Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kas yra bendro tarp ŠV. RAŠTO , URANTIJOS ir KALBU JUMS VĖL mokymų

Kas yra bendro tarp ŠV. RAŠTO , URANTIJOS ir KALBU JUMS VĖL mokymų
Mes gyvename krikščioniškame demokratiniame pasaulyje ir ačiū Dievui , kad tokiame pasaulyje gyvename , kuriame ir Urantijos knyga gimė ir paplito . Aš tikrai labai esu laimingas , kad lemtis mane suvedė su šia knyga , o vėliau ir su knyga KALBU JUMS VĖL . Aš tikrai žaviuosiu urantinėmis Tiesomis ir Algimanto mokymais , tačiau tuo pačiu ir manau , kad žvelgdami į pasaulį per Urantijos mokymus , per tavo Algimantai mokymus - turėtume evoliucionuoti savo religinėmis pažiūromis kitu kampu . Manau , kad dabartinį forumą su radikaliu urantinių Tiesų mokymu , galėtume artinti labiau prie demokratinio patariamąjo , aiškinamojo forumo , kai ateinantys čia pasižvalgyti žmonės rastų , savo krikščioniškam pasauliui ir krikščioniškam tikėjimui , naudingų dvasinių patarimų , o ne teisuoliškų deklaracijų , kurios kitaip mąstančius ir tikinčius nuteikia priešiškai , nors ši teisuoliška tiesa ir dvasia yra kilusi iš Meilės Šaltinio . Kodėl tada , kai kurie , mūsų sielos broliai , išliedami ilgiausius dvasinės meilės monologus iššaukia priešiškumą ? Ar tai tas Meilės galių pasidalijimas ir propogavimas , kai skaitantys šiuos monologus nejaučia tikro dvasinio meilės galių pritekėjimo . Anksčiau ir aš maniau ir net aiškinau , kad visa problema besiklausančio ar beskaitančio dvasinius mokymus , tai tik to asmens proto galių stoka , jeigu negali priimti nebudingo ir negirdėto mokymo . Tačiau išsamiau pažvelgus į šį reiškinį , darau išvadą , kad ne paskutinę vietą , dvasinio mokymo supratimui , užima ir autorius ar lektorius , nutiesiantys nematomus , bet labai paprastus , dvasinius , draugiškus ryšius tarp savęs ir beskaitančio jo mintis . Todėl ir čia forume , geriausią rezultatą gausime , kai savo mintį nuleisime iki klausytojo ar skaitytojo minčių priėmimo lygio . Visais kitais atvejais , aš arba kitas bus nesuprastas , kai jis savo , tikrai didelį , žinių bagažą nesugebėjo priartinti taip , kad besiklausantis neįžvelgtų ir nesuprastų šio kalbėtojo ar rašytojo aukštesnės dvasinės padėties jo besiklausančio atžvilgiu .
Iš tiesų galių konstantuoti ir tikiu , kad urantiečiai , iš tiesų , labai toli mato savo dvasinėmis akimis , tai tikrai yra neginčytina tiesa , bent jau mums urantiečiams , bet ar gali pasaulis taip jau draugiškai suprasti ir priimti mūsų žinojimą , tuo labiau nebudingą garbinimo ritualą ? Ar gali krikščioniško mąstymo ir tikėjimo žmonės , noriai ir žingeidžiai priimti užaukštintą mokymą ? Ir iš viso , ar jau krikščioniškame pasaulyje dvasinė krizė ? Aš bent , tikrai taip nemanau . Tikrai nemanau ir tuo , kad visas krikščioniškas pasaulis liks už Kūrinijos borto , kaip nepasisekęs ir neišsivystęs savo evoliucijoje , dvasinės žmonijos pasaulis . Tikrai nemanau , kad žmonės , įtikėję į Jėzaus Kristaus gelbėjimo ir atpirkimo iš nuodėmių misiją , bus mažiau vertinami Dievo Tėvo už tuos , kurie garbina Rojaus Trejybę .
Didžiąsias dvasines vertybes ir dvasines paslaptis , kurias mes realiai žinome ir suprantame , reikėtų labiau jas vertinti ir diskutuoti jomis tik uždaresniame urantų rate . Daugelio , labai turtingų , dvasinių tiesų iškėlimas prilygsta brangenybių išmėtymui . Apie tai sakė ir Viešpats Jėzus Krisus : ,, Nemėtykite perlų kiaulėms . “ Aš nenoriu , jokiu būdu , įžeisti kitaip mąstančių , tačiau kai akivaizdžiai yra priešiškas nusistatymas urantinio modelio Kūrinijai , nereikėtų šių žmonių nei įtikinėti , nei jų smerkti . Kiekvienam reiškiniui savas laikas , tuo labiau dvasiniams vaisiams subręsti , dar kitoks laikas . Todėl nemirtingų dvasinių tiesų mėtymas visiems , yra kaip perlų išbarstymas ir nemokėjimas jų dovanoti tik tikriesiams Tiesos išpažintojams , kurie savo noru ir laisva valia prašys šių brangenybių .
Remdamiesi , kad jau ir labai sena išmintimi , tačiau amžių patvirtinta išmintimi , mes turėtume keisti savo radikalų dvasinį mokymą , ne tik kaip neracionalų dvasinių turtų dalijimą , bet ir kaip priešiško sindromo sudarymą prieš krikščionišką pasaulį ir jo religinį mąstymą . Labai dažnai yra kritikuojama religinė dogma ir ritualas ( apgailestauju , kad ir aš taip mąstau ) , tačiau pažiūrėkime geriau į save. Ar jūs nepastebite , kad per dažnai , yra žongliruojama dvasiniais žodžiais ir jų junginiais , kaip Tėvas - Trejybė ; Rojaus Trejybė ; Dvasia – Motina - Sesė ir pan . ir pan. Ar jūs manote gerbiamieji , kad tuo mes sudominsime krikščionišką labai dogminį pasaulį . Juk šis religinis pasaulis turi išvystęs labai kompaktišką ir supaprastintą tikėjimo modelį. Ar mes norime ir laukiame naujų urantijos gretų pasipildymo ? Jeigu taip , tai vargų ar prikviesime vis daugiau ir daugiau susidomėjusių urantinėmis Tiesomis , kai mes iš savo kosminio religinio žvilgsnio išleidžiame , kaip negarbinamą ir nešlovinamą Dievybę , mūsų Vietinės Visatos tikrą Dievą Kūrėją , Jėzų Kristų . Šis krikščioniškos religinės , centrinės ašies išbraukimas , didina ir platina ir taip jau plačią , dvasinių įžvalgų takoskirą , tarp urantines tiesas išpažinėjų ir krikščioniško pasaulio religijų .
Todėl aš manau , kad tie išplėstiniai dvasiniai meilės monologai , kuriuos taip mėgsta aprašyti kai kurie mūsų mieli sielos broliai , turėtų vesti tik į vis geresnį ir geresnį krikščioniško pasaulio ir urantinio mąstymo pasaulių suartėjimą . Tačiau šiandieną mes dar nemokame tais meilės žodžiais suvilioti kitaip mąstančių ir kitaip tikinčių . Todėl kyla naturalus klausimas . Ar tie žodžiai tikrai yra pasakyti ar parašyti su meilės užtaisu ?
Tai ir diskutuodami , ar norėdami pamokyti kitaip tikinčius , siūlykime jiems ne savo nemirtingas dvasines paslaptis , kurių jie tikrai nesupras , bet siūlykime bendrumą , ką mes turime ir matome bendro ,tarp urantijos mokymų ir krikščioniškų religinių dogmų . Siūlykime ką mes turime bendro garbinime Rojaus Trejybės ir krikščioniškos dievybių trejybės . Ar mes negalime matyti šiuose garbinimuose panašaus ir vertingo dvasinio bendrumo .
Tačiau , tuo savo radikaliu urantiniu mąstymu , kai kurie mūsų sielų broliai , norėtų kaip ir nurašyti krikščionišką pasaulį , kaip esantį jau gilioje krizinėje būklėje ir einantį visai ne tuo sielos tobulėjimo keliu . Tačiau ar iš tiesų krikščioniškas pasaulis yra pražuvęs pasaulis ? Ar jau tikrai reikia jam statyti gelbėjimo tiltus , ar paduoti kopėčias ? Tikrai ne . Šis krikščioniškas pasaulis tikrai turi savo dvasinės raidos potencialą tobulėti . Tačiau į bendrą dvasinį sambūvį , šiame planetiniame gyvenime , tieskime tik meilės tiltus , bendrus meilės ir grožio tiltus tarp kitaip mąstančių ir kitaip tikinčių . Siūlykime ne skirtumą , bet bendrumą .
Tegu žmonės lanko savo bažnyčias , tegu tiki savo dievais . Pritarkime tokiems jų žingsniams ir būkime labai tolerantiški savo mokymais ir patarimais . Tik patarkime , kad geriausią dvasingumą žmogaus siela gauna , kai visose maldose ir religiniuose ritualuose atveriamas protas , atveriama sąmonė , geriausiam dieviškumui reikštis žmoguje , ar tai maldoje , ar tai giesmėje . Nežinau ar kas pritars tokiam mano požiūriui , bet manau , kad reikia keisti dvasinių tiesų skleidimo metodiką .
Tai mano asmeniška nuomonė apie tai , kaip galėtų atsirasti ir vystytis bendrumai tarp Šv. Rašto ir Urantijos . Daug ko neparašiau , palieku tai skaitytojų nuomonei ir diskusijai . ( ateitiespetras @ gmail. com )


Petras
2010-03-08 22:55:21

Komentarai

Knygų lentynoje, greta kitų, viena šalia kitos sustatytos knygos:
ŠVENTASIS RAŠTAS
URANTIJOS KNYGA
BHAGAVADGYTA
SATJA SAI BABOS MOKYMAI
KORANAS
KABALA BE PASLAPČIŲ
TIBETO MIRUSIŲJŲ KNYGA
EGIPTO MIRUSIŲJŲ KNYGA
VISATA RIEŠUTO KEVALE
WINDOWS ON THE WORLD
-
Jos nesipyksta, nesistumdo alkūnėmis, nerodo viena į kitą pirštais.
Kiekviena iš jų žino savo vertę, savo išminties bagažą.
Kai kurios ilsisi, nes jau atliko savo darbą, kitos dar ne,
Laukia, kada bus paimtos, atverstos ir oriai toliau teiks savo išmintį.
PASAULYJE YRA TIK VIENA RASĖ – ŽMONIŲ RASĖ!
PASAULYJE YRA TIK VIENA RELIGIJA – MEILĖS RELIGIJA!
-
VYRAI – MŪRAI- ĄŽUOLAI, esu pasirengusi šiandien jums atsukti abu skruostus :))
Bet gal netrenksit, tikiuosi :))
-
Dvasios ramybės, išminties ir sveikatos VISIEMS šio forumo fanams, užklydėliams, būsimiesiems mokytojams ir mokytojui.


Laima (Vilnius)
2010-03-11 15:56:59



Mielieji, aš vis stebiuosi, kad per penkerius metus nuo mūsų svetainės gyvavimo pradžios jūs taip ir nesuvokiate, kad mūsų svetainės skirta PAČIOS RYŠKIAUSIOS DABARTINĖS ŠVIESOS DVASINIŲ MOKYTOJŲ RENGIMUI.
Todėl Rimanto V. pateiktos citatos, kaip ir Petro visa ši tema prasilenkia su MŪSŲ FORUMO TIKSLU. DAR KARTĄ KARTOJU, MŪSŲ Forumas nėra skirtas KITŲ RELIGIJŲ TIKINTIESIEMS, net ir ne visiems URANTAMS, tačiau jis skirtas VISIEMS, kurie NUOŠIRDŽIAI SIEKIA pačios ryškiausios dvasinės šviesos kurios kitur jie gauti negali.
Todėl Rimanto V. pateiktą citatą jūs turėtumėte suprasti ne taip, kaip ją mėgina pateikti pats Rimantas V. tarsi darydamas užuominą, kad mes taip, kaip MŪSŲ FORUME aiškinamės mūsų svetainėje patalpintų šaltinių teiginius, taip turime juos aiškinti ir kitų religijų žmonėms. Tai, ką sako Natanieliui Jėzus, ir prašo nesakyti net savo sielos broliams, jūs turite suvokti KODĖL jis taip perspėja Natanielių. Ne todėl, kad jis nenorėtų, jog ši didesnė šviesa pasklistų, bet jis puikiai suvokia, kad apaštalai nėra ĮTIKĖJĘ, JUOS TOKIE ŽODŽIAI TIK IŠGĄSDINS, KADA JIE VISĄ SAVO GYVENIMĄ IKI TOL BUVO NUGYVENĘ LABAI GRIEŽTŲ RAŠTŲ VERGIJOJE. O tada jie dar labiau pasimes ir susipainios, kai jau ir taip Jėzui niekaip nesisekė jiems išaiškinti, kad jauno vyno nepiltų į senus vynmaišius, kada jie visada Jėzaus mokymus taikydavo pagal savo Rašto reikalavimus. Tada jie visada patekdavo į AKLAVIETĘ. Todėl ir jūs - BŪSIMIEJI DVASINIAI MOKYTOJAI - NETURITE DARYTI - apaštalų klaidos - nepilti jauno vyno į senus vynmaišius.
Per MŪSŲ Forumo gyvavimo laikotarpį aš dar jums beveik nieko nemokiau, KAIP jūs turite kalbėti su kitų religijų atstovai, nes iš pradžių JŪS PATYS DAR TURITE PRISIPILDYTI ŠITOS ŠVIESOS.
Būtent šitos šviesos prisipildymui ir yra skirtas mūsų Forumas, o ne kuo daugiau ATVESTI ŽMONIŲ PRIE URANTIJOS KNYGOS TIESŲ.
O dabar VĖL prabilo TIE, kurie DVASINIAIS MOKYTOJAIS BŪTI NET NESIRENGIA, ir čia yra tik kaip smalsuoliai, jie gilintis į mūsų svetainės šaltinių gelmes NENORI, todėl ir iškreipia viską, net prisidengdami ir Urantijos citatomis. Tačiau jie nesuvokia, KAIP IR KUR TA CITATAS REIKIA TAIKYTI. O kad galėtų suvokti, tam ir patys turėtų pradėti vis tik pažvelgti į giluminę teiginių prasmę ir platesnį kontekstą.
Paimkite bet kokios profesijos žmogų, ar jis gali būti sumanus profesionalas, jeigu nenuėjo teorinio pasirengimo kelio ir teorinių žinių pritaikymo etapo? Ne. Tai štai mūsų Forumas ir yra toji vieta, kur mes MOKOMĖS TEORINIŲ BET GILUMINIŲ SAMPRATŲ, SUSIETŲ Į VIENTISĄ KŪRINIJOS SISTEMĄ. Ir kol jūsų žvilgsnis nebus VIENTISAS, APIMANTIS VISĄ KŪRINIJĄ, bet trūkinės į atskirus segmentus, tai jau bus visiškai kita KOKYBĖ, ir tol dar negalėsite būti kvalifikuoti dvasiniai mokytojai. Štai šitam pasirengimui ir skirkite savo pastangas bei energiją, kad jūsų siela kuo daugiau prisipildytų GYVOSIOS TIESOS IR ŠVIESOS, o ne sukit sau galvą dėl tokių dalykų, kurie nėra jūsų užduotis. Palikite tai TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI.
Tačiau patys kibkite ne į atlapus, bet į darbą, kuris reikalauja DIDELIŲ PASTANGŲ. Bet gi be JŪSŲ pastangų nebus ir ŽMONIJOS ŠVIESOS.
O DABAR savo energiją švaistote tuščiai, mėgindami laužtis jau per atidarytas duris, ir net nematote, kad jos atidarytos.
Praregėkite, kad jūsų šviesa tikrai pakeltų kitus ir juos sustiprintų skaitant mūsų Forume mūsų samprotavimus, svarstymus, ir aptarimus tokių teiginių, kurie jaudina ir jus, ir juos, kad mes galėtume aiškintis daug platesniame kontekste tokius dalykus, kokių nesuprantate, kaip ir Rimanto V. pateiktose citatose dar daug ką turėčiau jums paaiškinti platesniame kontekste, tačiau vien šis mano parašymas leis jums ir patiems pažvelgti giliau, kad nebūtumėte linijiniu ir dogmatiniu žvilgsniu žvelgiantis į Urantijos Dokumentų teiginius, nes taip greitai nusirisite iki ano meto rabinų ir fariziejų požiūrio, nors liežuvis cituos ir Urantijos Knygą.
URANTIJOS KNYGA YRA GYVA. Ir aš jus mokau būtent GYVO ŽVILGSNIO Į JOS TEIGINIUS. Tačiau ar jūs norite mokytis GYVO ŽVILGSNIO - tai jau spręsti jums - asmeniškai kiekvienam, ir LAISVA VALIA.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2010-03-11 14:28:01



Mielas Rimantai V, skaityk atidziai, Urantijos knygoje parasyta , kad Jezus tada pries 2 t8kstancius metu pasake : "Šitai kartai yra geriausia, jog šitomis tiesomis mes gyventume, tuo pačiu stengdamiesi jų neužrašinėti".
O "Kalbu jums vel" yra perduota per virssamone, taigi paklaidu yra minimaliai.


Barbora
2010-03-11 14:24:04



Tai pažiūrėkim ką gi šia tema rašo pati URANTIJOS KNYGA. Jėzus kristus moko:
***
“Natanieli, tu teisingai nusprendei; aš nelaikau Raštų tuo, kuo juos laiko rabinai. Aš tikrai pasikalbėsiu su tavimi apie šituos dalykus, su sąlyga, kad tu apie tai nieko nepasakosi savo sielos broliams, kurie nevisi yra pasirengę tam, jog priimtų šitą mokymą. Mozės įstatymo žodžių ir Raštų mokymų iki Abraomo nebuvo. Tiktai pastaraisiais laikais Raštai iš tiesų buvo surinkti draugėn, kokius juos turime dabar. Nors juose yra tai, kas yra geriausia iš žydų tautos aukščiausių minčių ir troškimų, bet juose taip pat yra ir didelė dalis to, kas visiškai neišreiškia Tėvo danguje charakterio ir mokymų; dėl to iš tų geresniųjų mokymų aš turiu pasirinkti tas tiesas, kurios turi būti surinktos karalystės evangelijai.
“Šiuos raštus sukūrė žmonės, kai kurie iš jų buvo šventi žmonės, kiti gi nebuvo tokie šventi. Šitų knygų mokymai išreiškia tų laikų, kada jie atsirado, pažiūrį ir apsišvietimo laipsnį. Kaip tiesos atskleidimas, pastarieji yra patikimesni už ankstesniuosius. Raštai yra klaidingi ir juos visus sukūrė žmonės, bet nepadaryk klaidos, jie iš tiesų sudaro religinės išminties ir dvasinės tiesos geriausią rinkinį, kokį tik būtų galima šiuo metu surasti visame pasaulyje.
“Didelė dalis tų knygų nebuvo parašytos tų žmonių, kurių vardus jos turi, bet tai jokiu būdu nesumenkina jose išreikštų tiesų vertės. Jeigu Jonos istorija nebūtų faktas, net jeigu Jona niekada ir nebūtų gyvenęs, vis tiek šito pasakojimo gilumė tiesa, Dievo meilė Nainvehui ir vadinamiesiems stabmeldžiams, būtų nemažiau brangi visiems tiems, kurie myli savo
--------------------------------------------------------------------------------
[1768]▼
bičiulius žmones. Raštai yra šventi, nes jie pateikia žmonių, kurie ieškojo Dievo, mintis ir veiksmus, ir kurie šituose raštuose paliko užrašytas savo aukščiausias sampratas apie teisumą, tiesą, ir šventumą. Raštuose yra daug to, kas yra tiesa, labai daug, bet savo dabartinio mokymo šviesoje, tu žinai, jog raštuose taip pat yra ir daug to, kas suteikia neteisingą sampratą apie Tėvą danguje, tą mylintį Dievą, kurį aš atėjau atskleisti visiems pasauliams.
“Natanieli, niekada neleisk sau patikėti nė vieną akimirką tokiais Raštų įrašais, kurie sako, jog meilės Dievas tavo protėviams liepė eiti į mūšį, kad išžudytų visus savo priešus – vyrus, moteris, ir vaikus. Tokie įrašai yra žmonių, nelabai šventų žmonių, žodžiai, ir jie nėra Dievo žodis. Raštai visada atspindėjo, ir visada atspindės, intelektualų, moralinį, ir dvasinį statusą tų, kurie juos sukuria. Argi tu nepastebėjai, kad sampratos apie Jahvę auga savo grožiu ir šlove, kada jas savo įrašuose pateikia vis nauji pranašai, pradedant Samueliu ir baigiant Isaju? Ir tu turėtum prisiminti, jog Raštai yra skirti religiniam mokymui ir dvasiniam vadovavimui. Jie nėra nei istorikų, nei filosofų darbai.
“Labiausiai apgailėtinas dalykas yra tiesiog ne šitoji klaidinga mintis apie Raštų absoliutų tobulumą ir jų mokymų neklystamumą, bet greičiau šitų šventųjų raštų supainiojantis klaidingas aiškinimas, kokį pateikia tradicijų vergovėje esantys raštininkai ir fariziejai Jeruzalėje. Ir dabar jie tikrai panaudos tiek mokymą apie Raštų įkvėpimą, tiek savo klaidingus jų aiškinimus atkakliai stengdamiesi pasipriešinti šitiems naujesniems karalystės evangelijos mokymams. Natanieli, niekada nepamiršk, tiesos atskleidimo Tėvas neapriboja kokios nors vienos kartos arba kokios nors vienos tautos ribomis. Daug nuoširdžių tiesos ieškotojų buvo, ir toliau bus, supainioti ir nuliūdinti šitų doktrinų apie Raštų tobulumą.
***
Reiškia, kad reikia tik mokėti pasirinkti. Žmonės pasirenka pagal savo supratimą ir nori su kitais pasidalinti savo atradimais (geriausiu atveju), bet kiti turi savo supratimą. Čia ir prasideda problemos.
Toliau skaitom URANTIJOS KNYGĄ. Jėzus Kristus:
***
“Tiesos autoritetas yra pati ta dvasia, kuri gyvena savo gyvųjų pasireiškimų viduje, o ne kitos kartos mažiau apšviestų ir tariamai įkvėptų žmonių negyvi žodžiai. Ir net jeigu šitie senovės šventi žmonės ir gyveno įkvėptą ir kupiną dvasios gyvenimą, bet tai nereiškia, kad panašiai dvasiškai buvo įkvėpti ir jų žodžiai. Šiandien šitos karalystės evangelijos mokymų mes neužrašinėjame, kad, man išėjus, jūs greitai nesusiskaldytumėte į atskiras dėl tiesos besivaržančiųjų grupes todėl, kad mano mokymus jūs aiškintumėte skirtingai. Šitai kartai yra geriausia, jog šitomis tiesomis mes gyventume, tuo pačiu stengdamiesi jų neužrašinėti.
***
Kaip matom, neverta per daug žavėtis "Kalbu jums vėl" ir kitais žmonių užrašomais mokymais. Nemanau, kad esame kažkokia įpatinga karta, nes kaip pešėsi žmogeliai prieš du tūkstančius metų, taip ir pešasi iki šiol. Čia aišku mano supratimas.
Bet kodėl URNATIJOS KNYGOJE buvo užrašyti Jėzaus mokymai, jeigu tuose mokymuose sakoma, kad to daryti neverta.;)


Rimantas V
2010-03-11 13:29:25



Gerai, miela Barbora, kad žinai kur kiek būna paklaidų, bet irgi atidžiai perskaityk, kas ten parašyta apie užrašytus žodžius. Nors gal ir neskaityk, nes ten irgi užrašyti žodžiai :)

RimantasV
2010-03-11 18:00:18



Miela Violeta , labai gražus ir emocionalus tavo raštas , Tu viską labai gražiai aprašai. Tačiau tame dvasiniame požiūryje susidaro įspūdis , kad aš ar kitas , jau senbuvis urantas , garbiname ąžuolą apsikabinę . Miela Violeta , aš visą sąmoningą gyvenimą garbinu Dievą Tėvą ir tai ką čia bandoma parodyti , kaip kažką išskirtina , tai man ir gal būt milijonams žmonių , tai yra aišku ir suprantama - garbinti Dievą Tėvą visu protu , siela ir širdimi . Tai jeigu tų žmonių protai , širdys ir sielos neatsivertų garbinimo maldoje , tai ar jau jie tokie būtų aborigenai , kad nežino ir nesupranta transandentinio maldos poveikio ir jos galių .
Aišku , kad milijonai eina tik ritualų atlikti ir gauti nuodėmių išrišimą , bet patikėk miela Violeta , tūkstančiai , o gal ir milijonai , tikrai savo bažnyčiose ar šventovėse yra dvasiniame atsivėrime . Ir visai nesvarbu , ar tu garbini Rojaus Trejybę , Dievą Tėvą ar Alachą , svarbu ką tu savo mintimis ir jausmais , kokį dvasinį krūvį uždedi ant savo garbinimo maldos žodžių . Kiekvieną sielą veda mūsų minčių Derintojai ir kai žmogaus protas sintezėje su Dievo Dvasia , atsiveria garbinimo maldoje , tada džiaugsme ir meilėje gieda ir džiaugiasi visa Kūrinija , gieda visi angelai . Su meile , Emilis - Petras .

Petras
2010-04-15 22:01:00



Mielas sielos broli, o, juk, ašaros tai nėra blogai. Aš nekalbu apie pykčio, neapykantos, pavydo ašaras. Aš kalbu apie tas ašaras, kurios švelniai rieda mūsų skruostais, kai mes atsiveriame savo sielomis trokšdami vien tiktai iš meilės garbinti net ir visus Tris Rojaus Trejybės Asmenis, kurie yra Pagrindiniai Meilės – Dvasingumo – Išminties Šaltiniai ne tik visoms dvasinėms asmenybėms, bet ir toms dvasinėms būtybėms, kurios yra sukurtos tik tam tikroms funkcijoms atlikti. Šitos riedančios ašaros yra meilės ašaros, skaistinančios kiekvieno atsivėrusiojo vidų, ir šitos ašaros, kaip sako Tėvas viename iš perteiktų mokymų, skiriasi nuo tų pykčio ašarų net ir savo chemine sudėtimi. Šitos meilės ašaros rodo, kad vyksta sukauptų pasąmoninių baimių, pasąmoninių teršalų valymas, skaistinantis kiekvieną, kuris tiktai atranda Tėvą-Rojaus Trejybę savo viduje ir gilina dvasinį įtikėjimą savo sielos atsivėrimu. Skaistėjant vidui, skaidrėja ir akių spindėjimas, išreikšdamas tą nenutildomą džiaugsmą, kad Rojaus Trejybės nutiesto dvasinio augimo kelio pradžia yra to atsivėrusiojo viduje.
Įtikėjimas į Tėvą, į Amžinąjį Sūnų-Motiną-Brolį, į Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę keičia kiekvieną ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės, ir kiekvieno atliekami veiksmai išorėje atitinka tą vidinę dvasinę būseną, atitinka tą sielos atsivėrimo gelmę, kuri į aplinką skleidžia vis aukštesnio dažnio virpesius. Kuo dažniau esame gyvajame susiliejime per garbinimą, per maldą su Rojaus Trejybe, tuo aukštesnius meilės virpesius paskleidžiame į aplinką iš savęs kiekvienam sielos broliui ir sesei, kiekvienam savo dvasiniam broliui net ir visoje kūrinijoje, nes mes tampame nebeabejingi ir savo veiksmais prisidedame prie visos kūrinijos šviesinimo, nes mums nėra svarbi vien tiktai asmeninė gerovė. Mums rūpi visumos gerovė, o ta visuma yra visos kūrinijos dvasinė šeima, o tos visumos gerovės pilnatvė yra Tėvas-Rojaus Trejybė.
Todėl mes, tie, kurie nešiojame Rojaus Trejybę savo viduje kiekvieną akimirką, skleidžiame dvasinį spindėjimą, bet “patyliukais” dalintis “šia paslaptimi” mes nenorime, nes pabudusios sielos evoliucinis dvasinis vystymasis, dvasinis augimas, dvasinis tvirtėjimas nėra paslaptis. Visa kūrinija vystosi į gyvenimo ir šviesos aukščiausiąją pakopą pagal Tėvo-Rojaus Trejybės evoliucinį vystymosi planą, ir mes, apgyvendinto pasaulio mirtingosios kilmės Tėvo mažieji dvasiniai vaikai, kurie pradedame savo vystymosi kelią nuo mažiausios dvasinės pakopos, net nuo sielos embriono stadijos, jeigu savo laisva valia pasirenkam, mums Tėvo pasiūlytą, dvasinės šviesos kelią, ir noriai bendradarbiaudami su Rojaus Trejybe per mums padovanotą Tėvo dvasios dalelę augame savuoju charakteriu, atsiskleisdami, Tėvo mums padovanotos, amžinos ir nekintančios asmenybės dieviškosiomis savybėmis.
Ir todėl mes kalbame garsiai ir kalbėsime vis garsiau ir garsiau apie tai kodėl taip svarbu kiekvienam atrasti Tėvą-Rojaus Trejybę savo viduje, gyventi tuo nuolatiniu gyvu ryšiu su Trejybe; gyventi, kad mylėtume vienas kitą Tėvo meile, kuri myli kiekvieną ir visus vienoda meile, kad darytume vien tiktai gėrio darbus vieni kitiems, toldami nuo savo gyvulinės kilmės tamsos. Todėl gilindami savo vidinį įtikėjimą į Rojaus Trejybę, vis daugiau dvasiškai tvirtėdami, mes vis garsiau ir vis tvirčiau kalbėsime, išreikšdami savo besiplečiančias sampratas ir apie Rojaus Trejybę, ir apie Rojų, ir apie mūsų vyresniuosius dvasinius brolius, ir apie mūsų Nebadono Vietinės Visatos Kūrėją Mykolą – Jėzų, ir apie Vietinės Visatos Motiną Nebadoniją.
Mes nekalbame ir nekalbėsime patyliukais, nes gyvo ryšio – garbinimo dėka mes vis daugiau ir daugiau pasisemiame iš Rojaus Trejybės vis didesnį ir didesnį gurkšnį drąsos, ir ryžto, ir išminties kaip panaudoti ryžtą ir drąsą skleidžiant Rojaus Trejybės meilės šviesą jums, dar beklaidžiojantiems tamsoje ir gilėjančioje kančioje, vis dar beklaidžiojantiems daugybės takų, takelių labirinte. Klaidžioja tiktai tie, kurie yra akli, ne fiziniu regėjimu akli, bet dvasiškai akli. Dvasinis aklumas neleidžia pamatyti Tėvo-Rojaus Trejybės meilės ir šviesos kelio. Bet dvasinis aklumas yra nesunkiai išgydoma negalia.
Todėl mes kalbame ir kalbėsime. Todėl mes liudijame ir liudysime savo gyvenimu tą gerąją naujieną – Dievo tėvystę, visų žmonių brolystę, ir net visos kūrinijos dvasinę brolystę – kurią liudijo mūsų vyresnysis dvasinis brolis – Nebadono Mykolas – Jėzus; liudijo, būdamas gyvame ryšyje su Tėvu, ir mokė visus gyvo ryšio, garbinant Tėvą.
Tokia yra mūsų valia. Mes savo valią suliejame su Trejybės valia, o Trejybės valia yra MEILĖ. Ir kiekvieno, atradusio Tėvą savo viduje, valia yra kurti gėrio ir meilės darbus drauge su Rojaus Tėvais kiekvienam ir visiems dėl visų gerovės.
Rojaus Trejybės išmintis yra mūsų išmintis, ir tiktai Jos išmintimi mes vadovaujamės. Niekieno kito, tiktai Rojaus Trejybės! Tokia yra mūsų, atsivėrusiųjų, valia.
Atsiverkit ir jūs, ir tuomet net nepastebėsite, kad neliko noro nei pašiepti, nei kritikuoti, nei priekaištauti niekada ir nei vienam, kad kiti elgiasi ne pagal jūsų sampratą; kad giesmių negieda, arba ne tas gieda, kad neieško kas sukurtų giesmių giesmę, kad rašiniai netrykšta vien tiktai džiaugsmo fontanais, kad lūpos kad garbina ne taip, ir dar daugybė kad.
Jeigu mes taip dažnai kalbame apie Rojaus Trejybę, kuri yra pats patikimiausias pagrindas, dvasinis pagrindas, visoms asmenybėms, tai nereiškia, kad mes esame atitrūkę nuo materialaus gyvenimo ir, kad savo svajomis esame Rojuje. Taip Rojus yra mums siekimybė kaip ir kievieno laiko ir erdvės visų septynių supervisatų sferų gyvulinės kilmės kylančiojo mirtingojo siekis patekti į Užbaigtųjų Mirtingųjų Likimo Korpusą ištobulinta dvasia. Bet mes gyvename Urantijoje ir gyvename kol kas mirtingojo gyvenimą, bet, su atrastu Tėvu savo viduje, kiekvieno atsivėrusiojo materialus gyvenimas skiriasi nuo to ankstesnio gyvenimo savo kokybe. O kokybė yra Tėvo-Rojaus Trejybės meilė, kuri pripildo kiekvieną, dvasiškai pabudusį, iš vidaus. Nors, kai garbiname Trejybę, mes jau esame Tėvo, Amžinojo Sūnaus, ir Begalinės Dvasios akivaizdoje, bet realiai mus skiria milijardų metų atstumas. Bet mes jau pasirinkome savo lemtį, atsiliepdami į Rojaus Trejybės raginimą: “Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, kokie tobuli esame Mes.” Tokia mūsų valia.
Rašai - “Negali vienas kalbėti ir garbinti už visus už visą susirinkimą, reikia įtraukti aktyviai visus dalyvius šiame procese.” Ką reiškia įtraukti aktyviai? Aktyviai trūktelti už liežuvio, kad pradėtų kalbėti šlovinimo, garbinimo žodžius? O kaip su laisva valia? Na, kai garbinimo grupė susideda iš kelių žmonių, tai kiekvienas, kuris tik nori, gali vienas paskui kitą išsakyti garbinimo – meilės žodžius, skirtus Trejybei, ir žinau, kad taip garbina Klaipėdos grupė, taip garbina Šakių grupelė, garbino ir jūsų, Panevėžio, grupė kol neiširo. Bet, kai į Vilniaus Rojaus Trejybės šventovę susirenka trisdešimt žmonių, tai jūs galit įsivaizduoti kiek laiko užtruks garbinimo komunija, jeigu visi trisdešimt tars garbinimo maldas. O jeigu keli šimtai? O jeigu keli tūkstančiai? O jeigu ... Todėl mes kolektyvinėje garbinimo maldoje esame aktyvūs savo sielų atsivėrimu, o ne tariamais žodžiais. Nebegiedame ir giesmių, nors anksčiau giedojome, bet aišku ne bažnytines giesmes. Mums jų nebereikia, nors anksčiau jos buvo reikalingos kaip sielos atsivėrimo įvadas. Dabar mūsų sielos atsiveria be jokio paskatinimo, nes mes, aišku, kad nevisi, jau turime kelerių metų atsivėrimo patyrimą. Tiesą saknt, nežinau kaip yra naujokams, bet, jeigu jie kiekvieną šeštadienį ateina į šventovę, tai tas vedimas yra iš vidaus. Gal kam ir norėtųsi vieną kitą dainą padainuoti, bet ir nerauda, ir neverkšlena dėl to kad nėra, nes kol kas dar nėra sukurtų tokių giesmių, kurios savo aukšto dažnio virpesiais atitiktų tuos virpesius, kuriuos mes patiriame garbinimo metu per viršsąmonę. Tikinčių yra labai daug, bet įtikėjusių dvasiniu lygiu yra labai mažai. Religinių giesmių kūrėjų yra, bet ar jie yra įtikėję ar ne, yra pajuntama virpesiais, kai klausaisi jų sukurtus kūrinius, tuo labiau, kad tie, kurie Tėvo-Rojaus Trejybės meilės virpesius atpažįsta savo asmeniniu patyrimu, tai gali tuos to kūrinio sužadintus virpesius sulyginti su Trejybės aukšto dažnio virpesiais.
Paklausiau ir aš religinių dainų kūrėjo ir atlikėjo Michael W. Smith kelias dainas, ir net tos pačios dainos Agnus Dei kelių dainininkų atlikimą, ir prisiminiau, kad prieš kokius šešerius metus su, gatvėje gautu, pakvietimu ėjau pasiklausyti paskaitos, bet pasirodo patekau į vienos krikščioniškos sektos, kurios vardo neprisimenu, susirinkimą. Pakvietimų dalintoja apie tai net neužsiminė. Sakė, kad pastorius iš Afrikos papaskos apie savo ganytojišką darbą.
Atsisėdau antroje eilėje per vidurį, dėl ko vėliau labai gailėjausi, nes negalėjau išeiti bet kada. Susirinkimas prasidėjo giesme. Muzika skambėjo garsiai, dainininkės balsas per mikrofoną skambėjo garsiai. Galų gale baigėsi savo trukme gan ilga giesmė, net lengviau pasidarė, bet prasidėjo kita ne ką trumpesnė, ir taip dvi valandas su didele nuostaba laukiau pabaigos. Per tas dvi valandas nuolatiniai tos sektos nariai sėkmingai pasiekė transo būseną - akys užmerktos, rankos delnais į viršų iškeltos, ir vienas po kito sekantys šūksniai: “Aleliuja!” Tiktai naujokai buvo santūrūs ir aš, nes niekaip negalėjau išeiti iš nustebimo būsenos. Tuomet pasirodė pastorius, ir psichinė ataka tęsėsi jau pamokslo forma. Pamokslo tema – kryžius, Jėzus, kraujas, nuodėmių atpirkimas. O mano nustebimas tęsėsi, nes niekaip nesugebėjau suvokti kodėl pastorius pradėjęs pamokslą po kažkiek laiko pradėjo rėkti net dvilinkai susirietęs, o po to ir vėl tas pasikartojo ir ne vieną kartą. Giliausiai atmintin įsirėžė būtent tas taip dažnai rėkiančiai tartas žodis: “Blood! Blood!” Taip sakant, kraujo buvo tiek daug, kad dar keli lašeliai ir jau viskas, esi nuskendęs. Du tūkstančiai metų, o kraujas, Jėzaus kraujas, iki šiol vis liejamas ir liejamas be jokio gailesčio nei kitiems, nei sau. Kokiu tikslu naudojamas toks metodas, psichinės atakos metodas? Kad suvaržyti laisvą valią? Kad galėtų lengvai manipuliuoti tokiu žmogumi ir jo materialiais turtais? O, juk, tokia minia transo būsenoje yra lengvai valdoma, ir prie tokio valdymo prisideda ir giesmės, šlovinančios Jėzų, kurias kuria ir neatsivėrę mūsų sielos broliai ir sesės.
Giesmių giedojimas tai nėra įtikėjimas. Įtikėjimas prasideda tuomet, kai žmogus atranda Tėvą ir atveria savo vidų gyviems meilės virpesiams, kad gyventų meilėje su meile savo viduje ir džiaugtųsi savo laisva valia, kurią, kaip dovaną, turi iš Tėvo-Rojaus Trejybės. Tiktai tuomet bus sukurtos naujos giesmės, atitinkančios atsivėrusiųjų sąmonės lygį.
Rojaus Trejybė per savo atsivėrusius sūnus ir dukras pasireiškia įvairiausiais darbais įvairiausiose srityse. Nejaugi jums taip sunku suvokti, kad Rojaus Trejybė pasireiškia per mūsų sielos brolį Algimantą ruošdama būsimus dvasinius mokytojus, kurie remtųsi vien tiktai į Rojaus Trejybės dvasinį pagrindą. Jo misija yra tokia. Ir nejaugi jums yra taip sunku suprasti, kad šis forumas yra skirtas tiktai tiems, kurie nori mokytis, kurie nori būti dvasiniais mokytojais, kurie nori studijuoti Urantijos Knygą, Rojaus Asmenų mokymus, Kalbu Jums Vėl tam, kad praplėstų savo siaurą matymą ir savo siaurą mąstymą visos kūrinijos pažinimu, pradedant pažinimą nuo Pirmo Šaltinio ir Centro, Antro Šaltinio ir Centro, Trečio Šaltinio ir Centro. Nejaugi jums taip sunku suprasti, kad nė vienam iš jūsų nepavyks išvesti mūsų iš pasirinkto Rojaus Trejybės meilės šviesos kelio, kiek jūs besišaipytumėte.


Violeta(Vilnius)
2010-04-15 17:52:27




Vidai ( VDS ) tikrai , labai gerai pastebėjai ir parašei : ,,Krikščionybė Jėzaus mokymų turi pakankamai , kad taptų nemirtinga ."
Tačiau sukūręs šią temą , aš visai nesiūlau urantinių tiesų iškeisti į krikščioniškas tiesas , aš tik noriu visiems priminti , kad šios Tiesos yra iš vieno ir to paties šaltinio iš Rojaus Dievo Tėvo . Dievo malone , Jo Dvasios fragmentu , esame visi vienodai apdovanoti , ir krikščionys ir nekrikščionys , todėl krikščioniško pasaulio dieviškas Tiesas aš priimu su meile vienodai , kaip ir Urantijos dieviškas Tiesas . Aš tikrai , Algimantai , nesiruošiu ignoruoti urantinių tiesų , tačiau krikščioniškame pasaulyje taip pat matau milijonus , šviesių , Dievą Tėvą mylinčių asmenybių , kurie Dievą Tėvą pažino ne šiandiena ir ne vakar , bet prieš daug šimtmečių . Dvasiniai mokymai Biblijoje arba taip vadinameme Šv. Rašte yra tabai gilios išminties . Ir čia rašantys , nuo savo minčių Derintojų ( tame tarpe ir aš ) , toli gražu nėra aukštesniame lygyje , už , nei kiek ne mažiau dvasingas ir teisingas biblijines tiesas . Tiesiog , brangieji urantai, jūs tų gražių žodžių nežinote , nes neskaitėte . Bet aš ir nesiūlau jums Bibliją skaityti , reikėjo tai žymiai seniau padaryti , tai ir šiandiena jūsų pasaulėžiūra būtų visai kita .

Krikščioniško pasaulio žmonija šiandiena , turi norą susivienyti ir gali sėkmingai šią potenciją vystyti link realaus susivienijimo . Ir šios , įvairiausiuose lygiuose keliamos mintys susivienyti , yra sveikintinas dalykas , kai skirtigos bažnyčios jau bando kelti tokius klausimus . Gal mums urantams , teks dvasinio vienijančio katalizatoriaus vaidmuo , krikščioniškų bažnyčių politiniame ir religiniame susivienijime . Reikėtu visiems labai gerai pamąstyti šiuo klausimu , nes tuo mes tik dar labiau išreikštume save , kaip intelektualus ir dvasingas , naujo pažangiausio dvasinio mąstymo branduolys .
Su meile visiems . Emilis - Petras

Petras
2010-03-10 18:12:39



Mielas Petrai, tavo šis komentaras yra ne kas kita, kaip mėginimas naują vyną pilti į senus vynmaišius, todėl jis suplėšys vynmaišius, ir tuo pačiu neteksi ir paties vyno.
Krikščionybės jau dabar nebėra, nes ji pavirto sektų sankaupa, kai viena sekta su kita ne tik nebendrauja, bet ir kariauja, kaip yra Belfaste, o tu siūlai ją dar net suartinti su ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ RELIGIJA, KURI APIMS VISAS DABARTINES URANTIJOS RELIGIJAS?
Ar tu suvoki KĄ TU DARAI?
Tai VAKAR dienos praeitis, nors ji ir arti, bet ji NEBEGRĮŽTAMA praeitis.
TU PASTUDIJUOK knygą KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOS, KURIĄ RAŠIAU NAUJOJO TESTAMENTO PAGRINDU, NE URANTIJOS KNYGOS, BET NAUJOJO TESTAMENTO, KURĮ PANIEKINO PATYS SUSISKALDĘ KRIKŠČIONYS, NES JO NUOSTATŲ JIE PATYS NESILAIKO.
Tai ką tu siūlai dabar mūsų Forume, kuris skirtas ne krikščionims VILIOTI, ką siūlai TU, bet URANTAMS TAPTI DVASINIAIS MOKYTOJAIS, mane veda prie minties, jog ir tu ne iki galo supranti, KAM SKIRTAS MŪSŲ FORUMAS. Tau rūpi KUO DAUGIAU sudominti žmonių, bet tau nesvarbu KAINA, kad tai, kuo tie žmonės susidomės, JAU NEBEBUS TIESA, KURIOS TROKŠTA IR JŲ ATSIVĖRUSIOS SIELOS, IR KURIOS NEGAUNA NIEKUR KITUR.
Tu net ir dabar siūlai GARBINTI VIETINĖS VISATOS KŪRĖJĄ, JĖZŲ KRISTŲ, kai tuo tarpu pats Jėzus Kristus GARBINA TIK ROJAUS TREJYBĘ - PIRMĄJĮ ŠALTINĮ IR CENTRĄ - TĖVĄ, ANTRĄJĮ ŠALTINĮ IR CENTRĄ - AMŽINĄJĮ SŪNŲ-KŪRINIJOS MOTINĄ-KŪRINIJOS-BROLĮ, IR TREČIĄJĮ ŠALTINĮ IR CENTRĄ - BEGALINĘ DVASIĄ-KŪRINIJOS MOTINĄ-KŪRINIJOS SESĘ, TIK JOKIU BŪDU NE SAVE. Jėzus yra mūsų vyresnysis brolis dvasioje ir tokia yra TIESA IR TIKROVĖ. Ir mums ji jau yra suprantama ir net jau patiriama per garbinimą.
Mane nustebino ir TAVO TOKS POŽIŪRIS, tarsi mes - urantai - ką nors smerkiame, kaip kas tiki? Parodyk nors vieną urantą, kuris pasmerkė savo komentaru kitų žmonių TIKĖJIMĄ? Mes nuolat sakome, kad TIKĖJIMAS TURI PERAUGTI Į GYVĄ ĮTIKĖJIMĄ, NES TIK ĮTIKĖJIMAS, O NE RITUALINIS TIKĖJIMAS, YRA RAKTAI Į PRISIKĖLIMĄ.
Tavo pastangos yra visiškai bergždžios iškreipti ne tik urantų šviesos ir meilės siekius mūsų Forume, bet dar ir jiems suteikti tavo menamas potekstes, kad mes sudarome priešišką sindromą prieš krikščionišką pasaulį ir jo religinį mąstymą. Matau, kad tu iš katalikiško mąstymo gniaužtų dar ne iki galo išsivadavai, nes pateikęs ką tik mano paminėtą tavo sampratą, nukreiptą į mus - urantus siekiančius tapti ryškiausios ir NEIŠKRAIPYTOS šviesos DVASINIAIS MOKYTOJAIS - tuoj pat mušiesi į krūtinę, kad esi KALTAS IR TU, ir APGAILESTAUJI NET DĖL SAVOJO MĄSTYMO.
Tau BAISU, KADA DAŽNAI KARTOJAMAS ROJAUS TREJYBĖS VARDAS. Tačiau jis yra dar per retai kartojamas. Jis dar dažniau skambės IŠ KIEKVIENO LŪPŲ, KADA SIELOS DAR LABIAU ATSIVERS. Būtent JOMS ir yra skirtas mūsų Forumas. Tokios nuoširdžios sielos ir trokšta gyvojo ir gryno Tėvo-Rojaus Trejybės vandens, kurį gėrė ir Jėzus Kristus, o tu nori kad mes gertume kažkokį mišinį, kai į jį PRIPILTUME KOMPROMISINIŲ, BET NETEISINGŲ TEIGINIŲ, KAD TIK DAUGIAU PRITRAUKTUME Į SAVO GRETAS ŽMONIŲ, NORS TOKIE TEIGINIAI SU TIESA PRASILENKIA. Jeigu mūsų Forumas siektų tokio tikslo, kad kuo daugiau gausinti urantų gretas, tai net ir tokiu atveju negalima šito siekti TOKIU būdu, kokį siūlai tu, pradėti garbinti Jėzų Kristų net ir taip, kaip dabar jau garbiname ne tik Tėvą, bet ir visus Rojaus Trejybės Asmenis, nes šitai ATEITIES KARTOMS UŽDĖTŲ NAUJUS PAVALKUS, KOKIUS SU SAVO KRIKŠČIONYBE APAŠTALAS PAULIUS PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ UŽDĖJO MUMS, kad net ir iki šiandien pats patiri kaip sunkiai ir tau sekasi išsivaduoti.
Ne, mielas Petrai, DVASINIAI MOKYMAI ŠITAME FORUME NEGALI BŪTI ŠITAIP PATAIKŪNIŠKAI IŠKRAIPOMI, KAD TIK KUO DAUGIAU MŪSŲ SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ PAPILDYTŲ URANTŲ GRETAS.
Šitas Forumas ne tam skirtas, kad darytume Pauliaus klaidą vėl, jau net ir turėdami tokius ryškius dvasinius šaltinius, kokius ir tu studijuoji, kad juos vėl lankstytume pagal kitų įgeidžius ir kaprizus.
Tu visiškai iš akiračio išleidi gyvojo Tėvo gyvos dvasios veikimą kiekvieno iš mūsų gyvoje sieloje.
Būtent Tėvo dvasia ir sužadina sielos troškimą IEŠKOTI TĖVO GYVOJO VANDENS, KAD PRADĖTŲ NORS KIEK NUMALŠINTI GYVĄ TROŠKULĮ. Ir tokią sielą Tėvas ir atves į MŪSŲ FORUMĄ, KAD JI SURASTŲ PAČIĄ RYŠKIAUSIĄ ŠVIESĄ IR SUŽINOTŲ KAIP JAI PAČIAI SAVO VIDUJE GERTI GYVĄJĮ VANDENĮ NUOLAT. IR NE IŠ KRISTAUS, BET BE JOKIO TARPININKO, TIESIAI IŠ ROJAUS TREJYBĖS, NES JI YRA VIDUJE BETARPIŠKAI, NES TĖVO DVASIA YRA VISĄ LAIKĄ KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ, O KRISTAUS TIESOS DVASIA BŪNA MŪSŲ VIDUJE TIK MUMS PAPRAŠIUS, KAD JIS ĮEITŲ, NES JIS BELDŽIA Į DURIS, KAD JAS ATIDARYTUME, TUO TARPU TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS BUVIMAS YRA VISADA, NET IR KAI KEIKIAME TĖVĄ, JIS VIS TIEK YRA MŪSŲ VIDUJE. Ne šitaip yra su Jėzumi Kristumi, jam būti mūsų viduje, per Tiesos Dvasios buvimą, būtinas mūsų prašymas.
Negali būti urantų ir krikščionių SUARTĖJIMO, nes vienas kelias yra GYVASIS, kitas yra NEGYVAS - ritualinis ir dogmatinis. Todėl bet koks žmogus, nesvarbu kokios yra dabartinės negyvos religijos išpažintojas, kada atvers savo sielą nuoširdžiai, tada savaime pajaus troškimą iš vidaus, pajaus gyvą vedimą iš vidaus, dėl to ir atves Tėvo dvasia pas mus ir į šį Forumą, ir į Rojaus Trejybės gyvąją šventovę. Ir kada tik jis vis giliau ir giliau patirs gyvą ryšį su Rojaus Trejybe, tada ritualinė ir negyva religija jo sielos daugiau nebevylios, nes joje siela negali gauti GYVOJO VANDENS, KUR YRA TIK IŠORINIAI RITUALAI IR NEGYVOS DOGMOS, O TOKIO NEGYVO RITUALO IR DOGMOS, TRUKDANČIOS GYVAI KOMUNIJAI SU TĖVU IR ROJAUS TREJYBE - GARBINIMUI IR MALDAI - KAIP TIK IŠ VISO NĖRA MŪSŲ GYVOJOJE ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJOJE. Būtent todėl siela ir patiria gyvojo vandens skonį, kada ji geria jį tiesiai iš Rojaus Trejybės. Aš ir tave kviečiu atvažiuok į mūsų gyvąsias pamaldas Vilniuje, kad pats patirtumei tai, ko tavo sielai taip dabar stinga, todėl ji ir bijo, nes negauna gyvojo vandens tiek, kiek gali gauti kolektyvinėje komunijoje. Pas mus atvažiuoja žmonės iš kitų miestų. Juos atveda Tėvas.
Tave jau gąsdina net ilgi monologai, nes tavo siela dar ne iki galo pajunta gyvos meilės virpesius tuose monologuose. Ji daugiau bijo negu jaučia meilę. Klausimas, ar tie monologai parašyti su meile ar be jos kyla tik nepakankamai atsivėrusiai sielai, kuri kaip tik dar bijo, ir labai daug ko dar bijo. Tuo tarpu visa savo gelme atsivėrusi siela jaučia tuose monologuose gyvų meilės virpesių tekėjimą, ir jie nėra ilgi iš viso.
Šitame Forume tikrai tavo teiginiai yra negyvi ir primena siekimą reanimuoti visiškai sudužusią krikščionybę. Nejaugi tu tiek laiko save spaudei ir vargai su didesne URANTŲ šviesa, kad dabar tau prasiveržė tokie pamąstymai, kurie mūsų Forume jau nebeaktualūs; nejaugi nepastebi, kad mūsų diskusijos jau nebeaptarinėja krikščionybės, nes jos jau kyla, nors ir sunkai, bet vis tik KYLA, į aukštesnių šaltinių aptarimą - Urantijos Dokumentų, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, ir Rojaus Trejybės mokymų nagrinėjimą, o tu savo šituo pamąstymu tarsi vėl nori mesti akmenį į vakar dienos realijas, kad jos išjudintų širšių lizdą, kad mes ne savo sielos šviesą ir tiesą stiprintume, bet sugrįžtume prie blausios žibalinės lempos ar net degančios balanos šviesos, kuri mažai kuo skiriasi ir nuo negyvos tamsos.
Mielas Petrai, kas gi iš urantų sako, kad tie žmonės, kurie lanko bažnyčią NELANKYTŲ? NIEKAS. Tačiau mes sakome, kad bažnyčios yra NEGYVOS, todėl sielos išeina nepagirdytos gyvuoju vandeniu.
Mielas Petrai, maldoje atsiveria ne protas, bet VIRŠSĄMONĖ, O TAI JAU SIELOS KOMUNIJA SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE, IR ČIA JOKIAM RITUALUI VIETOS NEBĖRA, todėl tu klysti sakydamas, kad siela gauna dvasingumą, kada visose maldose ir religiniuose ritualuose atveriamas protas.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2010-03-09 01:41:53



Mielas Petrai,gal ir nesu šiame forume labai išmintingas dalyvis bet patikėk,susilaikyti neįsikišusi į tavo ir Algimanto dialogą negalėjau.Tu iš mano pasisakymų jau žinai,kad aš esu buvusi arši,net,katalikė.Buvusios Bažnytėlės patyriau ir jos glamones ir kumščius-tiesiogine prasme.Viskas buvo gerai,kai aš,kaip ir kiekvienas katalikas per eilinių dienų mišias ir per Velykas,Kalėdas,per atlaidus, dalyvavau pamaldžiai nutaisiusi veidą ir galvodama,ar šventinis kugelis krosnyje šiais metais bus nusisekęs ir kiek svečių ateis ant to kugelio,tuomet dvasiškiai buvo rąmūs,bet kai aš pradėjau giliau mąstyti apie visą tų mišių prasmę,kaip pradėjau savo ieškojimus po "šventas vietas" ir visiems uolėms katalikams pasakoti apie savo naujus,dar iki šiol nepažintus dvasinius patyrimus,mieloji dvasinkija labai susirūpino.Pradėjo per pamokslus garsiai kalbėti apie atsirandančias sektas,po to pradėjo klykti kartu su savo avelėmis,o kai ir tas nepadėjo,paskatino aveles savo apie tokius kaip aš saugumui pranešti.Jurbarko saugumo viršininkas mano broliui parodė nemažą pluoštą,jiems prirašytų pareiškimų.Dar kartą apie tai rašau nedemonstruodama savo kankinės aureolės,ar savo žemojo EGO iškėlimo,bet kad tu brolį,turėdamas tokį gilu analitinį protą pagalvotum dar giliau,ar tikrai teisingai elgiasi tradicinė krikščioniška bažnyčia įsprausdama savo "ganomąsias aveles" į RĖMUS,ir laikydama žmonių sielas įkalintas jau du tūkstančius metų.Ir mano galva-viskas vyksta naturaliai.TĖVAI-KŪRĖJAI kiekvienam savo vaikui padovanojo asmenybę,todel mes ir jaučiamės orus,nepaprasti,net "BOMŽA" kuisdamasis šiukšlių konteinerį jaučiasi,kaip karalius,nes intujityviai žino,kad jo kilmė karališka/dvasine prasme/,nes jis yra VALDOVŲ VALDOVO SŪNUS ar DŪKRA /dėkojo Laimai iš Klaipėdos už šitą suvokimą,nenoriu pasisąvinti kitų minčių ir pateikti jas kaip savas/.Bet svarbiausia yra tai,kad mūsų tikrieji TĖVAI padovanojo kiekvienam savo vaikui laisvą valią.Ką tai reiškia,tu gerai žinai,ir apie tai pasakyti galėtum geriau už manę.Jaustis laisvam yra pats nuostabiausias jausmas.Net materialioje tikrovėje laisvė suteikia sparnus, leidžia kvėpuoti pilna krūtine individui tautai ,valstybei.Mielas Petrai,vynmaišiai jau seni,prakiure,ir tas pats vyno skonis žmonijai pabodo,norisi jauno vyno,patirti naują skonį,siela trokšta naujų nuotykių,naujų pažinimų,darbšti siela trokšta naujos kūrybos,šį kartą SU GYVUOJU TĖVU-KŪRĖJU.Jis nemažiau už mus trošta BENDRADARBIAVIMO SU SAVO VAIKAIS.Mes,JO vaikai esam JO didžiulių turtų,tiek materialių tiek dvasinių,paveldėtojai.Jis kaip išmintingas TĖVAS moko mus,kaip disponuoti tais turtais,protingai jais naudotis;mūsų Mokytojais jis pasinaudoja AUKŠTO IR ŽEMESNIO RANGO DVASINĖMIS BŪTYBĖMIS,pasinaudoja parengtais MOKYTOJAIS net ir iš mūsų pačių tarpo,kad jie kartais ir nepateisina mūsų lūkesčius,tai tik mūsų nesubrendimo bėdos:ką tam TĖVUI daryti reikia?iš kur jam gauti "šventų" mokytojų mūsų tarpe,mes galime suprasti tik tokio mokytojo kalbą,kuris kalba mums suprantama žemiška kalba,kuris yra labiau už mus atvėręs savo širdį TĖVUI,didesniu laipsniu suvokia TĖVO kalbą;tokie Mokytojai yra tiek geranoriški ir įkvepti TĖVO dvasios,kad su meile dalinasi tomis žiniomis su savo sielos broliais ir sesėmis.Šitokios dovanos neaplenkė nė vieno kunigo,imamo,mulos it .t.Tegul visas krikščoniškas ir ne krikščioniškas pasaulis,su savo ganytojais ir avelėmis, ateina prie GYVOJO DIEVO STALO,su atverta širdimi kupina meilės;visi bus pasotinti,pavalgydyti ir pagirdyti.Tegul visi ligoniai,savo dvasia ir kūnu ateina prie tų TRIJŲ ŠALTINIŲ IR CENTRŲ-bus pagydyti visi;tuo labiau,kad ir eiti toli nereikės,tik kiekvienam reikės pasukti link savo širdies.Ir jeigu šitos širdys susivienys ir susilies į vieną galingą upę,tai jau bus jėga,pati galingiausia šviesa,savo spindėjimu nušviečianti tamsiausius gimtos planetos kampelius,net visos KŪRINIJOS tolimiausias
kerteles.
Šiame forume yra pasisąkančių,kad Algimantas naudoja kažkokį tai spaudimo metodą.
Aš galvoju šitaip; jisai yra savo namuose,šioje svetainėje,savo įkurtoje ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE /ir aš savo namuose jaučiuosi šeimininkė ir į mano namus atėje
svečiai elgiasi pagarbiai/,padengė stalą,tą stalą nukrovė vaišėmis,priedo,tas stalas yra "švediškas",vaišėms maistas parinktas pats SVEIKIAUSIAS,MANA IŠ PATIES DANGAUS NUKRITO /UK/; svečiai gali laisvai pasirinkti,valgyti ar ne,ar sugrįžti prie įprasto maisto.Tikrai prievartos nėra.Mandagūs,savę gerbiantys svečiai,kuriems maistas nepatiko, įšeidami "neprispiaudo į šnicelį".
Petrai,mano galva,Dvasinės Būtybės,kelis šimtmečius ruošusios dokumentus UK knygai,tikrai nėra tokios neįžvalgios,ir šitai šviesai užgesti tikrai neleis.
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile,

IRENA
2010-03-09 10:47:38




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal