Forumas: temos peržiūra
TĖVELIO MOKYMAS APIE MINČIŲ MATERIALIZAVIMĄ
Sveiki, brangūs nuostabios kūrinijos šviesuliukai,
Turbūt ne vienam iš jūsų yra tekę susidurti su populiaria „Minčiu materializavimo“ tema,- apie tai prirašyta daug knygų ir apstu liudijimų, kaip tyriausi norai ir vaizdiniai, atkakliai puoselėjami galvoje, persmelkti besąlygišku tikėjimu, tampa tikrove. Ir aš pati tą ne kartą patyriau. Todėl man parūpo išsiaiškinti Tėvelio ir šito dėsnio pasireiškimo santykį.
VII
MOKYMAS APIE MINČIŲ MATERIALIZAVIMĄ
Gautas ir užfiksuotas 2009.12.10 22:05
Labas tėveli, noriu pakalbėti su tavimi apie minčių materializacijos akivaizdžius dalykus: tiek iš mano, dar ne didelės, patirties, tiek ir iš aplinkinių. Man aiškiai suvokiama, kad mintys išties materializuojasi,- ir tą padaro pačiomis neįtikėčiausiomis aplinkybėmis. Juo labiau, kad tie rezultatai, kaip taisyklė, visada pranoksta lūkesčius.
Ir tada man kyla, Tėveli, toks klausimas - jei aš koncentruojuosi į pinigų turėjimą, labai tikiu ir aiškiai įsivaizduoju , kad kas mėnesį gaunu konkrečią sumą pinigų. Taip aiškiai įsivaizduoju, kad jau net matau vaizdinius, kaip einu į parduotuve, laisvai perku tai, ko man reikia ar norisi tuo metu, kaip aš keliauju į tas šalis, į kurias ir noriu keliauti, nors tai, galbūt, nesutampa su tavo valia. (nes galima numanyti, kad tavo valia nėra, jog žmogus savo mintis koncentruotų į pinigus).
Bet tu tą vistiek materializuoji !!!- kodėl taip yra, Tėveli?
Ką tu tuo nori parodyti, ar koks čia dėsnis veikia? Ar verta tuos vaizdinius propoguoti? Ar tokiu būdu iš ties galiu pagerinti savo šeimos financinę būklę? Prašau, Tėveli, atsakyk man į šiuos klausimus.
<<Miela dukrele, minčių materijos pasireiškimas yra ne kas kita, kaip mano dėsnio,- priežasties- veiksmo- pasekmės dėsnio pasireiškimas. Aš myliu savo vaikus lygiai taip, net jei jie ir nevykdo mano valios, nes dar nemoka išgirsti jos. Bet jie eina savo keliu į mane, į atsivėrimą man, ir jie eina minties materializavimo keliu.
Aišku, jų motyvai yra grynai jų asmeninė nauda, bet jie su giliu atsidavimu ATSIREMIA Į TIKĖJIMĄ, kad jie gaus tai ko prašo. IR TAS TIKĖJIMAS SUKURIA VISAS SĄLYGAS, JOG TAI TAPTŲ MATERIALIA TIKROVE. Nes vaikeli, jie prašo ir pasitiki būtent manimi, tik jie dar manęs neįvardina, jie kreipiasi į visatos priežasties pasekmės dėsnį, remiasi juo, kai tuo tarpu net nepagalvoja kas tą dėsnį sukūrė. Bet tai toks jų kelias, ir jis yra savaip teisingas. Tu pati atėjai iki manęs dažnai remdamasi šiuo tikėjimu, tu neklausei, kas tą dėsnį sukūrė, tik tikėdavai betarpiškai ir džiaugdavaisi pilna nuostabos, kad visa tai įsigyvendino.
Ir tik dabar tau atėjo supratimas, kad tai aš veikiau per priežasties- veiksmo- pasėkmės dėsnį. Aš myliu visus vaikus,- ir tuos, kurie nevykdo mano valios, ir tuos, kurie vykdo. Ir kadangi mano VALIA YRA, KAD JŪS KREIPTUMETĖS Į MANE, PASITIKĖTUMETĖ MANIMI, REMTUMĖTES Į MANE, tai tie vaikai, kurie pasikliauna minčių materija iš esmės tą ir daro, tik jie neįvardija to mano vardu, jie dar nesusipranta, kad kreipiasi į mane. Jie patiki savo galiomis pritraukti ir formuoti aplinkybes, ir iš tikrųjų jūs visi turite tas galias, nes patikėję jomis, jūs patikite manimi, patikite savo viduje gyvenančiu derintoju.
Tu klausi ar dabar tau reikia puoselėti tą vaizdinį dėl konkrečios sumos sąskaitoje. Ar tai neprasilenkia su mano valia.
Dukrele, aš tau galiu pasakyti, kad su mano valia jokiu būdu neprasilenkia tavo geresnis gyvenimas- ne tik dvasine prasme, bet ir materialios tavo aplinnkos gerinimo prasme. AŠ TAU LINKIU TIK GERO, TIK GERO, NES AŠ TAVE TAIP MYLIU KAIP MYLIU IR KIEKVIENĄ SAVO UNIKALŲ VAIKUTĮ, bet žinok duryte, tie vaizdiniai galvoje, kur tu sakei, kad nori puoselėti,- yra tik pagalbinė priemonė, kad ugdytum pasitikėjimą, jog tu gausi ko prašai. Ir ji yra pagalbinė ir tikrai reikalinga priemonė, ir aš tau sakau- tu puoselėk tuos vaizdinius, jei taip tau lengviau padės įsisąmoninti, kad aš tikrai pasirūpinsiu tavo materialiu saugumu, nes aš tikrai tą darysiu, jei tu pasitikėsi mano vedimu.
Ir tavo materialūs norai neprasilenkia su mano valia, tu turi jaustis saugi ir tą gali pajusti tik atsirėmusi į mane. TURI JAUSTIS VERTA TO, KO PRAŠAI, IR TU TIKRAI ESI VERTA, NES AŠ TAVE MYLIU, IR KIEKVIENAS VAIKAS GAUNA TAI KO PRAŠO, JEI JIS TĄ DARO SU NUOŠIRDŽIU ATSIDAVIMU IR TIKĖJIMU, net neįvardindamas manęs, kaip tos gausos šaltinio. Bet tai manęs neskaudina, nes aš matau, kad jie susivoks, tik kiekvienas savo laiku.
Tie, kurie propoguoja minčių materijos dėsnį, supras kad tokia protinga jėga, pritraukianti tai, ko vaikas nori, negali būti stichiška, ji yra organizuota ir protinga, jautri ir reaguojanti. Vadinasi, yra ir tas, kas tą jėgą sukūrė.>>
Bet Tu, Tėveli, ir Jėzus mokinate nieko nemelsti sau ir nemelsti žemiškų turtų, o melsti savo asmenybės tobulėjimo.
<< Taip Jėzus tikrai taip sakė, bet jis taip pat sakė, kad nori duoti vietoje žuvies jums meškėrę. Tai vaikeli, suprask, aš ir esu ta meškerė- tavo ryšys su manimi, mūsų tyri, dar tik besiskleidžiantys santykiai, ir yra ta meškerė, su kuria prigaudysi daugybę žuvų, ir tai bus įvairios žuvys-pinigų, ramybės, sveikatos, palaimos, tobulėjimo, ir ta meškerė gyva, nes ji stiprėja ir tvirtėja kiekvieną kartą kai pagauni žuvį, nes per tokį laimikį tvirtėja tavo pasitikėjimas manimi ir tvirtėja mūsų nuostabus besiskleidžiantis ryšys.>>
Tėveli, yra daug pavyzdžių dabartinėje aplinkoje ir istorijoje, kad žmonės, einantys Tavo keliu materialiai skursta. Man ir gimsta iš tokių istorijų protinės asocijacijos, kad ant vienos svarstyklių lėkštutės padėtas dvasinis augimas ir žemiškas nepriteklius, o ant kitos lėkštutės- dvasinis skurdas ir žemiški turtai.
Tu pažįsti, Tėveli, mane iš vidaus ir žinai, kad ši prieprieša mane labai seniai kamuoja, todėl aš prašau Tėveli, atverk man akis, pakeisk man tas nuostatas, nuramink mano gyvulinį protą, kad jis nelaikytų užėmęs šiuo klausimu įsisenėjusios pozicijos, per kurią neprasimuša tavo šviesa. Tėveli, juk Tu esi dosnus, mylintis ir geras.
Bet kodėl vaikai, pasukę tavo keliu vos vos stumiasi finansiškai, o gal taip tik man atrodo? Jaučiu poreikį turėti santaupose nemažą sumelę savo saugumui.
Bet tu, dukrele, pati šiandien pas Laimą pasakei, kad tai ne ta suma turi teikti saugumo jausmą, o rėmimasis į mane. Ta sumelė yra tik mano virpesių labai žema forma. Aš ją galiu sukurti ir valdyti. Tu turi atsiverti tiems kanalams ir visada žinoti, kad gausi tai, ko tau reikės, ir manieji žemiški apaštalai tikrai neskursta varge, dukrele, jie išmoksta džiaugtis kiekvienu pirkiniu ir dėkoti už jį, jie ugdosi savo pasitikėjimą manimi per pasikartojančius nutikimus, kai jie tikrai gauna tai, ko reikia.>>
Bet, Tėveli, negi jie negali turėti daugiau negu jiems reikia šią akimirką? Ir mane gąsdina tokia padėtis- mano žemiski tėvai gyvena vos sudurdami galą su galu ir aš nenoriu taip gyventi žemėje kaip gyvena jie.
<<Dukrelė, jie gyvena visai kitaip, nei gyvensi tu- nes jie neturi pasitikėjimo šiuo klausimu manimi. Ir jie daug dėl to pasitikėjimo nebuvimo stresuoja. Ir iš tikrųjų tokiu būdu, kai jie šiuo klausimu nesiremia į mane su savo tikėjimu, jie į darbą įkinko priežasties pasekmės dėsnį, o kai priežastis yra baimė, kad neužteks pinigų tai ir pasėkmė yra- pinigų neužtenka, ir daugiau nei bijojo, kad pritrūks.
Jei jie remtųsi į mane ir turėtų užtikrintą žinojimą, kad pinigų jie užteks, tai tuomet aš irgi veikčiau ne kaip kitaip kaip per priežasties pasekmės dėsnį- pinigų jie užtektų ir užtektų apsčiai. BET VAIKELI, AŠ JUMS PADOVANOJAU VALIĄ IR JŪS LAISVA VALIA PATYS MODELIUOJATE PRIEŽASTIS, TODĖL IR GAUNATE PASEKMES. Ir jei nesiremiate į mane, tai pasekmės dažnai būna labai liūdnos, ir man dėl to pačiam liūdna matyti, kaip kankinasi mano vaikučiai, bet JŪSŲ VALIA YRA MAN ĮSTATYMAS IR PRIEŽASTIES-PASEKMĖS DĖSNIS IRGI VEIKIA TIK REAGUODAMAS Į JŪSŲ SUFORMULUOTAS MINTIS. Ir jei jūsų niekas nei mokyklose, nei šeimojo nemoko sąmoningo savo minčių stebėjimo ir formulavimo, tai žinant kad mintys yra impulsas visoms pasekmėms, kurios reiškiasi per žemiškas aplinkybes ir apčiuopiamus jums dalykus, tai ir jūsų gyvenimo etapai, kiekvienos sekundės etapas, gaunasi kaip pasekmė tų stichiškų, beimėm ir žemais dažniais persisunkusių minčių pasekmė.
Vaikeli, tu turi sąmoningai suvokti, kad REIKIA STEBĖTI KIEKVIENĄ SAVO MINTĮ, ir kad tai būtų lengva, VISADA KREIPKIS Į MANE ir prašyk mano pagalbos ir aš tau tikrai padėsiu aptikti negerą mintį. KREIPKIS Į MANE ir mes ją ištrinsime mano aukštuose virpesiuose, KREIPKIS Į MANE ir mes ją pakeisime puikiausia dieviška mintimi, kuri džiugins tavo širdelę. IR VISADA ATSIMINK, KAD SKURDO BAIMĖ YRA NE MANO, NE DIEVIŠKA MINTIS, ĮSIDEMĖK TAI VAIKELI, AŠ TIKRAI ESU GAUSOS ŠALTINIS IR SUKŪRIAU SAVO VAIKUČIUS KAD JIE GYVENTU GAUSOJE, pažiūrėk kaip gyvūnai,- visada turi ką pavalgyti, kur permiegoti ir jie gyvena tikrai jų poreikius atitinkančioje gausoje. Todėl ir aš tau sakau- dar kartą- skurdo baimė, nepritekliaus, paskolų neišsimokėjimo baimė, tai vaikeli čia yra ne dieviškos mintys, tikrai ne. NES AŠ ESU MEILĖ IR SKLEIDŽIU MINTIS PERSMELKTAS MEILE, BET JOKIU BŪDU NE BAIME. Ir tik tavo atsiribojimas nuo manęs šiuo klausimu leidžia tavo galvoje užauginti tokias baime grįstas mintis. O atsimink KIEKVIENA MINTIS FORMUOJA PASEKMĘ. KIEKVIENA KIEKVIENA.
Dėkoju, Tėveli, už paskleistą išmintį.
Giedrė
2009-12-14 00:51:11
Komentarai
Nuostabus mokymas, kitoje šviesoje.Arnoldas
2009-12-14 12:27:53
Dėkoju, brangi sesute Giedre. Šių dienų įvykius, tiksliau Tėvo mokymus seku kaip stebuklą. Jūs nepatikėsit - šiuo metu aš su Tėveliu bendrauju per forumą... O kaip kitaip, jei visus atsakymus į mane kankinančius klausimus gaunu forume. O Giedrė man pateikia juos KIEKVIENU sakiniu. Nuostabu! Аčiū! Turbūt, tai liudija mano nepilną pasitikėjimą Tėvu (prieš kažkiek laiko galvojau kreiptis į vieną iš forumiečių, kad paklaustų patarimo pas Tėvą labai sudėtingu mano gyvenimo momentu). Ach, kokia aš silpnatikė... Nors, rodos, tikiu apsoliučiai. Bet, kaip Tėvelis sakė, ego moduliacijos labai greitai ir negailestingai nutraukia bet kokio ryšio saitus...
O didžiausias stebuklas, mano taip mažai tikinčios, taip menkai atsivėrusios akimis yra šis mokymas. Dar šių metų pradžioje gavau labai gerą algą, gerokai didesnę už vidutinę. O metų pradžioje atradau ir Urantijos knygą, bei kitokius dvasinius šaltinius. Pradėjo vertis suvokimas, atėjo žinios. Ir dabar supratau, kodėl mano alga vėluoja jau tris mėn. O gi mano be galo išsipūtęs ego, įkalė man į galvą, kad dvasiniai lyderiai, ypatingai dvasingi žmonės yra neturtingi... Taigi, aš super ego persunkta ir patikėjau - patikėjau, kad turiu nuskursti. O Dieve! O Tėve! Kiek daug dar mokytis ir mokytis. O bet kokia gi aš egositė - noriu nuskursti, kad kiti pagalvotų, jog esu dvasinga... Bet gi kiekvienas žingsnis, rodos ir žinomu keliu žengiamas, yra nežinomas, nepažįstamas ir nuvedantis į visai netikėtas vietas.
Su meile ir mokymų troškuliu
Gitana
2009-12-14 22:36:26
Kaip bendrauti su Dievu Tėvu, su Jėzumi tiesiogiai? ("Tylos praktika")
Tai tikrai nuostabus dalykas, kuris pakeis visą planetą, Urantiją, kada mes patys, kiekvienas, bendrausime su Tėvu ir tarsimės su Juo. O tą pasiekti galima tikrai KIEKVIENAM, NES TOKIA YRA TĖVO VALIA. Pradžioje laikykitės tokių laiptelių sekos.
1)Susiraskite ramią vietą, kad jūsų netrukdytų niekas bent penkiolika minučių. Geriausia prieš miegą, kai viskas nurimsta. Atsisėskit patogiai, kad kūnas nejaustų įtampos. Jeigu negaluojat, tuomet tąkart atsisakykit šito bendravimo, nes neįpratus, vis tiek mintys bus nukreiptos į skausmą ir blogą savijautą, o ne į bendravimą.
2)Giliai įkvėpkit ir iškvėpkit tris-keturis kartus, kad po truputį įgautumėt kitokį ramybės ritmą.
3)Pasikalbėkit su Dievu Tėvu, kaip praleidot dieną, kas pasisekė, kas nepavyko. Kalbėkit nuoširdžiai, kaip su pačiu pačiu patikimiausiu ir intymiausiu draugu.
4)Pasimelskit ne už save, bet už ką nors kitą savais žodžiais, savomis nuoširdžiomis mintimis.
5)Pagarbinkit Dievą Tėvą, kad Jis yra, kad Jis dovanoja ir Meilę ir visą Kūriniją, kad Jis moko mus Tiesos, Meilės, Gailestingumo, Gėrio ir Grožio.
6)Kada jūs meldėtės ir garbinot, tai jūs kalbėjot Dievui, kaip vaikas kalba savo žemiškajam tėvui. Bet kai vaikas nori išgirsti savo tėvą, tai jis ir klausosi. Tad šitoji pakopa yra ir vadinama TYLOS PRAKTIKA. Dabar pasakot, kad jūs norit išgirsti, ką Jis kalba jums. Ir sėdit tyliai, ramiai apie dešimt minučių. Iš pradžių tai sunkus išmėginimas - dešimt minučių sėdėti tyloje nuraminus savo mintis. Nuraminti mintis, tai reiškia nelėkti paskui jas, o jos iš pradžių labai laksto, sunku jas nuraminti. Bet neįsitempkit ir sąmoningai nesiekit išguiti esamas mintis. Tiesiog ramiai laukit. Jeigu koks garsas patraukia dėmesį, neprisiriškit prie jo, nelėkit mintimi, prie durų, jeigu tą garsą sukėlė durų uždarymas. Iš pradžių bus sunku, bet nenusiminkit. Kiekvieną kartą vis labiau įgusite. Ir po kelių savaičių kasdienio tylos praktikos taikymo, pamatysit, kad ima ateiti mintys, kurios tikrai ne jūsų. Ir ateina labai rišliai ir nuostabiai nuramindamos, kad nori dar ir dar jų patirti. Pirmyn, link Minties Derintojo - Dievo Tėvo dvasios mokymų kiekvienam individualių! Bet tik darykit tai KIEKVIENĄ DIENĄ. Dvasinė tylos praktika taip pat reikalauja įgūdžių, kaip ir bet kokia kita materiali veikla. Bet su laiku tie įgūdžiai leis jums daug lengviau užmegzti šį ryšį ir bet kurioje vietoje.
Algimantas
Arūnas
2010-02-02 23:06:51
Pūstelėjo vėjelis.
Susvyruoja šventovė, nukrinta kupolas žemyn.
Įkalina broliuką.
Atbėga gelbėtojai su kaukėmis, per ertmę kupolo viršuje įmeta kopijavimo popieriaus ir pasišalina – darbo daug, juk susidvejinę.
Broliukai/sesytės susispiečia prie šventovės durų.
Kas šildosi širdžių šiluma, kas mindžioja ant kito nuospaudų.
Ištikimieji grįžta vidun – ne pirmas ir ne paskutinis kartas – atlaikysim.
Kiti dairosi laukan.
Tik kaip bėgti, juk sniegas, balta balta, pėdos kryptį išduos.
...
Tuo metu Mokytojas klaidžioja tamsoje tarp kažkokių garažų, kažkokių katilinių, kažkokių sandėliukų.
-Betvarkė, nugriauti visą tą klaidų šlamštą reikia – taikliai įvertina Mokytojas.
-Taip betvarkė, bet Mokytojau, ne viskas yra taip, kaip atrodo.
Ar tik nebus kokiam biednam pastatėlyje prisiglaudusi Duženų labdaros misija,
šiltą viralą maišanti varguoliui? Alkano žmogelio urzgiantis pilvas trukdo išgirsti aukštesnius virpesius...
...
Taigi sugrįžk Mokytojau, ištiesk broliui kupole ranką
Ne giluminį gelbėjimosi ratą, o ranką...širdį...
Broliukas gi vienas kepa blynus, mažumėlę persūdo, kartais prisvildo – gal miltai ne tie.
Ateina pavasaris. Ruoškit daigų grūdą.
Sėkit ne dekoratyvinę žalią žolytę, pjaunamą kelis kartus per savaitę.
Sėkit -grūdą -javą -duoną.
Maistą sotų, kad nekankintų dvasinis alkis.
Kad tai, ką dideliu kiekiu geidžia praryti „dvasinės akys“,
spėtų suvirškinti „dvasinis skrandis“.
Mažais, skalsiais kąsneliais....
....
Arūnas
2010-02-02 02:52:17
Šaunuolė , tu Giedre , kad išvystei temą iki pačių žemiausių dvasinių virpesių , kaip turtas ir pinigai . Nors kitu požiūriu , šie materialūs reiškiniai yra tokia pat energija , kaip ir visos kitos cirkuliuojančios žemiškos energijos apie mus . Savo prigimtimi jos nei geros nei blogos .
Šie požiūriai daugeliui yra daugiaprasmiai , ir be aiškaus asmeninio pokalbio , su savuoju dieviškuoju minčių Derintoju , negalėtume mes susikurti ir dieviškai sąmoningos filosofijos , turto ir pinigų atžvilgiu . Iš šio tavo gauto mokymo , matau , kad tau pavyko suprasti daugiabriaunį turto poveikį į žmogaus gyvenimą .
Svarbiausia , kad parašei apie žmogaus minčių materializavimasi per įtikėjimą . Tai tikrai yra tikra , bet iki tam tikros ribos , nes daugeliu atveju mūsų patys nekalčiausi norai , gali radikaliai prieštarauti Tėvo valiai ir dieviškiems planams .
Bendra prasme , tai iš tiesų , labai svarbus mokymas , tik kiekvienam verta žinoti , kad labai galingai veikia mūsų žemiškoji sąmonė ir pasąmonė , kuri ištrina pačius švenčiausius norus , to net sąmoningai nesuvokiant . Todėl siūlyčiau visiems siekti viso ko geriausio ir viso ko turingiausio ir brangiausio , ko tik begalima pasiekti šiame gyvenime , tačiau tai neįvykus , sureguokime taip, lyg tai nežymiai pasikeitė oro sąlygos ir pamiršome skėtį .
Linkiu tau Giedre , gerų minčių ir gerų darbų , o visa kita , kaip sakoma , bus pridėta .
Petras
2009-12-17 21:08:44
Miela sielos sesyte, TAI PRADŽIA, PASLAPTIS, PABAIGA (pradžios pabaiga)
Algirdas
2010-01-18 21:23:27
Tai kokiu žodžiu tavo protas ir širdis pavadins taip ir vadink , tik nenukrypk nuo bendrų Kūrinijos dėsnių .
Petras
2010-01-18 22:53:50
Tevo savoka tiek nuvalkiota! Tevas Stalinas, Leninas, Tevelis Landsbergis, mano tevelis gyvulys ir girtuoklis...tai noreciau iir paklausti, juk is esmes tai yra susitarimo dalykas kaip vadinti dievybe, tarkim, jeigu as jos nenoriu taip vadinti, o kreipiuosi i ja ne liezuviu, nes zinau kad vardo ji neturi, ar as turiu tam laisve nepriimti susitarimu priimtos normos formos? Ar as tuo nepazeidziu dievo valios?...nes tas tiavelis tiaveliss kartojimas kaipm mazu vaiku darzelis zinant kad zmogaus liezuvis yra ne dieviskos o gyvulines prigities (na cia pagal UK saltini).
Aciu jei kas be isvedziojimu o principingai dviem zodziais atsakys.
Stepas
2010-01-18 22:34:41
As jo nevadinu nors ir nukrypdamas nuo UK normu, o ne nuo desniu..
Stepass
2010-01-18 23:02:17
Mielieji,galbūt ši tema atkreips jūsų dėmesį į viršuje esančią mano mylimos sesės temą.Diskutuokim drauge ne apie save,bet į temą.Ačiū,su meile.....Giedrės pokalbis su Tėvu, kaip išlaikyti charakterio vientisumą trikdančiose aplinkybėse, 2009 12 15
Gautas ir užfiksuotas 11.12.2009 16:17
Tėveli, aš dar prašau Tavęs vienos dovanėlės- Tu turbūt pastebi, kad pastaruoju metu aš su Tavimi bendrauju ir tikrai jaučiuosi vientisa, rami, gera, o kai tik ateina koks nors žmogus, su kuriuo mano santykiai nėra dieviški – tai yra jame man labai sunku įžvelgti tavo fragmentą, tavo, Tėveli, dvasią, kuri irgi turi potencialo prasiskleisti, taigi, Tėveli, kai tik man reikia bendrauti su tokiu žmogumi, aš per akimirką prarandu savo vientisumą ir ryši su Tavimi.
Mano gyvulinis protas išeina į arena, pasiruošia gynybinei reakcijai arba pasiteisinimų procesui. Kaltės jausmo ir nepasitikėjimo savimi jausmai įstumia mane į šaltos kaukės arba aršios intelektualės kostiumą, ir aš tame kostiume momentaliai atsiriboju nuo Tavęs, automatiškai, tai tarsi toks kostiumas nuo galvos iki pirštų galiukų- jis užtraukiamas užtrauktuku, ir per jį nebeprasimuša tavo, Tėveli, meilės spinduliai. Nes tu žinai,- į tą kostiumą aš šoku uoliai, ir kas liūdniausia, iki šiol tą darydavau net sąmoningai to nesuvokdama.
Todėl, Tėveli, aš prašau tavęs vientisumo, kaip ir mokino nuostabusis Jėzus,- būkite vientisi,- tai reiškia visada su Tavimi, visada atviri Tavo meilei, išminčiai, Tavo aukštiems dažniams, ir kas keisčiausia, ar net paradoksalu- juk Tave mums reikia įsileisti, kai kyla neramumas sieloje dar labiau, o aš kaip tik atsirboju su tuo kostiumu, ir kaip tai vaikiškai atrodo.
Tėveli, todėl aš prašau Tavęs, aš noriu būti vientisa, koks vientisas buvo Jėzus- be jokių kaukių, be jokių savo amplua, aš noriu būti gryna Tavo išmintis, gryna Tavo ramybė, gryna Tavo meilė, ir ne tik kai manęs netrikdo aplinka ir sėdžiu prie kompo bendraudama su Tavimi, Tėveli, dar labiau aš noriu kad trikdančioje aplinkoje būčiau vientisa.
Prašau, padėk, man išsivystyti tą įgūdį, tą sąmoningą užfiksavimą, kad neriu į savo vieną iš galybės kostiumu, bendraudama su tam tikrais žmonėmis, ir padėk, kad mano sąmoningas protas tai užfiksuotų, kai taip bus, ir tik tada Tavo Dvasia manyje galės pasakyti: „ee, lik su Tėveliu, lai jis su savo ramybe, meile ir išmintimi sutvarko šį reikalą, nelįsk į tą kostiumą, neatsiribok nuo Tėvelio virpesių su tuo nepramušamu užtrauktuku„.
Aš esu tikra, Tėveli, kad tu mane išgirdai per nuostabųjį Jėzų ir tavo Amžinąjį Sūnų. Aš dėkoju Amžinajai Motinai Dvasiai ir mūsų Šventajai Dvasiai, kad padėjo sudėlioti sklandžiai mintis ir išreikšti jas Tau, Tėveli. Dabar jaučiuosi labai gerai.
Tėveli, pasakyk ką nors šia tema, aš įdėsiu į forumą, manau daugeliui labai padės Tavo žodis.
<<Dukrele, aš taip džiaugiuosi tavo savistaba, tu jau gauni suvokimą, kad tikrai atsiribojus nuo manęs neįmanoma išlaiktyti charakterio vientisumo, ypač trikdančiomis aplinkybėmis. Ir tikrai, mano vaikučiai, tomis aplinkybėmis ATSIRIBOTI NUO MANĘS YRA UŽČIUOPIAMAI PARADOKSALUS ELGESYS, KURĮ DIKTUOJA NE KAS KITA KAIP JŪSŲ ĮPROČIAI. Dėl to, kad jūs niekada nebuvote mokinami, kad jei susvyruoji, sudvejoji- reikia remtis į mane- jūsų Šaltinį ir Tėvą. Vietoje to, jūs buvote mokinami kaitalioti kaukes prisitaikant prie aplinkos.
Ir tai yra svarbi tema, ir aš džiaugiuosi, dukrele, kad ji tau tapo aktuali ir iškilo į sąmoningumo lygį, nes tikrai daugelis, tikrai daugelis jūsų naudoja tuos kostiumus, net nesuprasdami, kad tai daro. Tai į pasąmonę ilindęs įgūdis,- lygiai kaip jūs negalvojate, kaip reikia statyti koją, norint žengti žingsnį, nes jūs įgudę ir jūs be proto pastangų tvarkotės su ėjimu, lygiai taip jus turitę tokį patį stiprų įgūdį susidurus su, jums atrodo, priešiškais ar svarbiais žmonėmis, šokti į tam tikrą kostiumą- saldumo, atšiaurumo, abejingumo, pataikūniškumo, ciniškumo, atsiribojimo, ironijos ir daugelį daugelį kitų rūšių kostiumų.
Jūs turite visa spintą kostiumų, ir jūs momentaliai išsirenkate, koks tiks šiam atvejui ir užsidarote jame. IR TAI STIPRUS ĮGŪDIS, KURĮ IŠ TIES GALI IŠRAUTI TIK JŪSŲ SĄMONINGAS SUVOKIMAS, KĄ JŪS DAROTE, IR KAD GALITE RINKTIS, IR GALITE RINKTIS NE IŠ KITŲ KAUKIŲ, O RINKTIS MANO RANKĄ VAIKUČIAI, MANO RANKĄ, MANO DELNĄ, KURIAME JUMS TIESIU PASITIKĖJIMĄ SAVIMI, RAMYBĘ, MEILĘ, SAUGUMĄ IR DĖL TO JUMS NEREIKIA TU KOSTIUMŲ. Ir veikdami su mano virpesiais, jūs tikrai paliesite savo vadinamus oponentus, prieš kuriuos norėjote šokti į savo „saugų“ rūbą, jūs paliesite jų dieviškas daleles, paliesite jų dieviškumą, dažnu atveju pramušite su meilės virpesiais jų kostiumą, ir jie jį nusimes, tada susitiks dvi nuostabios tyros sielos, du mano vaikučiai, mano fragmenčiukai, ATSIMINKITE, TIK RYŠYJE SU MANIMI, TIK VIENOVĖJE SU MANIMI JUS GALITE BŪTI VIENTISI, NES VIENTISAS ESU AŠ. >>
Tėveli, tai nuostabus mokymas.
Giedrė [giedrear@yahoo.com]
2009-12-15 12:17
Arūnas
2010-01-19 17:36:26
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]