Forumas: temos peržiūra
Dėl Liuciferio maišto, nuodėmės toli siekiančios pasekmės
Siūlau jums pamąstyti apie tai, ką perskaitysite šitame Urantijos Knygos skyriuje. Nors jis aptaria nuodėmės pasekmes dėl Liuciferio maišto, įvykusIo prieš 200.000, BET KAIP PER KARTŲ KARTAS ŠITOS BLOGIO SĖKLOS VAISIAI PASIEKĖ IR MŪSŲ DIENAS katalikybe, protestantizmu, pravoslavybe ir kitomis kriškčionių negyvos religijos sektomis, islamo sektomis, budizmo sektomis ir panašiomis kitomis negyvmois dogamtinėmis religijomis. Kiek jų išpažintojai BIJO GYVOS TIESOS IR GYVO TĖVO, ir tuo pačiu kiekvienas iš jų asmeniškai sulaiko VYSTYMĄSI IR ŠVIESĖJIMĄ VISOJE URANTIJOJE IR KŪRINIJOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
--------------
7. NUODĖMĖS TOLI SIEKIANČIOS PASEKMĖS
Tvarinio sąmoningo ir atkaklaus šviesos atstūmimo asmeninės (įcentrinės) pasekmės yra tiek neišvengiamos, tiek individualios, ir yra susijusios tiktai su Dievybe ir su tuo asmeniu tvariniu. Tokį sielą naikinantį piktybinio blogio derlių savo viduje nuima piktybiškai blogą valią turintis tvarinys.
[761]▼
Bet ne taip yra su išorinėmis nuodėmės pasekmėmis: apkabintos nuodėmės neasmeninės (išcentrinės) pasekmės yra tiek neišvengiamos, tiek kolektyvinės, ir turi įtakos kiekvienam tvariniui, veikiančiam tokių įvykių poveikio sferoje.
Per penkiasdešimt tūkstančių metų po planetos administracijos žlugimo, žemiškieji reikalai buvo taip sujaukti ir atsilikę, kad žmogiškoji rasė buvo labai mažai teišvysčiusi savo bendrą evoliucinę būklę, kokia egzistavo Kaligastijos atvykimo metu prieš tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių metų. Kai kuriais aspektais pažanga buvo pasiekta, kitose srityse daug kas buvo prarasta.
Nuodėmė savo pasekmėmis niekada nebūna grynai vietinė. Visatos administraciniai sektoriai yra kaip organizmas; sunkią vienos asmenybės padėtį tam tikru laipsniu turi pasidalinti visi. Nuodėmei, kuri yra asmens požiūris į tikrovę, yra lemta duoti neišvengiamus neigiamus vaisius bet kuriame susietame visatos vertybių lygyje ir visuose susietuose visatos vertybių lygiuose. Bet klaidingo mąstymo, blogio darymo, ar nuodėmingo planavimo visos pasekmės yra patiriamos tiktai aktualaus veikimo lygyje. Visatos įstatymo pažeidimas gali būti pražūtingas fizinėje sferoje, rimtai nepažeisdamas proto arba nepakenkdamas dvasiniam patyrimui. Nuodėmė turi pražūtingas pasekmes asmenybės išlikimui tiktai tada, kada ji yra visos būtybės požiūris, kada ji tampa proto pasirinkimu ir sielos noru.
Blogio ir nuodėmės pasekmės pasireiškia materialioje ir visuomeninėje sferoje, o kartais gali net sulėtinti dvasinį žengimą į priekį kai kuriuose visatos tikrovės lygiuose, bet iš tiesų bet kurios būtybės nuodėmė niekada iš kitos būtybės neatima asmenybės išlikimo dieviškosios teisės įgyvendinimo. Amžinasis išlikimas gali atsidurti pavojuje tiktai dėl paties individo proto sprendimų ir sielos pasirinkimo.
Nuodėmė Urantijoje labai mažai ką padarė dėl to, jog uždelstų biologinę evoliuciją, bet ji iš tikrųjų paveikė taip, kad mirtingosioms rasėms atimtų Adominio palikimo visą naudą. Nuodėmė milžinišku laipsniu uždelsia intelektualų vystymąsi, moralinį augimą, visuomeninę pažangą, ir masinį dvasinį pasiekimą. Bet ji neužkerta kelio aukščiausiam dvasiniam pasiekimui, kurį gali įgyvendinti bet kuris individas, nusprendęs pažinti Dievą ir nuoširdžiai vykdyti jo dieviškąją valią.
Kaligastija sukilo, Adomas ir Ieva iš tiesų nusižengė, bet dėl šitų klaidų nė vienas mirtingasis, gimęs po to Urantijoje, nenukentėjo savo asmeniniame dvasiniame patyrime. Kiekvienas mirtingasis, gimęs Urantijoje po Kaligastijos maišto, buvo tam tikra prasme nubaustas laiko atžvilgiu, bet tokių sielų ateities gerovė niekada nė mažiausiu laipsniu nebuvo pastatyta į pavojų amžinybės atžvilgiu. Nė vienas asmuo niekada nėra verčiamas kentėti gyvybiškai svarbių dvasinių nepriteklių dėl kito nuodėmės. Nuodėmė yra visiškai asmeninė tiek, kiek tai yra susiję su moraline kalte ar dvasinėmis pasekmėmis, nepaisant jos toli nusidriekiančių pasekmių administracinėje, intelektualioje, ir visuomeninėje sferose.
Nors mes negalime išmatuoti tos išminties, kuri leidžia vykti tokioms katastrofoms, bet galime visada pastebėti tokių vietinių neramumų, atspindimų į išorę visai visatai, naudingas pasekmes.
8. MAIŠTO ŽMOGIŠKASIS DIDVYRIS
Liuciferio maištui pasipriešino daug drąsių būtybių įvairiuose Satanijos pasauliuose; bet Salvingtono dokumentai Amadoną vaizduoja kaip visos sistemos žymiausią figūrą, kada jis didingai pasipriešino kurstymui ir liko nepalenkiamai ištikimas Vanui – jie abu buvo nepalaužiamai ištikimi nematomojo Tėvo ir jo Sūnaus Mykolo aukščiausiajai valdžiai.
[762]▼
Šitų svarbių įvykių metu aš buvau dislokuotas Edentijoje, ir dabar dar jaučiu tą džiugų jaudulį, kurį patyriau, įdėmiai klausydamas Salvingtono programų, kurios diena iš dienos pasakojo apie šito kažkada buvusio pusiau laukinio, kilusio iš Andoninės rasės eksperimentinių ir pirminių palikuonių, rodomą neįtikėtiną tvirtumą, beribį pasišventimą, ir nuostabią ištikimybę.
Iš Edentijos aukštyn per Salvingtoną ir net tolyn iki Uversos, per septynerius ilgus metus kiekvieno pavaldaus dangiškojo tvarinio pirmasis klausimas, susijęs su Satanijos maištu, amžinai ir nuolat būdavo: "Kaip Urantijos Amadonas, ar dar jis laikosi nepajudinamai?"
Jeigu Liuciferio maištas pastatė vietinę visatą ir jos puolusius pasaulius į nepatogią padėtį, jeigu šito Sūnaus ir jo suklaidintų padėjėjų praradimas laikinai sutrikdė Norlatiadeko žvaigždyno pažangą, tuomet pasverkit šito toli pasklidusio pranešimo apie šito vieno gamtos vaiko ir jo 143 ryžtingų draugų grupės, tvirtai ginančių visatos valdymo ir administravimo aukštesnes idėjas, įkvepiantį veikimo efektą, savo neištikimų ir priešiškų vadovų tokio milžiniško ir priešiško spaudimo akivaizdoje. Ir leiskite man jus užtikrinti, jog Nebadono visatoje ir Orvontono supervisatoje tas jau padarė gero daugiau negu Liuciferio maišto viso blogio ir skriaudos bendra sumą.
Ir visa tai yra nuostabiai jaudinantis ir dieviškai puikus apšvietimas, rodantis, kokia yra Tėvo visuotinio plano išmintis mobilizuoti Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpusą Rojuje ir priimti į šitą paslaptingų ateities tarnų milžinišką grupę kylančiojo progresavimo mirtinguosius iš įprasto molio – kaip tik tokius mirtinguosius, kaip nepalaužiamasis Amadonas.
[Pateikta Nebadono Melkizedeko.]
Algimantas
2009-04-30 19:14:38
Komentarai
Sniegute,Kokį čia absurdą parašei - "del krikscionybes - setono blogio seklos vaisiaus", iš ko tokią kvailą išvadą padarei? Norėtųsi tau ir plačiau atsakyti, bet visai neseniai į visus tavo gana plačius klausimus atsakyta kitose forumo temose, taip pat atsakymai yra ir pačioje Urantijos Knygoje. Bet tu labai tingi priekabiautoja ir dar su labai lakia vaizduote. Bet yra vienas "BET", yra kategorija žmonių kuriems rodyk bet ką, pateik bet ką, bet pas juos tokios didelės BAIMĖS AKYS, kad jie nieko nemato ir negirdi...
Vaidas (VDS)
2009-05-04 09:23:08
Sesuo Sniega rašė: "Taip pat nematau rimtu ir konkreciu argumentu, irodanciu, kodel tureciau tiketi urantijos knyga ir atmesti Biblija." Tai puiku - jei tavo siela rami ir visus atsakymus randa katalikybėje, niekas per prievartą Urantijos Knygos neperša. Jei tau patinka ir priimtina viskas, ką sako katalikų kunigai, Dieve padėk. Kiek pastebėjau, urantų grupėse niekas žmonių, kaip kokiose sektose, neterorizuoja ir nepersekioja. Kiekvienas ateina tik laisva valia. Nepatinka - laisva valia išeina. Aš, asmeniškai, neradau visų atsakymų Biblijoje. Nes tada reikėtų atsakyti, kodėl tiek daug religijų pasaulyje? Kodėl atsirado islamas? Ir apskritai, kuri religija geriausia? Kodėl krikščionybė nevieniga? Kiek žmonių paklausi, tiek rasi atsakymų. Aš neradu atsakymų į tuos klausimus Biblijoje, o krikščionys atsako į tuos klausimus taip, priklausomai kokiai konfesijai priklauso. Aš asmeniškai nesuprantu, kodėl turėčiau melstis mirusiam Jėzaus atvaizdui. Biblijoje neparašyta, kad reikia išdrožti mirusio Jėzaus atvaizdus. Kas tokią nesąmonę sugalvojo? Jėzus gyvas. Jis prisikėlė kartą ir visiems laikams. Aš garbinu tik gyvą Jėzų. Jei pacituosi, kurioje Biblijos vietoje parašyta, kad reikia išdrožti mirusio Jėzaus atvaizdus ir pakabinti juos ant kryžiaus, jei pacituosi, kur Bibilijoje parašyta, kad reikia piešti Jėzaus paveikslus ir jiems melstis, gal ir pakeisiu savo nuomonę.
Brolis Rolandas
2009-05-04 08:54:45
Sniega, džiaugiuosi, kad taip karštai gini savo tikėjimą. Prieš kokių dešimt metų aš lygiai taip pat maikes plėšiau, jeigu kas kitaip ką nors suprasdavo:)
Įtikėję jūs su Zilbersteinu ar ne, ne man spręst.
Kad žmonėms atleidziamos visos nuodėmės, tereikia tik įtikėti, kad mirdamas ant kryžiaus jis atpirko mūsų nuodėmes, teigiate jūs su Zilbersteinu, o aš sakau, kad nuodėmės yra atleidžiamos gyvenant tokį gyvenimą, kokį Jėzus žemėje gyveno, tiksliau taip gyvendamas nuodėmių paprasčiausiai nedarai.
1.Kad krikščionybė yra negyvas tikėjimas, nesakiau, nes taip nemanau. Save skaitau krikščioniu. Urantijos knyga krikšionybei, o taip pat ir kitoms religijoms, neprieštarauja.
Daugiažodžiavimas man visiškai nepatinka.
2.Aš taip nemanau.
3.Mane mažai domina, kas parašė Bibliją ir Urantiją, bet labai domina, kas ten parašyta ir ne tiek žodžiai, kiek dvasia esanti šiose knygose.
4.Aš to neteigiu.
5.Kai rašiau Zilbersteinui, paprasčiausiai pasiėmiau visus sakinius, kuriuose buvo žodis "nuodėmė".
6.Aš nevadinu.
7.Bibliją rašė žmonės. Kaip žinot, ne visi raštai buvo į ją įtraukti, tą irgi žmonės nusprendė.
Yra parašyta: "Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą."
Bet nėra parašyta, kad atidavė jį nužudyti. Jis įsikūnijo ir parodė savo gyvenimu, kaip reikia nepražūti.
9.Sutinku, kad Jėzus mums visiems yra tik vienas, tai ir gyvenkim taip, kaip jis mokė. O jis sakė: mylėk savo artimą. Šiuo atveju mano artimas yra tu, Sniega, ir aš stengiuosi su meile atsakyti į visus tavo man skirtus punktus.
10.Jeigu neskaitėte Urantijos knygos, tai galiu jums pasakyti, kad nieko baisaus ir prieštaraujančio krikščionybei ten nėra.
Su meile
Rimantas
2009-05-03 21:16:49
Tai tada gal Algimantas nezino ka kalba (As cia del krikscionybes - setono blogio seklos vaisiaus). kazkaip jus cia bandot vynioti i vata, taciau konkteciu faktu nepateikiat. paskaitykit jo pateikta tema. Taip pat nematau rimtu ir konkreciu argumentu, irodanciu, kodel tureciau tiketi urantijos knyga ir atmesti Biblija. O siose knygose matau esminius skirtumus, apie kuriuos ir bandziau siame forume kalbeti ir jusu klausti. Dievo Zodis yra Dievo zodis - vienintele, nekintama tiesa, bet ne tai, ka mes zmones bandome isivaizduoti ar savaip interpretuoti, todel as juo ir tikiu. Dievas nera zaisliukas, kuriuo mes galim manipuliuoti, todel labai verta isitikinti, ar ivairus apreiskimai - tikrai is Dievo, ar is neaiskaus plauko dvasiu. Negi manot, kad Dievas vieniems kalba vienokias tiesas, o kitiems kitokias, negi manot, kad Dievas paneigia savo anksciau apreikstas tiesas? Dievas aiskiai viska yra apreiskes iki laiku pabaigos. Tai kodel tureciau atmesti Biblija ir pradeti tiketi urantijos knyga? Jums atrodo, kad urantijos knyga papildo krikscionybe, o as matau, kad joje iskreipiama Biblijos tiesa ir net paties Jezaus zodziai. Na, bet apie tai jau daug cia kalbejom, ir nemanau, kad jus pasakysit ka nors naujo. Gerbiu jusu tikrai gyva tikejima, taciau man labai gaila, kad jusu gyvas tikejimas tarnauja ne Dievui. Beje, daznai vietoj aiskaus ir konkretaus atsakymo daug kur mums (krikscionims) taikot teigini, kad mes pilni baimiu, taciau to taip pat neargumentuojat. Ir jus net neisivaizduojat, kad jokiu baimiu mes neturim. Vengiam, arba stengiames bijoti tik nuodemiu(stengiames ju nedaryti, taisytis, atsiprasyti Dievo....) . Ir tai, zinau, Dievui patinka. Jus taip pat nuodemingi, tokie pat kaip ir as. Sventu nera. O gal jus savo nuodemiu jau nebematote? Todel nesuprantu, kas cia blogai, ir kam cia prireike nauju, pakestu apreiskimu, kur nuodemes atperka tik tikejimas urantijos knyga. As tikiu Dievu ir jokia urantijos knyga mano nuodemiu neatpirks, todel nematau reikalo ja tiketi. Mano nuodemes atledzia Dievas, todel juo tikiu ir laikausi Jo zodzio. Urantijos knyga pries Dievo Zodi netenka prasmes.
SNIEGA
2009-05-03 23:53:58
Trumpai,
Įdomūs čia žmonės lankosi. Kaip sakoma - pats muša, pats rėkia. Pats ateina į svečius ir pradeda aiškinti "šeimininkams", kokie jie negražūs, kokios blogos jų manieros, kad jie ne taip masto. Dar paberia Naujojo testamento kai kurių teiginių ir būtinai smarkiai prigąsdina... Žinot, kažkaip labai baisu pasidarė. Bet, žinot, mylim mes Tėvą vistiek be jokios baimės, atrodo ir Jūs mylit, nors ir su didele pagarbia baime. Nėra juk tų Dievų kiekvienam atskirai pagal jo asmeninį supratimą, tad tokiems priekabiautojams pasakykim, na pasidžiaukime drauge, kad yra dvasingų žmonių: ir bailių, ir drąsių...
Vaidas (VDS)
2009-05-03 20:04:05
Del Zilbersteino religijos - gal ne taip issireiskiau. Religija krikscioniska, tik tikejimas kitas (ne katalikas).
Zilbersteinai, spaudziu tau desine ir linkiu skelbti Evangelija visiems, kuriuos reikia saugoti nuo paklydimu. Esi nuostabus Dievo Zodzio gynejas. Sekmes tau.
SNIEGA
2009-05-03 19:55:38
Zilbersteinai,
tomis citatomis noriu pasakyti tai, ką ir pasakiau: Jėzus neatėjo mirti už mūsų nuodėmes, jis atėjo parodyti kaip jas nugalėti ir jeigu nebūtų taip anksti nužudytas, būtų likę daugiau nurodymų kaip tai daryti.
Bibliją rašė žmonės pagal savo tuometinį supratimą. Tais laikais, kad atpirkti nuodėmes buvo aukojami gyvuliai, kurių kraujas liejosi upėmis, o čia buvo pralietas žmogaus atnešusio Evangeliją ir dariusio šitokius stebuklus kraujas. Be to jis dar ir prisikėlė iš mirusiųjų. Tai ką tie žmogeliai galėjo apie tai pasakyti?
O dėl savo nuodėmių aš ramus, nes atleidžiu jas kitiems:)
Rimantas
2009-05-03 18:35:30
Rimantui,
"Yra parašyta: "Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą."
Bet nėra parašyta, kad atidavė jį nužudyti. Jis įsikūnijo ir parodė savo gyvenimu, kaip reikia nepražūti."
Biblija - "Kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to- teismas, taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad pasiimtų daugelio nuodėmes, antrą kartą pasirodys be nuodėmės Jo laukiančiųjų išgelbėjimui" (Hbr 9,27-28)
Jis buvo paaukotas, ar ne?
Tu parodei eilutes apie nuodeme, tai tu ar nesi nuodemingas? Ar tu uz nuodemes ivengsi Teismo?
Zilbersteinas
2009-05-04 13:01:53
Rimantui, o kas tau atleidzia nuodemes?
Tu sakai, kad - "Manau, kad jeigu Jėzus būtų miręs gilioje senatvėje, tai vistiek būtų prisikėlęs, kad žmonės tai pamatytų ir sužinotų apie nemirtingumą."
Bet Biblijoje pasakyta, kad Kristuje tikintieji turi atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą. Tad jei Jezus nemirtu, tai zmogus neturetu jokiu sansu susitaikyti su Dievu. Ir nesuprantu, kam tu cia tas citatas pateikei? Ka tu nori tuo pasakyti?
Zilbersteinas
2009-05-03 16:17:10
Rimantai, teigi, kad "zmonems atleidziamos visos nuodemes, tereikia tik itiketi". Tai tu vis dar nematai? Tau vis dar atrodo, kad as ir Zilbersyeinas nesame itikeje?
1.Sakot, kad krikscionybe - tai negyvas tikejimas? Jeigu mes nebutume itikeje, arba musu tikejimas butu negyvas, tai mes neturetume jums ka pasakyti. tada mes neturetume nei argumentu, nei teiginiu. Taciau Sv. Dvasia (arba kaip jums labiau patinka - minciu derintojas) mus ragina: "belskit, belskit i ju sirdis ir i protus" Stai jums pats naujausias ir svieziausias apreiskimas. Ka, netikit? Ai, jus niekuo netikit, tik urantijos "tiesomis". Ai, pamirsau, man reikejo prirasyti "Stai as Dievas jums apreiskiu...." tada gal labiau patiktu? Juk jums patinka pompastika ir daugzodziavimas.
2.Manot, kad skaitydami ir tikedami urantijos knyga, jus jau esate sventi, o kiti - tamsuoliai, nusidejeliai, negyvai tikintys arba sizofrenikai?
3.Jus neirodot, kad urantijos knyga padiktavo Dievas. To patikrinti jus patys negalit ir nesugebat, bet aklai tikit.
4. Jus teigiat, kad zmonems kalbejes Jezus - kazin ar tikrai Jezus, O stai Algimanto "Jezus" - tai jau tikras, nors patikrinti ir irodyti taip pat negalit.
5.Jus is Biblijos pasiimat citatas, kurios yra jums palankios, o i kitus zodzius uzsimerkiat - nes jie jau pasene ir supuve.
6.Jus vadinat krikscionybe setono blogio seklos vaisiumi, bet tvirtu ir aiskiu argumentu, irodanciu ta blogi, pateikti nesugebat.
7. Jus Dieva paverciat kazkokiu kvaileliu, mazdaug tokiu: Dievas masto : Nu, va, prisikalbejau ten as toje Biblijoje, apreiskiau iki pat laiku pabaigos, biski persistengiau. Ai chebra, nelaukit jus tos laiku pabaigos ir pamirskit mano visa Biblijos pabaiga, siandien va duodu jums nauja apreiskima - urantijos knyga, tai va, darbuojames. o ka ten biblijoje biski per daug prisvaigau - neimkit i galva." As matau, kad jus tik taip tesugebat ivertinti Dievo Zodi, nes atmetat Jezaus zodzius, kuriuos labai taikliai ir argumentuotai is Biblijos jums cituoja Zilbersteinas.
8. Del dekalogo (Rolandui)- Jezaus, bet ne kokio katino paveikslai - tai dekalogo pazeidimas? O tevas, kuriam jus meldziates - tai ne dekalogo paketimas arba pazeidimas? Urantijos knygoje skaiciau, kad Dievas sedi ten kazkur centre, o Tevas- tada nera Dievas. O pasakyta: "Viena Dieva garbink".
9. Matau kaip nuostabiai Dievas vienija skirtingas religijas vardan vieno tikslo - vardan Jezaus. As- katalike, Zilbersteinas - kaip supratau - kitos religijos atstovas. Taciau tai mums netrukdo vienas kita suprasti ir kalbeti tomis paciomis tiesomis, nes mus vienija Jezus - kurio jus nepazystat. Jus pazystat kita "jezu". Atpazystam ji ir mes, bet ne kai Jezu, o kaip dvasia, kurios tikrumo patikrinti ir irodyti jus, urantieciai, nesugebat.
10. Mes su Zilbersteinu jusu nenorim itikineti, ar ka nors irodineti, (na, bent jau as - tai tikrai), bet nuolat beldziam ir kvieciam jus pamastyti. Nors trumpam atmesti urantijos knygoje "apreikstus' dalykus ir paprastai, pamastyti, ar tikra yra tai, kuo jus tikite, ar teisinga yra i visa tai vilioti zmones.
SNIEGA
2009-05-03 19:32:15
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]