Forumas: temos peržiūra
kaledos
nezinau,gal kai kam tai pasirodys akiplesiska,bet pasamprotaukim visi kartu apie tai-ar nepadareme is jezaus religijos religijos apie jezu..jeigu zinome,kad jis prisikele,tai kam tada visas liudesys?gal tai zinodami dziaukimes?tikrai nenorejau izeisti niekieno jausmu
arunas
2005-12-05 21:34:55
Komentarai
Mielieji, apie Kalėdas skaitykite šios temos pačioje pradžioje (apačioje).Aš šią temą specialiai vėl iškėliau į viršų, kad pamąstytumėte apie Kalėdų prasmę širdyje, o ne vien tik paties paviršiuje blizgančio papuošto eglutės medžio ir dovanų maišo vaikams, ir sau, požiūriu. Tai grynai tuščios ir beprasmės Kalėdos, jegu širdis per jas neatsivėre daugiau Tėvui ir Jėzui, o siekėte vien tik materialių pirkinių, pakliuvę į materialių dovanų pirkimo maniją. Tokios Kalėdos jums turi brangiai atsieiti tiek pinigais, tiek nerimu, skausmu, kančia, viduje, kad vis kažko nespejote padaryti, vis kažko dar trūksta, kažkas dar gal užmiršta, ko nors neprisiminta, kad tik visiems patiktų ir daugybę daugybę kitokių nerimą keliančių minčių.
Kadangi apie Kalėdas rašiau šios temos pradžioje, tad nesikartosiu, tie, kurie norės, pasiskaitys,ką rašiau nuėję į pačią apačią.
Matote, kaip sunku susigaudyti, kada prirašome apie daug ką, o pati tema lieka pačiame dugne iki kurio nevisi ir nori nusileisti. Tačiau dabar tam yra proga - Kalėdos.
Atraskite Tėvą savyje ir pajauskite realų Jėzų ir Tėvą, bendraudami ir su vienu, ir su kitu, ir vieni su kitais.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-12-24 11:37:31
SVEIKINU,
JUS VISUS sulaukus šio momento/šių švenčių/šių 2009 metų pabaigos ir linkiu mums visiems dar didesnės meilės visiems artimiesiems ir tolimiesiems broliams ir sesėm, viskam ką darom mintimis-darbais-veiklomis, viskam kas jaučiam/matom aplinkui mus... ir labai linkiu, kad taptume toki LAISVI koki ir esame nuo mūsų atsiradimo šioje žemėje pradžios... ir tikrai tikiu, kad MEILĖ vėliau ar anksčiau apgaubs mus visus mūsų pačių noru - ir tada kaip sakoma "Rojus materializuosis Žemėje arba Žemė taps Rojumi" :) - - - ir visi tapsim LAIMINGI VISOMIS ĮMANOMOMIS PRASMĖMIS...
Linas J
2009-12-25 17:11:17
Aciu , Linai,
sveikinu ir Tave,
ir visus brolius ir seseris visoje Urantijoje
ir visoje Kurinijoje.
Juk nesvarbu kokia proga, svarbu, kad nuosirdziai linki visiems geroves, svarbu, kad ta jausma saugai sirdyje ir juo daliniesi kasdien.
Svarbu, kad issaugai pagarba ir tolerancija kitiems ar kitokiems nei tu.
Tai labai svarbu, Aciu tau!
Vita
2009-12-27 13:41:13
Mielieji, NEAPRIBOKITE PATYS SAVĘS MATERIALIOMIS ŠVENTĖMIS, O GYVENKITE TĖVU-ROJAUS TREJYBE KASDIEN, IR JAU DABAR PER VISĄ AMŽINYBĘ.
KAS BŪTŲ JUMS, JEIGU JŪSŲ TOKIOMIS RIBOTOMIS ŠVENTINĖMIS NUOSTATOMIS VADOVAUTŲSI ROJAUS TREJYBĖ - DALINTI SAVO MEILĘ TIK TOKIŲ RITUALINIŲ IR NEGYVŲ ŠVENČIŲ DIENOMIS? Ar būtumėte TUO patenkinti KITOMIS DIENOMIS, nebe šventinėmis, negavę iš Jo meilės gyvų virpesių. Jokiu būdu nebūtumėte, ir prašytumėte MEILĖS GYVOJO VANDENS IR PO ŠVENČIŲ.
Aš per šventes stebėjau truputį pamaldų iš Vilniaus Arkikatedros ir iš Vatikano. Ir VERKIAU. Verkiau, nes man buvo taip liūdna,kad tiek daug žmonių yra AKLŲ VEDLIŲ VEDAMA Į PRAŽŪTĮ, Į TAMSOS LABIRINTĄ, IŠ KURIO JIE NET NEŽINO, KUR SURASTI IŠĖJIMĄ. ir tą demonstravo tiek kardinolas, tiek popiežius. Tačiau TAI JŲ DVASINĖ KALTĖ, KAD JIE PATYS BŪDAMI DVASIŠKAI AKLI TARIASI ESĄ ŽINANTYS KAIP SURASTI DIEVĄ, O KELIO TAIP JIEMS IR NEPARODO. Ir stovi žmonės NUSIMINĘ, PILNI NERIMO, BE DVASINIO VANDENS SAVO VIDUJE, BE GYVYBĖS IŠ TĖVO IR ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS VANDENŲ, NES JŲ DVASINIAI VEDLIAI NERODO JOKIO NORO PADĖTI SAVO SIELOS BROLIAMS ATRASTI TĖVĄ SAVYJE, NES JIE PATYS TĖVO NĖRA ATRADĘ.
Verkiau ir kitą dieną, kada popiežius laimino įvairiomis kalbomis. Verkiau, nes buvo taip liūdna, kad tokia gausybė žmonių ištroškusių NEGYVŲ RITUALŲ IR RELIGINIO OPIUMO, IŠSIŽIOJĘ LAUKIA, KAIP IŠGANYMO, KADA POPIEŽIUS IŠTARS ŽODŽIUS JŲ KALBA, O TADA AIŠKTĘ UŽLIEJA ŠŪKSNIS. O KAS PO ŠITO? VĖL TAMSA IR NEŽINOMYBĖ. dAR KOMENTATIU PRIDĖJO, KAD DAUGELIS IR ATVAŽIUOJA Į ROMĄ, BŪTENT TAM, KAD IŠGIRSTŲ ŠĮ POPIEŽIAUS PALAIMINIMĄ. Argi gali siela neverti, girdėdama tokią KOSMINĘ BEPROTYBĘ TARIAMĄ KOMENTATORIŲ LŪPOMIS DĖL JŲ NEIŠMANYMO - žmonės važiuoja gauti palaiminimą iš tokio patirs žmogaus, kaip ir jie, visiškai iš tokio paties, o TĖVO SAVYJE NET NEIEŠKO, KAD NUOLAT TURĖTŲ TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS PALAIMINIMĄ, IR VISUR, KUR TIK BEBŪTŲ.
Argi gali siela neverkti, kada kardinolas įdeda Marijai į glėbį lėlę, jau daugiau negu poros metų amžiaus, ir dar ją "PAŠVENTINA" VANDENIU. KAIP GI MANO SIELAI NEVERKTI, KADA MANO SIELOS BROLIS NET GIMUSĮ VIEŠPATĮ DAR SAVO ŽMOGIŠKA RANKA "ŠVENTINA," TARSI PATS VIEŠPATS NEBŪTŲ ATĖJĘS NUO TĖVO IR DĖL TO JAM DAR REIKIA SUTEIKTI IR ŽMOGIŠKĄJĮ PAŠVENTINIMĄ.
Ritualas - pilnas blizgučių ir neturintis elementarios logikos - tamsius ir aklus dvasiškai žmones prijaukina, ir tiek prijaukina, kad atsirado jauna dvidešimt penkerių metų moteris, kuri puolė prie popiežiaus per visas užkardas, per visus popiežiaus sargybinius, išgąsdino visus, popiežius ir jo palyda sugriuvo, nors popiežiui neatsitiko nieko, išskyrus išgąstį, o vienas iš palydos buvo nuvežtas į ligoninę - lūžo koja.
Tai žmogaus NEGYVAS fanatiškas troškimas prisiliesti prie POPIEŽIAUS, PRIE "ŠVENTENYBĖS," KAD JOS GYVENIMAS BŪTŲ GERESNIS.
O jeigu popiežius būtų atradęs Tėvą savyje, tada atrasti TĖVĄ SAVYJE mokytų ir visus katalikus. Tada niekam ir minties nekiltų prisiliesti prie popiežiaus, o kaip tik per Kalėdas ir galima tikintiesiems taip arti prisiartinti prie popiežiaus. Būtent šitaip troško gauti pasveikimą viena moteris ir Jėzaus laikais, kad ji manė, tik prisilies prie praeinančio Mokytojo skraistės, ir pasveiks.
O juk praėjo DU TŪKSTANČIAI METŲ, IR VIS TIEK, KADA NEBUVO GYVOJO MOKYTOJO IR GYVO MOKYMO APIE TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE, kad siela susilietų su pačiu TĖVU ESANČIU jos viduje, tada ritualai viešpatauja ir šventės dar labiau prispaudžia sielas.
Tuo tarpu Tėvui nėra jokių išskirtinių švenčių, nes visa amžinybė yra ŠVENTĖ - MEILĖ IR ŠVIESOS, IR VIS STIPRĖJANČIOS MEILĖS IR RYŠKĖJANČIOS ŠVIESOS TIKROVĖS AMŽINA ŠVENTĖ.
Atėjo JAU LAIKAS ir JUMS, KAI KURIEMS, SUAUGTI ir žvelgti ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS ŽVILGSNIU KASDIEN. IR VISADA. IR Į VISUS VIENODAI, IR SIEKTI PAČIOS RYŠKIAUSIOS ŠVIESOS, KOKIĄ TIK GALITE GAUTI MŪSŲ SVETAINĖJE, IR VISOJE URANTIJOJE - URANTIJOS KNYGOS EPOCHINIO APREIŠKIMO STUDIJŲ ŠVIESOS. TIK TADA SUVOKSITE - KAS YRA ŠVENTĖS.
Tik tada pradėsite vis STIPRAIU PATIRTI TAI, KĄ SAKAU JUMS DABAR.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-12-27 19:17:11
Mielas Danai, ne mūsų, o Tėvo, pareiga vertinti savo vaikus. Ir tave vertina Tėvas pagal tavo gyvenimo motyvus.
Jie yra šviesūs ir kilnūs, ir tai yra didžiulis tavojo charakterio pasiekimas. O jeigu jį dar nukreipsi visiško atsidavimo Tėvo valios vykdymo kryptimi, iš meilės Jam, tuomet tu daug sutaupysi reikalingos energijos geriems darbams atlikti.
Dabar tu dar nesi išsilaisvinęs iš savojo charakterio gniaužtų, kurie spaudžai tave. Dėl to ir esi toks impulsyvus, užsiplieskiantis. Kada patirsi Tėvą savo viduje, tada būsi pasirengęs nuostabiems darbams, kuriuos Tėvas parengė kiekvienam. Urantijai reikalingi dvasingi ir Dievu GYVENANTYS Dievo sūnūs ir dukros. Tapk vienu iš jų. Ir kada pajusi Tėvą viduje, pradėsi ne laužyti, o šviesti, ne griauti, o kurti, nes su Dievu įveiksi VISKĄ. Net ir save patį, koks esi šiandien. Ir tapsi toks, kad negalėsi patikėti, kad čia tu tas pats. Kaip ir tavo pažįstami, draugai, bičiuliai, namiškiai. Ten, kur reikės eiti į ugnį, eisi, kur reikės padėti padėsi. Būsi minkštas kaip vaškas darydamas gerus darbus, ir kietas kaip titnagas likdamas su Tėvo Meile ir Tiesa. Tik, drąsiai ženk, KASDIEN, šituo dvasiniu keliu per kasdienį ryšį su Tėvu. Tada nebereikės nei savęs analizuoti, nei kurti svajonių. Tada tu gyvensi kiekviena akimirka, suliejęs savo valią su Tėvo valia. Ir net tapsi su Juo pačiu kūrinijos dvasinio švytėjimo bendrakūrėju, nes Tėvas, būdamas Pirmasis ir Didysis Šaltinis ir Centras, kada individo būna atrastas viduje, tada užtvindo tą patį individą savosiomis savybėmis. Tas individas tampa lygiai toks, koks yra ir pats Šaltinis: mylintis visus be išskaičiavimų, gailestingas, teisingas, doras, rūpestingas, bebaimis, skleidžiantis gėrį, šviesą, apšviečiantis tamsą. Tvarinys tampa panašus į Kūrėją.
Lygiai taip, kaip vandenyno vienas lašelis yra lygiai tas pats vandenynas vandens kokybės prasme. Ir tada, kada tas mažas lašelis susilieja su vandenynu, jis tampa NEBEATSKIRIAMAS.
Taip ir tu tapsi NEBEATSKIRIAMAS, KADA suliesi savo valią su Tėvo valia iš Meilės, patirtos savo paties viduje, Jam ir Jo kūrinijai. Ir tada tu visada išliksi ramus, kaip ir viso vandenyno gelmė yra rami. Audros šniokščia tik vandenyno paviršiuje, tik kur dar nėra atrasta Tėvo ramybė, kur vyksta charakterio grūdinimas, kur suteikiami tvariniui įvairiausi išmėginimai.
Dėl to, mielas Danai, dabar tu kaip tik ir esi ant tų putojančių vandenyno paviršiaus bangų. Ir tik tavo valioje yra šitų pačių bangų pažabojimas susiliejant su Tėvo valia, atradus Jį savo viduje.
Ir tik Tėvui priklauso mūsų darbai ir jų vertinimas. Mes negalime vertinti darbo atlikėjo, nes nežinome jo giluminių motyvų, dėl to galime apsirikti. Bet Tėvas turi savo pagalbininką, Minties Derintoją, kiekviename iš mūsų. Dėl to Jis žino vusus motyvus. O mes, KIEKVIENAS, esame atsakingi tik už savosios valios panaudojimą. Paprasčiau sakant, mes atsakingi tik už savuosius darbus. Tik už SAVUOSIUS. Nors rezultatai tų SAVŲJŲ darbų nepriklauso MUMS. Jie priklauso Tėvui.
Tad ir tu, mielas Danai, palik Tėvui ir mano darbų rezultatus...
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-01-10 12:55:09
ir vel tas pats per ta pati..danai,niekas taves nemoko taip,kaip tu ta isivaizduoji-mokykla,virsininkai,etc..tuo labiau as.algimantas perteikia isminti,gauta tiesiogiai is tevo.ta jis privalo daryti,jau rasiau apie tai.urantijos knyga perskaityti gali visi,bet skaitymas skaitymui nelygu.tu protingesnis ir ismintingesnis tam tikrose srityse,kitas kitose.tuo noriu pasakyti,kad turi isankstine nuomone ir todel sunku priimti kitoki poziuri.taip,kai kur sutinku su tavim.mano pasisakymai atrodo is auksto primetami.bet lazda turi du galus.pries kelis metus,kuomet rasiau i kita vieta,ne i si foruma,kazkas skaite ir pabaigoje padekojo,nes mano pasisakymai padejo tam zmogui apsispresti del savizudybes,man to net neitariant.gal tai tik zodziai tuomet buvo to zmogaus ir jis to nebutu padares,nezinau.bet gal gali pazvelgti is kitos puses-o jei tas zmogus is tikro rimtai apie tai maste?tiek to,tai tik vienas niuansas,bet garantuoju,kad siame forume gali parasyti ne vienas zmogus,kurio mintys kazkam padejo.bet jei nori neigti tai kas naujai apreiksta urantijoj,tavo valia.pasikartosiu,bet skaitymas ir isiskaitymas yra du skirtingi dalykai.tavo tvirtas poziuris,tai gerai.blogai tas,kad stubure gali buti ataugos del nelankstumo ir atsisakymo pripazinti galimybe kitos tiesos,ne vien tavo .tai tiek ir norejau.jau minejau,kad kiekvienas esame savame evoliucijos etape ir vienur pasiekeme daugiau uz kitus,kitur maziau.ir vel sakysi,kad mokau.ne,as konstatuoju faktus ir tik tiek.nori,pasakysiu tau naujiena?itikejimo as neturiu,neturiu jokio tiesioginio rysio su tevu,isskyrus jo derintoja manyje.sazine slegia daug blogio,kuri esu padares ir darau dabar.bet zinai ka dar jauciu?labai dideli dziaugsma ir isitikinima,kad as musu visuotiniam tevui esu mylimas ir toks.tai tikrai malonus jausmas,zinoma,tai nesuteikia man teises ir toliau elgtis blogai.bet as bijau kardinaliai keisti viska,kas priestarauja elementariam zmogiskumui.is to ir seka,kad negalesiu tureti pilno itikejimo,kol nesikeisiu ir nepaliksiu blogio praeity..ar tai skaitai pamokslavimu?tai tik faktas,kuri konstatuoju savy.uzsiminei apie darbo rankas..taip,algimantas dirbo paprasta darba,kiek zinau is jo pasisakymu.as taip pat zinau,kas tai yra saltkalvyste,suvirinimas,duonos kepimas,prekyba.dabar darbuojuos stalysteje,pats sau,ne kazkam.taip,pritariu tau-uzknisa nurodymai,mokymas kaip gyventi ir taip toliau.tiek tu,tiek as suprantame ta jausma,kuomet atiduodi darbui save visa,bet lieki nesuprastas,nes dirbi kaip sau.todel ir dirbu,niekam nenurodinejant,mokydamasis praktiskai ir klausdamas patarimo,kuomet nezinau ka daryti..kas liecia algimanta,as manau,kad jis kalba tiesa.urantijos knyga-tik pakopa.kada nors susitiksime,aname pasauly ir sitie gincai bus nieko verti.iki
arunas
2006-01-09 20:34:45
Algimantai, jei tu isivaizduoji, kad tavo misija mokyti, tai as isivaizduoju, kad mano misijija tokiems kaip tu misionieriams priminti kas vakara atlikti savianalize ir izvelgti savo klaidas, atlikti atgaila ir pripazinti, kad nesi tobulybe. Ar tavo mintyse ir gyvenime nera saviapgaules? Dabar is tavo parasymu atrodo, kad sureiksminai save iki begalybes ir nera absoliuciai jokios savikritikos gaideles, jokio nuolankumo, jokio mokymosi, o tik "kitų mokymas", kaip tu ji supranti. Gal pasiklausk savo minties derintojo, kad saziningai pasakytu tau tavo klaidas. Zinai, jis labai subtilus, ir kol pats nepaklausei, jis tau pats nepasakys, tik girs tave, vadins "mylimu sunumi" ir t.t.
Pasimelsiu uz tavo siela. Ramybės tau,
Su broliska meile, Danas.
Danas
2006-01-09 18:05:05
Mielas Danai, tu klausi kas man suteikė teisę mokyti? Jėzus ir Tėvas. Ir ne tik suteikė teisę, bet taip pat ir įgaliojo tą daryti visur, kur beatsidurčiau. Ir tą darau ir darysiu. Tai MANOJI MISIJA. Ir jeigu tu atversi širdį man, tu iš karto pajusi, kad už kiekvieno mano žodžio yra neapsakoma, bet tik PATIRIAMA Tėvo meilė. Ir ją aš siunčiu ir tau ir visiems kitiems. Dėl to ir mokau, kad žmogus atsitiestų ir pakiltų dvasiniam skrydžiui galingais darbais kasdienėje aplinkoje. Kad galų gale jis pajustų, kad Dievas Tėvas yr agyvas ir yra jo paties viduje, kad Dievą jis surastų ne danguje, bet savyje. O suradęs, jis visiškai kitaip pradės gyventi ir mąstyti. JIs elgsis visiškai kitaip. Ir tu, kada atrasi Tėvą savyje, nebeturėsi nei pykčio, nei susierzinimo.
O tai, kad tave moko visi, nuo viršininko iki valytojos, nieko blogo. Bloga tai, kad tu dėl to jauti nepasitenkinimą. Tačiau jis išnyks tik tada, ir ne anksčiau, kada užmegsi GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU, SU JĖZUMI, KADA JUOS PATIRSI. Štai tada ir pajusi Tėvo palaimą, ir mano žodžius vertinsi nebe protu, bet širdimi, mano mielas sielos broli.
Tu esi nuostabus ir tvirtas vyras savo charakteriu. Tavęs laukia nuostabūs darbai, kada savo charakterį apvaldysi ir nukreipsi Tėvo valios vykdymo vaga.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Telydi tve ramybė.
Su broliška meile,
ALgimantas
Algimantas
2006-01-09 16:12:21
Vel tu savo varai, tiek to. Bet atsakyk i klausima - kaip tavimi gai patiketi zmones, kurie taves nepazista? Ar ne geriau galetum igivendint savo misija, jeigu ne zodziais, o pavyzdziu mokytum? Ka realaus esi gero nuveikes, be to, kad kitiems primetineji savo nuomone ir mokini tuos, kurie jau ir taip teisingam kely? Ar esi pavyzdziui atlikes koki nors visuomenei apciuopamai naudinga darba? Ar tik tusciazodziauji? Kaip tavimi gali kas nors tiketi, jei tu pats nekuri ateities kartoms geresnio pasaulio cia, zemeje? Ar tavo rankos yra dirbusios nors koki vyriska darba? Ar tau tai per zema, nes tu save isivaizduoji intelektualu - apastalu?
Danas
2006-01-09 17:40:18
Pritariu Tau Danai. Išaugę iš mokyklinio amžiaus daugelis nori būti mokytojais, nesuprasdami, kad patys puikiausi mokytojai tie kurie suvokia, kad yra tik MOKINIAI:)))
Jurgis
2006-01-09 12:52:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.