Forumas: temos peržiūra
Kas yra bendro tarp ŠV. RAŠTO , URANTIJOS ir KALBU JUMS VĖL mokymų
Kas yra bendro tarp ŠV. RAŠTO , URANTIJOS ir KALBU JUMS VĖL mokymų
Mes gyvename krikščioniškame demokratiniame pasaulyje ir ačiū Dievui , kad tokiame pasaulyje gyvename , kuriame ir Urantijos knyga gimė ir paplito . Aš tikrai labai esu laimingas , kad lemtis mane suvedė su šia knyga , o vėliau ir su knyga KALBU JUMS VĖL . Aš tikrai žaviuosiu urantinėmis Tiesomis ir Algimanto mokymais , tačiau tuo pačiu ir manau , kad žvelgdami į pasaulį per Urantijos mokymus , per tavo Algimantai mokymus - turėtume evoliucionuoti savo religinėmis pažiūromis kitu kampu . Manau , kad dabartinį forumą su radikaliu urantinių Tiesų mokymu , galėtume artinti labiau prie demokratinio patariamąjo , aiškinamojo forumo , kai ateinantys čia pasižvalgyti žmonės rastų , savo krikščioniškam pasauliui ir krikščioniškam tikėjimui , naudingų dvasinių patarimų , o ne teisuoliškų deklaracijų , kurios kitaip mąstančius ir tikinčius nuteikia priešiškai , nors ši teisuoliška tiesa ir dvasia yra kilusi iš Meilės Šaltinio . Kodėl tada , kai kurie , mūsų sielos broliai , išliedami ilgiausius dvasinės meilės monologus iššaukia priešiškumą ? Ar tai tas Meilės galių pasidalijimas ir propogavimas , kai skaitantys šiuos monologus nejaučia tikro dvasinio meilės galių pritekėjimo . Anksčiau ir aš maniau ir net aiškinau , kad visa problema besiklausančio ar beskaitančio dvasinius mokymus , tai tik to asmens proto galių stoka , jeigu negali priimti nebudingo ir negirdėto mokymo . Tačiau išsamiau pažvelgus į šį reiškinį , darau išvadą , kad ne paskutinę vietą , dvasinio mokymo supratimui , užima ir autorius ar lektorius , nutiesiantys nematomus , bet labai paprastus , dvasinius , draugiškus ryšius tarp savęs ir beskaitančio jo mintis . Todėl ir čia forume , geriausią rezultatą gausime , kai savo mintį nuleisime iki klausytojo ar skaitytojo minčių priėmimo lygio . Visais kitais atvejais , aš arba kitas bus nesuprastas , kai jis savo , tikrai didelį , žinių bagažą nesugebėjo priartinti taip , kad besiklausantis neįžvelgtų ir nesuprastų šio kalbėtojo ar rašytojo aukštesnės dvasinės padėties jo besiklausančio atžvilgiu .
Iš tiesų galių konstantuoti ir tikiu , kad urantiečiai , iš tiesų , labai toli mato savo dvasinėmis akimis , tai tikrai yra neginčytina tiesa , bent jau mums urantiečiams , bet ar gali pasaulis taip jau draugiškai suprasti ir priimti mūsų žinojimą , tuo labiau nebudingą garbinimo ritualą ? Ar gali krikščioniško mąstymo ir tikėjimo žmonės , noriai ir žingeidžiai priimti užaukštintą mokymą ? Ir iš viso , ar jau krikščioniškame pasaulyje dvasinė krizė ? Aš bent , tikrai taip nemanau . Tikrai nemanau ir tuo , kad visas krikščioniškas pasaulis liks už Kūrinijos borto , kaip nepasisekęs ir neišsivystęs savo evoliucijoje , dvasinės žmonijos pasaulis . Tikrai nemanau , kad žmonės , įtikėję į Jėzaus Kristaus gelbėjimo ir atpirkimo iš nuodėmių misiją , bus mažiau vertinami Dievo Tėvo už tuos , kurie garbina Rojaus Trejybę .
Didžiąsias dvasines vertybes ir dvasines paslaptis , kurias mes realiai žinome ir suprantame , reikėtų labiau jas vertinti ir diskutuoti jomis tik uždaresniame urantų rate . Daugelio , labai turtingų , dvasinių tiesų iškėlimas prilygsta brangenybių išmėtymui . Apie tai sakė ir Viešpats Jėzus Krisus : ,, Nemėtykite perlų kiaulėms . “ Aš nenoriu , jokiu būdu , įžeisti kitaip mąstančių , tačiau kai akivaizdžiai yra priešiškas nusistatymas urantinio modelio Kūrinijai , nereikėtų šių žmonių nei įtikinėti , nei jų smerkti . Kiekvienam reiškiniui savas laikas , tuo labiau dvasiniams vaisiams subręsti , dar kitoks laikas . Todėl nemirtingų dvasinių tiesų mėtymas visiems , yra kaip perlų išbarstymas ir nemokėjimas jų dovanoti tik tikriesiams Tiesos išpažintojams , kurie savo noru ir laisva valia prašys šių brangenybių .
Remdamiesi , kad jau ir labai sena išmintimi , tačiau amžių patvirtinta išmintimi , mes turėtume keisti savo radikalų dvasinį mokymą , ne tik kaip neracionalų dvasinių turtų dalijimą , bet ir kaip priešiško sindromo sudarymą prieš krikščionišką pasaulį ir jo religinį mąstymą . Labai dažnai yra kritikuojama religinė dogma ir ritualas ( apgailestauju , kad ir aš taip mąstau ) , tačiau pažiūrėkime geriau į save. Ar jūs nepastebite , kad per dažnai , yra žongliruojama dvasiniais žodžiais ir jų junginiais , kaip Tėvas - Trejybė ; Rojaus Trejybė ; Dvasia – Motina - Sesė ir pan . ir pan. Ar jūs manote gerbiamieji , kad tuo mes sudominsime krikščionišką labai dogminį pasaulį . Juk šis religinis pasaulis turi išvystęs labai kompaktišką ir supaprastintą tikėjimo modelį. Ar mes norime ir laukiame naujų urantijos gretų pasipildymo ? Jeigu taip , tai vargų ar prikviesime vis daugiau ir daugiau susidomėjusių urantinėmis Tiesomis , kai mes iš savo kosminio religinio žvilgsnio išleidžiame , kaip negarbinamą ir nešlovinamą Dievybę , mūsų Vietinės Visatos tikrą Dievą Kūrėją , Jėzų Kristų . Šis krikščioniškos religinės , centrinės ašies išbraukimas , didina ir platina ir taip jau plačią , dvasinių įžvalgų takoskirą , tarp urantines tiesas išpažinėjų ir krikščioniško pasaulio religijų .
Todėl aš manau , kad tie išplėstiniai dvasiniai meilės monologai , kuriuos taip mėgsta aprašyti kai kurie mūsų mieli sielos broliai , turėtų vesti tik į vis geresnį ir geresnį krikščioniško pasaulio ir urantinio mąstymo pasaulių suartėjimą . Tačiau šiandieną mes dar nemokame tais meilės žodžiais suvilioti kitaip mąstančių ir kitaip tikinčių . Todėl kyla naturalus klausimas . Ar tie žodžiai tikrai yra pasakyti ar parašyti su meilės užtaisu ?
Tai ir diskutuodami , ar norėdami pamokyti kitaip tikinčius , siūlykime jiems ne savo nemirtingas dvasines paslaptis , kurių jie tikrai nesupras , bet siūlykime bendrumą , ką mes turime ir matome bendro ,tarp urantijos mokymų ir krikščioniškų religinių dogmų . Siūlykime ką mes turime bendro garbinime Rojaus Trejybės ir krikščioniškos dievybių trejybės . Ar mes negalime matyti šiuose garbinimuose panašaus ir vertingo dvasinio bendrumo .
Tačiau , tuo savo radikaliu urantiniu mąstymu , kai kurie mūsų sielų broliai , norėtų kaip ir nurašyti krikščionišką pasaulį , kaip esantį jau gilioje krizinėje būklėje ir einantį visai ne tuo sielos tobulėjimo keliu . Tačiau ar iš tiesų krikščioniškas pasaulis yra pražuvęs pasaulis ? Ar jau tikrai reikia jam statyti gelbėjimo tiltus , ar paduoti kopėčias ? Tikrai ne . Šis krikščioniškas pasaulis tikrai turi savo dvasinės raidos potencialą tobulėti . Tačiau į bendrą dvasinį sambūvį , šiame planetiniame gyvenime , tieskime tik meilės tiltus , bendrus meilės ir grožio tiltus tarp kitaip mąstančių ir kitaip tikinčių . Siūlykime ne skirtumą , bet bendrumą .
Tegu žmonės lanko savo bažnyčias , tegu tiki savo dievais . Pritarkime tokiems jų žingsniams ir būkime labai tolerantiški savo mokymais ir patarimais . Tik patarkime , kad geriausią dvasingumą žmogaus siela gauna , kai visose maldose ir religiniuose ritualuose atveriamas protas , atveriama sąmonė , geriausiam dieviškumui reikštis žmoguje , ar tai maldoje , ar tai giesmėje . Nežinau ar kas pritars tokiam mano požiūriui , bet manau , kad reikia keisti dvasinių tiesų skleidimo metodiką .
Tai mano asmeniška nuomonė apie tai , kaip galėtų atsirasti ir vystytis bendrumai tarp Šv. Rašto ir Urantijos . Daug ko neparašiau , palieku tai skaitytojų nuomonei ir diskusijai . ( ateitiespetras @ gmail. com )
Petras
2010-03-08 22:55:21
Komentarai
Pritariu, Petrai, tavo požiūriui, kuris yra teigiamas. Ir tai yra svarbiausia.Jėzus Kristus mokė:
"Parodykite išmintį ir pademonstruokite įžvalgumą bendraudami su netikinčiais pilietiniais valdovais. Protingumu pasirodykite, jog esate sumanūs tam, kad nereikšmingus nesutarimus pašalintumėte ir neesminius nesusipratimus suderintumėte. Visais įmanomais būdais – visose srityse, nesusijusiose su jūsų dvasine ištikimybe visatos valdovams – stenkitės gyventi taikiai su visais žmonėmis. Visada būkite išmintingi kaip gyvatės, bet taikūs kaip balandžiai." UK 1930 p.
"Jūs turite visada įtemptai dirbti, kad žmonių protą įtikintumėte, bet niekada nedrįskite šito daryti prievarta. Jūs turite neužmiršti žmogiškojo teisingumo didžiojo įstatymo, kurio aš jus mokiau teigiama forma: Visada su žmonėmis elkitės taip, kaip jūs norėtumėte, kad jie elgtųsi su jumis." UK 1931 p.
Rimantas V
2010-03-09 08:58:04
Jokiai būdais negalima paniekinamai atmesti per amžius sukauptų gerų darbų krikščionybėje,bet taip pat negalima pateisinti krikščionybės dėl labai smarkių nuklydimų, nuo tikrų Jėzaus mokymų.UK-> Jėzus vadinamosios krikščioniškos religijos neįkųrė,bet visais įmanomais būdais,atitinkančiais savo prigimtį,skatino ją kaip geriausią egzistuojantį jo gyvenimo darbo žemėje aiškintoja.Jeigu tiktai krikščioniškoji bažnyčia tikrai išdrįstų palaikyti Mokytojo programą,tuomet tūkstančiai akivaizdžiai abejingų jaunuolių lėktų pirmyn dalyvauti tokioje dvasinėje užduotyje...Krikščionybei rimtai gresia tokia lemtis,kurią įkūnija vienas iš jos pačios šūkių :"Tarpusavyje susiskaldžiusi šeima išsilaikyti negali".Nekrikščioniškas pasaulis vargu kapituliuos pieš į sektas susiskaldžiusią krikščionybę.->Gyvasis Jėzus yra vienintelė viltis įmanomam krikščionybės susivienijimui. Tikroji bažnyčia-Jėzaus brolystė-yra nematoma,dvasinė,ir ją apibūdina vienybė,nebūtinai vienodumas.Vienodumas yra mechaninės prigimties fizinio pasaulio skiriamoji žymė. Dvasinė vienybė yra įtikėjimo sąjungos su gyvuoju Jėzumi vaisius.Matoma bažnyčia turėtų nustoti trukdyti Dievo karalystės nematomos ir dvasinės brolijos žengimu į priekį. ->Bet net ir dvidešimto amžiaus krikščionybės nereikia niekinti<-.-> Ji yra daugelio rasių Dievą-pažįstančių žmonių bendro moralinio didžiulio talento produktas per daugelį amžių,ir iš tikrųjų gėriui ji buvo viena iš didžiausių jėgų žemėje,ir dėl to nė vienas žmogus neturėtų į ją žiūrėti nerimtai, nežiūrint jos įgimtų ir įgytų trūkumų.Bet nėra jokio pateisinimo tam,kad bažnyčia įsitraukia į komerciją ir politiką;tokios nešventos sąjungos yra siaubingas Mokytojo išdavimas.Ir tikrieji jos mylėtojai negreit užmirš tai,jog šita galinga suinstitutinta bažnyčia dažnai išdrįsdavo smaugti ką tik gimusi tikėjimą ir persekioti tiesos skleidėjus,kuriems tekdavo pasirodyti netradiciniais apdarais.->Bet šitoje Jėzaus brolystėje nėra vietos sektantiškam varžymuisi,priešiškumui tarp grupių,taip pat ir tvirtinimams apie moralinį pranašumą ir dvasinį neklystamumą.Šitos įvairios krikščionių grupuotės gali pasitarnauti tam,kad suderintų didžiulį skaičių skirtingų būsimųjų tikinčiųjų tipų,kurie yra Vakarų civilizacijos įvairiose tautose,bet toks krikščionybės susiskaldymas yra rimta silpnoji vieta,kada Jėzaus evangeliją ji mėgina nešti Rytų tautoms.->Šitos rasės dar nesupranta,kad Jėzaus religija yra atskira nuo,ir kažkuria prasme greta,krikščionybės,kuri vis labiau ir labiau tampa religija apie JĖZŲ. Krikščionybė yra improvizuota religija,ir dėl to ji v e i k i a mažu greičiu.Tam,kad dvasiniai procesai vyktų didžiuliu greičiu,reikia laukti n a u j o apreiškimo ir kad tik Jėzaus religija būtų priimta didesniu mastu. Krikščionybė kenčia dėl didžiulio kliuvinio, nes ji viso pasaulio mintyse yra sutapatinama su Vakarų civilizacijos visuomeninės sistemos,industrinio gyvenimo,ir moralinių normų dalimi;ir šitokiu būdu iš tiesų atrodė,jog krikščionybė nesąmoningai remia tokią visuomenę,kurį svirduliuoja nuo tos kaltės,kad toleruoja mokslą be idealizmo,politika be principų,turtą be darbo,malonumus be suvaržymų,žinias be ugdymo,->valdžia be sąžinės,ir gamyba be moralės.Šiuolaikinės krikščionybės viltis yra ta,kad jai reikėtų nustoti remti Vakarų civilizacijos visuomeninės sistemas ir gamybinę politiką,tuo pačiu nuolankiai nusilenkti prieš tą kryžių, kurį ji taip drąsiai liaupsina,kad iš naujo sužinotų iš Nazareto Jėzaus tas didingiausias tiesas,kurias mirtingasis žmogus kada nors gali išgirsti-gyvąją evangeliją apie Dievo tėvystę ir žmogaus brolystę.( Tiesa apreikšta iš aukštybių yra daug kartų objektyvesnė negu žmonių gyvenančiu ant žemės,todėl pripažindami savo ribotumą neiškelkime savo išmastymų aukščiau už Melkizedekų pateiktų mokymų,bet stenkimės jų mokymų šviesoje statyti taikos ir draugystės tiltus tarp įvairių tikėjimo konfesijų,suprantant jog visų mūsų yra galutinis tikslas yra Jėzaus apreikštas Rojaus Trejybės Tėvas.
Fredas
2010-03-10 14:47:17
Bet nėra jokio pateisinimo tam, kad bažnyčia įsitraukia į komerciją ir politiką; tokios nešventos sąjungos yra siaubingas Mokytojo išdavimas. Ir tikrieji tiesos mylėtojai negreit užmirš tai, jog šita galinga suinstitutinta bažnyčia dažnai išdrįsdavo smaugti ką tik gimusį naują tikėjimą ir persekioti tiesos skleidėjus, kuriems tekdavo pasirodyti netradiciniais apdarais. 2085-06
Urantijos didžioji viltis yra toji galimybė, kad vėl iš naujo būtų apreikštas Jėzus ir išplėstai pateikta jo gelbstinti žinia, kuri šiandieninių prisiekusių jo pasekėjų didžiules šeimas dvasiškai suvienytų kupinoje meilės tarnystėje. 2086-02
Jeigu tiktai krikščionybė suvoktų didesnę dalį Jėzaus mokymų, tai ji galėtų padaryti nepalyginamai daugiau padėdama šiuolaikiniam žmogui spręsti savo naujas ir vis sudėtingesnes problemas. 2086-05
Krikščionybė kenčia dėl didžiulio kliuvinio, nes ji viso pasaulio mintyse yra sutapatinama su Vakarų civilizacijos visuomeninės sistemos, industrinio gyvenimo, ir moralinių normų dalimi; ir šitokiu būdu iš tiesų atrodė, jog krikščionybė nesąmoningai remia tokią visuomenę, kuri svirduliuoja nuo tos kaltės, kad toleruoja mokslą be idealizmo, politiką be principų, turtą be darbo, malonumus be suvaržymų, žinias be ugdymo, valdžią be sąžinės, ir gamybą be moralės. 2086-06
Šiuolaikinės krikščionybės viltis yra ta, kad jai reikėtų nustoti remti Vakarų civilizacijos visuomenines sistemas ir gamybinę politiką, tuo pačiu nuolankiai nusilenkti prieš tą kryžių, kurį ji taip drąsiai liaupsina, kad iš naujo sužinotų iš Nazareto Jėzaus tas didingiausias tiesas, kurias mirtingasis žmogus kada nors gali išgirsti – gyvąją evangeliją apie Dievo tėvystę ir žmogaus brolystę. 2086-07
Violeta(Vilnius)
2010-03-10 13:59:20
Bet net ir dvidešimtojo amžiaus krikščionybės nereikia niekinti. Ji yra daugelio rasių Dievą-pažįstančių žmonių bendro moralinio didžiulio talento produktas per daugelį amžių, ir iš tikrųjų gėriui ji buvo viena iš didžiausių jėgų žemėje, ir dėl to nė vienas žmogus neturėtų į ją žiūrėti nerimtai, nežiūrint jos įgimtų ir įgytų trūkumų. Krikščionybė vis dar sugeba sujaudinti mąstančių žmonių protą stipriomis moralinėmis emocijomis. 2085-04
-
Seseriškai siūlau visiems „nuleisti garą“ :))
Pagarbiai
Laima (Vilnius)
2010-03-10 13:40:27
Mielas sielos broli, Petrai, ar tapai laimingesnis, kad ryžaisi ryškiau pasireikšti tariamu "taikos balandžiu", kad iš nuolatos pastebimai tave vis dar persekiojančios nostalgijos, negrįžtamai pasitraukusiai gudžion praeitin, gimtąjai krikščionybei (katalikybei), sukėlei visas forume klajojančias padugnes naujai atakai. Ar tokio rezultato tikėjaisi ir laukei? Jei ne, tai vieną kartą rižtingai nuspręsk, kas esi: vis dar katalikas ar jau sąmoningas urantas. Kuo save benuspręstum laikyti, bet nei vienu, nei kitu atveju būtų visiškai neišmintinga ir bergždžia bandyti suvienyti nesuvienijamą ugnį su vandeniu, kad vienas degtų, o kitas degančiojo negęsintų. Pradėk jau skirti dieną nuo nakties, gyvą nuo negyvo, dumblu dvokiantį vandenį nuo tyro vandens, visoje kūrinijoje vienintėlę gyvą TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJĄ nuo SEKTŲ, atskiriančių tikinčiuosius nuo tikrojo dievo. Suprask, mielas Petrai, pastariesiems pakeliui tik su mumis, bet ne priešingai.
Su meile,
Tomas VLN
2010-03-10 13:22:38
Mielieji, vėl pastangas ir energiją eikvojame ne ten, kur yra Dvasinių Šaltinių studijos.
ŠTAI TAIP MES IR UŽDELSIAME PATYS SAVO DVASINĮ AUGIMĄ IR SAVO LAISVA VALIA, IR BE JOKIO SPAUDIMO.
Iš manęs jūs nejaučiate JOKIO spaudimo, jeigu jūs tikrai esate SAVO KELYJE IR ANT SAVOJO LAIPTELIO - NORITE BŪTI DVASINIU MOKYTOJU IR PAČIOS RYŠKIAUSIOS ŠVIESOS SKELBĖJU TIEMS, KURIE JAI YRA PRIBRENDĘ IR JOS NUOŠIRDŽIAI IEŠKO.
Todėl tiems iš jūsų mano paakinimas nagrinėti mūsų svetainėje esančių dvasinių šaltinių tėiginius yra suprantamas ir aiškus. Ir tai nėra joks spaudimas, nes jūs savo laisva valia apsisprendžiate KO SIEKIATE IR KIEK SIEKIATE.
Kiti gi čia yra tik dėl smalsumo, todėl jų aš ir neakinu studijuoti šituos šaltinius, nes jiems jie yra dar nepribrendę.
Todėl jūs turite LAISVĘ STUDIJUOTI AR NE ŠITUOS ŠALTINIUS, KOMENTUOTI AR NE. PRADĖSITE KOMENTUOTI, TUOMET MŪSŲ FORUMAS ĮGAUS DAR AUKŠTESNĮ LAIPTELĮ, DAR RYŠKESNĘ ŠVIESĄ, IR TOKIOS TEMOS, KAIP ŠI IŠ VISO NEBEPASITAIKYS, NES JI TIESIOG NEDOMINS, NES JI NĖRA MŪSŲ FORUMO PIRMAEILIS SVARSTYMO OBJEKTAS.
Būtent Rojaus Trejybės GYVOJI religija ir skatina dalintis savo patyrimu, savo sielos atsivėrimu, kad mes galėtume liudyti Rojaus Trejybę esančią tikrą ir gyvą, ir mūsų viduje. Būtent dėl to Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje aš taip pat mokau ir yra sielos atsivėrimo pamokomąjį žodį sakyti ir kitus sielos brolius ir seses, kad jie dalintųsi savo patiriama dvasine vienybe su visais. Ir būtent jokio dogmatimnio spaudimno aš nenaudojau NĖ VIENAM IŠ JŪSŲ NIEKADA IR DABAR NENAUDOJU, VISUOMET TVRTIANU IR TVIRTINU, KAD JŪS TURITE ATSIVERTI TĖVUI-ROJAUS TRJEYBEI IR PATIRTI IR SAVO PATYRIMU PATVIRTINTI MANO ŽODŽIŲ TIESĄ, O NE DĖL TO, KAD AŠ JUMS SAKAU TUOS ŽODŽIUS, NORS AŠ ŽINAU KĄ SAKAU. Ir būtent mano žodžiai pasitvirtins jūsų patyrime - tik vieniems anksčiau, kitiems vėliau, priklausomai nuo jūsų ASMENINIO atsivėrimo Tėvui laipsnio ir troškimo atsiduoti Jo vedimui iš vidaus, ir paties atsidavimo Jo vedimui.
Dogmatinis spaudimas būtų tada, jeigu aš jums ką nors pirščiau, ko jūs patirti negalėtumėte ir tuomet jūs turėtumėte tik tikėti mano nuolat peršama NEGYVA DOGMA. DABAR GI JŪS GALITE SAVO ATSIVĖRUSIA SIELA PATVIRTINTI, KAD IR JŪS GALITE GAUTI MOKYMUS IŠ TĖVO TIESIOGIAI, NORS PRIEŠ KELETĄ METŲ ŠITO PASAKYTI NEGALĖJOTE, NES NETURĖJOTE TOKIO PATYRIMO SU TĖVU. O DABAR TURITE.
Kai kuriems iš jūsų dar labai svarus argumentas yra mokslininkų žodis apie Urantijos Knygą, o ne pati knygos ŽINIA. O aš jums sakau, kad tik jūsų atsivėruis siela gali patvirtinti tiek Urantijos Knygos teisingumą, tiek Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL teisingumą, tiek Rojaus Trejybės Asmenų mokymų teisingumą, o ne mokslininkų trumparegiškas ir išimtinai materialus požiūris į dvasines sferas, kurios yra TIKROVĖ, bet tik ne jiems, KOL KAS. Ir šitie dvasiniai šaltiniai - KALBU JUMS VĖL ir Rojaus Trejybės Asmenų mokymai yra perduoti per VIRŠSĄMONĘ, ir kiek juose yra pasąmonės teršalų, nuspręs tik jūsų atsivėrusi siela, ir niekas daugiau. Kuo daugiau atsivers, tuo daugiau pamatys kas jai tinka, o kas jau yra per žemas laiptelis.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-09 16:09:01
Petrai,
Visiškai tau pritariu dėl to, kad visi žmonės be išimties yra Dievo Tėvo / Trejybės vienodai mylimi vaikai - tai ir yra pagrindinis bendrumas, kuris mus visus sieja ir sies -mes esame broliai ir seserys, o mūsų Tėvai mus myli VISIŠKAI vienodai nei vienam nesumažindami meilės dėl savo vaikų pasirinkimų/darbų/veiklos/mąstymo/tikėjimo/supratimo/dvasingumo ir t. t...
O skirstymus deja darome mes patys tarp savęs ir taip vienus savo brolius/sesris pastatome į žemesnius lygius, kitus/kitas į aukštesnius ir aišku savęs nepamirštam kažkur įkelti :)
Ir aš visada už kompromisą, kurį tikrai gali pasiekti ne tik krikščionys ir urantai, bet ir visos pasaulio religijos ir sektos ar religiniai judėjimai - jei pradėtų vieni į kitus žiūrėti bei laikyti tokiais pačiais Tėvo vaikais kaip ir jie patys - lygiaverčiais sau.
Linas J
2010-03-11 00:01:10
Pateikėte labai rimtas citatas, tačiau vieną gana reikšmingą sakinį, kuris buvo visai čia pat, praleidote:
"Krikščionybė Jėzaus mokymų turi pakankami, kad taptų nemirtinga."
Petro sukurta tema yra labai aktuali, todėl manau kad mes turime visi ieškoti sąlyčio taškų, ir būtent tų pačių Jėzaus mokymų, kurie mus suartintų, bet neatskirtų ir ne vien tik su krikščionimis. Todėl pacituosiu neseną Algimanto teiginį: "Urantijos Knyga yra labai svarbi kiekvienam iš mirtingųjų mūsų planetoje, nepriklausomai nuo jo tikėjimo, ar jis būtų katalikas, protestantas, musulmonas, budistas, krišnaitas, mormonas, kad jis galėtų suvokti tiek savo dabartinę padėtį Urantijoje ir vietą VISOJE kūrinijoje, tiek ir savo ATEITĮ, iki pat Rojaus pasiekimo, visos kūrinijos centre, kada jis realiai ir asmeniškai stovės paties Tėvo ASMENS AKIVAIZDOJE, po milijardus metų užtrukusio mokymo ir tarnavimo. Tačiau pats dvasinis AUGIMAS PRIKLAUSO TIK NUO GYVO RYŠIO SU TĖVU. Kuo glaudesnis ryšys su Juo, tuo tvirtesnis tvarinio dvasinis augimas. Ir ne tik žmonių, bet taip pat ir visų sielų bei dvasių."
Vaidas (VDS)
2010-03-10 15:22:28
Mielieji, man kartais atrodo, kad jūs - kai kurie - APSIMETINĖJATE, kada rašote tokius samprotavimus TARSI MANO PAAIŠKINIMŲ NESUPRASTUMĖTE, O JUOS IŠKREIPTUMĖTE SPECIALIAI.
Audrius rašo:
"Algimantai, tu su krikscionybe turi daugiau bendro nei noretum.Stai sakai, kad BUTINA lankyti tavo vedamas gyvasias pamaldas.O kitaip negalima dvasiniu mokytoju tapti, tai ka daryti tiems, kurie lankyti negali?
Kunigai irgi sako, kad misiose lankytis privaloma, kitaip koks tu tikintysis? Jie irgi mano, kad tik ju pamaldose rodomas tikrasis kelias ir ugdomas itikejimas.
Audrius
2010-03-11 18:30"
Kiek kartų aš jūsų prašiau, ir prašau dabar, skaitykite mano aiškinimus LABAI ATIDŽIAI, KIEKVIENĄ ŽODĮ. Aš jums niekada nesakiau, kad jūs negalite tapti dvasiniais mokytojais, jeigu nelankysite mano vedamų gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės šventovėje. Tai būtų netiesa, nes mes jau dabar esame vienas kitam ir dvasiniai mokytojai ir dvasiniai mokiniai.
Tuo tarpu aš sakiau, ir sakau, JEIGU NORITE BŪTI RYŠKIAUSIOS DVASINĖS ŠVIESOS DVASINIAIS MOKYTOJAIS, jums būtina lankyti mano vedamas pamaldas, nes aš jas vedu su tolima perspektyva Į ATEITĮ.
Ir pačios pamaldos keitėsi, ir tie, kurie jas lanko nuo pirmųjų Rojaus Trejybės šventovės dienų, patys gali paliudyti, kokia buvo pradžia, ir kas yra šiandien.
Mane šitame kelyje taip pat moko Rojaus Trejybė, ir tą aš atiduodu tiems sielos broliams ir sesėms, kurie atvažiuoja į Rojaus Trejybės gyvąją šventovę Vilniuje. Mano pamokslai taip pat yra skirti ne tik mano sielos broliams ir sesėms, kad jie mokytųsi, bet ir MAN PAČIAM, NES AŠ JŲ TAIP PAT KLAUSAUSI, KAIP IR JIE, SU VIDINE NUOSTABA, KAIP ROJAUS TREJYBĖ KALBA MANO LŪPOMIS. Retsykiais aš jiems ir pasakau, kad aš buvau sumanęs kalbėti apie vienokius dalykus, bet Tėvo-Rojaus Trejybės valia buvo tokia, kad kalbėjau apie tokius dalykus, apie kuriuos net ir minties neturėjau, kad galėčiau kalbėti. Ir būna mano paties toks nustebimas, kad ir jiems tą pasakau, nors to daryti nereikėtų, kad mūsų virpesiai nekristų į žemesnį dažnį, kuris aukščiausias būna Rojaus Trejybės garbinimo metu, tada mano pamokomojo žodžio metu jis nusileidžia žemyn, o po jo - per prašymų maldą - vėl kyla aukštyn. Todėl bet kokios papildomos replikos ar klausimai čia netinka, nes jie ima ardyti vientisą aukštų dažnių energetinį lauką, kur siela ir patiria gyvą ir tiesioginę komuniją su Rojaus Trejybe. O štai po šito aš mokau sielos brolius ir seses sakyti savo ATSIVĖRUSIOS SIELOS pamokomąjį žodį, kaip DVASINIAM MOKYTOJUI.
Šito nemoko be manęs niekas visoje URANTIJOJE, nes nepajėgūs to daryti, kadangi aš tą darau ne savo vardu ir ne savo galia, bet TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS.
Planetoje yra labai daug dvasinių tikėjimu, sektų, guru, dvasinių mokytojų, kurie suteikia žmonėms dvasinių žinių, ir jos labai daug kam padeda, tačiau mano misija yra kita - ne suteikti šiaip dvasinį mokymą mokiniams, bet rengti PAČIUS ATEITIES DVASINIUS MOKYTOJUS, KURIE GALĖS PERTEIKTI PAČIĄ RYŠKIAUSIĄ ŠVIESĄ TIEMS MŪSŲ SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS, KURIE ŠITOS ŠVIESOS YRA IŠTROŠKĘ, IR KURIŲ JOKIE GURU METODAI NEBEPATENKINA IR JIE VIS TIEK KAŽKO NORI DAUGIAU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-11 19:41:04
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]