Forumas: temos peržiūra
Dėl Liuciferio maišto, nuodėmės toli siekiančios pasekmės
Siūlau jums pamąstyti apie tai, ką perskaitysite šitame Urantijos Knygos skyriuje. Nors jis aptaria nuodėmės pasekmes dėl Liuciferio maišto, įvykusIo prieš 200.000, BET KAIP PER KARTŲ KARTAS ŠITOS BLOGIO SĖKLOS VAISIAI PASIEKĖ IR MŪSŲ DIENAS katalikybe, protestantizmu, pravoslavybe ir kitomis kriškčionių negyvos religijos sektomis, islamo sektomis, budizmo sektomis ir panašiomis kitomis negyvmois dogamtinėmis religijomis. Kiek jų išpažintojai BIJO GYVOS TIESOS IR GYVO TĖVO, ir tuo pačiu kiekvienas iš jų asmeniškai sulaiko VYSTYMĄSI IR ŠVIESĖJIMĄ VISOJE URANTIJOJE IR KŪRINIJOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
--------------
7. NUODĖMĖS TOLI SIEKIANČIOS PASEKMĖS
Tvarinio sąmoningo ir atkaklaus šviesos atstūmimo asmeninės (įcentrinės) pasekmės yra tiek neišvengiamos, tiek individualios, ir yra susijusios tiktai su Dievybe ir su tuo asmeniu tvariniu. Tokį sielą naikinantį piktybinio blogio derlių savo viduje nuima piktybiškai blogą valią turintis tvarinys.
[761]▼
Bet ne taip yra su išorinėmis nuodėmės pasekmėmis: apkabintos nuodėmės neasmeninės (išcentrinės) pasekmės yra tiek neišvengiamos, tiek kolektyvinės, ir turi įtakos kiekvienam tvariniui, veikiančiam tokių įvykių poveikio sferoje.
Per penkiasdešimt tūkstančių metų po planetos administracijos žlugimo, žemiškieji reikalai buvo taip sujaukti ir atsilikę, kad žmogiškoji rasė buvo labai mažai teišvysčiusi savo bendrą evoliucinę būklę, kokia egzistavo Kaligastijos atvykimo metu prieš tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių metų. Kai kuriais aspektais pažanga buvo pasiekta, kitose srityse daug kas buvo prarasta.
Nuodėmė savo pasekmėmis niekada nebūna grynai vietinė. Visatos administraciniai sektoriai yra kaip organizmas; sunkią vienos asmenybės padėtį tam tikru laipsniu turi pasidalinti visi. Nuodėmei, kuri yra asmens požiūris į tikrovę, yra lemta duoti neišvengiamus neigiamus vaisius bet kuriame susietame visatos vertybių lygyje ir visuose susietuose visatos vertybių lygiuose. Bet klaidingo mąstymo, blogio darymo, ar nuodėmingo planavimo visos pasekmės yra patiriamos tiktai aktualaus veikimo lygyje. Visatos įstatymo pažeidimas gali būti pražūtingas fizinėje sferoje, rimtai nepažeisdamas proto arba nepakenkdamas dvasiniam patyrimui. Nuodėmė turi pražūtingas pasekmes asmenybės išlikimui tiktai tada, kada ji yra visos būtybės požiūris, kada ji tampa proto pasirinkimu ir sielos noru.
Blogio ir nuodėmės pasekmės pasireiškia materialioje ir visuomeninėje sferoje, o kartais gali net sulėtinti dvasinį žengimą į priekį kai kuriuose visatos tikrovės lygiuose, bet iš tiesų bet kurios būtybės nuodėmė niekada iš kitos būtybės neatima asmenybės išlikimo dieviškosios teisės įgyvendinimo. Amžinasis išlikimas gali atsidurti pavojuje tiktai dėl paties individo proto sprendimų ir sielos pasirinkimo.
Nuodėmė Urantijoje labai mažai ką padarė dėl to, jog uždelstų biologinę evoliuciją, bet ji iš tikrųjų paveikė taip, kad mirtingosioms rasėms atimtų Adominio palikimo visą naudą. Nuodėmė milžinišku laipsniu uždelsia intelektualų vystymąsi, moralinį augimą, visuomeninę pažangą, ir masinį dvasinį pasiekimą. Bet ji neužkerta kelio aukščiausiam dvasiniam pasiekimui, kurį gali įgyvendinti bet kuris individas, nusprendęs pažinti Dievą ir nuoširdžiai vykdyti jo dieviškąją valią.
Kaligastija sukilo, Adomas ir Ieva iš tiesų nusižengė, bet dėl šitų klaidų nė vienas mirtingasis, gimęs po to Urantijoje, nenukentėjo savo asmeniniame dvasiniame patyrime. Kiekvienas mirtingasis, gimęs Urantijoje po Kaligastijos maišto, buvo tam tikra prasme nubaustas laiko atžvilgiu, bet tokių sielų ateities gerovė niekada nė mažiausiu laipsniu nebuvo pastatyta į pavojų amžinybės atžvilgiu. Nė vienas asmuo niekada nėra verčiamas kentėti gyvybiškai svarbių dvasinių nepriteklių dėl kito nuodėmės. Nuodėmė yra visiškai asmeninė tiek, kiek tai yra susiję su moraline kalte ar dvasinėmis pasekmėmis, nepaisant jos toli nusidriekiančių pasekmių administracinėje, intelektualioje, ir visuomeninėje sferose.
Nors mes negalime išmatuoti tos išminties, kuri leidžia vykti tokioms katastrofoms, bet galime visada pastebėti tokių vietinių neramumų, atspindimų į išorę visai visatai, naudingas pasekmes.
8. MAIŠTO ŽMOGIŠKASIS DIDVYRIS
Liuciferio maištui pasipriešino daug drąsių būtybių įvairiuose Satanijos pasauliuose; bet Salvingtono dokumentai Amadoną vaizduoja kaip visos sistemos žymiausią figūrą, kada jis didingai pasipriešino kurstymui ir liko nepalenkiamai ištikimas Vanui – jie abu buvo nepalaužiamai ištikimi nematomojo Tėvo ir jo Sūnaus Mykolo aukščiausiajai valdžiai.
[762]▼
Šitų svarbių įvykių metu aš buvau dislokuotas Edentijoje, ir dabar dar jaučiu tą džiugų jaudulį, kurį patyriau, įdėmiai klausydamas Salvingtono programų, kurios diena iš dienos pasakojo apie šito kažkada buvusio pusiau laukinio, kilusio iš Andoninės rasės eksperimentinių ir pirminių palikuonių, rodomą neįtikėtiną tvirtumą, beribį pasišventimą, ir nuostabią ištikimybę.
Iš Edentijos aukštyn per Salvingtoną ir net tolyn iki Uversos, per septynerius ilgus metus kiekvieno pavaldaus dangiškojo tvarinio pirmasis klausimas, susijęs su Satanijos maištu, amžinai ir nuolat būdavo: "Kaip Urantijos Amadonas, ar dar jis laikosi nepajudinamai?"
Jeigu Liuciferio maištas pastatė vietinę visatą ir jos puolusius pasaulius į nepatogią padėtį, jeigu šito Sūnaus ir jo suklaidintų padėjėjų praradimas laikinai sutrikdė Norlatiadeko žvaigždyno pažangą, tuomet pasverkit šito toli pasklidusio pranešimo apie šito vieno gamtos vaiko ir jo 143 ryžtingų draugų grupės, tvirtai ginančių visatos valdymo ir administravimo aukštesnes idėjas, įkvepiantį veikimo efektą, savo neištikimų ir priešiškų vadovų tokio milžiniško ir priešiško spaudimo akivaizdoje. Ir leiskite man jus užtikrinti, jog Nebadono visatoje ir Orvontono supervisatoje tas jau padarė gero daugiau negu Liuciferio maišto viso blogio ir skriaudos bendra sumą.
Ir visa tai yra nuostabiai jaudinantis ir dieviškai puikus apšvietimas, rodantis, kokia yra Tėvo visuotinio plano išmintis mobilizuoti Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpusą Rojuje ir priimti į šitą paslaptingų ateities tarnų milžinišką grupę kylančiojo progresavimo mirtinguosius iš įprasto molio – kaip tik tokius mirtinguosius, kaip nepalaužiamasis Amadonas.
[Pateikta Nebadono Melkizedeko.]
Algimantas
2009-04-30 19:14:38
Komentarai
Na, supranti, Petrai, cia pries tai kalbejom apie paveiksla, kuri prase nutapyti pats Jezus. Taigi, niekaip nesuprantu, kodel toks paveikslas turetu buti kazkuo blogas? Tai negi mes dabar turime paneigti, atmesti tai kas buvo prasyta Jezaus, ir paskelbti tai blogiu.SNIEGA
2009-05-02 23:31:38
Niekas , nieko neniekina , tiesiog tai yra epochinis apreiškimas ir tiek , tačiau kas randa ramybę bažnyčiose ar kituose maldos namuose , tai - valio . Linkiu jiems taip pat laimės ir ramybės .
petras
2009-05-02 23:14:04
As cia nematau jokios nesamones. Kadangi yra teigiama, kad moters, visuotinai paskelbtos sventaja, apreiskimas - sizofrenija, tai negi Algimanto, arba toks apreiskimas kaip urantijos knyga - yra jau kazkas kitokio? Juk tai taip pat apreiskimai. Ar kur krikscioniskieji - tai tie sizofrenija, o kur urantiskieji - tai jau tikra. Ar neperdaug gerai apie save galvojat? Ir ar nemanot, kad taip teigdami, kitus tiesiog niekinat?
SNIEGA
2009-05-02 23:00:34
Na , kokias nesamones , Sniega , dar sukursi ir kam tai naudinga ?
Petras
2009-05-02 22:24:16
Zilbersteinai, įsivaizduok, kad turi du sūnus, jeigu neturi. Jeigu vienas iš jų tau nusikalstų ar nužudytum kitą, kad tas atpirktų nusikaltusiojo kaltę? O gal tiesiog atleistum, jeigu tas atsiprašytų. Arba jeigu būtum labai piktas, gal kokia bausmę paskirtum nusikaltusiam. Bet kam žudyt nekaltą?
Su meile
Rimantas
2009-04-16 21:28
Neatsakei praeita kartą kitoje temoje. Norėčiau sužinoti vis tik tavo nuomonę:)
Rimantas
2009-05-02 21:35:36
Rolandui,
visiskai ignoruoji mano klausimus, kazkodel nukreipi juos. Idomu ar taip netycia gaunasi, ar samoningai?
Tu tiki Jezumi, tiki Dievu, tiki turbut ir skraidanciom lekstem, bet as ne apie tai gi klausiu, nes Biblijose pasakyta - "Tu tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai. Ir demonai tiki ir dreba!" (Nauj.T.Jok 2,19) kuo tavo tikejmas remiasi?
Pasikartosiu truputi,
Ar tu tik Jezumi, kuris numire uz tavo nuodemes?
Ka tu vadini netikru pranasu? Kaip ir pagal ka tu nustatai ar jis tikras, ar ne?
Jei manai, kad Biblija nepriestarauja Urantijai kaip tu paaiskinsi Jezaus zodzius - "Aš sakau kiekvienam, kuris girdi šios knygos pranašystės žodžius: “Jeigu kas prie jų ką pridės - Dievas jam pridės aprašytų šioje knygoje negandų." ?
Bukime saziningi, gerai?
Zilbersteinas
2009-05-02 21:16:37
Nuostabu, ka tik Rolandas Blavatskaja, ta mieganti vyra ir Algimanta pavadino sizofrenikais. Nes juk jie patyre apreiskimus.
SNIEGA
2009-05-02 21:39:29
Brolis Zilbersteinas rase: "Ar isties tu tiki i Kristu, kuris numire uz tavo nuodemes?" Tikiu i Jezu Kristu, kuris buvo nukankintas, nuzudytas, ir trecia diena prisikele. Tikiu i Jo beribe Meile. Tikiu i Tevo beribe Meile. Todel kas priestarauja Dievo Meilei, priestarauja ir mano tikejimui, nesvarbu kur ir kas sakytu priesingai, ar butu parasyta priesingai. Tevo ir Sunaus Meile man virsesne uz visokius bet kur ir bet kada uzrasytus ar pasakytus zodzius.
Brolis Rolandas
2009-05-02 21:02:21
Sniega, kažkada perskaitęs Biblijoj, kad nepasidaryk sau stabų perėjau iš katalikų bažnyčios į protestantų, kur nėra jokių paveikslų ir daugiau pamokslų negu ritualų, bet praėjus laikui ankštoka pasidarė ir ten. O štai ką rašo Urantijos knygoj apie paveikslus, daiktus arba simbolius:
"Malda yra tas metodas, kurio dėka, anksčiau ar vėliau, kiekviena religija tampa suinstitutinta. Ir su laiku malda būna susieta su daugeliu antraeilių agentūrų, kai kurios iš jų yra naudingos, kitos yra aiškiai žalingos, tokios, kaip šventikai, šventosios knygos, garbinimo ritualai, ir ceremonialai.
Bet didesnio dvasinio švytėjimo protai turėtų būti kantresni su tais mažiau apdovanotais protais ir pakantesni tiems mažiau apdovanotiems protams, kurie trokšta simbolizmo tam, jog savo silpną dvasinę įžvalgą sutelktų. Stiprieji neturi žiūrėti į silpnuosius su panieka. Tie, kurie yra Dievo-sąmonėje be simbolizmo, neturi atimti kilnaus simbolio tarnavimo iš tų, kuriems sunku garbinti Dievybę ir giliai gerbti tiesą, grožį, ir gėrį be formos ir ritualo. Garbindami maldoje, didžioji dauguma mirtingųjų įsivaizduoja savo maldos objekto-tikslo kokį nors simbolį."
Taip, kad kiekvienas eina savo keliu ir gerai, kad iš viso eina.
Rimantas
2009-05-02 20:46:04
Sesuo Sniega rase: "Vienai sventajai (nepamenu jos vardo), pasirodes Jezus Kristus prase nutapyti paveiksla". Tikrai man keista, kam Jezui naujas paveikslas? Nezinau. Siaip pagal kanonu teise katalikams nebutina tiketi taip vad. "asmeniniu apreiskimu". Kadaise kalbejau su vienu (jau velioniu) kunigu, tai jis tiesiai pavadino tas "sventasias" sizofrenikemis. Tos visos "asmeninio apreiskimo" paskalos sklido ir sklinda tarp ne visai issilavinusiu asmenu, o daug kunigu, deja, neisigilina i tai. Dievas kategoriskai uzdraude daryti bet kokius jo atvaizdus. "4 Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. 5 Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi." (Is 20, 4,5).
Brolis Rolandas
2009-05-02 20:45:35
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]