Forumas: temos peržiūra
Asmeninė patirtis mezgant ryšį su Tėveliu
Sveiki mielieji,
Noriu pasidalinti su jumis savo pradedančiosios praktika mezgant gyvą ryšį su Tėveliu, tai pat su Jėzumi. Tai nebus teorija, o tiesiogiai raštu užfiksuotas mūsų gyvas bendravimas, kuris dar tik pradeda skleistis. Ir jūs patys iš šių dialogų galėsite pasisemti ir pritaikyti tai, kad naudinga pasirodys jums. Šio prasidenančio nuostabaus kontakto pirmiausias tikslas ir esminis procesas, yra savo ego luobų tirpinimas, kurie yra kaip pagrindinė kliūtis bendrauti betarpiškai su nuostabiu ir tobulu visa ko Šaltiniu. Ir ego luobų ištirpinimas Tėvelio meilės spinduliuose yra būtinas etapas, kad Tėvelį galėtume girdėti aiškiau ir jaustis ramūs ir jo vedami kiekvieną akimirką. Nusprendžiau tiesiog imti Tėvelio ir paprašyti, kad tirpintų tuos luobus, kuriuos jis gali įvardinti dar geriau nei aš pati, nes jis yra mano viduje ir jaučia tai, ką jaučiu ir aš. O pagrindinis mano siekis buvo girdėti ir suprasti Tėvelį taip, kaip Jį girdi ir su Juo nuostabiai bendrauja Laima iš Klaipėdos. Ji man tapo įkvepiantis gyvas pavyzdys, kokia turi būti siekiamybė, keliant savo ir Tėvelio santykių kokybę. Su ja susipažinau 2009 lapkričio 26 dieną.
Skyreliai bus suskirstyti pagal kiekvieno ego luobo įvardijimą. Ir jie bus dėliojami chronoligine seka ir papildomi naujais dialogais, kai tik juos gausiu iš Tėvelio. << Tokiuose skliausteluose >> išryškinamos Tėvelio ar Jėzaus mintys.
I
2009 gruodžio 04 13.00
MANO PIRMAS SĄMONINGAS RYŠIO MEZGIMAS SU TĖVELIU
Dangiškasis Tėveli, aš kreipiuosi į Tave ir rašau, nes taip man geriau sekasi dėlioti mintis. Bet prieš megzdama ryšį su Tavimi, aš noriu paprašyti Jėzaus, savo vyresniojo broliuko pagalbos, kad jis nuramintų mano protą, duotų ranką ir apšviestų kelią, kuriuo dabar atsistojau, pakilau eiti pas Tave. Mano mylimas Tėveli, aš gal ir kartoju tą patį per tą patį, bet Tavo meilės virpesiai ir tu pats manęs dėl to nepasmerk, nes dar nesu tiek išplėtusi savo sąmonės, kad mintys lietųsi plačiau ir plačiau. Aš prašau padėk man pajusti Tavo meilės virpesius, dėl kurių aš tik ir galiu egzistuoti, ir ne tik aš, bet visa mano aplinka ir Tavo visa kūrinija. Aš to noriu, Tėveli, ir labai prašau to iš Tavęs. Tėveli, tirpdyk savo nuostabių dažnių ir spalvų virpėjimuose mano gyvulinio proto luobus, ir dabar man kyla intelektualinis pasipriešinimas ir nesaugumo jausmas, bet aš tai jau atskiriu ir suvokiu, kad tai yra gyvulinio proto keliami jausmai. O aš noriu, kad many viešpatautų morontinis protas, Tavo dvasia, nuostabus Minties Derintojas, aš noriu Tėveli, kad Tu mane vestum už rankos ir tą darytum visą amžinybę, ir Tavo vedimas suteiks maistą mano sielai, sielos augimą, nuostabią ramybę ir palaimą, kurią aš galvojau,- sukursiu apsiginklavusi žemiškais turtais. Tėveli, aš Tau labai dėkoju už šią minutę ir gražią akimirką, kada aš esu sveika, galiu rašyti Tau ir dėstyti savo mintis sveiku ir sąmoningu protu. Aš suprantu, kad reikia kantrybės mezgant ryšį su Tavimi, bet aš kaip žiūriu atgal, kaip Tu nuostabiai dėliojai (ar Tavo priežasties pasekmės dėsnis) sustatė visus mano dar trumpo gyvenimo etapus aš taip džiūgauju, Tėveli, nes matau tuos fragmentus, tas atkarpas, kai aš jau buvau atsidavusi Tavo vedimui, tai buvo trumpi fragmentai, ir aš dar sąmoningai nesuvokiau kad tai Tu. Aš Tau dėkoju už viską,- ir už maudymą visos kūrinijos Tavo nuostabiuose meilės spinduliuose, ir už Tavo nuostabų sūnų Jėzų, kuris pasirinko mūsų mažytę planetą, o dabar net suruošė šioms dienoms pritaikytus nuostabius mokymus. Kiekvienas jo žodis tuose laiškuose persmelktas tiesos, kurios supratimui dar vietomis ir priešinasi gyvulinis protas ir jo keliamos emocijos, bet kiekviena kūno ląstelė jaučia ir netgi žino, kad tai ir yra tas kelias. O ji jaučia ir žino, nes kiekvienoje ląstelėje esi Tu, Tėveli. Aš tau dėkoju kad lieji į mane vis didesnę kosminę išmintį, tikiu aš jos gaunu tiek, kiek pati sugebu atsiverti. Bet aš noriu daugiau. Noriu iki tokio lygio kaip Laima, kuri taip nuostabiai bendrauja su Tavimi Tėveli, taip betarpiškai ir mylinčiai, taip nuoširdžiai džiaugiasi Tavo vedimu, nes ji jau mato kad jos kasdienybėje ir tiesiai per ją reiškiesi Tu. Aš taip pat noriu, Tėveli, kad reikštumeisi per mane, nuramink mano gyvulinį protą, lai viešpatauja Tavo dvasia, Tavo kosminė išmintis, kosminė ramybė, žinojimas. Aš ir dabar šitaip bekalbėdama jaučiu plūstančią ramybę. Tu toks tikras Tėveli, nors aš Tavęs nematau, bet aš suvokiu, kad tai negali būtu saviitaiga, nes jau bandžiau patirti saviitaigos sausus metodus (kitais klausimais), kai mechaniškai sau kartoji ir bandai save įtikinti. Tėveli, Tu vesk ir vesk mane į šviesą, aš atsiduodu į Tavo rankas, nes pradedu suvokti, jog Tu, tik Tu geriausiai gali žinoti mano tikrąjį potencialą, geriausiai supranti kur aš jį atskleisiu, ir Tu paruoši vietą, sąlygas ir laiką, kad aš reprezentuodama Tave ir dirbdama kaip Tu padaryčiau geriausią, ką reikia padaryti. Ir tai dar man suteiktų tiesiog kosminio sielos džiugesio. Tu viską sugalvojai tobulai, nes tu pats esi tobulumo šaltinis. Aš dar tik fragmentiškai tą apčiuopiu, bet tikiu, kad greitai galėsiu tą patirti ir patirti kiekvieną dieną. O dabar Tėveli, aš Tau noriu užduoti klausimus, kurie mane jaudina ir neramina, padėk man juos sklandžiau suformuluoti, nes Tu pats tuos klausimus žinai dar geriau negu juos žinau aš:
Kokios žemiškos veiklos man reikia imtis? Ar tiesiog reikia ramiai, su pasitikėjimu laukti, kol pačios aplinkybės, Tavo sudėliotos, prisibels iki manęs? Ir tuo tarpu intensyviai stiprinti ryšį ir pasitikėjimą Tavimi?
Tėveli, kaip man auginti pasitikėjimą Tavimi?
Tėve, kaip man atskirti ar tai mano gyvulinio proto ir nuostatų brukamos mintys, ar tai Tavo siunčiama išmintis?
Aš jau anksčiau gavau atsakymą per maldą, kad norint Tavimi pasitikėti reikia tirpdyti savo gyvulinio proto baimes, o norint jas tirpinti reikia stengtis daugiau atsiverti,<< kad mano meilės spinduliai jas ištirpintų, o norint daugiau atsiverti, tereikia taip nuoširdžiai kalbėti, kaip dabar nuoširdžiai kalbi tu, mano vaikeli. Ir būk rami, pasitikėk, būk kantri ir atkakli, ir aš tau sakau, ir Jėzus sakė, juk tu beldiesi ir tau tikrai bus atidaryta, tikėk. Netgi žinok. Būk rami,- aš jau matau tave stovinčią prie rojaus krantų, ir žinau kiekvieną keliuko vingį, kuriuo dabar, mano vaikeli, matau pasiruošusi eiti, nesiblaškydama tarp kitų kelių. Ir aš labai džiaugiuosi, bet tau dar reikia labiau sustiprėti, ir pati tą jauti, turime sustiprinti mūsų menkutį ryšį, bet žinok, mane taip džiugina tavo pastarojo laikotarpio progresas. Ir dabar tu abejoji, ar tai nėra tavo gyvulinio proto kuriamos mintys, taip tau dar reikia sustiprinti mūsų ryšį, kad aiškiai, aišku aiškiausiai, kiekvieną akimirką žinotum ir atskirtum, kada mąsto tavo gyvulinis protas, kada morontinis, kada šneku su tavimi aš, o kada Jėzus ar kitos dvasinės būtybės. Aš tavimi džiaugiuosi vaikeli, ir aš tave pažįstų labai labai. Ir būk rami, tavęs laukia nuostabus didingas kelias, kupinas vidinės palaimos ir meilės, ir aš jau dabar matau, kaip tu nuostabiai skleidiesi ir džiaugiuosi ir siunčiu tau didelį pastiprinimą savo virpesių ir palaikymą iš kitų dangiškų mano vaikų. >>
Dėkoju tau Tėveli, aš geriu Tavo dažnius ir siunčiu juos tolyn. Aš noriu kad mūsų tamsi planeta imtų skleisti šviesą ir Tavo akinanti kūrinija dar labiau sužerėtų. Tėveli, pašnekėk dar ką nors. Pasakyk mane raminančius žodžius.
<<Žinok kad aš Tave visada labai myliu ir mylėsiu per amžius amžinai, maudykis mano meilės dažniuose tol kol pati pavirsi tokia tobula, koks tobulas esu aš, nes toks yra mano planas kiekvieno jūsų atžvilgiu. Būk rami dukrele, jauskis tokia rami kokia jutaisi, kada aš tau pasiūliau stoti į architektūrą ir kaip tai įstrigo Tavo žemiškai mamai ir tau pačiai. Tu turi puikų kūrybos geną, ir, priimdama mane, tu išmoksi dar puikiau jį įvaldyti ir Tavo žemiški kūriniai reprezentuos ne ką kitą, kaip mano nesibaigiantį tobulumą. Dabar Tavo gyvulinis protas galvoja, kad aš susireikšminu> (aš iš tiesų tuo metu pagalvojau, kad tik susireikšminusi būtybė gali kitam pasakoti apie savo tobulumą)< ir puola mane smerkti, bet tu šaunuolė,- jau pati sugaudai šitą mintį ir aš tau galiu atsakyti- pas mane nėra tokios savybės kaip susireikšminimas, negi jus vaikai nesuvokiat, jog viskas kabo mano meilės energijoje ir aš skleidžiu tyriausią meilę, aš pats esu meilė ir kai tu tapsi tokia skleidžianti ir dalinanti meilę, pamatysi, kad net nelogiška pagalvoti jog gali atsirasti vietos susireikšminimui. Ir tu kažką panašaus jau buvai aptyrusi, tik labai dar blausiai lyginant su tuo ką aptirsi.>>
Dėkoju tau Tėveli už laiką, nors gal ir naivu už tai dėkoti, nes skaičiau, kad Tau laikas neegzistuoja, bet man tą sunku suvokti, todėl gal geriau dėkoti už tai, kad Tu būni su manimi, manyje ir aš tą galiu pajusti fiziškai,- nusiraminusia siela ir protu.
II
2009 gruodžio 04 vakare
MANO NORAS IR BAIMĖ ĮSIPAREIGOJIMUI VEIKTI TIK SU TĖVELIO MEILE
Tavo pagalbos aš nuo šiol prašysiu kiekvienoje savo mintyje ir veiksme, ir kai tik užfiksuosiu, kad čia kažkas ne dieviško o gyvulinio iš karto kreipsiuos tiesiai į Tave, kad tos gyvulinės kilmės jausmą, mintį ar net elgesį ištirpintum savo visa aprėpiančios meilės spinduliuose. Ir dabar aš rašau tarsi tai būtų pasižadėjimas, kuris mane įpreigoja ir dar truputi jaučiu tokio įsipareigojimo baimę, bet kaip žinia baimė yra gyvulinės kilmės proto būsena. Ir todėl aš noriu kad tai būtų ne koks negyvas pasižadėjimas, persmelktas nemalonaus įsipareigojimo ar net kaltės jausmo, bet, kad tai būtų toks gyvas ir natūralus troškimas, kuris tampa įpročiu- įtraukti Tave į savo kasdienius veiksmus, mintis, elgesį, darbus. Tėve, aš taip trokštu išsiugdyti tokį įprotį, kuris būtų neatsiejamas nuo manęs, Tėveli, kad aš iš esmės ir būčiau tas įprotis,- viską daryti per Tave su Tavimi ir dėl Tavęs. Laimink mane Tėveli, laimink mano artimuosius, laimink visus, ypač tuos, kurie dar gyvena tamsiame kiaute, greičiau jie išlystų kaip kurmiai ir suvoktų kokiame nuostabiame pasaulyje gyvena, kuris persmelktas Tavo meilės virpesių, harmonijos, ramybės ir džiaugsmo. Tėveli, prašau smelkis ir į mane su kūrybiniais virpesiais, aš nežinau per ką tu veiki, gal per kažkokią asmenę kūrybos dvasią, bet aš prašau, veik mane ir aš tau pasiruošusi atsiverti prieš kiekvieną savo veiksmą, ir mintį, lai Tavo meilė persmelkia mane, o Tavo kūrybos srovės įkvepia mane gražiems darbams, lai Tavo išmintis, kosminė didžiulė išmintis, nurodo man kokio darbo imtis ir tada per mane tu pasireikši šviesiais darbais žemėje. Ačiū tau Tėveli, ačiu tau Tėveli ačiū tau Tėveli, aš Tave mokinuosi pamilti ir garbinti. Aš to trokštu ir prašau duok man žinoti ką daryti, kad tas mūsų ryšys būtų natūralus, artimas, kasdienis, aiškus ir skaidrus bei suvokiamas mano protui. Aš to trokštu Tėveli. Ir net nežinau kodėl to trokštu, gal intuityviai traukia prie Tavęs, gal dėl teorijų, kurias skaitau, bet dar nepatyriau praktikoje, o gal ir dėl savo menkutės patirties įsimintinų momentų, kuriuos aš dabar, tik žiūrėdama atgal, aiškiai suvokiu, jog tai buvai Tu.
Bet aš Tėveli tikrai prašau, kad nuramintas protas ir atsivėrusi siela išgirstų Tavo patarimus ateinančius tiesiai iš Tavęs iš tokio tobulo ir visažinančio Šaltinio nes Tu pats mus sukūrei, Tu sukūrei nuostabų priežasties pasekmės dėsnį, kuris veikia objektyviai ir nepriekaištingai. Ir aš tikrai noriu kad mano ateinančių pasekmių priežastis būtų vienintelė- meilė, ir pasekmės būtų nuostabios ir džiūginančios tiek minčių lygmeny, tiek jausmų, tiek veiksmų, tiek susiformuojančių aplinkybių. Todėl, Tėveli, aš prašau- nuramink mano sielą- aš ją atveriu Tau, pripildyk ją išminties, meilės virpesių, suvokimo, sąmoningumo, skaidrumo tobulumo, harmonijos. Lai ji būna sklidina su kaupu ir lai aš ją laistau visur ir visiems ir pati dėl to jaučiu palaimą, ir aplinkiniai ir Tu Tėveli džiaugiesi. Aš prašau Tavęs Tėveli, nes man atrodo, kad dabar turiu ypač intensyviai susikoncentruoti į betarpišką ryšį su Tavimi ir puoselėti jį ir auginti. Galiu ir noriu atsiremti į Tave, į Tavo tiesą, ir transliuoti ją kitiems per savo darbus, kurie iš tikrųjų bus Tavo darbai mano rankomis, bet tai toli gražu ne manipuliacija, o tobulas, meile persmelktas, augimo procesas.
III
2009 gruodžio 06 00.15
MANO EGO LUOBAS- SKUBOTUMAS IR NEKANTRUMAS, KURIS TRUKDO GIRDĖTI TĖVELĮ
Mano dangiškas Tėve, aš trokštu savo atvira širdimi pajusti Tavo meilės virpesius, pajusti Tavo švelnų ir užtikrintą vedimą, nes Tu mane matai prie rojaus krantų ir Tu žinai kokiu keliu man pas Tave ateiti. Tu mane sukūrei unikalią su asmenybės charakteriu ir Tu geriausiai žinai jo potencialą, bei kaip jį realizuoti šiame pradiniame etape-materialiame gyvenime. Todėl aš remiuosi tik į Tave, Tėve, tu žinai aš dabar pasimetusi ir suglumusi tik suvokusi, kad tuo keliu kuriuo bėgau ir tie motyvai kurie mane vijo- jie buvo netikri, o primesti klaidinančios aplinkos ir primesti mano ego, sukerojusio toje aplinkoje. Ir tikrai, kai aš atsiribojusi nuo Tavęs bėgau tuo keliu, mano kad ir trumpas tas etapas, bet jis buvo gryna kasdieninė kova, o mano siela tuo metu verkė ir liūdėjo ir toje kovoje buvo įsitempusi kiekviena mano ląstelė. Tėve, aš noriu Tave taip labai mylėti, kaip iš teorijos dabar žinau, kad Tu myli mane, bet aš noriu ir justi Tavo meilę kiekvieną mielą akimirką, kiekvieną savo mintį išmaudyti Tavo meilėje ir netgi iš tos meilės ją ir pagimdyti, kiekvienas veiksmas, noriu, kad būtų persisunkęs tais aukštais dažniais, bet, Tėveli, jeigu tu taip jauti mano išgyvenimus kaip jaučiu ir aš pati, o mano charakterį pažįsti dar gėriau nei aš, nes tu žinai kokius didingus dalykus aš atliksiu kol pasieksiu Tave rojuje, tai Tu man gali padėti, ir aš nuoširdžiai kreipiuosi į Tave pagalbos, - vesk mane už rankos, padėk man susivokti, duok man suprasti, ką man daryti, laikyk mano protą savo meilės glėby, ir mane visą, bet tu ir taip laikai, dėl to tik ir egzistuoja visa Tavo kūrinija. Tada aš prašau, kad padėtum man atsiverti Tau, kad aš tai padaryčiau graičiau, kad greičiau pajusčiau Tavo meilę kaip tvirtą pagrindą po kojomis. Jei sąlyga yra viena- atverti savo sielą tai tu žinok, Tėve, -aš ir veriu savo sielą kaip tik moku ir prašau Tavęs, Jėzaus ir galbūt kitų prie to galinčių prisidėti būtybių, - padėkite man atverti savo sielą Tėvo meilei, išminčiai, gausai, ramybei. O ką man dar reikia daryti? Man trūksta metodikos, aš noriu suvokti, kaip tikslingai artėti prie Tavęs ir tapti su Tavimi viena ir tobula, kaip tu kad esi. Koks mano žingsnis, ką aš galiu padaryti iš savo pusės, kad mano siela greičiau atsivertų ir suvoktų, ką ji gali daryti? Kuo aš galiu pasitarnauti Tavo kūrinijai, Tėve? Taip pastarasisi klausimas man turi kilti nuoširdžiai ir natūraliai, be jokio vidinio priešinimosi, kurį kelia ego mintys. Ir aš neturiu jausti nuoskaudos ar net galvojimo kad << aš tavęs specialiai neapšviečiu ir kankinu, kad tu klaidžiotum tamsoje, ne, dukrėle, taip nėra, aš tave myliu ir noriu kad tu pribręstum prie to atsakymo, kuris Tavęs laukia,>>
Bet, Tėve, ar turiu patirti tokį diskomfortą kokį patiriu dabar, nežinodama ką daryti?
<< Tas diskomfortas yra keliamas tavo žmogiškų minčių, bet tikrai ne mūsų ryšio. >>
O kaip man ištrinti tas diskomfortiškas mintis, kad jų nebūtų? Mane net dabar ima siutas, kad Tu mane vedžioji už nosies ir man nepadedi.
<<Tu gi žinai tą išmintį savo kailiu- kai žmogus nepasitiki kuo nors, tai tas būtinai jį ir apvilia, todėl dabar tu taip elgiesi su manimi. Tu manimi nepasitiki, dukrele. Nepasitiki, kad aš tau siunčiu tą atsakymą ir tik per savo nepasitikėjimą tu negali jo išgirsti.>>
Bet, Tėve, aš stengiuosi išsiiugdyti tą pasitikėjimą Tavimi. Ir kokiu metodu man tą daryti? Ar tai neturi ateiti per mano patyrimus?
<<Taip, be abejo,- per patyrimus. >>
(Šiuo metu man tikrai atrodė, kad iš Tėvelio reikia tempti po vieną žodį ir jis mane erzina atsakinėdamas trumpais sakiniais, kurie nieko nepasako, bet tada dar aš nesuvokiau, kad su tuo erzuliu ir blokuoju Tėvo minčių srautą, kurios be paliovos, išminties pavidalu, pilamos ant manęs ir ant visų Tėvelio kūrinių. Esmė, kad erzulys neleidžia jų išgirsti, todėl pagavusi save, kad per daug susierzinau dėl savo nekantrumo, kreipiausi į Jėzų, kad jis mane užlietų ramybe).
IV
2009 gruodžio 06 01.22
EGO SUFORMUOTAS LUOBAS: BIJAU IŠTIRPINTI KAI KURIAS EGOIZMO DIKTUOJAMAS SAVYBES, NES MANAU, KAD BE JŲ MAN SUNKU BUS GYVENTI MATERIALIOJE APLINKOJE. (kreipiausi iš karto kilus anksčiau minėtam susierzinimui, kad tėvelis man neatsako to ko aš klausiu, kaip man atrodė, kreipiausi be jokių laiko pertraukų, tiesiog redaguodama atskyriau kaip kitą dalį, nes tai tai gavosi Jėzaus mokymas atskira tema)
(Jėzaus mokymas)
Jėzau, nuramink mano protą, mano gyvulinę prigimtį, kad galėčiau suprasti, ką man sako Tėvas, ir neiškreiptų mano protas jo informacijos, perleisdamas ją per įsivaizduojamą pykčio ar Tėvo susierzinimo ar koktaus saldumo šydą (kai aš su Tėvu kalbėjau susierzinusiu tonu, tai man atrodė, kad ir Tėvelis atsakinėja tokiu pat tonu, bet šį iškraipymą padarė mano protas, nes Tėvelis visada šneka tik su meile, jo žodžiai ir yra meilė) Jėzau, prašau padėk man, matai manyje pešasi ego ir Tėvo dvasia.
Tada atėjo toks žinojimas, instrukcija, kokią vidinę poziciją man reikia užimti, ir tas žinojimas mane nuramino:
aš turiu be pretenziju belstis kad man būtų atidaryta, o ne kaip gaidžiukas belstis ir su pasididžiavimu įsivaizduoti, kad darau kažkam paslaugą, būti opi ir dar susireikšminusi. Tai netinka.
....<Mano klaidingi įsitikinimai-susitapatinimas su tuo ką turiu- jie griūna ir dėka tau Jėzau, bet tu man sakai, kad aš nebūčiau rūsti ant Tėvelio, juk jis man siunčia meilę nuolatos ir be perstojo ir neikyrią, apgaulingą, o tyra ir pačią gryniausią meilę, kaip ir <<tavo mama žemėje, ir tu tą jauti, tai žinok, Tėvas tau siunčia šimtus kartų stipresnę meilę, todėl nebūk išdidi, ištirpink jo spinduliuose šitą susireikšminimą, nes mane iš tikrųjų džiugina tavo šitie ragiukai, nes tokiu būdu parodai aistrą gyvenimui tiesoje, bet tau dar reikia tirpinti savo ego, ir aš matau, kad tu bijai tą daryti, nes galvoji, jog be ego pražūsi šioje materialioje planetoje, bet žinok tai labai klaidinantis įsitikinimas, kaip tu pati mėgsti sakyti viskas taip tik atvirkščiai. >>
Ačiū tau, Jėzau, tu mane ramini.
<<Ir tu neik pas Tėvelį nuleidusi galvos, kaip prasikaltusi, nes jis Tavęs tikrai dėl to dialogo nesmerkia, jis myli tave ir laukia tavo tyro nuoširdumo, nepersunkto priekaištais, o paprasčiausio pasitikėjimo juo. Matai, tu manai, kad negali sau leisti ištirpinti ego keliamus jausmus ir mintis, nes nemokėsi išgyventi atšiauriame, kaip tau atrodo, pasaulyje, bet tu suprask, kad tai yra ego suformuluota ir įauginta tau į kraują mintis, kadangi tavajam ego ji labai naudinga, nes apsaugo jį nuo Tėvo meilės spindulių, kadangi, tam kad ištirpintum šią baimę, reikia tavo valios ir noro. Bet visada visada prisimink, kad kiekvienas, kad ir menkiausias jausmelis, nešantis negerą atspalvį į širdį, yra kilęs iš ego, ne iš Tėvo begalinės meilės. Tu gi gauni Tėvo virpesius ir juos transformuoji kaip tau rodo tavo protas,- jei tavo protas užvaldytas ego silpnybių, tai tu ir transformuoji Tėvo meilės aukštų dažnių energiją į kažką itin žemo ir tokiu būdu skleidi jau ne Tėvo meilę, bet suterštą dažnį. Aš Tavęs visai nesmerkiu ir puikiai suprantu, kad reikia praktinių įgūdžių tobulam Tėvo meilės transliavimui šioje planetoje, aš gi pats buvau kaip tu ir tave gerai pažįstu, net taip gerai kaip ir Tėvas, nes mes viena dvasioje, todėl sakau tau sesute, nusiramink, tu tikrai pasieksi Tėvo rojų ir aš tave ten matau, todėl tau reikia tiesiog labiau pasitikėti Tėvu. Nebijok sakau tau likti be menamo ginklo šioje materialioje aplikoje, nes žinok tai ginklas, kuris yra pražūtingas ne tik prieš ką tu taikaisi, bet ir tau pačiai, ir tau pačiai daug labiau. Tai tarsi tu nešiotumeisi stiprias chemines nuodingas dujas, ir nešiotumeis tam, kad skleistum jas aplinkiniams, kurie tave erzina ar nesielgia kaip tu nori, bet tu suvok, kad pati tom dujom nuodijiesi daug labiau, ir jos užgniaužia kvėpavimo takus, taip kad negali įkvėpti oro gurkšnio, o oro gurkšnis tai Tėvo meilė. Taigi tai nėra ginklas, kuriuo reikia kovoti> (ego savybės, kurias bijau tirpinti-galvojimas kaip naudą gauti tik sau, konkuravimas, lenktyniavimas, suktybė, melavimas, smerkimas t.t.) <Tai pražūtingas dalykas, visada atsimink šitą palyginimą.>>
Giedrė
2009-12-10 12:21:24
Komentarai
Ačiū tau brangi Sese. Rodos mano siela tavo žodžius kalbėjo, o ne akys skaitė. Nors Tėvelio dar negirdžiu, bet jaučiu vedimą. Man rodos, jei labiau norėčiau ir labiau pasitikėčiau, išgirsčiau. Ačiū, Giedre, parašyk ir kitus savo su Tėveliu dialogus - tikras džiaugsmas juos skaityti :)Gitana
2009-12-10 15:48:57
Gitana,
Šaunu, kad pasidalinai šiuo patyrimu - tikiu, kad tai turėtų atnešti naudos visiems mums...
Linas J
2009-12-10 18:15:52
Mielas Algimantai,
Nu ar gali nebūti toks užsispyręs - ir paklausk Tėvo, kuris būdas sistemiškesnis arba labiau būtų priimtinas žmonėms kaip vadinam naujiems, kurie dar daug nepatyrę ir nagauna Tėvo mokymų?
Nu kam tau ta tvarka GALŲ GALE - JEI GALI NEBŪTI KĄ TVARKYTI :( žinau, kad ištrynei Birutės, Jurgitos mokymus taip pat ir kitų manau ištrynei tai ką jie įkėlę manė, kad įkėlė į ateitį - tiems kas galės pasinaudoti tuo jų suvokimu---------------------o tu vienas paėmei ir nusprendei, kad tai šiukšlės arba neatitinka tam tikros taisyklės, kuri beje net forumo taisyklėse neaprašyta...
Neuriu daugiau žodžių, nes taip Algimatai šiame forume tu čia dievas, bet iš mažosios raidės...
Linas J
2009-12-11 20:46:49
Mielas Linai, kada rašiau Giedrei, taip pat parašiau ir tokį patį prašymą, kokį rašau VISIEMS. Įdedu šitą citatą iš Giedrei rašyto atsiliepimo:
"O kada Tėvo mokymai jau įgaus tvirtesnius kontūrus, kad būtų galima juos pateikti atskira tema, tada juos ir pavadink ir atsiųsk jau nebe į šitą temą, bet visiškai ATSKIRA TEMA, KAD MES GALĖTUME JAU APTARINĖTI ŠITĄ KONKREČIĄ TĖVO MOKYMO SUTEIKTĄ TEMĄ."
Todėl ir tu siųsk Tėvo mokymus pavadinęs ATSKIRA TEMA.
TUO TARPU Giedrė šioje temoje aprašo savo BENDRAVIMO SU TĖVU PROCESĄ. Dėl to ir Tėvo mokymą įdeda tarp kabučių,kad atskirtume jos žodžius nuo Tėvo žodžių.
Jeigu tu taip pat nori aprašyti savo bendravimo su Tėvu vyksmą, kaip tą daro Giedrė, tada tikrai šitoji tema tinka ir tavo patyrimo pasidalinimui.
Tačiau tai dar nebus atskiri Tėvo teminiai mokymai.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-12-11 20:15:30
Giedre, smagu, sėkmės mėgaujantis procesu...
Arnoldas
2009-12-11 21:57:43
Mielas Linai,
Birutės ir Jurgitos netryniau jokio mokymo, todėl juos visus gali skaityti FORUME.
Turi būti GERAVALIS ir matyti tai, kas YRA, o ne tai, ką NORI matyti savivaliaujančiu žvilgsniu, ir net teigdamas tą, KO NEBUVO ir NĖRA.
Aš juk ir DABAR tave skatinu - visus iš TĖVO JAU GAUTUS MOKYMUS SIŲSK IR DĖK FORUME ATSKIRA TEMA IR JUOS VISUS SKAITYSIME IR APTARSIME.
Tai kodėl nesiunti Tėvo mokymų, o kaip užsispyręs mažylis vis dar zirzi? Dirbk MEILĖJE IR ŠVIESOJE, O NE PLAK TIK LIEŽUVIU, IR VIS DAR IEŠKODAMAS PRIEKABIŲ. NE TAM ŠIS FORUMAS.
AUK SU TĖVU SAVYJE.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-12-12 07:53:51
Sveiki visi, Tevelio nuostabūs fragmenčiukai,
Keliu Tėvelio mokymą, jis yra nuostabus, būtinai ji perskaitykite. Mielas Algimantai, jei tu pamatysi, kad šis mokymas jau ir yra tie kontūrai, apie kuriuos šnekėjai, ir kad galima talpinti kaip atskira temą, tai mes taip ir padarysime, bet kol kas Tėvelis man sakė talpinti čia ir atsiklausti tavęs. Skaitykite su pasimėgavimu, tai nuostabu.
VI
NUOSTABUS MOKYMAS APIE KIEKVIENO MŪSŲ POTENCIALĄ IR UNIKALUMĄ
Gautas ir užfiksuotas 2009 12 08
... ačiū Tau, Tėveli, man vis labiau atsiskleidžia Tavo išmintis ir aš noriu ištisai kalbėti ir kalbėti su Tavimi. Tiksliau, kad Tu man kalbėtum, o aš godžiai klausyčiau. Tu žinai, Tėveli, kas mane dar neramina, ir tą jauti daug geriau nei aš pati, aš kartais dar nesugebu užfiksuoti prote, tik jaučiu graužulį širdyje, bet Tu tuo metu jau žinai tiksliai, kas mane graužia. Mes vakar sutarėm, kad kai prisėsiu prie kompo, Tu duosi mokymą, kuris mane apšvies, kaip reikia besąlygiškai pasitikėti Tavimi, ir net ne tai kad reikia,
<< o tiesiog galima ir patartina, nes tokiu būdu kiekvienas palengvina savo žemišką kelią, juk mes esame Tobula Trejybė- Amžinasis Sūnus priima maldas, visos jos žinomos yra ir man, nes esu viena dvasioje su Amžinuoju Sūnumi, Amžinoji Dvasia tiekia proto grandines, per kurias, tu, vaikeli, gauni kosminę išmintį, kūrybos ir jumoro šaltinį, per Amžinąjį Sūnų, vaikeli, tu gauni dvasios ramybę, šioje grandinėje stovi ir Jėzus, jūsų visatos valdovas, jis tavo viresnysis broliukas ir atstovauja tau, kai tik į jį kreipiesi. Jis pasijungęs prie milžiniškos švytinčios dvasios grandines, dėl to tave užlieja nuostabia ramybe ir šiluma, o aš skleidžiu meilę, tyriausią, gryną meilę, ant jos skleidžiasi visa mano nuostabi kūrinija, ir ta mano meilė yra grynas aukštas dažnis, kurio nefiksuoja žmogaus akis, bet taip jaučia siela, kad niekada neapgausi žmogaus ar gyvo daikto, kada jam deklaruoji tyrą meilę, jos nesuvaidinsi ir ilgai neapsimesi, kad ją puoselėji, jei jos nepasiimi iš Pirmo Šaltinio, iš manęs. Be to, jūs, vaikeliai, esate kaip filtrai, kiekvienas unikalių raštų, kaip nuostabūs spalvoti trafaretai, per kuriuos skleidžiasi mano meilės šviesa, jei tik jus panorite ją sąmoningai priimti, ir kuo skaidriau jūs mąstote, juo ryškesnė šviesa sklinda per jus, mano vaikeli, ir tu kaip nuostabiausias, žmogui sunkiai įsivaizduojamas vitražas, imi skleisti per save perleistą nuostabiausią šviesą,- spalvotą, raminančią, kerinčią, guodžiančią, įkvepiančią, netgi atveriančią kitas sielas, nes būdama tokio nuostabaus vitražo apšvietime kita siela pamato savo grožį, nes tie nuostabūs žaismingi atšvaitai krenta ant kiekvieno, kuris stovi greta, ir tos sielos pamato, iš pradžių išoriškai, savo potencialų grožį, jos patiki, kad gali būti nuostabios ir yra vertos meilės ir mylimos be kompromisų ir be sąlygų, jas užplūsta žinojimas, kad irgi gali būti kaip tas nuostabus vitražas ir jos tada atsigręžia į mane, ir tai nuostabu, vaikeli, tai yra mano tobulo plano dalis. Žinok, vaikeli, kuo glaudesnis bus mūsų ryšys, tuo stipresnę šviesą tu skleisi, tuo aukštesnių dažnių energiją galėsi priimti ir dovanoti vis didesniam ratui žmonių ir iš tikrųjų tavo šviesa, ateinanti iš manęs bus nudažyta unikaliausiom tavo spalvom -tavo charakterio savybėmis, kurios tikrai tokios yra vienintelės, nes aš tą žinau ir tau sakau. Aš tavo charakterį tau padovanojau unikalų. Kaip ir visi mano vaikai, -jūs visi esate unikalūs ir mylimi be jokių sąlygų.>>
Ačiū Tau, Tėveli, už Tavo meilę. Aš noriu jausti ją vis karščiau ir aiškiau plūstančią į mano dar nedaug apšviestą sielą.
<< Dukrelė, aš juk mokinau tave vakar- mėgaukis procesu, nesileisk veikiama lenktynių dvasios, nes tai ne kas kita kaip tavo ego keliama simuliacija. Ego nori pavaizduoti ir tave įtikinti, kad sunku su manimi palaikyti ryšį, kad tai varginantis dalykas. Bet tu žinai, kad tiesa yra kita. Su manimi taip lengva bendrauti, nes aš kiekvieną akimirką skleidžiu meilę asmeniškai tau ir kiekvienam kūriniui asmeniškai, aš tave pažįstu iš vidaus geriau nei tu pati pažįsti save, aš dar kartoju, kad aš žinau tavo potencialą, kuris tau pačiai dar yra neatsiskleidęs iki tiek, kad jį galėtų konstatuoti tavo protas. Jei tau patogiau, gali įsivaizduoti ego kaip blogiuką, kurį mes tikrai ištirpinsime su tavo valia ir mano meilės galia ir tavo vis besiplečiančia galia priimti tą meilę. Bet aš tau galiu paaiškinti, kad ego tai yra tų mano meilės virpesių labai nužeminta moduliacija, labai labai sulėtinti ir vangūs dažniai, kuriuos taip paveikė kiti mano vitražai- apsiblausę, murzini ir beveik nepraleidžiantys šviesos, o kai kurie ir sąmoningai pasislėpę nuo šviesos. Tai ta aplinka, kuri formavo tavo ego, kurioje tu augai,- šeima, švietimo sistema, santykiai su aplinkiniais. Ir tie žemų dažnių pasikartojantys patvirtinimai tapo įpročiu ir susiformavo į tokį mechanizmą, kuris vadinamas giliu įsitikinimu. Ir per tą mechanizmą, kuris dažnai glūdi pasąmonėje ir net nėra žmogaus protu fiksuojamas, per ta mechanizmą braunasi mano menkučiai vos patenkantys meilės virpesiai, ir perėję per tą mechanizmą jie transformuojami į tokius žemus dažnius. Ir tu turi vizualinį mąstymą ir gali įsivaizduoti, kad tai tikra, net neįsivaizduoti, o žinoti, tiesiog dar to negali pamatyti. Bet dažniai yra tikrovė, jie tarsi daug lazerinių šviesų skleidžiasi iš manęs, pereina per kitus vitražus- kurie tą šviesą, meilę modifikuoja į kitokios formos kūriniją. Ir taip veikia mano visi dangiškieji vaikai, kurių jūs nematote ir taip pat Jėzus, modeliuodamas mano meilės srautą, sukurią visatą su savo partnere Šventąja Dvasia, ir taip pat kiti pagalbininkai sukuria tai, kas jiems ir numatyta, kad jie sukurtų, ir tas pats modelis persineša ir jums, vaikučiai. Jei Jėzui, mano sūnui, yra numatyta sukurti visatą ir aš Jėzų pažįstu taip gerai, kaip pažįstu kiekvieną savo kūrinijos fragmentą - iš vidaus, tai aš ir žinau, kad Jėzus tobulai sukurtas tam, kad atskleistų savo puikiausią potencialą tobulame kelyje- kurdamas visatą. Tai lygiai taip Jėzus tą daro su džiaugsmu, nes jis save realizuoja ir jaučiasi laimingas ir skendi aukštuose mano meilės spinduliuose, jis veikia pagal mano valią, atskleisdamas savo asmenybės grožį. Ir jūs žmonės darote tą patį. Tai įsivaizduok kad kiekvieno jūsų potencialas yra nuostabiausias vitražas,- žemiškos akys tokių nematė, tai dangiška tobula konstrukcija, trimatė kompozicija. Bet jei žmogus būdamas tokiu puikiu vitražu įsivaizduoja, kad tėra stiklo nuo butelio purvina dužena, o tokį įsitikinimą dažnai suformuoja aplinka besivystančiam žmogui, ir jis galvoja kad guli tamsioje šiukšlių dežėje, dugne, tai ir nežino, kad jis yra nuostabiausias ir unikalus, ir kad jam tereikia nusiimti šydą ir ATSIVERTI MANO MEILĖS SPINDULIAMS ir taip, ir tik tokiu būdu atsiskleis jo unikali šviesa ir grožis, taip žmogaus potencialą atskleidžia mano meilės šviesa. Todėl, vaikuti, raginu tave ir visus, nusimesti tą šydą, tai tik plonytis juodo audeklo sluoksnis, į kokius būna įsuptos skulptūros prieš atidarymą, tai tik jį tereikia nusimesti, ir jūs suvoksite, kaip jūs DIDINGAI IR NUOSTABIAI GALITE ŠVIESTI IR KOKIOJE DIDINGOJE ŠVIESOJE JUS IŠ TIESŲ BUVOTE VISĄ LAIKĄ, IR BŪSITE PER AMŽIUS. Ir aš nesakau, kad šydo numetimas turi būti ūmus, jūs tą darykite, ir iš tikrųju darote, kiekvienas pagal savo kelią, bet tą nuostabų jausmą, žerėjimą ir besiskleidžiantį grožį tikrai patiria kiekvienas, kuris pripažįsta, kad stovi mano meilės spinduliuose ir imasi priemonių kad tuo įsitikintų per savo patyrimą.>>
Ačiū, Tėveli, už mokymą, tai labai geras analogas, kuris iš tiesų sustato vaizdinį mano galvoje. Aš dabar imu patirti, kaip Tu unikaliai prisitaikai prie kiekvieno mąstymo, kad skleistum savo išmintį ir meilę kuo suprantamiau.
Giedrė
2009-12-12 10:06:32
Algimantai,
O gal galima b8tų pamažinti to biurokratizmo - tų dogmų - tavrkų - dabar net pats rašai Giedre daryk taip ir kitaip - nu šaunuolė ta Giedrė ir taip, kad yra drąsi, ne tokia kaip daugelis iš mūsų - o tau vis tiek trūksta tavrkos/pastraipų - nu gal būkim kiek atlaidesni nu nepirškim, o pasiūlykim geriau Giedrei ir kitiems... aš pats esu ant tekstų rašymo praleidęs 5 įtemptus metus - įmonėje, kurioje buvo labai svarbu greitis ir kokybė ir galiu pasakyti savo nuomonę Giedrė visai normaliai rašo - be abejo tobulumui ribų nėra, bet pasiūlykime Giedrei keisti kažką, o ne brukime jai savo tvarkas ir norus - taip bus daug teisingiau manau...
O šiaip Algimantai JAU NE KARTĄ KLAUSIU IR PAKLAUSIU TAVĘS DAR KARTĄ - AR GALI PAKLAUSTI TĖVO DĖL TOKIŲ MOKYMŲ KAIP GIEDRĖS IR KITŲ TALPINIMO TEISINGIAUSIO VARIANTO NU PRAŠAU PALIK KELIOMS AKIMIRKOMS SAVO PAČIO NUOMONĘ IR PAKLAUSK TĖVO: AR VIENOJE TEMOJE KELETĄ MOKYMŲ AR ATSKIROJE TEMOJE PO VIENĄ MOKYMĄ? NU NE DĖL MANĘS DĖL KITŲ, KURIE PO TO GAL NORĖS SURASTI MOKYMUS PAKLAUSK KAIP BŪTŲ GERIAU TAI ATLIKTI - JUK NEMANAU, KAD TAU NERŪPI TIE KURIE NORI MOKYMŲ IR NORĖTŲ JUOS PASKAITYTI - JUK IR NORINČIŲ BEI GALINČIŲ KELTI TUOS MOKYMUS YRA IR NE VIENAS - TIK JIE ATSIMUŠĖ Į TAVO NUSTATYTAS TVARKOS SIENAS?
Linas J
2009-12-12 18:59:59
Miela Giedre, nuostabus Tėvo mokymas, kaip ir VISI MOKYMAI YRA NUOSTABŪS KIEKVIENAI ATSIVĖRUSIAI SIELA.
Ir žinai, miela Griedre, šiandien, Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Tėvas suteikė mokymą, kada Violeta Jo paprašė suteikti mokymą tokį, kuris dabar mums būtų svarbus paties Tėvo požiūriu. Ir Jis taip pat savo palyginime panaudojo vitražo paveikslo vaizdinį.
O tu tikrai gali jau talpinti atskira tema šį mokymą. Jis yra nuoseklus ir puikiai paaiškina mums mūsų tikrąjį aš ir menamą, kaip ir išorinę aplinką.
Kad būtų lengviau skaityti patį tekstą, suskirstyk jį į pastraipas, kiekvieną pastraipą pradėdama iš naujos eilutės. Kurioje vietoje galėtų būti naujas pastraipa nuspręsi pati, pajusdama Tėvo mokymo priėmimo metu, ar toje vietoje eina Jo virpesiai be perstojo, ar jie kaip tik padaro pauzę, ir net toliau pateikiami kitokia energetine galia, ką pajunta siela savo vidumi, tada tokius tavo pajaustus virpesius, jau pavirtusius į materialius žodžius, užrašyk didžiosiomis raidėmis, tuo pačiu pabrėždama jų reikšmę net ir svarbiame mokyme. Kada labiau įgausi didesnį pasitikėjimą, tavo atsivėrusi Tėvui siela pati tą darys, pasiųsdama akimirksniu per smegenis impulsus pirštams ir jie patys jau rašys ir naujas pastraipas, ir didžiąsias raides (šiaip jau čia reikėtų KURSYVO, bet mūsų Forume to padaryti negalima, todėl kursyvas pavirsta į PAPRASTĄ ŠRIFTĄ. Todėl didžiosios raidės atliks šiuo atveju kursyvo vaidmenį - kaip tos minties, ar dalies minties pabrėžimo, akcento vaidmenį.
VISA TAI REIKALINGA NE ŠIAIP SAU, BET KAD KUO PRIEINAMESNIS IR SUPRANTAMESNIS BŪTŲ MOKYMO TEKSTAS SKAITANČIAJAM JĮ NET PIRMĄ KARTĄ SAVO GYVENIME, KAI JIS ŠIO MOKYMO NEGALI KLAUSYTIS, KUOMET DAUG KĄ PAPILDOMAI PASAKO IR PAUZĖS, IR INTONACIJA, IR PATYS VIRPESIAI, SKLINDANTYS IŠ MOKYMĄ PRIIMANČIOJO LŪPŲ, NES JIE TUO METU IR PASKLINDA IŠ TĖVO JO SŪNŲ AR DUKRĄ KAIP LAIDININKĄ.
Todėl ir tekstą svarbu sutvarkyti kuo artimiau tai akimirkai, kada jis buvo priimamas. O tą geriausiai padaryti gali mokymą priėmęs, nes dar jo viduje išlieka energetinių virpesių patyrimas, kol jo, TAM TIKRU LAIPSNIU, neuždengia naujų mokymų patyrimai.
Todėl, miela Giedre, jeigu šį mokymą nori, jau TIKRAI gali patalpinti atskira tema, kad būtų galima mums diskutuoti konkrečiai šito mokymo pagrindu.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-12-12 18:33:02
Mylima Rojaus Trejybe,mylimas Tėve,Tėvelį,šią akimirką truputį apgailestauju,kad gana skurdokas yra mano žmogiškasis žodynas,kad galėtų išreikšti tą didžiulę padėką,tą susižavėjimą,tą neapsakomą jausmą,skaitant Tavo Mokymą ,pateikta mums visiems per sesę Giedrę;visiems,kurie tik apsilankome šioje broliškoje svetainėje.Siela jau pajuto gaivaus vėjelio dvelksmą,pajuto šilumą,TĖVIŠKA meilę ir rūpestį.Ačiū Tau,Tėvelį,ačiū miela Giedre.Asmeniškai pajutau tokį dalyką,kad ne veltui gyvenimas yra nugyventas, kelis dešimtmečius nugyventas ieškant Tavę Tėve.Džiugu,kad vis daugiau naujų Tavo sūnų ir dūkrų atranda Tavę.Yra vilties,kad mūsų,šiek tiek susipainiojusėje planetoje,dar ne viskas yra prarasta,kad Tu gyvai,kiekvienam,tiesi pagalbos ranką.
Ačiū.
Su meile,
IRENA
2009-12-12 13:54:19
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]