Forumas: temos peržiūra
kaledos
nezinau,gal kai kam tai pasirodys akiplesiska,bet pasamprotaukim visi kartu apie tai-ar nepadareme is jezaus religijos religijos apie jezu..jeigu zinome,kad jis prisikele,tai kam tada visas liudesys?gal tai zinodami dziaukimes?tikrai nenorejau izeisti niekieno jausmu
arunas
2005-12-05 21:34:55
Komentarai
taip,galima tobuleti ir be jos,bet tobulejimo kely vistiek prieisi urantijos knygoj apreikstas tiesas,jeigu prieisi,zinoma.nebent per tave bus ir apreiskiama.tik beda ta,kad siame gyvenime vargu ar pavyks.kad ir suprasi,bet suvokti vidumi ta pilnatve vargu ar pavyks.o jei skaitai,kad jau supratai,tuomet kodel tavy kyla pasipriesinimo jausmas toms tiesoms?kuomet zmogus vidujai pajunta piktuma ar nesutikima su tam tikrais teiginiais-dazniausiai tuose teiginiuose ir slypi jo problemos.beje,skaityti ir isiskaityti tai du skirtingi dalykai.tik nemanyk,kad as save skaitau supratusiu tas apreikstas tiesas.anaiptol,nes kaskart paimdamas knyga i rankas,pradedu skaityti puslapi ar du pries tai jau perskaitytus.ir zinai,visuomet pastebiu tam tikrus teiginius,kuriuos jau buvau perskaites ir kurie atskleidzia kazka naujo ir nepastebeto.tai is tikro maksimaliai glausta informacija.atrodo,kad mintis bus tesiama sekanciame sakinyje,bet ji jau buna uzbaigta pries tai ejusiame.taip ir daroma klaida paciam net nepastebint-praslysta svarbios detales,o mes manome,kad jau perskaiteme,vadinasi,zinome.taigi,katalike,tiek man,tiek tau dar kelias ilgas kol ka nors suvoksime.o kad nesutinki su kazkuo,tai tik sveikintina,nes ieskai savo kelio.tobuleji.argi svarbu,kuria ranka ikalsi vini,svarbu jis bus ikaltas.iki malonausarunas
2005-12-22 21:44:13
Mielieji, mus tobulina ne knygos, bet Tėvas, kuris per savo dvasią, Minties Derintoją, veda kiekvieną iš mūsų...namo pas Jį į Rojų, visos kūrinijos geografinį centrą ir mūsų likimą.
Tobulėjimas niekada nebus baigtinis. Net ir sugrįžę į savuosius tikruosius namus pas Tėvą Rojuje, tiek išsamiai pažinę visą kūriniją, išmokę net ir valdyti jos atskirus segmentus, vietinę visatą, supervisatą, vis tiek nebūsime TOBULI, o TIK IŠTOBULINTI KAIP RIBINIAI. O tai tik vienas iš tvarinio tobulėjimo etapų.
Tad mielas katalike, o tiksliau, mano SIELOS BROLI, tu pažinsi kūriniją daug daug giliau, negu šiandien ją pajėgus suvokti tavo protas skaitydamas Urantijos Knygą. Bet vis tiek šitą informaciją, Urantijos Knygoje labai supaprastintą, tu turėsi įsisavinti aukštesniu lygiu po savojo prisikėlimo. O informacijos įsisavinimas DIEVIŠKĄJA prasme reiškia pasidalinimą ja su kitais, kurie yra žemesniame lygyje. Taigi, vis tiek nuo Urantijos Knygos lygio informacijos neišsisuksi. Bet tik tau ASMENIŠKAI spręsti, kada šitą lygį norėsi įsisavinti - dabartiniame gyvenime, materialiu pavidalu, ar po prisikėlimo, sielos pavidalu, bet tebeturėdamas tą patį savąjį tapatumą ir tą patį Minties Derintoją.
Mielas sielos broli, koks yra nuostabus mūsų gyvenimas, kada užmezgame GYVĄ RYŠĮ SU GYVUOJU JĖZUMI, SU GYVUOJU TĖVU! Pajusk Dievą, kuris mus visus SUVIENIJA per savo dvasią, pakilk į SUVIENIJANTĮ lygį, o ne atsiribojantį ir smugdantį lygį, kur kiekvienas užsisklendžia tik savo narvelyje - katalikų, protestantų, provoslavų, musulmonų, budistų, sikchų ar dar naujesnių būrelių lygyje. Vadovaukis GYVOJO JĖZAUS evangelija "DIEVO TĖVYSTĖ, ŽMONIŲ BROLYSTĖ" ir tuo pačiu aš dar priduriu ir VISOS KŪRINIJOS BROLYSTĖ. TAIP PAT IR GYVOJO JĖZAUS.
Tačiau, Urantijos Knyga tikrai padės tau užmegzti šitokį gyvą ryšį su gyvuoju Dievu, jeigu tik šito tu panorėsi. Bet vis tiek šitą ryšį tu turėsi užmegzti pats ASMENIŠKAI, knyga šito ryšio už tave neužmegs. Tačiau kūrinijos pažinimo prasme, šiandien, už Urantijos Knygą nėra gilesnio, nuoseklesnio šaltinio apie Dievą ir Jo kūriniją, apie Rojaus Trejybės ir Tėvo sūnų veikimą kūrinijoje, apie energijos pasireiškimą įvairiuose lygiuose, apie kūrinijos formavimąsi iš energijos, apie gyvybės atsiradimą ir jos evoliuciją, apie prisikėlimą ir visą kelią iki Rojaus, ir ypač apie Jėzaus gyvenimą ir mokymus.
Tokio APREIŠKIMO, kaip Urantijos Knyga, žmonija neturėjo niekada ir dar ilgai ji semsis šviesos būtent iš jo.
Nepaisant šito, gyvą ryšį su Tėvu, su Jėzumi, su Visatos Motina Dvasia dar labiau padeda užmegzti mūsų šventovėje - Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus - vykstančios šeštadieninės pamaldos, kur maldos liejasi iš dvasios ir širdys atsiveria taip, kad ir pajuntame ir Jėzų, ir Tėvą esančius mūsų viduje. Tada išnyksta VISI SKIRIAMIEJI BARJERAI TARP ŽMONIŲ, MŪSŲ BROLIŲ IER SESERŲ. Ir tai yra realybė.
Visos bažnyčios turės transformuotis taip, kaip yra numatytą Tėvo evoliuciniame plane. O tai labai paprasta transformacija, atsiverti širdimi ir pajusti gyvą Tėvą savo viduje. Kiekvieno viduje. Štai tada ir bus Dievo Tėvystė ir žmonių brolystė, ir visos kūrinijos brolystė realiame gyvenime. Taip ims veikti Jėzaus evangelija mūsų kasdieniame gyvenime ir nuolat. Ir tada žmonės patikės, kad tai nėra išsigalvojimai, kad tai nėra mistika, o realiai pajausta Tėvo meilė, kuri pasklinda VISIEMS BE IŠSKAIČIAVIMO IR SUGRĮŽTA ATGAL PAS TĖVĄ, O JIS VĖL IR VĖL MUMS JOS DUODA TIEK, KIEK TIK SUGEBAME ATVERI SAVO ŠIRDĮ, KAD TIK JĄ PASIIMTUME IR DALINTUME...
Ir tada išnyks nusikalstamumas, karai, korupcijua, įvairios susiskaldžiusios religijos, politinės partijos. Įsivyraus Tėvo meilė, ramybė, viena vienintelė - Dievo Tėvo - religija, palaima. Politika ir ekonomika tarnaus žmonijai, ne grupuotėms, mokslas ir švietimas bus neatskiriami nuo Dievo sampratos, kultūra ir šeima turės vienintelį tikslą - puoselėtį vaikus, kad jie išaugtų Dievo sūnumis ir dukromis žvelgiant į aplinką kaip į Dievo įvairiapusį pasireiškimą, ir kaip sudarantį Dievo VIENOVĘ DVASIOJE.
Nors šitoji ateitis dar toli, dar ne viena karta nugyvens savo gyvenimą Urantijoje, bet jau DABAR mes, KIEKVIENAS ASMENIŠKAI galime priimti sprendimą PASIRINKTI TOKĮ DIEVIŠKĄ, JĖZAUS, KELIĄ,, KAD KITOMS KARTOMS BŪTŲ LENGVIAU GYVENTI, KAD JOS BŪTŲ NORS KIEK MAŽIAU SUSISKALDŽIUSIOS, O LABIAU SUSIVIENIJUSIOS.
Šitoks sprendimas yra INDIVIDUALUS IR KYLA IŠ MEILĖS TĖVUI IR JĖZUI. Tuo nuostabiau tokį sprendimą priimti per Kalėdas: pašvęsti savo gyvenimą Tėvo valios vykdymui. Tai pats nuostabiausias sprendimas, kokį tik gali priimti tvarinys. Jam teprilygsta pats Tėvo valios VYKDYMAS.
O Tėvo valios vykdymas yra bet kokioje gyvenimo sferoje - šeimoje, mokykloje, darbe, gatvėje, su draugais, miške, bendraujant su gyvūnais, paukščiais, su Tėvu iš pačių giluminių širdies gelmių; kada pajunti širdies palaimą dėl bet kokio atlikto veiksmo Tėvo labui ir žmogaus ar gyvūno labui...
Algimantas
2005-12-23 13:52:50
gerbiamas katalike,baznycia-dar ne religija.kokios pakraipos baznycia bebutu,ji niekad neves zmogaus tobulejimo link tiek be evoliucines,tiek be apreikstosios religijos.urantijos knyga ir yra autentiskas dokumentas,kuriame pilnutinai isaiskinama religijos esme.urantijos knyga ir yra apreiskimas zmonijai,kad visa tai mes pamegintume suprasti ir kiek imanoma suvokti.patys urantijieciai nera nei sekta,nei kazkoks samburis individu,primetanciu savo tiesas ir vercianciu elgtis taip,kaip jie moko.kad be reikalo nesigincytume,perskaitykime ta knyga.joje visumos esme,pateikta mums labiausiai suprantama kalba.urantijos knygoje pateikiama tikrove,kurios mes dar nepajegiame suvokti del daugelio priezasciu.nebijok paimti jos i rankas ir skaityti.atidziai,be isankstines nuostatos.pagarbiai.
arunas
2005-12-22 18:30:51
Pagal šiuos žodzius iseina, kad urantjieciai tikrosios baznycios atstovai , fu nesamone ir banalybe:)
tariamai dvasingus ir civilizuotus krikščioniškos pakraipos religinių sektų - katalikų, protestantų, provoslavų,
Katalikas
2005-12-22 17:52:00
Mielas Katalike, Jėzus save padovanojo visiems žmonėms. Ir Jis mokė visus ir judėjus, ir pagonis, kad Tėvas, kurio valią vykdo Jis, yra VISŲ Tėvas.
Tai reiškia, kad Jėzus nėra nei katalikų, nei krikščionių, o VISŲ, nes Jis yra mūsų visų ŽMONIŲ VYRESNYSIS BROLIS, NES IR JO TĖVAS YRA TAS PATS VIENINTELIS TĖVAS DANGUJE.
Dėl to Urantijos Knygos unikalus APREIŠKIMAS ir buvo dvasinių būtybių perteiktas žmonėms, kad jie suvoktų Jėzaus gimimo ir misijos prasmę NE TIK ŽMONĖMS, BET IR JO PATIES SUKURTAI VISATAI, kurioje yra nesuskaičiuojama daugybė Dievo Sūnų. Ir jiems šitoji misija yra labai svarbi, kaip pademonstravimas, ką reiškia VISATOS SUTVĖRĖJUI nusileisti iki žmogiškojo materialaus lygio ir vykdyti dvasių Tėvo - Pirmojo Šaltinio ir Centro - valią tokioje tamsioje ir Liuciferio, Šėtono, ir Kaligastijos maišto draskomoje ir visiškai izoliuotoje planetoje.
Jėzaus misija tai ir kitų, beveik keturių milijonų, pasaulių su žmonėmis, esančių Jėzaus Visatoje, dvasinimui, kad ir jie atigręžtų į TĖVĄ IR VYKDYTŲ JO VALIĄ NESISKAIDYDAMI Į RELIGINES SEKTAS, BET REALIAI PATIRDAMI TAI, KAD JIE VISI YRA TĖVO VIENOS ŠEIMOS PILNATEISIAI NARIAI IR VIENODAI MYLIMI NĖ VIENO NEIŠSKIRIANT.
ŠTAI ČIA IR YRA KALĖDŲ PRASMĖ - PATIRTI TĖVĄ IR JĖZŲ SAVO VIDUJE KAIP GYVUS IR REALIUS, O NE DOGMATINIUS IR MISTINIUS, BUTAFORINIUS IR NEGYVUS.
Nors Jėzus gimė ne gruodžio 25-ąją, ber RUGPJŪČIO 21-ąją, vis tik supagoninta šventė gali prisidėti prie kiekvieno iš mūsų dvasinio ryšio su GYVUOJU JĖZUMI IR SU GYVUOJU TĖVU, jeigu šito ryšio žmogus asmeniškai TROKŠTA ir nuosekliai ir KASDIEN, o ne tik per Kalėdas ar Velykas, su jais bendrauja savo mintimis, savo žodžiais, bet BŪTINAI NUOŠIRDŽIOJE MALDOJE.
Ir po kurio laiko toks žmogus pajus tikrą ir gyvą Dievą, esantį savo viduje ir iš džiaugsmo sušuks: "Aš esu Dievo sūnus ar dukra, Jėzaus jaunesnysis brolis ar sesuo." Ir tada jis pajus, kad jam ištirpo ribos tarp daugybės egzistuojančio sektų, nes visi žmonės susiliejo į VIENĄ IR GYVĄ TĖVO ŠEIMĄ. Štai šito ir siekite Kelėdų šventimu...
Atverkite širdį Tėvui ir Jėzui, o tad akimirksniu širdis pajus Jų meilę jiems ir visiems žmonems.
Meilė yra iš Tėvo ir ją pajutęs žmogus NEBEGALI NEMYLĖTI KITŲ. Tai būtų nebenatūrali būsena. Su Tėvo meile Jo sūnūs ir dukros myli VISUS VIENODAI, NĖ VIENO NEIŠSKIRDAMI.
Tai ir būtų jūsų kalėdinė GERIAUSIA DOVANA IR JĖZUI, IR TĖVUI!
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2005-12-22 14:30:29
pasiskaityk
http://www.fsspx.lt/index.php?id=69&ida=&idb=&t=0&who=125
Katalikas
2005-12-21 21:03:33
Skaiciau Urantijos knyga ir manau, kad tobuleti galima ir be Urantijos knygos
Katalikas
2005-12-22 18:47:24
Kalbi taip lyg nebutu dvasingu zmoniu kataliku tarpe
Tad grynai pagoniškas ritualas papuošti eglutę ir laukti Jėzaus gimimo vis dar giliai valdo ir šiandieninius, tariamai dvasingus ir civilizuotus krikščioniškos pakraipos religinių sektų - katalikų, protestantų, provoslavų, Naujojo Amžiaus ir t.t. - narius.
Katalikas
2005-12-21 20:59:23
taip,tikrai zmogus atkakliai ir uzsispyrusiai nenori zengti i prieki atrasdamas jezaus tiesos dvasia ir tevo dovana savyje.dziaugiuosi atrades si foruma,dziaugiuosi skaitydamas visu jusu nuomones ir esu dekingas,nes pradedu daug ka suprasti..zinai,algimantai,buvai teisus,sakydamas,kad dziaugsiuosi pajutes jezaus buvima,kai skaitau apie jo skelbiamas tiesas.turejau utopine svajone,kai norejau laiko masina persikelti i jo laikmeti ir bent is tolo paklausyti jo pamoku.nors ir nesu kazka gero padares ar pasiekes gyvenime,bet as tarsi esu salia jo ir kartu juokiuosi,ir kartu mastau apie teva..buvai teisus,algimantai,kai sakei jog verksiu,pajutes jo liudesi ir skausma.man negeda tai pripazinti,esu tiesiog laimingas,suzinojes kad ir nedaug,bet kazka tikrai tikro.dabar suprantu kaip lengvai zmones is jezaus apreikstos religijos padare religija apie ji.kaip yra nuostabu nors mintim pabuti salia jezaus ir pamilti ji,galbut,bent truputeli ismokti myleti ir musu visu teva..arteja kaledos.tegul jos tik tradicija,bet tylumoj pameginkime pajusti jezaus dvasios buvima,pamastykime apie tevo meile mums.ir kad ir kiek esame uzterse savo vidu,pameginkime pamilti bent jau salia esanti zmogu,gal per tai priartesime prie tikruju tiesu..meiles jums visiems,mano mieli zmones.ir nepiktnaudziaukime svaigalais..pajuokavau,zinoma,bet..
arunas
2005-12-20 20:02:38
Kalėdos - nuostabi šviesi šventė tiems, kurie Jėzaus laukia nuoširdžiai.
Aš jums norėčiau vis tik priminti, kad Kalėdas jūs švęstumėte ne kartą per metus, bet...kasdien, kad Jėzus apsigyventų jūsų širdyje GYVAS IR NIEKADA IŠ JŪSŲ NEPASITRAUKIANTIS.
Ir tada pamatysit, kad paties ritualo jums nebereikia, nes su Jėzumi esate nuolat. Kartą gimęs, jis yra visą laiką su jumis ir jums nebereikia, kad jis dar kartą gimtų, nes niekada jis iš jūsų širdies nebepasitraukė.
Ir kada patirsite šitą nuolatinį ryšį, tada galėsite ape savo patyrimą su GYVUOJU JĖZUMI, ir su GYVUOJU TĖVU, papasakoti kitiems, kad jie ne iš kalėdinių pamaldų, ne nuo kalėdinių vaišių stalo, bet iš KIEKVIENO IŠ JŪSŲ, iš tokio pat mirtingojo, kaip ir ji ar jis, galėtų išgirsti, koks gi tas gyvasis Jėzus, kuris realiai guodžia, ir paima sunkią naštą, ir stengiasi visą laiką mus drąsinti geriems darbams vykdant Jo ir mūsų visų Tėvo valią.
Tai yra realus gyvenimas su gyvuoju Jėzumi širdyje, ne su kalėdinio stalo vaišėmis. Tai du skirtingi dalykai. Vaišių stalas - tai nė Kalėdos, tai ne Jėzaus gimimmas. Tai tik ritualas, kuris kasmet kartojasi ir tiek. Bet ar nuo to žmogus tapo labiau mylintis visus kitus žmones ir patį Dievą Tėvą? ar jis tapo gailestingesnis ir labiau užjaučiantis visus kitus, nešančius savo naštą, ir niekaip nenorinčius jos atiduoti Jėzui, ir vis aimanuojančius, kaip sunku, kokia sunki ši našta...
Jeigu ji ar jis netampa labiau mylintis, gailestingesnis, labiau trokštantis tanauti Tėvui, tai Kalėdos BEPRASMĖS.
Tai tik dar vienas PRISIVALGYMAS PILVUI.
Kada Jėzus penkiai kepalais miežinės duonos ir dviemis žuvimis pamaitino penkis tūkstančius išalkusiųjų, tai jie ėmė šaukti "Štai mūsų karalius!" "Karūnuokime jį karaliumi!" Nes jie visi laukė MATERIALIOS KARALYSTĖS ir GALINGO MESIJO LAISVAME DOVYDO SOSTE KAIP TOS MATERIALIOS KARALYSTĖ KARALIAUS.
"Šitas galingas minios šaukimas dar nespėjo nustoti aidėjęs nuo netoli buvusių uolų, kada Jėzus užlipo ant didžiulio akmens ir, iškėlęs dešinę ranką ir privertęs minią nutilti, tarė: "Mano vaikai, jūsų norai yra geri, bet jūs esate trumparegiai ir mąstote materialiai." Trumpam įsivyravo tyla. Šitas tvirtas galilėjietis stovėjo didinga poza žavingai apšviestas saulėlydžio spindulių rytuose. Visa savo esybe jis buvo kaip karalius, kada toliau kalbėjo šitai kvapą sulaikiusiai miniai: "Jūs norite mane karūnunoti karaliumi ne dėl to, kad jūsų sielas apšvietė didinga tiesa, bet dėl to, kad jūsų skrandis pasisotino duona. Kiek kartų aš esu jums sakęs, jog manoji karalystė yra ne iš šito pasaulio? Šitoji dangaus karalystė, kurią skelbiame mes, yra dvasinė brolystė, ir nė vienas žmogus jos nevaldo sėdėdamas materialiame soste. Manasis Tėvas danguje yra šitos dvasinės Dievo sūnų žemėje brolystės visaišmintis ir visagalis Valdovas. Argi man jau taip ir nepavyko jums atskleisti dvasių Tėvo, kad jūs norite karaliumi vainikuoti jo Sūnų, įsikūnijusį materialaus kūno pavidalu! Dabar gi visi eikite iš čia namo. Jeigu jums reikia karaliaus, tai tegu šviesulių Tėvas įsiviešpatauja kiekvieno iš jūsų širdyje kaip dvasinis visų Valdovas." 1702-03
Algimantas
2005-12-20 11:45:36
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.