , bet dažniausiai , tamsią naktį , kai reikėjo rasti kelią į namus . Vieniems tai buvo kelias iš medžioklės ar iš tolymų kraštų sugrįžimo orenacinis kelias , kitiems tai būdavo apmąstymų kelias į paslaptingą dangaus sferą .
Tačiau dauguma žmonių mėgo , mylėjo ir žiūrėjo tik į žemę . Čia augo berželiai , čia žydėjo ramunės , čia gimdavo ir žūdavo mūsų meilės . Tačiau žvaigždės žiūrėjo į mūsų žemę , ir savo paslaptinga šviesa viliojo žmogaus žvilgsnį , pakelti akis aukštyn , pasigėrėti nuostabia panorama ir pamąstyti . Kas tu esi žmogau , koks tavo tavo gyvenimo tikslas ? Ir dauguma į šį klausimą atsakydavo labai paprastai . Pasodinti medžius , pastatyti namus , užauginti vaikus . Aišku , kad viskas vyksta gyvenime daug sudėtingiau , tačiau principe , tai visas žmogaus gyvenimas ir vyksta tame trikampyje . Mokslai - tai medžių sodinimas ; namo statyba - tai branda ir veikla viso sąmoningo gyvenimo ; vaikų auginimas - tai žemiškos meilės įprasminimas ir jos palikimas čia , vietoje savęs .
Štai ir sukasi žmogus po tas tris trikampio kraštines , sukasi ir tuo įprasmina savąjį gyvenimą . Tačiau ar jis laimingas tuo periferiniu gyvenimu , kai visą savo gyvenimą turi balansuoti ant briaunos , kad tik nenukritus nuo šio žemiškos lemties trikampio , kad tik išsilaikius egzistencinėje kovoje už būvį . Ir visame tame įtemto gyvenimo sukūryje žmogui nebelieka laiko pakelti akis į dangų , į žvaigždes , į nuostabią Dievo Kūriniją . Žvaigždės žiūri į žemę ir stebisi , kodėl žmogaus žvilgsnis nekrypsta į fizinį ir filosofinį dangų , kodėl žmogus nenori mąstyti ir kreipti savo sąmonę į centrą . Būtent į centrą , į trikampio centrą , į kosmoso Centrą . Žmonėms ir visai žmonijai reikia pagaliau suvokti , kad mūsų žvilgsnis , nuolatos ir pastoviai turi krypti tik į centrą , į save , į savo proto gelmes . Šią proto gelmę labai gražiai atspindi žvaigždėtas dangus , kurį stebėdamas ir analizuodamas mūsų protėvis taurino savo jausmus ir gilino dvasines įžvalgas , kol vieną gražią dieną , žmogus pabudęs sušuko : ,, Aš radau , aš radau Kūrėją visos šios panoramos " .
Todėl tik žvilgsnis į Centrą , į kosminį centrą , į žvaigždynų panoramos centrą , ugdo ir žvilgsnį į save , į savo proto gelmes , kuriose žmogus pagaliau suranda savo Kūrėją ir viso kosmoso Kūrėją , Dievą Tėvą . Kai žmogaus mąstymas ir gyvenimo vertybės pradeda krypti į trikampio centrą , į savo proto gilumą ir tylą - žmogus pagaliau suranda pats save . Žmogus pagaliau randa atsakymą - kas aš esu ir kam aš gyvenu ? Todėl , šiam savęs atradimui , geriausia pasitelkti tai kas yra amžina ir nekintama , tai dangaus , žvaigždėto dangaus , panorama , kurio fone labai lengvai gimsta ir žmogiško proto vertybės , išmąstytos mintys . Mūsų išmąstytos mintys leidžia mūsų prote , kuo geriausiai apsigyventi amžinosioms dieviškosioms vertybės , kurios peskrodusios begalinį kosmosą , įkrito į mūsų proto gelmes , kad tuo sidabriniu meilės spinduliu surištų mus su amžinybe . O dėl amžinybės , verta dažniau pažvelgti į žvaigždėtą dangų ir pamąstyti , kad viso to ką matome - kopija šios panoramos , jau seniai yra mūsų proto gelmėse , tereikia tik panorėti tai žinoti ir tikėti , visa širdimi ir protu . Žmogaus visos galios yra paslėptos tik jo prote . Nieko nėra didingesnio ir gražesnio nei danguje , nei žemėje , kaip dieviško proto spindesys , kaip dvasinio proto spindesys , kurį turi visos angeliškos ir kitos dvasinės asmenybės . Žmogus kaip kopija , kaip atspindys dvasinių vertybių , kurios panoro save išreikšti per planetinę materiją , gali savo protą priartinti prie dvasinių esybių švytėjimo , kadangi mes net savo fizine prigimtimi esame šviečiančios esybės . Angelai mus mato ir atpažysta pagal mūsų kūnų ir proto švytėjimo spektrą . Todėl kuo gražesnis protas , kuo gražesnės mintys , tuo ir mūsų Angelas mato gražesnį žmogų , labiau švytintį , tuo lengviau jam tokį žmogų saugoti nuo visokių negandų .
PETRAS
2009-03-01 11:59:18
Komentarai
Jeigu tikrovė būtų adekvati, jaustume jos vientisumą ir tarp mūsų nebūtų jokių sąlygotumų, tačiau taip nėra ir aš suvokiu, kad žiūriu atmerktomis akimis ir vistik sapnuoju.Povilui
2009-03-03 10:54:48
Tau reikėtų įkurti savo bažnyčią. Atsirastų tavo tikėjimo adeptų, subūrtum savo grupę ir galėtum sėkmingai konkuruoti su kitomis sektomis. Bet svarbiausia, pagalvok apie perspektyvas - jaustis didžiuoju mokytoju, ambasadoriumi, esančiu aukščiau dievo, argi nevertas gyvenimo tikslas?
Povilui
2009-03-03 10:34:21
Tu jau čia pilstai iš tuščio į kiaurą.
Maja-iliuzija, nereiškia kad žemė ir kūnas netikri, iliuziniai, jie tikri, bet prote yra iliuzijos per kurias mes žiūrim į save ir pasaulį. Švarus protas, tai Budos protas, tai Kristaus protas. Jie mato viską taip kaip yra ir tikrovė neiškraipoma.
Malda yra ne kalbėjimas su dievu, o klausimasis savo vidaus tyloje. Tu nurimsti ir klausai visa savo atvira širdimi ir siela, tu dėkoji be žodžių, ir tyloje ateina dievo palaiminimas. Tu buvai atviras ir tylus, tu klausei ir išgirdai.
Malda leidžia žmogui sustiprėti ir atsigauti dvasiškai, bet ji nepašalina iliuzijų.
Meditacija atlieka išsivalymo nuo sapnų fukciją. Tu pradedi busti, tavo energija aktyvuojasi ir kyla aukštyn lik kosmoso. Gilioje meditacijoje tu pereini per mirtį ir pasieki dvasią.
Iš tikrųjų jei žmogus yra meditacijoje, jis bus ir maldoje,dėkojime. Jam tuomet viskas yra šventa. Visi jo poelgiai yra geradariški, nes jis visiškai sąmoningas.
Iš sąmoningumo gimsta meilė ir užjuojauta visoms gyvoms esybėms.
Meditacija pašalina iliuzijas ir net Kiosanas,Dzen meistras, tapo Buda, nors jis buvo visiškai neišžsilavinęs ir nieko nežinojo apie kosmosą, jis buvo kaimietis, bet po 40 metų praleistų vienuolyne šalia Meistro, jis tapo susijiungusiu,vientisu, savimi.
Tai parodo, kad kiekvienas iš mūsų galime būti aukščiau mirties, aukščiau blogio ir gėrio sampratos ir aukščiau dievo. Mes galime ištirpti ekzistencijoje ir tapti kuriamaja sąmonės jėga.
Povilas
2009-03-03 09:34:52
Gal kūnas ir dvasia ir nėra skyrium, tiesiog tavo sąmonė taip suprojektuoja, ir tau atrodo, kad šie dalykai kartais jungiasi arba skiriasi, o iš tiesų kaip gi tu žinai, kad gyveni žemėje ir kad tokia iš viso yra? Gal ji yra užpakalinėje smegenų dalyje atspindėtas vaizdas kurį tu stebi ir jokios žemės nei kūno iš tikrųjų nėra, t.y. ji - tavyje?
Povilui
2009-03-02 23:27:36
Ar savo noru atėjai į šį pasaulį?
Povilui
2009-03-02 22:04:35
Manyčiau , kad visi vaizdiniai tiek sąmonės , tiek ir pasąmonės formuojasi Dievo Tėvo dvasios įtakoje , ypač jeigu pats žmogus aktivuoja šią dievybės įtaką . Jeigu žmogus visą save aktivuoja Dievo Tėvo pažinimui , tai tą pažinimą ir gauna . Kitaip tariant į tave žmogau visą laiką teka Dievo Tėvo aktualas , visa bėda , kad žmogus visa savo sąmone ir pasąmone ignoruoja šių dieviškų energijų priėmimą ir sugėrimą . Žmogus paprasčiausiai nenori dirbti pats su savimi , nes ilgą laiką , šiame kelyje tu iš viso nieko neturi ar bent nežinai ką tu turi . Todėl daugelis žmonių negavę apčiuopemo rezultato , dažniausiai nusivilia ir sako , kad tai pilstymas iš tuščio į kiaurą . Bet kantriesiams atsiveria dangus .
PETRAS
2009-03-02 19:02:19
Tai kaip vis dėlto atskirti, kur kalba Dievas Tėvas, o kur tik pasąmonės vaizdiniai?
klausimas
2009-03-02 18:08:44
O! Tai labai paprasta! aš girdžiu balsus kai nusiderinu į tam tikras astralinio pasaulio vibracijas bangas ir ... girdžiu labai aiškiai Jėzaus, ar Budos, kiokio kito šventojo kalbėjimą savo galvoje. Juos atkirti irgi paprasta, tereikia sukurti minties formą ir ji kalbės su jumis. Jums net atrodys kad kažkos nežemiškas virpėjimas jus apima ir tereikia įtikėti ir pasileidžia tos mintys suktis galvoje ir tada reikia jas užrašinėti, nes jos tvinksi ir tvinksi.
užrašius tas mintis, tas balsas ima dėkoti tau ir tave pati gira už tai. Silpnaprotis tai gali vadinti kalbėjimu su dievu, bet mano matymų, tai tuštybė ir jokio dvasingumo, nes mintis negali atskleisti dvasingumo.
Povilas
2009-03-02 19:03:45
Geras klausimas.Jeigu žiūrėti globaliai, tai savo noru. Nors Žemėje daug skausmo, bet dar daugiau savo viduje galima atrasti džiaugsmo ir ekstazės. Evoliucija vyksta Žemėje ir čia mes turime kūną, kuriame galima vykdyti sąmonės vystymą. Kūnas yra dovana, galimybė žengti sąmonės evoliucijoje dar vieną žingsnį. Nors mes gyvenas kūne, materijoje trumpą laiką, bet galime išnaudoti jį maksimaliai naudingai. Kartais pavyksta sujungti kūną su dvasia ir tada teka sąmovingumo upė viduje. Tai vienovė su visuma.
Ir aš čia būtent tam, kad žengčiau dar vieną žingsnį link dvasios. Ne torijų lygmenį ir filosofinių doktrinų pažinime, bet praktiniais dalykais judėti vidun. Sąmoningumas ir atsipalaidavimas, štai prielaidos meditacijai atsitikti.
Povilas
2009-03-02 22:48:24
Tikrai gražūs Petro vaizdinės poezijos blyksniai. Tik vat keistėnybė - kodėl jam tie dalykai buvo perduoti be pagarbinimo. Juk mūsų Didysis Instruktorius visuomet pabrėžia, kad paplepėjimus su "Tėvu" reikia pradėti nuo pagarbinimo. Ar jau tvarka keičiasi? Garbinimo procedūros tapo nereikalingos?
susižavėjęs
2009-03-02 17:50:40
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]