Forumas: temos peržiūra
Kas yra bendro tarp ŠV. RAŠTO , URANTIJOS ir KALBU JUMS VĖL mokymų
Kas yra bendro tarp ŠV. RAŠTO , URANTIJOS ir KALBU JUMS VĖL mokymų
Mes gyvename krikščioniškame demokratiniame pasaulyje ir ačiū Dievui , kad tokiame pasaulyje gyvename , kuriame ir Urantijos knyga gimė ir paplito . Aš tikrai labai esu laimingas , kad lemtis mane suvedė su šia knyga , o vėliau ir su knyga KALBU JUMS VĖL . Aš tikrai žaviuosiu urantinėmis Tiesomis ir Algimanto mokymais , tačiau tuo pačiu ir manau , kad žvelgdami į pasaulį per Urantijos mokymus , per tavo Algimantai mokymus - turėtume evoliucionuoti savo religinėmis pažiūromis kitu kampu . Manau , kad dabartinį forumą su radikaliu urantinių Tiesų mokymu , galėtume artinti labiau prie demokratinio patariamąjo , aiškinamojo forumo , kai ateinantys čia pasižvalgyti žmonės rastų , savo krikščioniškam pasauliui ir krikščioniškam tikėjimui , naudingų dvasinių patarimų , o ne teisuoliškų deklaracijų , kurios kitaip mąstančius ir tikinčius nuteikia priešiškai , nors ši teisuoliška tiesa ir dvasia yra kilusi iš Meilės Šaltinio . Kodėl tada , kai kurie , mūsų sielos broliai , išliedami ilgiausius dvasinės meilės monologus iššaukia priešiškumą ? Ar tai tas Meilės galių pasidalijimas ir propogavimas , kai skaitantys šiuos monologus nejaučia tikro dvasinio meilės galių pritekėjimo . Anksčiau ir aš maniau ir net aiškinau , kad visa problema besiklausančio ar beskaitančio dvasinius mokymus , tai tik to asmens proto galių stoka , jeigu negali priimti nebudingo ir negirdėto mokymo . Tačiau išsamiau pažvelgus į šį reiškinį , darau išvadą , kad ne paskutinę vietą , dvasinio mokymo supratimui , užima ir autorius ar lektorius , nutiesiantys nematomus , bet labai paprastus , dvasinius , draugiškus ryšius tarp savęs ir beskaitančio jo mintis . Todėl ir čia forume , geriausią rezultatą gausime , kai savo mintį nuleisime iki klausytojo ar skaitytojo minčių priėmimo lygio . Visais kitais atvejais , aš arba kitas bus nesuprastas , kai jis savo , tikrai didelį , žinių bagažą nesugebėjo priartinti taip , kad besiklausantis neįžvelgtų ir nesuprastų šio kalbėtojo ar rašytojo aukštesnės dvasinės padėties jo besiklausančio atžvilgiu .
Iš tiesų galių konstantuoti ir tikiu , kad urantiečiai , iš tiesų , labai toli mato savo dvasinėmis akimis , tai tikrai yra neginčytina tiesa , bent jau mums urantiečiams , bet ar gali pasaulis taip jau draugiškai suprasti ir priimti mūsų žinojimą , tuo labiau nebudingą garbinimo ritualą ? Ar gali krikščioniško mąstymo ir tikėjimo žmonės , noriai ir žingeidžiai priimti užaukštintą mokymą ? Ir iš viso , ar jau krikščioniškame pasaulyje dvasinė krizė ? Aš bent , tikrai taip nemanau . Tikrai nemanau ir tuo , kad visas krikščioniškas pasaulis liks už Kūrinijos borto , kaip nepasisekęs ir neišsivystęs savo evoliucijoje , dvasinės žmonijos pasaulis . Tikrai nemanau , kad žmonės , įtikėję į Jėzaus Kristaus gelbėjimo ir atpirkimo iš nuodėmių misiją , bus mažiau vertinami Dievo Tėvo už tuos , kurie garbina Rojaus Trejybę .
Didžiąsias dvasines vertybes ir dvasines paslaptis , kurias mes realiai žinome ir suprantame , reikėtų labiau jas vertinti ir diskutuoti jomis tik uždaresniame urantų rate . Daugelio , labai turtingų , dvasinių tiesų iškėlimas prilygsta brangenybių išmėtymui . Apie tai sakė ir Viešpats Jėzus Krisus : ,, Nemėtykite perlų kiaulėms . “ Aš nenoriu , jokiu būdu , įžeisti kitaip mąstančių , tačiau kai akivaizdžiai yra priešiškas nusistatymas urantinio modelio Kūrinijai , nereikėtų šių žmonių nei įtikinėti , nei jų smerkti . Kiekvienam reiškiniui savas laikas , tuo labiau dvasiniams vaisiams subręsti , dar kitoks laikas . Todėl nemirtingų dvasinių tiesų mėtymas visiems , yra kaip perlų išbarstymas ir nemokėjimas jų dovanoti tik tikriesiams Tiesos išpažintojams , kurie savo noru ir laisva valia prašys šių brangenybių .
Remdamiesi , kad jau ir labai sena išmintimi , tačiau amžių patvirtinta išmintimi , mes turėtume keisti savo radikalų dvasinį mokymą , ne tik kaip neracionalų dvasinių turtų dalijimą , bet ir kaip priešiško sindromo sudarymą prieš krikščionišką pasaulį ir jo religinį mąstymą . Labai dažnai yra kritikuojama religinė dogma ir ritualas ( apgailestauju , kad ir aš taip mąstau ) , tačiau pažiūrėkime geriau į save. Ar jūs nepastebite , kad per dažnai , yra žongliruojama dvasiniais žodžiais ir jų junginiais , kaip Tėvas - Trejybė ; Rojaus Trejybė ; Dvasia – Motina - Sesė ir pan . ir pan. Ar jūs manote gerbiamieji , kad tuo mes sudominsime krikščionišką labai dogminį pasaulį . Juk šis religinis pasaulis turi išvystęs labai kompaktišką ir supaprastintą tikėjimo modelį. Ar mes norime ir laukiame naujų urantijos gretų pasipildymo ? Jeigu taip , tai vargų ar prikviesime vis daugiau ir daugiau susidomėjusių urantinėmis Tiesomis , kai mes iš savo kosminio religinio žvilgsnio išleidžiame , kaip negarbinamą ir nešlovinamą Dievybę , mūsų Vietinės Visatos tikrą Dievą Kūrėją , Jėzų Kristų . Šis krikščioniškos religinės , centrinės ašies išbraukimas , didina ir platina ir taip jau plačią , dvasinių įžvalgų takoskirą , tarp urantines tiesas išpažinėjų ir krikščioniško pasaulio religijų .
Todėl aš manau , kad tie išplėstiniai dvasiniai meilės monologai , kuriuos taip mėgsta aprašyti kai kurie mūsų mieli sielos broliai , turėtų vesti tik į vis geresnį ir geresnį krikščioniško pasaulio ir urantinio mąstymo pasaulių suartėjimą . Tačiau šiandieną mes dar nemokame tais meilės žodžiais suvilioti kitaip mąstančių ir kitaip tikinčių . Todėl kyla naturalus klausimas . Ar tie žodžiai tikrai yra pasakyti ar parašyti su meilės užtaisu ?
Tai ir diskutuodami , ar norėdami pamokyti kitaip tikinčius , siūlykime jiems ne savo nemirtingas dvasines paslaptis , kurių jie tikrai nesupras , bet siūlykime bendrumą , ką mes turime ir matome bendro ,tarp urantijos mokymų ir krikščioniškų religinių dogmų . Siūlykime ką mes turime bendro garbinime Rojaus Trejybės ir krikščioniškos dievybių trejybės . Ar mes negalime matyti šiuose garbinimuose panašaus ir vertingo dvasinio bendrumo .
Tačiau , tuo savo radikaliu urantiniu mąstymu , kai kurie mūsų sielų broliai , norėtų kaip ir nurašyti krikščionišką pasaulį , kaip esantį jau gilioje krizinėje būklėje ir einantį visai ne tuo sielos tobulėjimo keliu . Tačiau ar iš tiesų krikščioniškas pasaulis yra pražuvęs pasaulis ? Ar jau tikrai reikia jam statyti gelbėjimo tiltus , ar paduoti kopėčias ? Tikrai ne . Šis krikščioniškas pasaulis tikrai turi savo dvasinės raidos potencialą tobulėti . Tačiau į bendrą dvasinį sambūvį , šiame planetiniame gyvenime , tieskime tik meilės tiltus , bendrus meilės ir grožio tiltus tarp kitaip mąstančių ir kitaip tikinčių . Siūlykime ne skirtumą , bet bendrumą .
Tegu žmonės lanko savo bažnyčias , tegu tiki savo dievais . Pritarkime tokiems jų žingsniams ir būkime labai tolerantiški savo mokymais ir patarimais . Tik patarkime , kad geriausią dvasingumą žmogaus siela gauna , kai visose maldose ir religiniuose ritualuose atveriamas protas , atveriama sąmonė , geriausiam dieviškumui reikštis žmoguje , ar tai maldoje , ar tai giesmėje . Nežinau ar kas pritars tokiam mano požiūriui , bet manau , kad reikia keisti dvasinių tiesų skleidimo metodiką .
Tai mano asmeniška nuomonė apie tai , kaip galėtų atsirasti ir vystytis bendrumai tarp Šv. Rašto ir Urantijos . Daug ko neparašiau , palieku tai skaitytojų nuomonei ir diskusijai . ( ateitiespetras @ gmail. com )
Petras
2010-03-08 22:55:21
Komentarai
Mielas Tadai,mylimas jaunime,nuoširdžiai pritariu jums.Žinau,kad esate jau pavargę nuo mūsų,senesnės kartos postringavimų.Kai kuriems iš jūsų vis sunkiau darosi išsilaikyti ant bangos,plaukiant gyvenimo upe;to gyvenimo kurį taip nevykusiai sukūrė jums jūsų tėvai ir protėviai;neišmokė jie,nenurodė TO,VISA KO ŠALTINIO IR CENTRO iš KURIO galima atsigerti TO GYVOJO,STIPRYBĘ TEIKIANČIO,VANDENS.ATLEISKIT MUMS.
Bet dar nevėlu!
Atsigręžkit kiekvienas į savę,atraskit TĄ GYVAJĮ ŠALTINĮ!
Atverkit širdis tiems TALENTAMS didingiems,TAI TĖVO MEILEI BEGALINEI;gaudami veltui,dosniai veltui dalinkit.Naujai užgimusi karta,lai pasidžiaugia jūsų darbo vaisiais!
Mylimieji,šios žavingos planetos ateitis-jūsų rankose.
Prašau,nepavarkit,jūs išplauksit;jėgų suteiks DVASIA ŠVENTA,o TĖVAS jus išvęs,išvęs į ateities dienas!
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile,
IRENA
2010-04-14 13:00:25
Tam, kad tęsti diskusiją noriu kai ką išsiaiškinti. Noriu Algimanto komentaro į paryškintas vietas:
"Dvasinis augimas atsiranda iš besivystančios sielos vidaus. Spaudimas gali asmenybę deformuoti, bet jis niekada neskatina augimo. Net ir švietimo spaudimas yra tiktai neigiamai naudingas tuo, kad jis gali padėti užkirsti kelią pražūtingam patyrimui. DVASINIS AUGIMAS YRA DIDŽIAUSIAS TEN, KUR BET KOKS IŠORINIS SPAUDIMAS YRA MAŽIAUSIAS. "TEN, KUR YRA VIEŠPATIES DVASIA, TEN YRA LAISVĖ." Žmogus vystosi geriausiai tada, kada šeimos, bendruomenės, bažnyčios, ir valstybės spaudimas yra mažiausias. Bet šito nereikia suprasti taip, jog pažangioje visuomenėje nėra vietos šeimai, visuomeninėms institucijoms, bažnyčiai, ir valstybei.
Kada visuomeninės religinės grupės narys laikosi tokios grupės reikalavimų, tada jis TURĖTŲ BŪTI SKATINAMAS NAUDOTIS RELIGINE LAISVE IKI GALO REIKŠDAMAS SAVO ASMENINĮ AIŠKINIMĄ APIE RELIGINIO TIKĖJIMO TIESAS IR RELIGINIO PATYRIMO FAKTUS. Religinės grupės saugumas priklauso nuo dvasinės vienybės, o NE NUO TEOLOGINIO VIENODUMO. Religinė grupė turėtų sugebėti naudotis nesuvaržyto mąstymo laisve taip, kad jos nariai netaptų "laisvamaniais." Bet kuri bažnyčia, garbinanti gyvąjį Dievą, patvirtinanti žmogaus brolystę, ir IŠDRĮSTANTI PAŠALINTI SAVO NARIAMS BET KOKĮ DOGMATINĮ SPAUDIMĄ, gali su didžiule viltimi eiti į ateitį."
----
Algimanto teiginys Petrui: "Tavo pastangos yra visiškai bergždžios iškreipti ne tik urantų šviesos ir meilės siekius mūsų Forume, bet dar ir jiems suteikti tavo menamas potekstes, kad mes sudarome priešišką sindromą prieš krikščionišką pasaulį ir jo religinį mąstymą. Matau, kad tu iš katalikiško mąstymo gniaužtų dar ne iki galo išsivadavai, nes pateikęs ką tik mano paminėtą tavo sampratą, nukreiptą į mus - urantus siekiančius tapti ryškiausios ir NEIŠKRAIPYTOS šviesos DVASINIAIS MOKYTOJAIS - tuoj pat mušiesi į krūtinę, kad esi KALTAS IR TU, ir APGAILESTAUJI NET DĖL SAVOJO MĄSTYMO."
Kada yra kalbama apie ryškiausią ir NEIŠKRAIPYTĄ šviesą, ar yra nedaromas dogmatinis spaudimas? Tai, ką pasakė Algimantas Petrui gali būti net ir viskas tiesa, bet tai tik gali būti tiesa ir aš neatmetu tos prielaidos. Dar turiu nuomonę, kad šiuo metu Urantijoje pati ryškiausia dvasinė šviesa yra Urantijos Knyga, nes prie jos nėra "prisilietęs" žmogaus protas, bent jau tokių įrodymų nėra. Atvirkščiai kai kurie mokslininkai jau yra tyrinėję Urantijos Knygą ir padarę išvadas, kad ši Knyga tikrai nėra vieno autoriaus darbas, o yra kolektyvinis darbas, galimai apreikštas dievybių. Kad ir kokie žemiškai ar dieviškai tobuli yra "Kalbu Jums Vėl" ir Tėvo mokymai - prie jų tikrai yra "prisilietęs" žmogaus protas, nes šie šaltiniai perduoti per žmogaus protą. Todėl šie šaltiniai yra antriniai ir pagalbiniai Urantijos Knygai. Kadangi aš šiuos šaltinius esu studijavęs, tai galiu patvirtinti, kad jie turi labai daug sąlyčio taškų su Urantijos Knyga ir galimai yra teisingi, bet kad jie yra tolygiai teisingi kaip ir Urantijos Knyga 100 proc. patvirtinti tikrai negaliu.
Atsiprašau visų, bet toks kol kas yra mano patyrimas visai nepretenduojantis į kokio nors ryškumo tiesą ar šviesą.
Vaidas (VDS)
2010-03-09 14:22:49
Mylimieji Rojaus Tėvai,pasinaudodami šia virtualia erdve,sėdami naują grūdą, surado ir dar suras gerai paruošta dirvą,ir ne vieną ir ne dvi.
Kartais mūsų likimai yra taip pakoreguojami,kad net nepajunti,kaip atsidurį visai kitame samonės lygyje.
Su meile,
IRENA
2010-03-09 14:16:58
Mielieji, vienas mano bičiulis iš Australijos, žinodamas mano veiklą, susijusią su Urantijos Knyga, prieš keletą metų paprašė parašyti jam rekomendaciją, skirtą Jungtinių Valstijų institucijai, kad jis kaip kitos šalies pilietis, Jungtinėse Valstijose galėtų įkurti juridinio asmens statusą turintį savo mokymo centrą, skirtą ir Urantijos Knygos apreiškimo tiesos skleidimui bei mokymui.
Jungtinėse Valstijose Australijos, Britanijos piliečiai gali registruoti savo ne pelno siekiantį centrą, bet turi pateikti įvairių asmenų, susijusių su konkrečia sfera, kurioje veiks toks centras, rekomendacijas.
BŪTENT JIS MANE IR PRAŠĖ PARAŠYTI REKOMENDACIJĄ, KAD JIS GALI KVALIFIKUOTAI AIŠKINTI IR MOKYTI URANTIJOS DOKUMENTŲ SKELBIAMŲ TIESŲ.
Aš jam tokią rekomendaciją parašiau, nes jį pažinojau kaip tikrai rimtą Urantijos Dokumentų aiškintoją.
Jis savo centrą JAV įkūrė. Australijoje jį jau buvo anksčiau įkūręs. Mokė dvasinio kelio ir Dievo sampratos, remdamasis Urantijos Knygos teiginiais. Kelerius metus važiavo jų skleisti ir į Afriką. Kasmet organizuodavo atvykimą ir į Lietuvą. Mes daug su juo diskutavome, kalbėjomės apie Tėvą, apie dvasinę misiją. Jis man atsiuntė dvi ar tris savo parašytas knygas apie savo dvasinę misiją. Jos man labai patiko, o pirmoji paliko ypač gilų įspūdį.
Tačiau su kiekvienu jo atvažiavimu ėmiau pastebėti, kad jo diskusijose vis daugiau atsiranda Senojo ir Naujojo Testamento teiginių. Jo veikla tiek pasisuko į šalį, kad jis ėmė jau išvarinėti ir "piktąsias" dvasias. Ir tą darė URANTAS, ne KATALIKAS.
Aš jo paklausiau, KODĖL ŠITAIP DARAI? Tai jis man atsakė, kad su Urantijos Knyga niekur toli nenuvažiuosi, žmonija jai dar nepasirengusi, todėl ją gali tik nedaugelis pripažinti, o Jėzų žino nemažai žmonių ir Afrikoje, todėl jis nusprendė atsisakyti Urantijos Knygos šviesos ir paimti BIBLIJĄ, nes ji yra žinoma ir geriau suprantama ir tuo pačiu priimama ir tarp Afrikos genčių. TOKS JO SPRENDIMAS IR PASIRINKIMAS.
Kada vėl po kurio laiko jis mane kvietėsi į pagalbą, aš jam pasakiau, kad tai ne mano kelias, nuo šiol mūsų keliai išsiskiria, nes aš Urantijos Knygos niekada NESTATYSIU GRETA BIBLIJOS, NET JEIGU AŠ TIK VIENAS LIKČIAU JOS TEIGINIAIS TIKINTIS. Aš žinau, kad negalima vystyti evoliucijos laukiant, kad žmonija savaime nušvistų. O su BIBLIJA JI NUŠVISTI NEGALĖS NIEKADA. Tai spąstai žmonijai ir saviapgaulė, kokią padarė ir Paulius. Ne tam Urantijos Dokumentai buvo apreikšti, kad juos siūlyčiau su BIBLIJA.
Jam buvo reikalingos minios. Man reikalinga TIESOS ŠVIESA BE IŠKRAIPYMŲ IR KOMPROMISŲ.
Ir aš viduje jutau milžinišką tikėjimą, kad niekada Pauliaus klaidos nepadarysiu, nes ji labai brangiai kainavo ir kainuoja Urantijos visai žmonijai. Terorizmas yra tik krikščionybės dėka.
Štai kodėl ir buvo TĖVO VALIA, KAD ATSIRASTŲ MŪSŲ SVETAINĖ - LAISVA NUO KRIKŠČIONYBĖS IR BIBLIJOS IŠKRAIPYMŲ.
Tačiau dar iki to meto - iki svetainės - man Tėvas sakė daug kartų: "Tu mokysi žmones su tokia galia ir tokia šviesa, apie ką ir pagalvoti dabar negali." Ir aš tikrai tada neturėjau jokio supratimo, kad bus mūsų Forumas, kad bus talpinami Tėvo mokymai, kuriuos jau tuomet gaudavau, kad atsiras Jėzaus Kristaus apreiškimas KALBU JUMS VĖL.
O JAU TADA TĖVAS MAN VIS KARTOJO, KAD AŠ ĮKURSIU DVASINĮ CENTRĄ, KURIAME MOKYSIS IŠ ĮVAIRIŲ PASAULIO VALSTYBIŲ BŪSIMIEJI DVASINIAI MOKYTOJAI. Aš jam sakiau, kad tam reikalingos lėšos, pastatas, vieta, o nieko nėra ir nesimato, kad būtų iš kur nors. O JIS MAN SAKĖ, KAD AŠ KANTRIAI RUOŠČIAUSI TAM PATS, O REIKIAMU LAIKU ATSIRAS IR ŽMONĖS, KURIE SAVO INDĖLĮ ĮNEŠ, KAD ATSIRASTŲ MATERIALUS DVASINIS CENTRAS. BUS VISKAS.
Aš ėmiau vis labiau suvokti, kad turiu atsiduoti TĖVUI DAR DAUGIAU ir pasitikėti TĖVO žodžiu ir neeikvoti tuščiai energijos kaip tai bus padaryta.
Todėl, mano mieli, jūs turite suvokti, kad esate tokiame Forume, kuris suteikia jums pačią ryškiausią URANTIJOS KNYGOS, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės Asmenų mokymų šviesą, bet tik ne BIBLINĘ IR NE KRIKŠČIONIŠKĄ.
O jeigu jūs pergyvenate, kaip DAUGIAU SUDOMINTI šitais šaltiniais mūsų sielos brolių ir sesių, tai atsakymas yra VIENAS - PATYS TURITE TAPTI ŠITŲ ŠALTINIŲ DVASINIAIS MOKYTOJAIS, KAD JUOS GERAI SUVOKTUMĖTE IR PADĖTUMĖTE JUOS STUDIJUOTI KITIEMS. TAČIAU ŠITO neužtenka - BŪTINA dar ir Rojaus Trejybės GYVĄSIAS PAMALDAS LANKYTI, nes ten jūs taip pat mokotės.
O katalikų minias palikite ramybėje, tai NE JŪSŲ reikalas.
Tėvas juos atves pas mus ir taip.
Tuo tarpu JŪS MELSKITE, KAD PATYS LIKTUMĖTE MŪSŲ GYVAJAME KELYJE, KURIS TURI DAUG DAUGIAU SPYGLIŲ NEGU ŽIEDŲ, JEIGU TIKRAI JUO EISITE NUOŠIRDŽIAI IR IKI GALO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-11 00:22:37
Violeta rašo: "Bet dvasinis aklumas yra nesunkiai išgydoma negalia."
Gerai, Violeta, čia parašei. Tam, kad pasveiktum, pirmiausiai reikia suprasti, kad sergi. Supratęs, kad sergi, pradedi ieškoti vaistų arba keiti gyvenimo būdą ir pasveiksti. Tai koks gi yra būdas dvasiškai praregėti? Manau, kad vienintelis būdas ir vaistas yra meilė. Be jos nepraregėsi. Gali atmintinai išmokti visas dvasines knygas, bet jeigu neturi meilės esi dvasiškai aklas. Su meile ši liga yra lengvai išgydoma, bet iš kur jos gauti? Iš savo šidies, ten jos labai daug, tereikia tik laikyti ją atverta visuose savo darbuose ir sąntykiuose su savo artimu. Tai kas gi tas artimas? Tas, kuris stovi prieš tave arba tas apie kurį galvoji.
Rimantas V
2010-04-19 18:06:17
Kiekvienoje šalyje, kiekvienoje religijoje ant esamos praktikos, kaip pagrindo, uždedamas antstatas, kuris remsis į esama-buvusią praktiką, kaip į pastolius. Kiek pastoliai bus reikalingi –kiekvieno individo individualus reikalas. Vieniems tai bus viso likusio gyvenimo dvilypumas (vyresniems), kitiems pastoliai iš karto bus istorinis reliktas.
Algirdas
2010-03-19 21:43
AUKSINIAI ŽODŽIAI!
zosė
2010-03-19 21:56:06
Bandau pažvelgti , kas turi keistis mūsų mąstyme , kai ant daugelio piliečių stalų šiandiena guli ir Šv. Raštas ir Urantijos knyga .
Kaip realiai pagerės mūsų gyvenimai ? Manau , kad tik tada , kai pasikeis mūsų požiūriai į savo artimą ir į Dievą Tėvą . Radikaliai turi keistis požiūris , visose krikščioniškose religijose , apie Dievybių veikimą žmoguje. Jeigu dabar , visose religijose , vyrauja tik maldavimo ir prašymo maldos ir ritualai , tai šiame mūsų , dvidešimt pirmo amžiaus pradžioje , turi rastis minčių ir proto aukojimo malda ( garbinimo malda ) : Į Visatų Centrą , į Rojų , į Dievą Tėvą , į Rojaus Trejybę , nes tuo atidaromas dvasinis kanalas , dvasinės gravitacijos energijos kanalas tarp Dievo ir žmogaus . Šitą išmintį mes galime rasti tik Urantijos Knygoje .
Urantijos knygos dokumentų apreiškime yra išreikšta visos Kūrinijos tikrovė , jos atsiradimas , o šiam atsiradimui , jos sukūrimo motyvas . Šis motyvas , raudona gija , gyvybės gija , eina per visą Urantijos knygos apreiškimą , kaip Dievo Tėvo Meilė . Dieviška Meilė liejasi tik į asmenybes , o mūsų Žemės žmonijos atžvilgiu , tik į žmogiškąją asmenybę . Tuo pačiu tai ir naujausia žinia , kad Dievas Tėvas žmogų mato kaip asmenybę ir savo veikimu į protą , sukuria jame , padovanoja jam asmenybę . O , kad šios asmenybės galėtų susikalbėti , kad Dievas galėtų tobulai saveikauti su šia žemiškąją asmenybę , Dievas žmogų pridengia savąja dieviška asmenybe , tuo sudarydamas pagerintas sąlygas ( panašumą tarp Dievo ir žmogaus ) dvasinės išminties , dieviškos meilės pritekėjimui į žmogiškąją , potencialiai nemirtingą , sielą .
Tačiau dauguma žmonių nenori naujai mąstyti , nes mano , kad taip skleidžiamos pasakos , bet tai ne pasakos , tai yra Naujoji Žinia iš dieviškų pasaulių . Kritiški žmonių protai , negali suprasti dvasinių tiesų , jeigu nesugeba kreipti savo minčių į Dievo Žodį ir Žinią . Dangiško tobulumo apreiškimai žmonijoje atsiranda tik pagal Dievo Valią ir Jo Planą , bet ne pagal žmonių norą ar prašymą . Dieviški apreiškimai , Dievo žodis , pasklinda net visoje žmonijoje tik sukakus laiko pilnatvei . Ir tai atsitinka staiga , globaliai ir išplinta ant visų tautų ir rasių .
Prieš du tūkstančius dešimt metų , subrendusi laiko pilnatvei , atėjo Dievo Tėvo Sūnus Kūrėjas , Jėzus Kristus . Jo tada niekas nelaukė , tik trys karaliai iš Rytų šalies , trys išminčiai tai žinojo ir ėjo ilgą kelią pagarbimti Dievo - Žmogaus . Į pasaulį atėjo Žodis ir Žinia , niekieno nekviesti ir neprašyti , bet įvykę pagal Dievo Valią ir Planą .
Praėjusio šimtmečio viduryje , į mūsų Žemę vėl atėjo Nauja Žinia ir Žodis , tai Urantijos knyga , per angeliškas esybes . Mūsų žmonija jos taip pat neprašė ir nelaukė , tik saujelė šventai ir fanatiškai įtikėjusių , laukė ir tikėjo , kad gaus naują Apreiškimą , kuris pagaliau pakeis visas beprasmiškas religines , protų ir sielų , klajones . Ši Žinia šiandiena materializavosi , kaip Žodis ir kaip knyga . Ji išplito taip pat tarp tautų ir rasių , kaip realus Dievo Tėvo Meilės spinduliavimas , kaip Tėvystės spinduliavimas savo vaikams . Vietoje aukojimo ritualų , atnešta Dievo sūnystė ir dukterystė , kad žmonija įtikėtų ir priimtų šią Žinią , kaip patį dangiškos Meilės Faktą . Ir dar kad , suprastų , kad meilė nuo Dievo Tėvo , tai yra dovana žmogui , kaip asmenybei , su perspektyvoje augančia dvasine potencija , perkeisiančią visą žmogaus esybę . Šiai Žiniai suprasti , žmogus turi gimti ne tik naujai dvasioje , bet ir iš naujo turi perjungti savo sąmonę naujam mąstymui . Savo visu protu ir mintimis turime plėtoti šią dievišką dovaną , tokiame proto lygyje , kad mūsų siela augtų ir vystytusi link asmenybės nemirtingumo tikėjimo dogmos , nes ši urantiška tikėjimo dogma įprasmina žmogų visoje kosminėje būtyje , ne per auką , bet per įtikėjimą .
Petras
2010-03-19 20:47:59
Evoliucinis...elektrocheminis evoliucionavimas senai pasiekias savo maksimumą
Proto progresavimas vyksta daugybe išsišakojimų: -būstas –prasimaitinimas –pramogavimas –karyba –tyrinėjimai –mokslas –religija.
Žmogaus religija prasidėjo nuo sapno, ir ji po šiai dienai turi sapno (iliuzijos [išsigalvojimo, kaip prielaidos]) elementų.
.
Sapno elementai labai veržliai ir visuotinai užėmė savo vietą žmonių gyvenime; ir sėkmingai, ir ilgam, ir su charakteriu –priešintis viskam, kas nauja. Tuo tarpu apreiškimai visuotinumo nė šešėlio neturi. Tai pranašų, kunigų misijonierių individuali veikla; ir toliau vėlgi kiekvieno individualaus asmeninio apsisprendimo reikalas. Ir taip individas po individo sudaro grupelę (sektą), sanbūrį (iš kurio gali formuotis branduolys [kunigija, vedliai, misijonieriai]), religinę visuomenę (tai segmentas, kurio pagrindinė kasdienė veikla nėra dvasinė-religinė).
.
Kiekvienoje šalyje, kiekvienoje religijoje ant esamos praktikos, kaip pagrindo, uždedamas antstatas, kuris remsis į esama-buvusią praktiką, kaip į pastolius. Kiek pastoliai bus reikalingi –kiekvieno individo individualus reikalas. Vieniems tai bus viso likusio gyvenimo dvilypumas (vyresniems), kitiems pastoliai iš karto bus istorinis reliktas.
Algirdas
2010-03-20 16:16:29
Norint sužinoti kas yra tarp Šv.Rašto,URANTIJOS ir KALBU JUMS VĖL mokymų, reikia nepatingėti atsiversti tas knygas ir susirasti tuos tekstus kur Dievas kalba beveik apie tą patį, tik skirtingomis savokomis.Dievas sako, 'atėjus laiko pilnatvei, neužkietinkite savo šidžių'.Pasakysiu štai ką,kai skaičiau Šv.Raštą man trūko žinių apie kosmosą ir visatą,ir aš asmeniškai dėl to ant Šv.Rašto nesupykau ir širdies neužkietinau,kai skaičiau URANTIJOS Knygą supratau tą patį Šv.Raštą dar geriau, kai perskaičiau 'KALBU JUMS VĖL' sužinojau vėl visai ką kitą.Ir man gavosi panašiai kaip šitoj mįslėje,'prakirtęs ledą radau sidabrą,prakirtęs sidabrą radau auksą.Tai va,pagal mįslę išeitų jog tai būtų kiaušinis,o pagal įgytų žinių kiekį skaitant knygas,tai būtų tarsi laiko pilnatvės suvokimas.Prie vienos minties pridėk dar vieną mintį,kiek bus,bus dvi mintys,prie tų dviejų minčių pridėk dar trečią,gauname 3 mintis.Taigi tiesa yra tokia, jog turi savyje 3 mintis,taigi iškyla klausimas,kas yra geriau 1 ar 3 mintys?Atsakymas rodos būtų aiškus,kuo daugiau minčių tuo geriau,tačiau ar tos 3 mintys tavo galvoje viena su kita derą ar nedera, ir jeigu derą,tai išeitų jog tavo prote turėtų vyrauti darna,o jeigu nedera kas tada,galvos skausmas?,o gal dar kas nors.....?
Fredas
2010-03-20 12:06:51
„Daliniai, neužbaigti, ir besivystantys intelektai pagrindinėje visatoje būtų bejėgiai, nesugebėtų suformuluoti nė vieno racionalios minties modelio, jeigu nebūtų kokio nors proto, aukšto ar žemo, įgimto sugebėjimo formuluoti tokius visatos rėmus, kuriuose ir būtų mąstoma. Jeigu protas negali suvokti išvadų, jeigu jis negali įsiskverbti į pirmines kilmės priežastis, tuomet toks protas neabejotinai išvadas postuluos ir pirmines kilmės priežastis išsigalvos dėl to, kad galėtų turėti loginio mąstymo priemonę šitų proto sukurtų postulatų rėmuose. Ir nors tvarinio mąstymas negali apsieiti be tokių visatos rėmų dėl to, kad vyktų racionalios intelektualios operacijos, bet jos, be išimties, didesniu ar mažesniu laipsniu yra klaidingos.
Koncepciniai visatos rėmai yra tiktai santykinai teisingi; jie yra naudingi pastoliai, kurie galiausiai bus nebereikalingi tada, kada pasklis vis labiau išplėstas kosminis suvokimas. Tiesos, grožio, ir gėrio, moralės, etikos, pareigos, meilės, dieviškumo, kilmės, egzistencijos, tikslo, likimo, laiko, erdvės, net Dievybės supratimas yra tiktai santykinai teisingas.“
_____
Taigi net ir Dievybės supratimas pačiais svarbiausiais klausimais yra tik santykinai teisingas, tai ką kalbėti apie mus, ribinius tvarinius. Todėl nesistebėkim, kad vienas ar kitas asmuo nueina lengvesniu keliu. Daug svarbesnis klausimas, kodėl jis taip daro. Gali būti, kad dėl tam tikros savanaudiškumo formos, t.y. jam yra lengviau pragyventi, aprūpinti savo šeimą, draugus, pažįstamus, siekti vis didesnės garbės sau. Tačiau yra galimas ir kitas variantas – toks žmogus gali akcentuoti tik tas biblines tiesas, kurios visiškai atitinka Urantijos Knygos dvasią ir tikslus, o kiek vėliau jis galės savo pasekėjams atskleisti ir žymiai gilesnes ir jau labiau suvokiamas tiesas. Trečias variantas – toks žmogus didesniu ar mažesniu laipsniu renkasi arba pirmą, arba antrą variantą.
Algimanto atpasakotu atveju mes matome greičiausiai trečią variantą. Bet ar dėl to mes galime jausti kokią nors kaltę. Mąstymo evoliucijos eigoje mes matysime ne vieną mano aprašytą variantą, bet be evoliucijos proceso mes tikrai neapsieisime. Ir visai nenuostabu, kad evoliucijos eigoje vieni ar kiti asmenys darys mažesnes ar didesnes klaidas. Pirmieji padarys daugiau klaidų, kiti padarys mažiau klaidų, tuo ir nuostabus yra evoliucinis planas. Todėl džiaukimės tuo, kad mes turime tokį dvasinį šaltinį, kaip Urantijos Knyga, kuriame mes galime pasitikrinti ar mūsų keliai nėra klystkeliai...
Vaidas (VDS)
2010-03-11 11:42:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]