Forumas: temos peržiūra
Dėl Liuciferio maišto, nuodėmės toli siekiančios pasekmės
Siūlau jums pamąstyti apie tai, ką perskaitysite šitame Urantijos Knygos skyriuje. Nors jis aptaria nuodėmės pasekmes dėl Liuciferio maišto, įvykusIo prieš 200.000, BET KAIP PER KARTŲ KARTAS ŠITOS BLOGIO SĖKLOS VAISIAI PASIEKĖ IR MŪSŲ DIENAS katalikybe, protestantizmu, pravoslavybe ir kitomis kriškčionių negyvos religijos sektomis, islamo sektomis, budizmo sektomis ir panašiomis kitomis negyvmois dogamtinėmis religijomis. Kiek jų išpažintojai BIJO GYVOS TIESOS IR GYVO TĖVO, ir tuo pačiu kiekvienas iš jų asmeniškai sulaiko VYSTYMĄSI IR ŠVIESĖJIMĄ VISOJE URANTIJOJE IR KŪRINIJOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
--------------
7. NUODĖMĖS TOLI SIEKIANČIOS PASEKMĖS
Tvarinio sąmoningo ir atkaklaus šviesos atstūmimo asmeninės (įcentrinės) pasekmės yra tiek neišvengiamos, tiek individualios, ir yra susijusios tiktai su Dievybe ir su tuo asmeniu tvariniu. Tokį sielą naikinantį piktybinio blogio derlių savo viduje nuima piktybiškai blogą valią turintis tvarinys.
[761]▼
Bet ne taip yra su išorinėmis nuodėmės pasekmėmis: apkabintos nuodėmės neasmeninės (išcentrinės) pasekmės yra tiek neišvengiamos, tiek kolektyvinės, ir turi įtakos kiekvienam tvariniui, veikiančiam tokių įvykių poveikio sferoje.
Per penkiasdešimt tūkstančių metų po planetos administracijos žlugimo, žemiškieji reikalai buvo taip sujaukti ir atsilikę, kad žmogiškoji rasė buvo labai mažai teišvysčiusi savo bendrą evoliucinę būklę, kokia egzistavo Kaligastijos atvykimo metu prieš tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių metų. Kai kuriais aspektais pažanga buvo pasiekta, kitose srityse daug kas buvo prarasta.
Nuodėmė savo pasekmėmis niekada nebūna grynai vietinė. Visatos administraciniai sektoriai yra kaip organizmas; sunkią vienos asmenybės padėtį tam tikru laipsniu turi pasidalinti visi. Nuodėmei, kuri yra asmens požiūris į tikrovę, yra lemta duoti neišvengiamus neigiamus vaisius bet kuriame susietame visatos vertybių lygyje ir visuose susietuose visatos vertybių lygiuose. Bet klaidingo mąstymo, blogio darymo, ar nuodėmingo planavimo visos pasekmės yra patiriamos tiktai aktualaus veikimo lygyje. Visatos įstatymo pažeidimas gali būti pražūtingas fizinėje sferoje, rimtai nepažeisdamas proto arba nepakenkdamas dvasiniam patyrimui. Nuodėmė turi pražūtingas pasekmes asmenybės išlikimui tiktai tada, kada ji yra visos būtybės požiūris, kada ji tampa proto pasirinkimu ir sielos noru.
Blogio ir nuodėmės pasekmės pasireiškia materialioje ir visuomeninėje sferoje, o kartais gali net sulėtinti dvasinį žengimą į priekį kai kuriuose visatos tikrovės lygiuose, bet iš tiesų bet kurios būtybės nuodėmė niekada iš kitos būtybės neatima asmenybės išlikimo dieviškosios teisės įgyvendinimo. Amžinasis išlikimas gali atsidurti pavojuje tiktai dėl paties individo proto sprendimų ir sielos pasirinkimo.
Nuodėmė Urantijoje labai mažai ką padarė dėl to, jog uždelstų biologinę evoliuciją, bet ji iš tikrųjų paveikė taip, kad mirtingosioms rasėms atimtų Adominio palikimo visą naudą. Nuodėmė milžinišku laipsniu uždelsia intelektualų vystymąsi, moralinį augimą, visuomeninę pažangą, ir masinį dvasinį pasiekimą. Bet ji neužkerta kelio aukščiausiam dvasiniam pasiekimui, kurį gali įgyvendinti bet kuris individas, nusprendęs pažinti Dievą ir nuoširdžiai vykdyti jo dieviškąją valią.
Kaligastija sukilo, Adomas ir Ieva iš tiesų nusižengė, bet dėl šitų klaidų nė vienas mirtingasis, gimęs po to Urantijoje, nenukentėjo savo asmeniniame dvasiniame patyrime. Kiekvienas mirtingasis, gimęs Urantijoje po Kaligastijos maišto, buvo tam tikra prasme nubaustas laiko atžvilgiu, bet tokių sielų ateities gerovė niekada nė mažiausiu laipsniu nebuvo pastatyta į pavojų amžinybės atžvilgiu. Nė vienas asmuo niekada nėra verčiamas kentėti gyvybiškai svarbių dvasinių nepriteklių dėl kito nuodėmės. Nuodėmė yra visiškai asmeninė tiek, kiek tai yra susiję su moraline kalte ar dvasinėmis pasekmėmis, nepaisant jos toli nusidriekiančių pasekmių administracinėje, intelektualioje, ir visuomeninėje sferose.
Nors mes negalime išmatuoti tos išminties, kuri leidžia vykti tokioms katastrofoms, bet galime visada pastebėti tokių vietinių neramumų, atspindimų į išorę visai visatai, naudingas pasekmes.
8. MAIŠTO ŽMOGIŠKASIS DIDVYRIS
Liuciferio maištui pasipriešino daug drąsių būtybių įvairiuose Satanijos pasauliuose; bet Salvingtono dokumentai Amadoną vaizduoja kaip visos sistemos žymiausią figūrą, kada jis didingai pasipriešino kurstymui ir liko nepalenkiamai ištikimas Vanui – jie abu buvo nepalaužiamai ištikimi nematomojo Tėvo ir jo Sūnaus Mykolo aukščiausiajai valdžiai.
[762]▼
Šitų svarbių įvykių metu aš buvau dislokuotas Edentijoje, ir dabar dar jaučiu tą džiugų jaudulį, kurį patyriau, įdėmiai klausydamas Salvingtono programų, kurios diena iš dienos pasakojo apie šito kažkada buvusio pusiau laukinio, kilusio iš Andoninės rasės eksperimentinių ir pirminių palikuonių, rodomą neįtikėtiną tvirtumą, beribį pasišventimą, ir nuostabią ištikimybę.
Iš Edentijos aukštyn per Salvingtoną ir net tolyn iki Uversos, per septynerius ilgus metus kiekvieno pavaldaus dangiškojo tvarinio pirmasis klausimas, susijęs su Satanijos maištu, amžinai ir nuolat būdavo: "Kaip Urantijos Amadonas, ar dar jis laikosi nepajudinamai?"
Jeigu Liuciferio maištas pastatė vietinę visatą ir jos puolusius pasaulius į nepatogią padėtį, jeigu šito Sūnaus ir jo suklaidintų padėjėjų praradimas laikinai sutrikdė Norlatiadeko žvaigždyno pažangą, tuomet pasverkit šito toli pasklidusio pranešimo apie šito vieno gamtos vaiko ir jo 143 ryžtingų draugų grupės, tvirtai ginančių visatos valdymo ir administravimo aukštesnes idėjas, įkvepiantį veikimo efektą, savo neištikimų ir priešiškų vadovų tokio milžiniško ir priešiško spaudimo akivaizdoje. Ir leiskite man jus užtikrinti, jog Nebadono visatoje ir Orvontono supervisatoje tas jau padarė gero daugiau negu Liuciferio maišto viso blogio ir skriaudos bendra sumą.
Ir visa tai yra nuostabiai jaudinantis ir dieviškai puikus apšvietimas, rodantis, kokia yra Tėvo visuotinio plano išmintis mobilizuoti Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpusą Rojuje ir priimti į šitą paslaptingų ateities tarnų milžinišką grupę kylančiojo progresavimo mirtinguosius iš įprasto molio – kaip tik tokius mirtinguosius, kaip nepalaužiamasis Amadonas.
[Pateikta Nebadono Melkizedeko.]
Algimantas
2009-04-30 19:14:38
Komentarai
Zilbersteinai,aš priimu Dievo meilę ir tai mus suvienija, ir tai yra svarbiausia. O tai, kad mes skirtingai suprantam kažkieno užrašus yra smulkmena, bet dėl įdomumo galim padiskutuoti. Aš neradau keturiose evangelijose Jėzaus pasakymo, kad jis atėjo mirti už mūsų nuodėmes. Jis nugali nuodėmę, gelbėja iš nuodėmės, moko mus kaip nugalėti nuodėmę:
" Mato 1:21: Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių”.
Mato 3:6: Žmonės buvo jo krikštijami Jordano upėje ir išpažindavo savo nuodėmes.
Mato 9:2: Ir štai Jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant gulto. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: “Būk drąsus, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!”
Mato 9:5: Kas gi lengviau- ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos!’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’?
Mato 9:6: Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes,- čia Jis kreipėsi į paralyžiuotąjį:- Kelkis, pasiimk savo gultą ir eik namo!”
Mato 12:31: “Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Dvasiai nebus jiems atleistas.
Mato 18:6: O kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manim, tam būtų geriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje.
Mato 26:28: nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.
Morkaus 1:4: Jonas pasirodė dykumoje, krikštijo ir skelbė atgailos krikštą nuodėmėms atleisti.
Morkaus 1:5: Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo savo nuodėmes ir visi buvo krikštijami Jordano upėje.
Morkaus 2:5: Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: “Sūnau, atleidžiamos tau tavo nuodėmės!”
Morkaus 2:7: “Kodėl Jis taip piktžodžiauja? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?!”
Morkaus 2:9: Kas lengviau- ar pasakyti paralyžiuotam: ‘Tau atleidžiamos nuodėmės’, ar liepti: ‘Kelkis, imk neštuvus ir vaikščiok’?
Morkaus 2:10: Bet, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turintį valdžią atleisti žemėje nuodėmes,- čia Jis tarė paralyžiuotajam,-
Morkaus 3:28: Iš tiesų sakau jums: bus atleistos žmonių vaikams visos nuodėmės ir piktžodžiavimai, kaip jie bepiktžodžiautų;
Morkaus 4:12: kad jie ‘regėti regėtų, bet nematytų, girdėti girdėtų, bet nesuprastų, kad neatsiverstų ir nuodėmės nebūtų jiems atleistos’ ”.
Morkaus 8:38: Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios svetimaujančios ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai Jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais”.
Morkaus 9:42: “Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manimi, tam būtų geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą.
Morkaus 9:45: Ir jei tavo koja traukia tave į nuodėmę, nukirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą, į negęstančią ugnį,
Luko 1:77: tu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimą
Luko 3:3: Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atgailos krikštą nuodėmėms atleisti,
Luko 5:20: Matydamas jų tikėjimą, Jis tarė: “Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos!”
Luko 5:21: Tada Rašto žinovai ir fariziejai pradėjo svarstyti: “Kas per vienas šitas piktžodžiaujantis? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?”
Luko 5:23: Kas lengviau- ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės tau atleistos’, ar pasakyti: ‘Kelkis ir vaikščiok’?
Luko 5:24: O kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint žemėje valdžią atleisti nuodėmes,- čia Jis tarė paralyžiuotajam,- sakau tau: kelkis, imk savo gultą ir eik namo!”
Luko 7:47: Todėl sakau tau: jos gausios nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli”.
Luko 7:48: Jis tarė jai: “Tavo nuodėmės atleistos”.
Luko 7:49: Esantieji kartu su Juo už stalo ėmė svarstyti: “Kas gi Jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!”
Luko 24:47: ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas.
Jono 1:29: Kitą dieną Jonas, matydamas pas jį ateinantį Jėzų, prabilo: “Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!
Jono 8:7: Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: “Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį”.
Jono 8:21: Jėzus vėl jiems kalbėjo: “Aš išeinu, ir jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmėse. Kur Aš einu, jūs negalite nueiti”.
Jono 8:24: Dėl to Aš jums sakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jeigu netikėsite, kad Aš Esu,- mirsite savo nuodėmėse”.
Jono 8:34: Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.
Jono 8:46: Kas iš jūsų apkaltins mane nuodėme? Jeigu tad tiesą sakau, kodėl netikite manimi?
Jono 9:16: Kai kurie fariziejai kalbėjo: “Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko sabato”. O kiti sakė: “Kaip galėtų nuodėmingas žmogus daryti tokius ženklus?!” Ir jie tarp savęs nesutarė.
Jono 9:34: Jie atsakė jam: “Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!” Ir išvarė jį lauk.
Jono 9:41: Jėzus jiems atsakė: “Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‘Mes regime!’- Todėl jūsų nuodėmė pasilieka”.
Jono 15:22: Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuodėmės.
Jono 15:24: Jeigu nebūčiau tarp jų padaręs darbų, kurių niekas kitas nedarė, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie matė, ir nekenčia ir manęs, ir mano Tėvo.
Jono 16:8: Atėjęs Jis įtikins pasaulį dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo.
Jono 16:9: Dėl nuodėmės,- kad netiki manimi.
Jono 19:11: Jėzus atsakė: “Tu neturėtum prieš mane jokios valdžios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių. Todėl tam, kuris mane tau įdavė, didesnė nuodėmė”.
Jono 20:23: Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite,- sulaikytos”."
Tą matome ir Urantijos knygoje, nuodėmės žmonėms yra atleidžiamos dar prie gyvo Jėzaus, tereikia tik įtikėti. Manau, kad jeigu Jėzus būtų miręs gilioje senatvėje, tai vistiek būtų prisikėlęs, kad žmonės tai pamatytų ir sužinotų apie nemirtingumą.
Rimantas
2009-05-03 10:30:52
Sesuo Sniega, "nepasirases" - tai as.
Brolis Rolandas
2009-05-03 10:12:54
Sesuo Sniega rase: "Na, radau apie ta sventaja." Nezinau, kodel Jezui keisti Dekaloga? Ar ten tikrai buvo Jezus? Kodel del to paveikslo kilo tiek susipriesinimo tarp lenku ir lietuviu? Ar to tikrai Jezus norejo? Atverk savo tikra sirdi.
nepasirases
2009-05-03 10:03:56
Brolis Zilbersteinas rase: "visiskai ignoruoji mano klausimus, kazkodel nukreipi juos. Idomu ar taip netycia gaunasi, ar samoningai?" As atsakiau - tikiu begaline Tevo ir Sunaus Meile, o bet kas, kas priestarauja Tevo ir Sunaus Meilei, nesvarbu kur bebutu pasakyta ar parasyta, priestarauja manotikejimui. O nutyliu del to, kad gerbiu tavo isitikinimus.
Brolis Rolandas
2009-05-03 10:09:58
Aciu, Tomai, uz gera zodi.
Gerbiami urantieciai, prasau man atsakyti:
1.kodel mano aprasytuosius apreiskimus jus laikote prastesniais uz Algimanto.
2. Kodel urantieciai, arba Algimano "Jezus" apie krikscionybe, baznycia, kunigus kalba kritiskai, netgi neigiamai, kai tuo tarpu Marija visa tai palaiko.
3. Kodel urantijos knyga turetu zmones tiketi labiau (nors neimanoma patikrinti, kokia dvasia ja padiktavo), o siandien vykstantys apreiskimai (realiai regimi ir neatitinkantys urantisku teiginiu), bandomi paneigti.
SNIEGA
2009-05-03 00:21:36
Nesiblaškyk , Sniegena , daugiau remkis Algimanto dėstomomis tiesomis ir pasaulį kitoje šviesoje matysi .
petras
2009-05-03 00:03:17
Na, radau apie ta sventaja. Ir matau, kad sis apreiskimas buvo skirtas ne jai vienai, o visiems zmonems. Stai, kas rasoma, remiantis Faustinos dienorasciais, ir, zinoma tyrimais (kad nebutu sizofrenijos pasekme).(Juk kalbam apie paveikslu garbinima?)
Tiems, kurie gerbs šį paveikslą, Jėzus žadėjo pasisekimą krikščioniško tobulėjimo kelyje, laimingą mirtį bei kitų malonių, kurių žmonės prašys. Šį paveikslą gerbianti siela nežus, - kalbėjo Jis ses. Faustinai. - Ne iš dažų ir tapybos grožio kyla šio atvaizdo didybė, bet iš mano malonės,- guodė Išganytojas seserį, raudančią, kad paveikslas ne toks gražus kaip jos regėjimas. Jėzus žadėjo apginti miestus ir kaimus, kuriuose atvaizdas bus gerbiamas, taip pat globoti Viešpaties gailestingumu pasitikinčius žmones.
Pirma, paveikslas liudija didį Dievo gailestingumą, visiškai apsireiškusį Velykų slėpinyje. Antra, pats Jėzus ses. Faustinai priminė, kad Jo gailestingumas žmogui kelia savus reikalavimus - be veiklios artimo meilės nedaug tepadės net pats stipriausias tikėjimas. Todėl Jis primygtinai ragino Faustiną melstis už nusidėjėlius. Šaukis mano gailestingumo nusidėjėliams, aš trokštu juos išgelbėti. Kai tu atgailaudama ir tikėdama kalbėsi šią maldą už nusidėjėlį, aš jam suteiksiu atsivertimo malonę. Štai toji malda: „O Kraujau ir Vandenie, kurs ištryškai iš Jėzaus Širdies kaip gailestingumo mums versmė, pasitikiu Tavimi".
SNIEGA
2009-05-02 23:59:43
GERB. SNIEGA , matai žmogus yra tokia keista žemiška būtybė , kad jis gali sau įsikalbėti , įtikėti , susirgti įvairiausiomis ligomis ir per įtaigą stebūklingai pasveikti .
Žmogaus protas yra dieviškų dvasių kosminis kūrinys , taigi ir jo veikimas gali būti ir dieviškas ir tobulas , tačiau gali jis būti ir kvailas ir gyvuliškas , žiūrint kaip susiklostė jo genetinis proto kodas ir kiek jis gali priimti ir suprasti DIEVO TĖVO veikimą savo prote . TODĖL , visokie stebūklai ir stebūklingi apsireiškimai tai kiekvieno ar net kelių žmonių samonės atsivėrimas dieviškų tiesų priėmimui , taip kaip tie žmonių protai tegali suprasti ir patikėti . Jeigu tiki į Mariją , tai Mariją ir matysi .
petras
2009-05-02 23:59:03
Dar truputi apie krikscionybes, o tiksliau - apie kunigus. Siomis dienomis (musu laikais) Medjugorjeje nuolat vyksa Sv. Marijos apsireiskimai. Na, tik vel nesakykit, kad tai sizofrenija. Apsireiskimai vyksta keliems zmonems. Apie tai galima pasiskaityti internete. Marijos pasirodyma patvirtino gydytoja (agnostike), kuri tyre tu zmoniu psichika. Siu regetoju prasymu, Marija zmoniu miniai parode stebuklu, stebuklingu isgijimu. Bet noriu pasakyti stai ka: Jos teigimu, baznyciose, Sv. Misiu metu tikrai dalyvauja Jezus ir per palaiminima pats Jezus laimina zmones kunigo ranka. Marija dziaugiasi kunigais. Taigi, sizofrenijos, tikiuosi, turesit mandagumo netaikyti. Nes ir gydytojos teigimu, regetojai visiskai sveiki. Pagal urantijos knyga, zinau, kad tai negali buti setono isdaiga, nes jis ten kazkur uzdarytas ir itakos zmonems neturi. Jus, urantieciai, esat kategoriskai nusistate pries kunigus. O stai Marija dziaugiasi jais ir sako, kad pats Jezus ju rankomis laimina zmones. Laukiu jusu nuomones ir komentaru.
SNIEGA
2009-05-02 23:46:17
Jeigu kas ko prašė ir tas žmogus priėmė prašymą , tai tegu ir vykdo šį prašymą . Mistikos čia jokios nėra , tai asmeninis dievybės apreiškimas , kažkuriam asmeniui . Tačiau tik jam vienam . NE man , ne tau ir ne visai Lietuvai . Labai dažnai tuo yra spekuliuojama .
Petras
2009-05-02 23:40:24
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]