Forumas: temos peržiūra
Dėl Liuciferio maišto, nuodėmės toli siekiančios pasekmės
Siūlau jums pamąstyti apie tai, ką perskaitysite šitame Urantijos Knygos skyriuje. Nors jis aptaria nuodėmės pasekmes dėl Liuciferio maišto, įvykusIo prieš 200.000, BET KAIP PER KARTŲ KARTAS ŠITOS BLOGIO SĖKLOS VAISIAI PASIEKĖ IR MŪSŲ DIENAS katalikybe, protestantizmu, pravoslavybe ir kitomis kriškčionių negyvos religijos sektomis, islamo sektomis, budizmo sektomis ir panašiomis kitomis negyvmois dogamtinėmis religijomis. Kiek jų išpažintojai BIJO GYVOS TIESOS IR GYVO TĖVO, ir tuo pačiu kiekvienas iš jų asmeniškai sulaiko VYSTYMĄSI IR ŠVIESĖJIMĄ VISOJE URANTIJOJE IR KŪRINIJOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
--------------
7. NUODĖMĖS TOLI SIEKIANČIOS PASEKMĖS
Tvarinio sąmoningo ir atkaklaus šviesos atstūmimo asmeninės (įcentrinės) pasekmės yra tiek neišvengiamos, tiek individualios, ir yra susijusios tiktai su Dievybe ir su tuo asmeniu tvariniu. Tokį sielą naikinantį piktybinio blogio derlių savo viduje nuima piktybiškai blogą valią turintis tvarinys.
[761]▼
Bet ne taip yra su išorinėmis nuodėmės pasekmėmis: apkabintos nuodėmės neasmeninės (išcentrinės) pasekmės yra tiek neišvengiamos, tiek kolektyvinės, ir turi įtakos kiekvienam tvariniui, veikiančiam tokių įvykių poveikio sferoje.
Per penkiasdešimt tūkstančių metų po planetos administracijos žlugimo, žemiškieji reikalai buvo taip sujaukti ir atsilikę, kad žmogiškoji rasė buvo labai mažai teišvysčiusi savo bendrą evoliucinę būklę, kokia egzistavo Kaligastijos atvykimo metu prieš tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių metų. Kai kuriais aspektais pažanga buvo pasiekta, kitose srityse daug kas buvo prarasta.
Nuodėmė savo pasekmėmis niekada nebūna grynai vietinė. Visatos administraciniai sektoriai yra kaip organizmas; sunkią vienos asmenybės padėtį tam tikru laipsniu turi pasidalinti visi. Nuodėmei, kuri yra asmens požiūris į tikrovę, yra lemta duoti neišvengiamus neigiamus vaisius bet kuriame susietame visatos vertybių lygyje ir visuose susietuose visatos vertybių lygiuose. Bet klaidingo mąstymo, blogio darymo, ar nuodėmingo planavimo visos pasekmės yra patiriamos tiktai aktualaus veikimo lygyje. Visatos įstatymo pažeidimas gali būti pražūtingas fizinėje sferoje, rimtai nepažeisdamas proto arba nepakenkdamas dvasiniam patyrimui. Nuodėmė turi pražūtingas pasekmes asmenybės išlikimui tiktai tada, kada ji yra visos būtybės požiūris, kada ji tampa proto pasirinkimu ir sielos noru.
Blogio ir nuodėmės pasekmės pasireiškia materialioje ir visuomeninėje sferoje, o kartais gali net sulėtinti dvasinį žengimą į priekį kai kuriuose visatos tikrovės lygiuose, bet iš tiesų bet kurios būtybės nuodėmė niekada iš kitos būtybės neatima asmenybės išlikimo dieviškosios teisės įgyvendinimo. Amžinasis išlikimas gali atsidurti pavojuje tiktai dėl paties individo proto sprendimų ir sielos pasirinkimo.
Nuodėmė Urantijoje labai mažai ką padarė dėl to, jog uždelstų biologinę evoliuciją, bet ji iš tikrųjų paveikė taip, kad mirtingosioms rasėms atimtų Adominio palikimo visą naudą. Nuodėmė milžinišku laipsniu uždelsia intelektualų vystymąsi, moralinį augimą, visuomeninę pažangą, ir masinį dvasinį pasiekimą. Bet ji neužkerta kelio aukščiausiam dvasiniam pasiekimui, kurį gali įgyvendinti bet kuris individas, nusprendęs pažinti Dievą ir nuoširdžiai vykdyti jo dieviškąją valią.
Kaligastija sukilo, Adomas ir Ieva iš tiesų nusižengė, bet dėl šitų klaidų nė vienas mirtingasis, gimęs po to Urantijoje, nenukentėjo savo asmeniniame dvasiniame patyrime. Kiekvienas mirtingasis, gimęs Urantijoje po Kaligastijos maišto, buvo tam tikra prasme nubaustas laiko atžvilgiu, bet tokių sielų ateities gerovė niekada nė mažiausiu laipsniu nebuvo pastatyta į pavojų amžinybės atžvilgiu. Nė vienas asmuo niekada nėra verčiamas kentėti gyvybiškai svarbių dvasinių nepriteklių dėl kito nuodėmės. Nuodėmė yra visiškai asmeninė tiek, kiek tai yra susiję su moraline kalte ar dvasinėmis pasekmėmis, nepaisant jos toli nusidriekiančių pasekmių administracinėje, intelektualioje, ir visuomeninėje sferose.
Nors mes negalime išmatuoti tos išminties, kuri leidžia vykti tokioms katastrofoms, bet galime visada pastebėti tokių vietinių neramumų, atspindimų į išorę visai visatai, naudingas pasekmes.
8. MAIŠTO ŽMOGIŠKASIS DIDVYRIS
Liuciferio maištui pasipriešino daug drąsių būtybių įvairiuose Satanijos pasauliuose; bet Salvingtono dokumentai Amadoną vaizduoja kaip visos sistemos žymiausią figūrą, kada jis didingai pasipriešino kurstymui ir liko nepalenkiamai ištikimas Vanui – jie abu buvo nepalaužiamai ištikimi nematomojo Tėvo ir jo Sūnaus Mykolo aukščiausiajai valdžiai.
[762]▼
Šitų svarbių įvykių metu aš buvau dislokuotas Edentijoje, ir dabar dar jaučiu tą džiugų jaudulį, kurį patyriau, įdėmiai klausydamas Salvingtono programų, kurios diena iš dienos pasakojo apie šito kažkada buvusio pusiau laukinio, kilusio iš Andoninės rasės eksperimentinių ir pirminių palikuonių, rodomą neįtikėtiną tvirtumą, beribį pasišventimą, ir nuostabią ištikimybę.
Iš Edentijos aukštyn per Salvingtoną ir net tolyn iki Uversos, per septynerius ilgus metus kiekvieno pavaldaus dangiškojo tvarinio pirmasis klausimas, susijęs su Satanijos maištu, amžinai ir nuolat būdavo: "Kaip Urantijos Amadonas, ar dar jis laikosi nepajudinamai?"
Jeigu Liuciferio maištas pastatė vietinę visatą ir jos puolusius pasaulius į nepatogią padėtį, jeigu šito Sūnaus ir jo suklaidintų padėjėjų praradimas laikinai sutrikdė Norlatiadeko žvaigždyno pažangą, tuomet pasverkit šito toli pasklidusio pranešimo apie šito vieno gamtos vaiko ir jo 143 ryžtingų draugų grupės, tvirtai ginančių visatos valdymo ir administravimo aukštesnes idėjas, įkvepiantį veikimo efektą, savo neištikimų ir priešiškų vadovų tokio milžiniško ir priešiško spaudimo akivaizdoje. Ir leiskite man jus užtikrinti, jog Nebadono visatoje ir Orvontono supervisatoje tas jau padarė gero daugiau negu Liuciferio maišto viso blogio ir skriaudos bendra sumą.
Ir visa tai yra nuostabiai jaudinantis ir dieviškai puikus apšvietimas, rodantis, kokia yra Tėvo visuotinio plano išmintis mobilizuoti Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpusą Rojuje ir priimti į šitą paslaptingų ateities tarnų milžinišką grupę kylančiojo progresavimo mirtinguosius iš įprasto molio – kaip tik tokius mirtinguosius, kaip nepalaužiamasis Amadonas.
[Pateikta Nebadono Melkizedeko.]
Algimantas
2009-04-30 19:14:38
Komentarai
Mielam Mariui,ir kam tu taip pyksti ir klysti. Nesinori tiketi, kad samoningai meluoji. Sakai - "neįmanoma bendrauti su Dievu būnant materialiam kūne...." ir kas taip sako? Kur Biblijoje taip pasakyta?!
Jezus sako - "Ateina valanda,- jau dabar ji yra,- kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško." (Naujasis Testamentas, Jn 4,23) Ir yra daugybe vietu, kur tikintieji raginami buti su Dievu bendrysteje, Jo artume, buti Jo Dvasioje, be paliavos melstis ir t.t. Gaila, kad nesi skaites Sv.Rasto, nes isties turetum kitokia nuomone, ir suprastum jog jusu tariamas "bendravimas su Rojaus trejybe", yra ne kas kita kaip demonu garbinimas.
Zilbersteinas
2009-05-06 10:19:14
Rolandui,
Tu isties ji priemei? Jei tai tiesa, ar negaletum trumpai papasakoti kada ir kaip tai ivyko?
Man tai butu labai idomu, aciu.
Zilbersteinas
2009-05-05 21:42:59
Rolandui,
Jausmai dar ne viskas, ir psichologinis pergyvenimas taip pat nesvarbiausias dalykas dvasiniame atgimime. Butent Dvasios antgamtinis pasireiskimas vyko mano gyvenime. Pvz., as - bevalis alkoholikas, nieksas, itikejes Kristu, nustojau ne tik gerti, bet viskas gyvenime susikloste taip kaip moko Dievo Zodis. Supranti, tai yra daugiau nei patyrimas (nors ir yra nuostabus patyrimai), bet esme tai yra tas gyvenimas apie kuri kalbejo Jezus. Is mirties perejimas i amzinaji Gyvenima.
Kas tau Rolandai, trukdo priimti Jezu Kristu kaip Gelbetoja?
Zilbersteinas
2009-05-05 21:09:32
Broliui Zilbersteinui
Rasai: "Sventoji Dvasia apsigyveno mano širdyje" Tu Ja regejai? Ar tai tiesiog tik psicholginiai pojuciai? As, matai, esu, na, beveik skeptikas, o savo pojucius tikrinu praktikoje (t.y. viskas turi pasitvirtinti realiame gyvenime. Pamirsau kelia pas gydytojus. Nors tikiu i Jezu, bet kas yra Sventoji Dvasia iki Urantijos Knygos perskaitymo zinojau labiau tik logines dedukcijos metodu. Jeigu ir turejau pojuciu, tai as negalejau pilnai isitikines teigti, kad ten - tikrai Sventoji Dvasia).
Brolis Rolandas
2009-05-05 19:22:03
Broliui Zilbersteinui.
"Suprask, kad be kraujo praliejimo nera atleidimo." Nesuprantu to niekaip, nes neizvelgiu jokio rysio. Kodel Visagalis Tevas turi nukankinti savo Sunu, kad atleisti nuodemes, jei jas gali atleisti is savo begalines Meiles tiesiog taip. Kam tie fokusai? Jezaus mirtis ant kryziaus - faktas, bet jo mirties susiejimas su nuodemiu atleidimu - prasimanymas. Evangelijas kruosciai atrinko ir surusiavo priziurint Romos imperijos institucijoms, jose buvo palikti akcentai, kad zmogus jaustusi kaltas, nes jis "nuodemingas". Nes save kaltinancius ir psichologiskai besikankinancius zmones buvo lengviau valdyti. Nori tikek, nori ne. Stai, tu ir pats iki siol neatsikrates savo kaltes kompleksu, nes bijai "nesamoningai' maistauti pries Dieva (kitoj temoj ten apibudini nuodeme kaip ne tik "samoninga' bet ir 'NESAMONINGA' maista pries Dieva). Kaip sakiau, evangeliju (ir Biblijos) redaktoriai pasidarbavo "is peties". Nepriskirk be galo tobulam ir viska suprantanciam Amzinajam Tevui (ir Amzinajam Sunui) kazkokiu pikto valdovo bruozu - jo nereikia bijoti, nes jis myli tave ir gydo tave.
Brolis Rolandas
2009-05-05 19:02:29
Rolandui,
"Tik ar pats savo akimis matei, ką ten jis "sumokėjo"? Ar remiesi tik savo pasiskaitymais? Jis tiesiog išgirdo ir davė."
Ne, tai ne tik pasiskaitymas, kai įtikėjau Jezu Kristu, Sventoji Dvasia apsigyveno mano širdyje. Suprask, kad be kraujo praliejimo nera atleidimo. Mano nuodemes atleistos, ne todel kad as taip manau ar pasiskaiciau, bet todel, kad Jezaus atperkamoji mirtis ant kryziaus yra faktas. Zinoma, urantijos autoriai, kurie pasiseme minciu is adventistu ir mormonu, sumenkino tai kas ivyko Golgotoje, bet fakto vistiek nekeicia. Mane isgelbejo is mirties butent tikejimas tuo faktu. Nors pats tikejimas irgi priklauso nuo antgamtisko Dievo Dvasios veikimo. Dievas myli. Bet Dievo meile patirsi tik tada, kai priimsi tikejimu ta fakta, jog Jezus mire uz tavo nuodmes.
Del maisto, as asmeniskai netikiu, kad tas indusas isties visa gyvenima nevalge, nors zinoma Jezus perspejo, kad paskutiniais laikais "atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius." (Šv.Raštas, Mt 24,24) ir dar Biblijoje tikintiesiems pasakyta - "Nesiduokite suklaidinami įvairių ir svetimų mokslų, nes gera, kai širdis sustiprinama malone, o ne valgiais, kurie nedavė naudos tiems, kurie jų laikėsi." (Hbr 13,9)
Zmones daug raso ir apie UFO ir apie SaiBaba,Vanga, Nostradamusa, bet kuo tu pasitiki, ar zmogumi, kuris linkes klysti, ar Dievo Zodziu?
Zilbersteinas
2009-05-05 16:56:57
Mano komentaras buvo skirtas broliui Zilbersteinui.
Brolis Rolandas
2009-05-05 16:23:33
Nevalgymas nedaro dvasingesniu. Tiesiog nesinori. Kai prieš 15 m. sužinojau, kad žmogus šiaip jau gali gyventi ir be valgio - niekaip tuo netikėjau. Bet prieš porą metų visas pasaulis rašė apie kažkokį indusą, kuris pateko į ligoninę dėl kažkokio tai negalavimo. Bet pasirodė, kad jis jau nevalgo 70 metų... Ligoninėje jis išbuvo mėnesį, buvo stebimas daktarų, bet nevalgė. Jokiu būdu nesakau, kad štai, reikia imti ir nevalgyti - ne, jokiu būdu ne. Tai turi ateiti iš vidaus. Bet pabrėžiu, nevalgymas nedaro dvasingesniu. Jei nori valgyti - valgyk, nes kitaip sau gali pakenkti. Antra, paskaičiau blogą. Rašai "Nuo tada aš žinau, kad turiu amžinąjį gyvenimą ne dėl savo pastangų, bet todėl, kad Jėzus sumokėjo už mane kainą. Aiškiai pradėjau matyti Jo mylinčią Tėvišką ranką savo gyvenime." Žinoma, ne dėl savo pastangų, o dėl Jėzaus. Tik ar pats savo akimis matei, ką ten jis "sumokėjo"? Ar remiesi tik savo pasiskaitymais? Jis tiesiog išgirdo ir davė. Nieko nereikalavo atlyginti. Nes Jis myli.
Brolis Rolandas
2009-05-05 16:22:20
rolandui,
o kodel reikia nevalgyti? Ar tu nuo to darai "dvasingesnis"?
O del nuodemes baimes, tai Kristus islaisvina kiekviena, kuris gimsta is Dvasios. As nesu tobula, bet is nuodmes mane Kristus islaisvino ir isgelbejo is mirties. Tad as tikrai nebijau. Galiu pateikti savo liudijma, nors kazkur ir cia rasiau, bet jei netingesi galesi paskaityti ir netloge
http://lt.netlog.com/Alxnis/blog/blogid=17508#blog
As gerbiu tavo nuomone, taciau niekada nesutiksu kai meluojama, ypac kai meluojama apie mano Viespati Jezu Kristu. Diskutuoti, kol kas dar niekas Lietuvoje neudraude, ir jei as vadovaudamasis Dievo Zodziu uzkabinau kazkieno jausmus, tai gal beda ne manye?
Zilbersteinas
2009-05-05 16:02:50
Broliui Zilbersteinui.
Aš negaliu pasakyti, kad tikrai atsikračiau visų savo baimių. Pvz., bijau nevalgyti 2 dienas iš eilės. Kas dar būtų tikra baimė - na, bijočiau kokio nepakeliamo kryžiaus. Tačiau kas dėl nuodėmės - Dievo pagalba jokių baimių neturiu jau tikrai seniai. Beje, man susidarė įspūdis (remiantis tuo, ką žinau), kad baimės dėl nuodėmės esi pilnas tu pats. Tu tiesiog pasąmoningai negali palikti šio forumo, bandai primesti savo klaidingas dogmas, o iš tiesų nori išsilaisvinti. Taip, Jėzus ir yra kelias į laisvę. Aš juo einu. Ir tu eik juo. Bet nebandyk manęs nuo Jėzaus kelio nutraukti. Aš šį kelią pasirinkau ir man gera. Jei tau šis kelias blogas - eik savo keliu. Gerbk mano (ir kitų) pasirinkimą.
Brolis Rolandas
2009-05-05 15:40:01
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]