Forumas: temos peržiūra
PASIDŽIAUGKIME NAUJA ŽINIA
PASIDŽIAUGKIME VISI NAUJA ŽINIA
Mūsų gyvenimai pagėrės tik tada , kai pasikeis mūsų požiūriai į savo artimą , tai yra į kitą , tokį pat žmogų , kaip ir mes - ir į Dievą Tėvą . Radikaliai turi keistis požiūris į dievybės veikimą žmoguje . Jeigu dabar , visose religijose , vyrauja tik maldavimo ir prašymo motyvai , tai naujausiame Urantijos apreiškime yra išreikšta Kūrinijos tikrovė , su dievišku motyvu - Dievo Tėvo Meile , padovanota Meilė , žmogiškąjai asmenybei . Žmogus , per naują Žinią nuo Dievo Tėvo , yra pakviestas be jokių nuopelnų ir saviplakos į dangaus Karalystę , per įtikėjimą .
Daugelis tai netiki ir skaito , kad tai pasakos , bet tai yra Naujoji Žinia . Tegu kritiški žmonių protai nesvaigsta , kad gali įtakoti į Dievo Žodį ir Žinią ir interpretuoti pagal savo religinius ritualus . Dangiški apreiškimai , mokomieji garbinimo apreiškimai , žmonijoje pasirodo , tik pagal Dievo Valią ir Jo Planą , bet ne pagal žmonių norą ar prašymą . Dievo žodis , atėjus laiko pilnatvei , pasirodo staiga , globaliai ir išplinta ant visų tautų .
Kai buvo pribrendus laiko pilnatvė , atėjo Dievo Tėvo Sūnus Kūrėjas , Jėzus Kristus . Jo tada niekas nelaukė ir nelydėjo jokios manifestacijos , tik trys karaliai iš rytų šalies . Neturtingi , be karališkų palydų , be savo žemiškų karalysčių , atėjo aplankyti gimusio Žmogaus , Dievo Tėvo sūnaus . Į pasaulį atėjo Žodis ir Žinia , niekieno nekviestas ir neprašytas , bet įvykęs pagal Dievo Valią ir Planą . Praėjusio šimtmečio viduryje , į mūsų Žemę vėl atėjo Nauja Žinia ir Žodis , tai Urantijos knyga , per angeliškas esybes . Mūsų žmonija jos taip pat neprašė ir nelaukė , tik saujelė šventai ir fanatiškai įtikėjusių , laukė ir tikėjo , kad gaus naują Apreiškimą , kuris pagaliau pakeis visas beprasmiškas protų ir sielų klajones . Ir štai , galų gale ši Žinia materializavosi , kaip Žodis ir kaip knyga . Ji išplito ant tautų ir rasių , kaip realus Dievo Tėvo Meilės spinduliavimas , išeleminuodama iš žmonijos - aukos ir aukojimo dogmas . Vietoje aukojimo ritualų atnešė Dievo sūnystę ir dukterystę , kad žmonija patikėtų ir priimtų šią Žinią, kaip ir patį faktą , kuris su meile nuo Dievo Tėvo yra padovanotas ir įlietas į pačią žmogaus esybę . Šiai Žiniai suprasti , žmogus naujai turi perjungti savo sąmonę , kad išlpėtojęs šios dieviškos dovanos dogmą , augintų ir vystytų savo sielą link asmenybės nemirtingumo dogmos , kuri įprasmina žmogų būtyje , ne per auką , bet per įtikėjimą .
Daugelis iš viso netiki Dievo Tėvo realios Kūrinijos egzistavimu , ir linkę save matyti tik šiame žemiškame , fiziniame plane . Bet tada kyla klausimas . Kam dangaus dievybėms kurti Saulės sistemą su vienadiene planetine žmonija ? Vienadiene sakau , kaip palyginimą , tarp žmogaus ir angelo . Taigi , kam ta vienadienė kūryba , jeigu tam kūriniui nesuteikiama perspektyva ? Tačiau analizuodami Urantijos apreiškimus , pamatysime , kad dieviškajame Plane , nuo pat Žemės sukūrimo pradžių buvo tobulas tikslas su tobula kūrinio perspektyva . Šis Planas tobulai yra vykdomas dangiškųjų dvasių ir angeliškųjų dvasių , link žmogaus sielos išlikimo po mirties miego ir tobulumo jos vystymo amžinuose pasauliuose . Ir šis nemirtingumas , mums žmonėms yra dovanojamas . Neperkamas ir neužsitarnaujamas , bet dovanojamas , kaip dovana. Ir tai tikrai , yra pati tikriausia dovana , Dievo Tėvo dovana , be jokio atlyginimo , be jokios aukos . Tai yra dieviška dovana už įtikėjimą , kad tu realiai tiki esąs dievo vaikas , Dievo Tėvo sūnus ar dukra . Nes tik savo vaikams Dievas Tėvas dovanoja asmenybes , kaip potencialų garantą į amžinybę - už labai mažai , bet kartu , tai yra ir labai daug - tik už įtikėjimą , už patikėjimą Dievo Žodžiu , kad Dievas Tėvas yra viso ko Kūrėjas - viso ko Amžinas Šaltinis ir Centras - viso ko protas , sąmonė ir meilė . Dievas Tėvas yra amžinas , bet Jo Kūrinija yra besiplečianti ir evoliucionuojanti , todėl ir Jo Žodis savo kūrinius pasiekia įvairiasiu evoliuciniu laiku , kai kūrinys evoliuciniame laike subręsta ir sugeba užgirsti ir atpažinti savo Kūrėją .
Jeigu pačiai žmonijai pavyks šią Naują Žinią priimti į savo sąmonę , tai visa žmonija , aišku , kad kryps į dvasingesnę ir broliškesnę sandraugą . Jeigu tik žmonių protai atsivers Naujai Žiniai , naujoms mintims , dievybių garbinimo pažinime , tai ir žmonių tarpusavio santykiai vystysis tarpusavio meilėje ir harmonijoje .
Mūsų Viešpats , Jėzus Kristus , prieš du tūstančius metų pasakė : ,, nepilkite jauno vyno į senus vynmaišius , nes jie suplyš. “ Tai , iš tiesų nustabus praktiškas patarimas ir labai gera parabolė , kuri skelbia , kad visa kas sena , nesiderina su naujove , su pažanga , su revoliucinėm idėjom . Tais laikais atvirai , viešumoje pasakyti : ,, Aš esu Dievo Sūnus ‘‘ buvo drąsus , revoliucingas žygdarbis . Jis tiesiog sprogdino to laikmečio religines dogmas ir tikėjimus . Kitų ženklų , rodančių mūsų Viešpaties sūnystę Dievuje , nebuvo , taigi aplinka Jo žodžius suprato kaip pasityčiojimą iš jų religinių dogmų . Kadangi , Jėzus Kristus , buvo toks pat kaip ir visi žmonės , kaip ir visi žydai ir jokių išskirtinių požymių neturėjo ir nedemonstravo , tai ir pasipiktinimas buvo didžiulis . Jo visas išskirtinumas iš minios , buvo Jo Žodis . Šiuo sakomu Žodžiu , Jis ir tebuvo išskirtinis ir aukščiausias tarp mokinių ir tarp minios . Tėvas iš dangaus siuntė nešti Žodį žmonėms , tačiau ar daug kas tikėjo Jo Žodžiu ? Mažai atsirado įtikėjusių , nes tai buvo labai netikėti ir drąsūs žodžiai , net revoliuciniai ir įžūlūs , to meto fariziejiškos doktrinos mokyklai .
Analizuodami Šv. Raštą , matome , kad Naujas Žodis , sunkiai skynėsi kelią į žmonijos sąmonę ir širdis . Todėl norėčiau išvesti paralelę tarp Naujojo Testamento ir Urantijos knygos . Šiuos du apreiškimus skiria dviejų tūkstantmečių laiko tarpas , tačiau savo Žodžiu , savo Nauja Žinia , jos labai panašios . Aišku , šiandiena nebereikia kviesti minių į gatves , nes žmonės jau turi kažkokią tai Dievo Tėvo sampratą ir įtikėjimą į Dievą Tėvą , lanko bažnyčias , turi žiniasklaidą , internetą ir skaito Urantijos knygą , tačiau nenoras , tingus abejingas nenoras priimti naujoves , ypač dvasines naujoves , išlieka toks pat priešiškas , baimingas ir nepasitikintis , kaip ir Jėzaus Kristaus laikais .
PETRAS
2009-03-04 19:50:43
Komentarai
Žemiškasis gyvenimas neturi jokios bent kiek išliekančios vertės, lyginant su minimaliausiu dvasios polėkiu jis yra kaip mirtis amžinybėje, todėl tie žmonės, kurie taip nori čia gerai ir patogiai įsitaisyti, važinėti materialiais automobiliais, dangstyti savo dūlančius kūnus skudurais, be perstojo sotinti vis alkstantį pilvą ir tonomis versti tai išmatomis bei sangulauti gyvulišku būdu, tegu patys ir stengiasi atnašauti šiai trapiai ir nepatraukliai su nekokiu kvapu laiko nykstamybei, ir tegu nesiūlo tai daryti kitiems, kaip šiuo atveju ir t.t. ir pan.komentaras
2009-03-04 22:43:57
Mielieji, mes turime suvokti, VISI, ir kiekvienas asmeniškai, jog nuo mūsų ĮTIKĖJIMO GILUMO, priklauso PASITIKĖJIMAS TĖVU, ATRASTU SAVYJE.
Įtikėjimas nėra TIKĖJIMAS. Įtikėjimas yra GYVAS GYVENIMAS TĖVU, IR TIK TĖVU. Ir kasdien, ir šituo gyvenimu dalinantis su visais savo sielos broliais ir sesėmis iš meilės Tėvui ir visiems.
Įsivaizduokite jaunus žmones, kurie kuria šeimą. ABIEJŲ motyvas yra meilė, vieno kitam - kaip vyro moteriai ir moters vyrui - kuri yra gimusi iš jų meilės TĖVUI.
Ir jie tarpusavyje diskutuoja, kaip jų nauja ir jauna šeima gyvens, kad būtų geriau ne jų šeimai, bet VISIEMS.
Ir šitaip jie mąstys ne teoriškai, bet jausdami savo viduje realų meilės jausmą visiems, ir troškimą, kad jie gyventų VISŲ LABUI, o ne tik savo šeimos labui, nes jų samprata yra tokia išplėsta, kad jie savo šeima ir laiko visus žmones. Ir net VISĄ KŪRINIJOS ŠEIMĄ.
Tokia yra giluminė jų kosminė įžvalga.
Tai atrodo sunkiai suprantami dalykai. KOL KAS.
Tačiau būtent Tėvo atradimas savyje, GYVAS bendravimas su Juo savais žodžiais garbinant ROJAUS TREJYBĘ - Tėvą, Amžinąjį Sūnų-Kūrinijos Motiną-Brolį, ir Begalinę Dvasią-Kūrinijos Motiną-Sesę - o taip pat savais žodžiais kalbantis su Rojaus Trejybės Asmenimis apie tai,kas neramina, kas suteikia džiugesį, kas skaudina, kas stiprina, kas kelia nerimą, kas suteikia troškimą siekti šviesos, tai būtent ir sudaro KIEKVIENO NUOŠIRDŽIĄ prašymų maldą, vedančia į vis gilėjantį asmeninį ĮTIKĖJIMĄ. Be ritualų, be dogmų, bet GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU, kuris po kurios laiko tikrai atves į dar naują KOKYBĘ - GIMIMĄ IŠ DVASIOS.
Gimęs iš dvasios žmogus NEBETURI BAIMĖS. VIETOJE JOS VIEŠPATAUJA TĖVO MEILĖ. GYVA MEILĖ VISIEMS. IR TROŠKIMAS DARYTI GĖRĮ VISIEMS, NET IR TIEMS, KURIE DARO BLOGĮ.
Štai tada, kada ir vyras, ir žmona bus GIMĘ IŠ DVASIOS, tada jie trokšte trokš savo vaikus kurti drauge su Tėvu ir savo natūraliu tikslu jie laikys savo vaikus auklėti, DRAUGE su Tėvu. Ir auklėti juos Tėvo sūnumis ir dukromis, kad savo ruožtu šie savo šeimas kurtų patys jausdami, kad buvo Tėvo net suvesti vienas su kitu ir supažindinti, kad sukurtų savo šeimas su Tėvu ir Tėvo labui. Kūrinijos labui. Visų labui ir jų pačių labui.
Jūs turite plėsti savo sampratą apie savo asmeninį gyvenimą visiškai nauju požiūriu - Tėvo, atrasto savyje, požiūriu.
Dabar tokie žodžiai jums atrodo gryni svaičiojimai - koks gali būti asmeninis gyvenimas Tėvo požiūriu, kai kiekvienai šeimai svarbiausia yra pasirūpinti savo asmenine šeima.
Tol, kol jūs į save, į savo gyvenimą žiūrite tik savo gyvuliniu protu, o ne sielos dieviškuoju protu, tol jums ir atrodo mano žodžiai yra gryni svaičiojimai. Ir tą aš puikiai suvokiu,kad kitiap jums ir negali atrodyti. Bet tam jūs ir turite plėsti savo sampratą, kad ir patys patirtumėte mano jums sakomų žodžių tikrumą savyje atrasdami Tėvą ir patirdami Jo gyvą buvimą jūsų viduje ir bendravimą su Juo savais žodžiais, savomis mintimis.
Kad jums padėčiau, aš jums pateiksiu paprastesnius klausimus, kuriuos supras ir jūsų gyvulinis protas ir atsakys į juos teigiamai:
Ar jūs norite gero gyvenimo savo šeimoje - tiek materialia, tiek intelektualia, tiek dvasine prasme?
Ar jūs norite, kad visuomenėje nebūtų konfliktinių situacijų, kurios skatina susvetimėjimą ir gimdo nusikalstamumą?
Ar norite laimės savo vaikams?
Ar norėtumėte sunaikinti korupciją? nusikalstamumą? narkomaniją, neteisingumą, alkoholizmą, apgaulę?
Ar norite gyvneti santarvėje, ir dar be jokių ligų?
Ar norite, kad jūsų valstybės prezidentas, parlamentas, ir vyriausybė būtų tikri šviesuliai, kurie vestų visuomenę, ir tuo pačiu valstybę, šviesos ir tiesos kelių visų labui, o ne savo grupuočių interesų tenkinimo labui kitų skriaudos sąskaita?
Ar norite, kad jūsų vaikai galėtų būti saugūs bet kur?
Ar norite, kad jūs patys galėtumėte palikti savo namus, butus, automobilius nerakintus be jokios baimės, kad jie bus apvogti?
Ar jūs norite, kad žmonės darytų gerus darbus vieni kitiems?
Ar norėtumėte, kad būtų saugu keliuose, ir jokių katastrofų neatsitktų?
Ar norite,kad visi turėtų mėgiamą darbą ir nebūtų nė vieno bedarbio?
Ir daugybė kitokių klausimų, kurie šiandien kamuoja daugumą žmonių. Ir ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje.
Todėl jūs turite suprasti, kad be ĮTIKĖJIMO, BE ATRASTO SAVYJE TĖVO, BE GIMIMO IŠ DVASIOS, nė vienos iš šituose klausimuose užsimenamų problemų NEĮMANOMA IŠSPRĘSTI nei įstatymų keitimu, nei vyriausybės darbu, nei prezidento veikla.
O visas šitas problemas išsprendžia tik tokie žmonės, kurie atranda Tėvą savyje ir gimsta iš dvasios. Ir ne šiaip jas išsprendžia, bet jas išsprendžia VISAS IR VISOSE PASAULIO VALSTYBĖSE be jokių parlamentų, vyriausybių, prezidentų įstatymų, įsakymų, ar dekretų, nes visa tai yra išsprendžiama GYVU BENDRAVIMU SU TĖVU. Šitas problemas tiesiog panaikina Tėvo gyva meilė.
Problema yra kita - tai neatsitiks iš karto visiems.
Todėl dabar tiems, kurie jau yra atradę Tėvą savyje, kurie gyvena TĖVO ĮTIKĖJIMU, labai sunku kitiems paaiškinti tokias permainas savo viduje, savo požiūryje, kuris ir diktuoja visiškai kitokius prioritetus - kad geriau būtų VISIEMS, O NE ASMENIŠKAI MAN, MANO ŠEIMAI, MANO GIMINEI, MANO VALSTYBEI, ir pan.
Ir tokio žmogaus permainos pažiūrose į aplinką atsiremia į asmeninį ĮTIKĖJIMĄ, kuris yra taip pat GYVAS.
TAI IR YRA GYVENIMAS.
Taip, kaip mūsų angelai serafimai-sargai rūpinasi, kad geriau būtų ne jiems, bet MUMS, taip ir mes pradedame rūpintis, kad geriau būtų ir JIEMS, o ne mums. O jiems geriau, kada geriau yra visai žmonijai. Todėl ir mes trokštame, iš meilės, gėrio ir gerovės visiems.
Ir tokiomis gyvomis sąlygomis ir fizinis kūnas yra sveikas ir stiprus, kad ir galėtų daryti gerus darbus, kada siela myli savo sielos brolius, ir jau dabar galvoja apie geresnį gyvenimą Urantijoje po daugelio tūkstančių metų ir trokšte trokšta gerovės toms tolimosios ateities būsimosioms kartoms planetoje.
Žiūrėkite, kaip dabar byra visos planetos finansai, ekonomika, politika; kaip kortų namelis.
Ir šito byrėjimo NEĮMANOMA sustabdyti be ĮTIKĖJIMO, KAD PER TĖVO GYVĄ VEIKIMĄ, KURĮ IR PATIRS TĖVĄ ATRADUSI SAVYJE SIELA, IR BUS GALIMA ATSTATYTI PASITIKĖJIMĄ ŽMOGUMI IR JO SUKURTOMIS KOMPANIJOMIS IR BANKAIS.
Pinigai tokio pasitikėjimo atstatyti negali. Tiesiog negali, nes jie yra materialūs, o nepasitikėjimas yra kilęs dėl to, kad žmonės yra našlaičiai, neatradę Tėvo, dėl to savo pasąmonėje turi milžinišką BEIMĘ. Ir būtent ši baimė ir neleidžia bankams duoti kreditus kompanijoms, nes jie nepasitiki, kad kreditai sugrįš, žmonės nebeperka prekių tiek, kiek pirkdavo anksčiau, KADA JUOS KAIP NARKOMANUS TAIP ĮPRATINO DĖL SAVANUDIŠKO PELNO TIE PATYS BANKAI ŠVAISTYDAMI KREDITUS, nes bijo, kad bus dar blogiau, o prekes gaminančioms įmonėms nebėra apyvartinių lėšų net atlyginimams mokėti. Ir kiek bepiltų pinigų į šį aruodą, jis vis tiek tuščias, nes yra kiauras.
Savananaudiška politika ir ekonomika, kaip ir demokratija savo resursus išeikvojo.
Todėl dabar ĮTIKĖJIMAS IR GIMIMAS IŠ DVASIOS YRA TIE VAISTAI, kuriuos turi gerti iš TĖVO visi žmonės, jeigu jie nori sulaukti saulės šviesos visoje žmonijoje.
Kuo labiau svirs ir net pradės skęsti žmonijos laivas, tuo daugiau prisiminsite mano žodžius, kad jie nėra vien tik svaičiojimas.
Šiandien šito nemato jokie pasaulio prezidentai, premjierai, bankininkai, verslininkai. Jie stato smelio pilis, nors tam skiria trilijonus dolerių, kurių visiškai nereikia, o tikrųjų tokios padėties priežasčių jie net nesuvokia. Dėl to ir nesupranta, KĄ JIEMS DARYTI. NĖ VIENAS.
Jie organizuoja pasitarimus, simpoziumus pačiu aukščiausiu politiniu lygiu, nors tai vis tiek yra bergždžia.
O laikas eina.
Ir laivas vis labiau ir labiau svyra visoje planetoje. Lietuvoje taip pat.
Įtikėjusiam, atradusiam savyje Tėvą, gimusiam iš dvasios žmogui - Tėvo sūnui ar dukrai - būsimieji tragiški sukrėtimai yra įveikiami. Be ĮTIKĖJIMO bus milžiniškos kančios ir baimės kartūs vaisiai kiekvienam žmogui, kad jis vis tik susimąstytų - KODĖL, KODĖL, KODĖL?
TODĖL KAD KŪRINIJOJE BE PERSTOJO VEIKIANTIS PRIEŽASTIES-VEIKSMO-PASEKMĖS DĖSNIS IR PASIREIŠKIA ŠITOKIOMIS PASEKMĖMIS, KADA TĖVO VAIKAI NEATSIVĖRĖ TĖVUI, NEATRADO JO SAVYJE, NEBENDRAVO SU JUO, IR NEGIMĖ IŠ DVASIOS, O TADA SAVO SAVANAUDIŠKU GYVENIMU JIE IR PRIĖJO TOKIO LIEPTO GALO, NES BET KOKIE ŠVIESOS ŽODŽIAI BUVO LAIKOMI SVAIČIOJIMAIS IR NERIMTAIS, O TIE, KURIE JUOS SAKO, NIEKAM TIKĘ ŽMONĖS.
Tai nėra tušti žodžiai. Tai visos kūrinijos veiklos pagrindas - KIEKVIENO ASMENINĮ gyvenimą grįsti Tėvo MEILE, ir gyventi VISŲ LABUI, KURIANT GĖRĮ DRAUGE SU TĖVU, ESANČIU KIEKVIENO VIDUJE, KAIP TĄ IR DARO VISA KŪRINIJOS ŠEIMAS VISADA.
O tai mes galime daryti tik atradę Tėvą savyje ir turėdami gyvą ĮTIKĖJIMĄ Į TĖVĄ.
Įtikėjimas yra mūsų burės, o Tėvo, atrasto savyje, MEILĖ, yra vėjas į mūsų bures, kad mūsų laivas, mūsų tikrasis aš, ir kurtų gėrį drauge su Tėvu VISŲ LABUI.
Ir tik toks meilės piLnas gyvenimas niekada nepatiria jokių krizių nei politikoje, nei ekonomikoje, nei šeimoje, nei visuomenėje.
Tad jums ir linkiu kuo stipresnio Tėvo meilės vėjo į jūsų kuo platesnes ĮTIKĖJIMO BURES, kad jūsų tikrasis aš spindėtų kuo ryškiau gėrio darbais visų gerovei.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-03-04 22:13:44
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]