Forumas: temos peržiūra

TĖVELIO MOKYMAS APIE KIEKVIENO MŪSŲ POTENCIALĄ IR UNIKALUMĄ

Sveiki, nuostabūs, besimaudantys Tėvelio meilės spinduliuose, broliukai ir sesutės!
(jei dar to ir nejaučiate, bet žinokite, kad vistiek maudotės tuose spinduliuose, nes tik ant šių spindulių kabo visa kūrinija)
Čia pakartotinai įkėliau kaip atskirą temą Tėvelio mokymą (jau buvo talpintas temoje "Mano asmeninė patirtis mezgant ryšį su Tėveliu")
VI
NUOSTABUS MOKYMAS APIE KIEKVIENO MŪSŲ POTENCIALĄ IR UNIKALUMĄ
Gautas ir užfiksuotas 2009 12 08
... ačiū Tau, Tėveli, man vis labiau atsiskleidžia Tavo išmintis ir aš noriu ištisai kalbėti ir kalbėti su Tavimi. Tiksliau, kad Tu man kalbėtum, o aš godžiai klausyčiau. Tu žinai, Tėveli, kas mane dar neramina, ir tą jauti daug geriau nei aš pati, aš kartais dar nesugebu užfiksuoti prote, tik jaučiu graužulį širdyje, bet Tu tuo metu jau žinai tiksliai, kas mane graužia. Mes vakar sutarėm, kad kai prisėsiu prie kompo, Tu duosi mokymą, kuris mane apšvies, kaip reikia besąlygiškai pasitikėti Tavimi, ir net ne tai kad reikia,
<< o tiesiog galima ir patartina, nes tokiu būdu kiekvienas palengvina savo žemišką kelią, juk mes esame Tobula Trejybė- Amžinasis Sūnus priima maldas, visos jos žinomos yra ir man, nes esu viena dvasioje su Amžinuoju Sūnumi, Amžinoji Dvasia tiekia proto grandines, per kurias, tu, vaikeli, gauni kosminę išmintį, kūrybos ir jumoro šaltinį, per Amžinąjį Sūnų, vaikeli, tu gauni dvasios ramybę, šioje grandinėje stovi ir Jėzus, jūsų visatos valdovas, jis tavo viresnysis broliukas ir atstovauja tau, kai tik į jį kreipiesi. Jis pasijungęs prie milžiniškos švytinčios dvasios grandines, dėl to tave užlieja nuostabia ramybe ir šiluma, o AŠ SKLEIDŽIU MEILĘ, TYRIAUSIĄ, GRYNĄ MEILĘ, ANT JOS SKLEIDŽIASI VISA MANO NUOSTABI KŪRINIJA, ir ta mano meilė yra grynas aukštas dažnis, kurio nefiksuoja žmogaus akis, bet taip jaučia siela, kad niekada neapgausi žmogaus ar gyvo daikto, kada jam deklaruoji tyrą meilę. Jos nesuvaidinsi ir ilgai neapsimesi, kad ją puoselėji, jei jos nepasiimi iš Pirmo Šaltinio, iš manęs.
Jūs, vaikeliai, esate kaip filtrai, kiekvienas unikalių raštų, kaip nuostabūs spalvoti trafaretai, per kuriuos skleidžiasi mano meilės šviesa, jei tik jus panorite ją sąmoningai priimti. Ir kuo skaidriau jūs mąstote, juo ryškesnė šviesa sklinda per jus, mano vaikeli, ir tu kaip nuostabiausias, žmogui sunkiai įsivaizduojamas vitražas, imi skleisti per save perleistą nuostabiausią šviesą,- spalvotą, raminančią, kerinčią, guodžiančią, įkvepiančią, netgi atveriančią kitas sielas, nes būdama tokio nuostabaus vitražo apšvietime kita siela pamato savo grožį, nes tie nuostabūs žaismingi atšvaitai krenta ant kiekvieno, kuris stovi greta, ir tos sielos pamato, iš pradžių išoriškai, savo potencialų grožį, jos patiki, kad gali būti nuostabios ir yra vertos meilės ir mylimos be kompromisų ir be sąlygų, jas užplūsta žinojimas, kad irgi gali būti kaip tas nuostabus vitražas ir jos tada atsigręžia į mane, ir tai nuostabu, vaikeli, TAI YRA MANO TOBULO PLANO DALIS.
Žinok, vaikeli, kuo glaudesnis bus mūsų ryšys, tuo stipresnę šviesą tu skleisi, tuo aukštesnių dažnių energiją galėsi priimti ir dovanoti vis didesniam ratui žmonių ir iš tikrųjų tavo šviesa, ateinanti iš manęs bus nudažyta unikaliausiom tavo spalvom -tavo charakterio savybėmis, kurios tikrai tokios yra vienintelės, nes aš tą žinau ir tau sakau. Aš tavo charakterį tau padovanojau unikalų. Kaip ir visi mano vaikai, -jūs visi esate unikalūs ir mylimi be jokių sąlygų.>>
Ačiū Tau, Tėveli, už Tavo meilę. Aš noriu jausti ją vis karščiau ir aiškiau plūstančią į mano dar nedaug apšviestą sielą.
<< Dukrelė, aš juk mokinau tave vakar- mėgaukis procesu, nesileisk veikiama lenktynių dvasios, nes tai ne kas kita kaip tavo ego keliama simuliacija. Ego nori pavaizduoti ir tave įtikinti, kad sunku su manimi palaikyti ryšį, kad tai varginantis dalykas. Bet tu žinai, kad tiesa yra kita. SU MANIMI TAIP LENGVA BENDRAUTI, NES AŠ KIEKVIENĄ AKIMIRKĄ SKLEIDŽIU MEILĘ ASMENIŠKAI TAU IR KIEKVIENAM KŪRINIUI ASMENIŠKAI, aš tave pažįstu iš vidaus geriau nei tu pati pažįsti save, aš dar kartoju, kad aš žinau tavo potencialą, kuris tau pačiai dar yra neatsiskleidęs iki tiek, kad jį galėtų konstatuoti tavo protas.
Jei tau patogiau, gali įsivaizduoti ego kaip blogiuką, kurį mes tikrai ištirpinsime su tavo valia ir mano meilės galia ir tavo vis besiplečiančia galia priimti tą meilę. Bet aš tau galiu paaiškinti, kad EGO TAI YRA TŲ MANO MEILĖS VIRPESIŲ LABAI NUŽEMINTA MODULIACIJA, LABAI LABAI SULĖTINTI IR VANGŪS DAŽNIAI, kuriuos taip paveikė kiti mano vitražai- apsiblausę, murzini ir beveik nepraleidžiantys šviesos, o kai kurie ir sąmoningai pasislėpę nuo šviesos. Tai ta aplinka, kuri formavo tavo ego, kurioje tu augai,- šeima, švietimo sistema, santykiai su aplinkiniais. Ir tie žemų dažnių pasikartojantys patvirtinimai tapo įpročiu ir susiformavo į tokį mechanizmą, kuris vadinamas giliu įsitikinimu. Ir per tą mechanizmą, kuris dažnai glūdi pasąmonėje ir net nėra žmogaus protu fiksuojamas, per ta mechanizmą braunasi mano menkučiai vos patenkantys meilės virpesiai, ir perėję per tą mechanizmą jie transformuojami į tokius žemus dažnius. Ir tu turi vizualinį mąstymą ir gali įsivaizduoti, kad tai tikra, net neįsivaizduoti, o žinoti, tiesiog dar to negali pamatyti.
DAŽNIAI YRA TIKROVĖ, jie tarsi daug lazerinių šviesų skleidžiasi iš manęs, pereina per kitus vitražus- kurie tą šviesą, meilę modifikuoja į kitokios formos kūriniją. Ir taip veikia mano visi dangiškieji vaikai, kurių jūs nematote ir taip pat Jėzus, modeliuodamas mano meilės srautą, sukurią visatą su savo partnere Šventąja Dvasia, ir taip pat kiti pagalbininkai sukuria tai, kas jiems ir numatyta, kad jie sukurtų, ir tas pats modelis persineša ir jums, vaikučiai. Jei Jėzui, mano sūnui, yra numatyta sukurti visatą ir aš Jėzų pažįstu taip gerai, kaip pažįstu kiekvieną savo kūrinijos fragmentą - iš vidaus, tai aš ir žinau, kad Jėzus tobulai sukurtas tam, kad atskleistų savo puikiausią potencialą tobulame kelyje- kurdamas visatą. Tai lygiai taip Jėzus tą daro su džiaugsmu, nes jis save realizuoja ir jaučiasi laimingas ir skendi aukštuose mano meilės spinduliuose, jis veikia pagal mano valią, atskleisdamas savo asmenybės grožį.
Ir jūs žmonės darote tą patį.
Tai įsivaizduok, KAD KIEKVIENO JŪSŲ POTENCIALAS YRA NUOSTABIAUSIAS VITRAŽAS,- ŽEMIŠKOS AKYS TOKIŲ NEMATĖ, TAI DANGIŠKA TOBULA KONSTRUKCIJA, TRIMATĖ KOMPOZICIJA. Bet jei žmogus būdamas tokiu puikiu vitražu įsivaizduoja, kad tėra stiklo nuo butelio purvina dužena, o tokį įsitikinimą dažnai suformuoja aplinka besivystančiam žmogui, ir jis galvoja kad guli tamsioje šiukšlių dežėje, dugne, tai ir nežino, kad jis yra nuostabiausias ir unikalus, ir kad jam TEREIKIA NUSIIMTI ŠYDĄ IR ATSIVERTI MANO MEILĖS SPINDULIAMS ir taip, ir tik tokiu būdu atsiskleis jo unikali šviesa ir grožis, taip ŽMOGAUS POTENCIALĄ ATSKLEIDŽIA MANO MEILĖS ŠVIESA.
Todėl, vaikuti, raginu tave ir visus, nusimesti tą šydą, tai tik plonytis juodo audeklo sluoksnis, į kokius būna įsuptos skulptūros prieš atidarymą, tai tik jį tereikia nusimesti, ir jūs suvoksite, kaip jūs DIDINGAI IR NUOSTABIAI GALITE ŠVIESTI IR KOKIOJE DIDINGOJE ŠVIESOJE JŪS IŠ TIESŲ BUVOTE VISĄ LAIKĄ, IR BŪSITE PER AMŽIUS. Ir aš nesakau, kad šydo numetimas turi būti ūmus, jūs tą darykite, ir iš tikrųjų darote, kiekvienas pagal savo kelią, bet tą nuostabų jausmą, žerėjimą ir besiskleidžiantį grožį tikrai patiria kiekvienas, kuris pripažįsta, kad stovi mano meilės spinduliuose ir imasi priemonių kad tuo įsitikintų per savo patyrimą.>>
Ačiū, Tėveli, už mokymą, tai labai geras analogas, kuris iš tiesų sustato vaizdinį mano galvoje. Aš dabar imu patirti, kaip Tu unikaliai prisitaikai prie kiekvieno mąstymo, kad skleistum savo išmintį ir meilę kuo suprantamiau.

Komentarai