Forumas: temos peržiūra
kaledos
nezinau,gal kai kam tai pasirodys akiplesiska,bet pasamprotaukim visi kartu apie tai-ar nepadareme is jezaus religijos religijos apie jezu..jeigu zinome,kad jis prisikele,tai kam tada visas liudesys?gal tai zinodami dziaukimes?tikrai nenorejau izeisti niekieno jausmu
arunas
2005-12-05 21:34:55
Komentarai
Mielas Algimantai,tikejimas dievu tevu, dievo tevo valios vykdymas yra musu gyvenimo esme. O tostas, fejerverkas tai tik tam tikros gyvenimo formos ir viskas, susijusios su svenciu sventimu - gimtadienio, naujuju metu ir pan. Jeigu zmogus tiki - jis isgers vyno saikingai, pasakys tosta, pvz kuriame linkima kazkam dievo tevo malones ir t.t. Sie dalykai - tostai fejerverkai - irgi prisideti prie dievo slovinimo,tik reikia itiket ir tiek. Nemanau, kad dievas salia tarnystes jam neleidzia mums pasilinksminti,pasidziaugti gyvenimu. O kai tiki, tai tos formos - fejerverkai, tostai - igauna kita prasme.
Augis
2005-12-29 14:17:02
bet mielas augi,galbut neisiskaitei i algimanto paaiskinima.juk jei itikesi,tie visi ritualai taps nebeaktualus,nes vidujai pajusi kai ka daugiau.tavo dvasia,suvokusi tevo buvima tavy,jo meile tau,tavo jam,nora vykdyti jo valia,taps tokia pakyleta ir besiverzianti i prieki,kad pries tave atsivers vis didesni horizontai nesuvokto,nuostabaus pasaulio i kuri mes anksciau ar veliau izengsime.musu susikurtos tradicijos kazkada buvo butinos,kad mes zengtume evoliucijos keliu.bet dabar atejo toks metas,kad mes turime atsiverusias itin placias galimybes zengti i prieki,ieskodami tevo visu pirma savyje,taip pat stengdamiesi igauti kosminio masto izvalga,kad perprastume visos kurinijos veikla,kuri remiasi tarnyste vieni kitiems,tevo garbinimu ne todel,kad taip reikia,bet todel,kad mes to norime patys,vis labiau ir labiau.tai labai sunkus kelias,bet svarbiausia,kad teisingas.tevas mums suteike valia rinktis patiems kur pasukti.niekas neprivers visoje tevo kurinijoje zmogui elgtis pries jo valia,bet ar gali suprasti,ka reiskia tevo meile visiems jo tvariniams?jis musu laukia atveres neaprepiama savo sirdi,kupina meiles.ir kas svarbiausia,jo meile mums tik dides,priklausomai nuo musu pajegumo ta meile priimti..rasau dabar ir siurpuliai sklinda krutineje,ne del nerimo,bet is noro suprasti ir bent dalele pajusti jo nesuvokimo gerio didybes ir meiles neaprepiamumo.labai gerai zinau,kad visa tai as pajusiu ne siame mirtingojo gyvenime,kuri varzo tiek tradicijos,tiek musu gyvuliniai jausmai,bet ka reiskia tie tobulejimo stabdziai pries amzinybes jaudinanti patyrima.kasdien norisi eiti teisingu keliu,pajusti ta didinguma visatos ir tevo visos kurinijos.ir kasdien vis dar bijau pavargti,bijau paluzti,bandau kovoti su savo silpnybem.ir kasdien pajuntu dziaugsma,zinodamas,kad tevas mane myles toki,koks as bebuciau-ar blogas,ar geras.tik ar as busiu vertas tos meiles,vis dar abejoju.ne,ne tevo ir jo kurinijos meile man,bet savo reikalingumu.mirti jau nebijau,esu isitikines galimybe eiti link tevo krutines,bet bijau prarasti ta galimybe del savo pazeidziamumo,del tvirtumo stokos.mane guodzia algimanto zodziai,mane uzdega jezaus pavyzdys,jo atsidavimas,tvirtumas.kartais prasau tevo fragmento savyje vesti mane teisingu keliu,bet greitai pats pazeidziu amzinasias vertybes.ar busiu toks reikalingas tevui?ko truksta man?itikejimo.taip,as vis tvirciau tikiu amzinuoju gyvenimu,bet abejoju savim.as mintim keliauju su jezum,bet jauciuosi taip toli ir nevertas jo demesio.galbut per daug varzau pats save ir neleidziu savo sielai skleisti sparnus.tuo labiau,kad liuciferio ir jo parankiniu itaka mums galutinai baigesi,liko tik ju piktzoles pasetos,kurias mes privalome israveti.tai,matyt,ir sukelia tas abejones,kurios man trukdo itiketi ir pasijusti dievo sunum..atsiprasau uz isiterpima,bet supratau,kad turejau tai iskalbeti.bukit tvirti tikejimu,semkites jegu is jezaus mokymu ir mylekite,mylekite vieni kitus,teva musu visu.atverkite sirdis amzinoms tiesoms.atsiprasau uz isiterpima.iki malonaus,mano mieli.
arunas
2005-12-29 21:19:19
Mielas Augi, ritualai ir tradicijos yra arba gyvi arba sustabarėję, atitinkantys to meto ir tos kartos dvasinio išsivystymo lygį, laipsnį.
Tostai ir fejerverkai yra gerai tiems, kuriems šito reikia. Tiems, kuriems reikia tylos ir ramybės, dvasinio bendravimo su Dievu širdyje, šitie išoriniai blizgučiai nereikalingi. Kam pavyzdžiui reikalingas tostas, jeigu žmogus alkoholio nevartoja iš viso ir turi visą kūriniją savo viduje. Jam nebereiklaingi turtai, karjera, materialaus iliuzinio gyvenimo blizgučiai. Bet jam reikalingas gyvas bendravimas, gyva komunija su Dievu Tėvu. Ir tada palaiminga vidinė būsena diktuoja materialiam kūui taip, kad to bendravimo su gyvuoju Tėvu būsenoje, pačios akys užsimerkia ir visi aplinkui vykstantys dalykai išnyksta. Tada išnyksta negyvi bažnyčios ritualai - klauptis, stotis, bet lieka atvira širdis, kuriai visiškai nesvarbu, kiokioje pozoje yra materialus kūnus, kokioje vietoje jis iš viso yra, nes lieka tik gyvas ryšys su Dievu, gyvoji komunija, kada kalba ŠIRDIS, ne PROTAS, VIRPESIAI, ne RITUALAI. Ir tik tada pajunti, kiek daug balasto žmogus nešiojasi savo papročiuose, tradicijose, ritualuose, kad jis net nesusismąsto, kaip jie yra užspaudę jį, prislėgę, kad jis negali LAISVAI ĮTRAUKTI GAIVAUS ORO, IŠSITIESTI, IŠSKLEISTI SPARNUS, IR PAKIULTI Į GALINGĄ SKRYDĮ SU TĖVU, TĖVE, IR JAUČIANT TĖVĄ SAVYJE. Šitokiam skrydžiui nereikalingas nė vienas tostas, nė vienas fejerverkas. Ir kuo anksčiau tėvas ir nmotina supažindins savo vaiką su Tėvu, su GYVUOJU TĖVU, tuo giliau šius vaikas užmegs KOMUNIJĄ, BENDRAVIMĄ SU JUO. Ir tuo greičiau jis suvoks, kad išorinis blizgesys fejerverkų, eglučių, tostų "sąmojingumas" yra ne kas kita, kaip laipteliai priemenėje, prieš įžengiant į tikrąjį Dievo Rūmą. O kartą įžengus į šitą rūmą, sugrįžti į priemenę nebeprivers niekas ir niekada, jeigu vis labiau ir labiau atsiduosi Tėvo valios vykdymui iš meilės Jam ir Jo kūrinijai.
Tada visi gyvenimo akcentai bus visikši kitokie. Tiems patiems faktams, reiškiniams, įvykiams imsi suteikti kitokią prasmę. Ir imsi žvelgti nebe į patį faktą ar reiškinį, o į jo priežastį ir motyvą. Ir viską imsi vertinti pagal motyvą, be pagal patį veiksmą. Ir priklausomai nuo to, koks yra motyvas.
Bet kaip ir pastoliai reikalingi, norinti suremontuoti didžiulį namą, taip ir žmogui ritualai ir tradicijos reikalingos jam augant, sitebiantis į dvasinę Tėvo švieą. Bet, kaip namas suremontuotas, pastoliai nuimami, nes turi neužstoti žavėtis jo grožiou, taip ir žmogus išvydęs Tėvo šviesą savo paties viduje, ritualų ir tadicijų nebegyvus pastolius nuima, kad netrukdytų geriau matyti šitą vidinę Tėvo šviesą, bet stato naujus pastolius į aukštesnio švytėjimo pakopą, kurioje nebereikalingos negyvos tradicijos pakeičiamos gyvomis.
Kalėdos ar Velykos pavirs Dievo Tėvo GARBINIMO TRADICIJOMIS GATVĖSE, STADIONUOSE, NAMUOSE, o valgiai ir gėrimai savo vaidmens jau nebevaidins kiek nors daugiau už eilinį valgį bet kurią kitą dieną.
Kada tai bus, priklausys nuo kiekvieno iš mūsų, ASMENINIO SIEKIO, BENDRAUTI SU GYVUOJU TĖVU NUOLAT, KASDIEN, KIEKVIENĄ AKIMIRKĄ, VISUS DARBUS PAŠVĘSTI JAM IR TIK JAM.
Kada šitokia nuostata gyvensime kasdiena, tada ir imsime garbinti Tėvą iš širdies. Kada tą milžinišką norą pajusime savo viduje, tada ir gyvensime, kiekvienas, iš pradžių tik asmeniškai, o vėliau, susirasdami lygiai tokių pačių, kaip iš tas, kuris asmeniškai šitaip iš širdies garbina Tėvą, ir imsime GARBINTI TĖVĄ IŠ MEMILĖS JAM IR JO KŪRINIJAI JAU DVIESE, TRISE, DEŠIMTYJE... Taip žingsnelis po žingsnelio ir visa Lietuva išeis į gatves ir stadionus GARBINTI TĖVO.
Ir ne tik per Kalėdas ir Velykas, bet kiekvieną savaitę. Ir pačios Kalėdos ir Velykos turės visiškai naują prasmę.
Algimantas
2005-12-29 10:47:18
Man atrodo, kad fejerverkai ir tostai patys savaime nera blogis. Itikejes zmogus juos kitaip suppras ir tiek
Augis
2005-12-28 18:21:47
smulkmenos ir nera blogai,juk zmogus gyvena taip pat ir tradiciju pilna gyvenima.iskart ir negalima nutraukti tradiciju,nepasiulius tobulesnes alternatyvos.taip man atrodo.iki
arunas
2005-12-29 00:07:03
Man atrodo, kad tostai ir fejerverkai nera blogai, jeigu zmogus tiki i dieva. Tada tie dalykai buna gyvi, nieko blogo tane neizvelgiu. O jei zmogus netiki, kitas reikalas.
Augis
2005-12-28 14:57:46
manau širdžiai tie ritualai pasidaro nemieli priklausomai nuo įtikėjimo gilumo, nėra tai didelis blogumas, kęsti galima:)))
Jūratė
2005-12-28 15:50:16
O kas tie bedieviski ritualai, kaip tu juos supranti:)??
Šviesa nustelbtų bedievius ritualus ir ištrintų prietarus,
Augis
2005-12-28 13:38:43
Šviečiančios ant eglutės lemputės. Geltona, žalia, švytėjimas, ramybė, laukimas to kas vis ateina ir ateina. Malonus keitimasis. Nestovėjimas vietoje. Skausmas kai dvasinio augimo nėra šalia. Džiaugsmas kai esi suprastas be žodžių. Mėgstu pasakas, gal todėl ir Kalėdos(žmonių sukurta pasaka) man patinka. Manau, kad dar daug turės praeiti laiko, kol žmonės Kalėdas švęs tik kaip ilgejančios dienos šventę. Noriu, kad pati Didžiausia Dovana per šias šventes būtų ta akimis nematomoji Šviesa, kuri jungia Dievą norinčių pažinti žmonių širdis. Ir dar labai noriu, kad ta Šviesa nustelbtų bedievius ritualus ir ištrintų prietarus, o keitimasis įgytų prasmę. To linkiu sau ir visiems su kuriais suvedė Dievas. Iš tiesų būtų geriausia, kad ta pasaka, kuri jau prasidės daugelio namuose šį vakarą neprarastų išgalvotos prasmės ir nevirstų tik nukrautų stalų, persisotinusių pilvų ir akių nukreiptų tik į dovaneles, spektakliu. Jei vaidinti tai iš širdies!
Jūratė
2005-12-24 15:18:08
tai kas sugalvota iš anksto pagal nuo seno nusistovėjusias taisykles, nes taip privalu elgtis; tai kas negyva, nenatūralu, juokinga ne dėl linksmumo, pvz.: tostai, fejerverkai, “raudoni kilimai” ir t.t ir t.p.:))))
Jūratė
2005-12-28 14:09:08
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.