Forumas: temos peržiūra
Asmenis Tėvas yra PATIRIAMAS jam atsivėrusios ASMENĖS sielos, kuri palaiko GYVĄ KOMUNIJĄ SU TĖVU.
Mielieji, tie iš jūsų, kurie medituojante, užsiiminėjate joga, skaitote Urantijos Knygą, arba Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, bet negarbinate Tėvo, dar nesate Tėvo atradę savyje ir neleidžiate veikti sielai, kad ji vadovautų savo išmintimi, o ne jūsų gyvulinis protas vadovautų jums, kuris nesate gyvulinis, o esate DVASINIS Tėvo sūnus ar dukra.
Meditacija TRUKDO ryšiui su Tėvu, nes ji veda tolyn nuo Jo, kaip mylinčio ir mylimo asmens, nes meditacijos METU veikia jūsų PASĄMONĖ, o Tėvo garbinime įsijungia jūsų VIRŠSĄMONĖ, apie kurios veikimą nieko nežino visoje Urantijoje nei medituotojai, nei intelektualai, nei jogai, nei psichologai, nei teologai, nei kunigai.
Būtent dėl to, kad žmonių sielos yra suvaržytos pasąmoninės baimės, ir dėl viešpataujančio jų gyvulinio proto, žmonės negali surasti bendros kalbos. IR NESURAS, kaip tą rodo ir mūsų Forumo kai kurie lankytojai. Tai truks iki tol, kai žmonės GIMS IŠ DVASIOS.
Būtent tada žmogaus silea įsiviešpatauja savo morontiniu protu žmogaus gyvulinio proto atžvilgiu, ir tik tada ji pajunta TĖVĄ kaip asmenį, ir pati TROKŠTA GARBINTI Jį ne šiaip sau, bet vien tik iš MEILĖS.
Tai yra realus dieviškojo sūnaus ar dukros sielos proto pasireiškimas konkrečiu gyvu ryšiu su Tėvu per Jo dvasią – Minties Derintoją – esantį žmogaus viduje, jo prote.
Kadangi Tėvo mums suteikta amžinoji asmenybės dovana yra ASMENĖ, tai jos pirminė pasireiškimo pakopa kūrinijoje yra SIELOS GIMIMAS, kuris įvyksta su pirmuoju vaiko MORALIU VEIKSMU. Būtent tada Tėvo dvasia – Minties Derintojas – ir pasiekia žmogų bei apsigyvena to vaikelio prote. Šitaip pradedama žmogaus sielos egzistencija žmogaus gyvenime.
Tai atsitinka, vidutiniškai, apie šeštus gyvenimo metus; vienam vaikui jau ir trejų metukų pagal pečius priimti moralinį sprendimą ir padaryti gėrio ir tiesos veiksmą, o kitam ir septynerių metų dar gali neužtekti laiko iki tokio veiksmo subręsti, jeigu jo gyvenimo aplinkybės jo šito nemoko. Todėl iki tol vaikelis Tėvo dvasios NETURI. Tuo pačiu ir sielos. Jis yra toks, kaip ir gyvūnas, kurį veda, iš vidaus, Pagalbinės Proto Dvasios – intuicijos, drąsos, žinių, supratimo, ir patarimo – formuodamos pagrindus dar dviejų Pagalbinių Proto Dvasių – garbinimo ir išminties – pasirodymui, o tuo pačiu ir Tėvo dvasios – Minties Derintojo – apsigyvenimui.
Iš išorės VISADA VEIKIA Sūnaus Kūrėjo TIESOS DVASIA, o taip pat ir Vietinės Visatos Motinos DVASIOS Šventosios Dvasios grandinė, pasiekianti visus ir iš vidaus, ir iš išorės.
Žodžiu, Tėvas, ir Rojaus Trejybė, suteikia TOBULAS GYVAS PRIEMONES mūsų sielos GIMIMUI dar vaikystėje.
Kadangi tokių dalykų IKI ŠIOL žmonija NEŽINOJO, dėl to ji ir klaidžiojo įvairiose meditacijose, ritualuose, dogmose, kurie visi savaime vedė tolyn nuo Tėvo gyvo ASMENS.
O kada nėra atsivėrusios Tėvui sielos gyvo patyrimo Jį garbinant, tada atsiranda pakaitalai, kuriuos siūlo patys save, dėl neišmanymo, ir dvasinės tamsos, apgaudinėjantys mūsų sielos broliai ir sesės, nes tokie dirbtiniai, ir neveiksmingi, pakaitalai yra paprastesni ir truputį apramina jų pasąmonėje esantį chaosą, kuris sukuria pasąmoninę baimę ir pavergia gyvulinį protą, kurio sprendimais vadovaujasi žmogus kasdien.
Kadangi siela yra ASMENĖ, nes ji yra pati pirmninė mūsų amžinosios dvasinės asmenybės pakopa, kadangi Tėvas taip pat yra ASMENIS, tai mes, KIEKVIENAS – ir galime DVASINĖS KOMUNIJOS METU, t.y. dvasinio artimo ir nuoširdaus bendravimo metu, patirti GYVĄ TĖVO BUVIMĄ mūsų viduje per Tėvo dvasios – Minties Derintojo veikimą mūsų prote jau nebe per mūsų pasąmonę, bet per VIRŠSĄMONĘ.
Ir šitas pojūtis yra toks, koks yra TĖVAS, nes atsivėrusi Tėvui siela, per Minties Derintoją, prisipildo Tėvui būdingų aukšto dažnio virspeių, kurie ir pasireiškia MEILE, GAILESTINGUMU, NORU DARYTI GĖRĮ NE DĖL ATLYGIO, O IŠ MEILĖS VISIEMS, NET IR TIEMS, KURIE DARO PIKTUS DARBUS. Tai yra kelias į GIMIMĄ IŠ DVASIOS DAR TEBEGYVENANT URANTIJOJE ŽMOGAUS PAVIDALU.
Tėvas yra PATIRIAMAS, nes Jo pamatyti NEGALIMA, NES JIS NETURI KŪNO, FORMOS. Tačiau atsivėrusi Jam siela PATIRIA JO ENERGETINIUS VIRPESIUS, PASIEKIANČIUS MUS PER MINTIES DERINTOJĄ – TĖVO DVASIĄ.
Meditacijoje tokių meilės pojūčių patirti neįmanoma, nes pati meditacija yra nukreipta į savosios asmenybės atsisakymą, jos išskaidymą kosmose, jos išlydimą kaip tuštumą, vakuumą, kuriame nebėra ką veikti protui, o asmenybės be proto būti negali, nes tai yra Tėvo dovana. O ką dovanoja Tėvas, viskas yra amžina ir išmintinga. Mums Jis padovanojo asmenybės dovaną su visu jos amžinybės potencialu, kuris šiandien tik pradeda atsiskleisti ir pavirsti į aktualą.
Todėl meditacija yra žmogaus GYVULINIO PROTO, DĖL NEIŠMANYMO, PASĄMONINIAI KLAIDŽIOJIMAI, VEDANTYS TOLYN NUO TĖVO MEILĖS IR PALAIMOS, KURI PATIRIAMA TIK GYVU RYŠIU SU TĖVU JĮ GARBINANT IR MELDŽIANTIS VISA SAVO ATSIVĖRUSIA SIELA.
Malda – KOMUNIJA – tai yra ARTIMAS POKALBIS SU TĖVU savais žodžiais.
Ir būtent šitos komunijos metu atsivėrusi siela PATIRIA GYVĄ TĖVO RYŠĮ IR JO DVASIOS BUVIMĄ SAVYJE. Ir tada ji pati pajunta, kokia tai yra nuostabi meilės virpesių banga, kad ji pravirksta iš palaimos ir milžiniško meilės jausmo visiems.
Ir gyvo Tėvo veikimo dėka, žmogaus charakteris transformuojasi iš blogo į gerą SAVAIME, BE JOKIŲ PASTANGŲ, nukreiptų į savo ydų, kurios yra gyvulinės, naikinimą. Žmogaus pastangos yra nukreiptos tik į gyvo ryšio su Tėvu palaikymą ir gėrio kūrimą DRAUGE su Tėvu visų labui. Ir dėl šito dingsta visos ydos, kurios anksčiau vargino ir neleido ramiai gyventi. Jų vietas užėmė TĖVO meilė, Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio gailestingumas ir kantrybė, ir Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės išmintingumas, toliaregiškumas, kosminė kūrinijos įžvalga, galingas žvilgsnis į žmonijos ateitį.
Ir toks gyvenimas su gyvu Tėvu užtikrina FIZINIO KŪNO SVEIKATĄ, MEILĖS DARBŲ IR TIESOS SKREIDIMĄ VISŲ LABUI, VISOS KŪRINIJOS ŠEIMOS LABUI.
Būtent tada dingsta VIENIŠUMO JAUSMAS, NES VISADA KARTU YRA NE TIK TĖVAS, BET IR ROJAUS TREJYBĖ, o taip pat ir SŪNUS KŪRĖJAS, mums daugumai žinomas tik Jėzaus vardu, VISATOS MOTINA DVASIA, mūsų daugumai žinoma tik Šventosios Dvasios vardu, ANGELAI SERAFIMAI, KŪRINIJOS ŠEIMOS DAUGYBĖ ĮVAIRIŲ NARIŲ. Ir jie yra REALIAI, O NE SAU ĮSIKALBĖJUS, NES JŲ VEIKSMAI TAIP PAT PATIRIAMI KASDIENIAME GYVENIME, NES SIELOS GILESNĖ ĮŽVALGA MATO JŲ PASIREIŠKIMO VEIKSMUS, KO GYVULINIS PROTAS PAMATYTI NEGALI NIEKAIP.
Todėl, mano mylimieji, PATIRKITE TĖVO ASMENĮ SAVYJE SAVO SIELOS ATSIVĖRIMU JAM KASDIENIAIS BET NUOŠIRDŽIAIS ŽODŽIAIS KASDIEN.
Neatidėliokite šitos komunijos kada nors ateičiai.
Komunijai su Tėvu nereikia jokių specialių įgūdžių – tik atsiverkite Tėvui savo žodžiais apie savo gyvenimą: kas jus skaudina, kas džiugina, ko jūs norite, ko jums stinga, ko norėtumėte sulaukti iš Tėvo. Kalbėkite jam VISKĄ. Tik NUOŠIRDŽIAI. Tai ir bus jūsų sielos atsivėrimas ir malda. Nereikia jokių iškilių ir ypatingų žodžių. Reikia jūsų NUOŠIRDUMO ATSIVERIANT VISA SIELA. Atsisėskite ant suoliuko, kur nors skvere, ir atsiverkite. Tam nereikia jokios specialios vietos.
Ir laikui einant jūs pajusite, kad toks atsivėrimas jūsų sielą vis labiau ir labiau nuramina ir apšviečia nuostabiai šviesiomis ir išmintingomis mintimis. Jūs pajusite MEILĘ VISIEMS. Tai iš Tėvo dvasios – Minties Derintojo – perduota jus stiprinanti mintis, kad galėtumėte išspręsti kokią nors problemą, kuri jus neramino, ir pripildė jūsų atsivėrusią sielą Tėvo meilės virpesių.
O tada ir patys patirtinsite mano žodžių tikrumą. Meditacija – tai žmogaus gyvulinio proto saviapgaulė, dar labiau suvaržanti sielą.
O tada daugiau niekada nebenorėsite, už jokius turtus, grįžti į meditacinės jogų ir budistų išdžiuvusias, be vandens, ir nuasmenintas proto dykumas, kada Tėvas jus girdo MEILĖS GYVUOJU VANDENIU.
Tad gerkite GYVĄJĮ TĖVO vandenį savo GYVA ir ASMENE siela NUOLAT ir maudykitės Tėvo suteikiamoje PALAIMOJE SIELAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-03-25 19:09:10
Komentarai
Ačiū, Algimantai, už labai konkretų pamokymą.Rimantas
2009-03-26 16:08:04
Povilai, tai ne pasaka,o tikrovė. Visa tai PATIRIAMA. Tik nuoširdžiai atsivėrę MYLIMAM TĖVUI pajusime Jo realų buvimą ir veikimą mūsų viduje. Tai patiriama tik atradus gyvąjį ryšį per padovanotą TĖVVO dvasią -MINTIES DERINTOJĄ.
Ačiū Algimantui ir visiems forumo dalyviams skleidžiantiems meilę, šviesą ir tiesą.
Ačiū TAU,MYLIMAS TĖVE, kad mus vedi GYVUOJU MEILĖS KELIU.
Su meile,
Leonida
Leonida
2009-03-26 14:00:41
Ačiū Algimantai.Viskas tai tiesa, pati pradedu pajusti.
Barbora
2009-03-25 20:39:31
Labai graži pasaka. Gražius sapnus žadi žmonėms, Algimantai.
Bet realybė yra kitokia.
Protas yra trikdis matyti realybę.
Tu matai kiną ir tiki kad tai tikrovė. Tikėk. Tavo valia.
Povilas
2009-03-25 20:09:41
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]