Forumas: temos peržiūra
Dėl Liuciferio maišto, nuodėmės toli siekiančios pasekmės
Siūlau jums pamąstyti apie tai, ką perskaitysite šitame Urantijos Knygos skyriuje. Nors jis aptaria nuodėmės pasekmes dėl Liuciferio maišto, įvykusIo prieš 200.000, BET KAIP PER KARTŲ KARTAS ŠITOS BLOGIO SĖKLOS VAISIAI PASIEKĖ IR MŪSŲ DIENAS katalikybe, protestantizmu, pravoslavybe ir kitomis kriškčionių negyvos religijos sektomis, islamo sektomis, budizmo sektomis ir panašiomis kitomis negyvmois dogamtinėmis religijomis. Kiek jų išpažintojai BIJO GYVOS TIESOS IR GYVO TĖVO, ir tuo pačiu kiekvienas iš jų asmeniškai sulaiko VYSTYMĄSI IR ŠVIESĖJIMĄ VISOJE URANTIJOJE IR KŪRINIJOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
--------------
7. NUODĖMĖS TOLI SIEKIANČIOS PASEKMĖS
Tvarinio sąmoningo ir atkaklaus šviesos atstūmimo asmeninės (įcentrinės) pasekmės yra tiek neišvengiamos, tiek individualios, ir yra susijusios tiktai su Dievybe ir su tuo asmeniu tvariniu. Tokį sielą naikinantį piktybinio blogio derlių savo viduje nuima piktybiškai blogą valią turintis tvarinys.
[761]▼
Bet ne taip yra su išorinėmis nuodėmės pasekmėmis: apkabintos nuodėmės neasmeninės (išcentrinės) pasekmės yra tiek neišvengiamos, tiek kolektyvinės, ir turi įtakos kiekvienam tvariniui, veikiančiam tokių įvykių poveikio sferoje.
Per penkiasdešimt tūkstančių metų po planetos administracijos žlugimo, žemiškieji reikalai buvo taip sujaukti ir atsilikę, kad žmogiškoji rasė buvo labai mažai teišvysčiusi savo bendrą evoliucinę būklę, kokia egzistavo Kaligastijos atvykimo metu prieš tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių metų. Kai kuriais aspektais pažanga buvo pasiekta, kitose srityse daug kas buvo prarasta.
Nuodėmė savo pasekmėmis niekada nebūna grynai vietinė. Visatos administraciniai sektoriai yra kaip organizmas; sunkią vienos asmenybės padėtį tam tikru laipsniu turi pasidalinti visi. Nuodėmei, kuri yra asmens požiūris į tikrovę, yra lemta duoti neišvengiamus neigiamus vaisius bet kuriame susietame visatos vertybių lygyje ir visuose susietuose visatos vertybių lygiuose. Bet klaidingo mąstymo, blogio darymo, ar nuodėmingo planavimo visos pasekmės yra patiriamos tiktai aktualaus veikimo lygyje. Visatos įstatymo pažeidimas gali būti pražūtingas fizinėje sferoje, rimtai nepažeisdamas proto arba nepakenkdamas dvasiniam patyrimui. Nuodėmė turi pražūtingas pasekmes asmenybės išlikimui tiktai tada, kada ji yra visos būtybės požiūris, kada ji tampa proto pasirinkimu ir sielos noru.
Blogio ir nuodėmės pasekmės pasireiškia materialioje ir visuomeninėje sferoje, o kartais gali net sulėtinti dvasinį žengimą į priekį kai kuriuose visatos tikrovės lygiuose, bet iš tiesų bet kurios būtybės nuodėmė niekada iš kitos būtybės neatima asmenybės išlikimo dieviškosios teisės įgyvendinimo. Amžinasis išlikimas gali atsidurti pavojuje tiktai dėl paties individo proto sprendimų ir sielos pasirinkimo.
Nuodėmė Urantijoje labai mažai ką padarė dėl to, jog uždelstų biologinę evoliuciją, bet ji iš tikrųjų paveikė taip, kad mirtingosioms rasėms atimtų Adominio palikimo visą naudą. Nuodėmė milžinišku laipsniu uždelsia intelektualų vystymąsi, moralinį augimą, visuomeninę pažangą, ir masinį dvasinį pasiekimą. Bet ji neužkerta kelio aukščiausiam dvasiniam pasiekimui, kurį gali įgyvendinti bet kuris individas, nusprendęs pažinti Dievą ir nuoširdžiai vykdyti jo dieviškąją valią.
Kaligastija sukilo, Adomas ir Ieva iš tiesų nusižengė, bet dėl šitų klaidų nė vienas mirtingasis, gimęs po to Urantijoje, nenukentėjo savo asmeniniame dvasiniame patyrime. Kiekvienas mirtingasis, gimęs Urantijoje po Kaligastijos maišto, buvo tam tikra prasme nubaustas laiko atžvilgiu, bet tokių sielų ateities gerovė niekada nė mažiausiu laipsniu nebuvo pastatyta į pavojų amžinybės atžvilgiu. Nė vienas asmuo niekada nėra verčiamas kentėti gyvybiškai svarbių dvasinių nepriteklių dėl kito nuodėmės. Nuodėmė yra visiškai asmeninė tiek, kiek tai yra susiję su moraline kalte ar dvasinėmis pasekmėmis, nepaisant jos toli nusidriekiančių pasekmių administracinėje, intelektualioje, ir visuomeninėje sferose.
Nors mes negalime išmatuoti tos išminties, kuri leidžia vykti tokioms katastrofoms, bet galime visada pastebėti tokių vietinių neramumų, atspindimų į išorę visai visatai, naudingas pasekmes.
8. MAIŠTO ŽMOGIŠKASIS DIDVYRIS
Liuciferio maištui pasipriešino daug drąsių būtybių įvairiuose Satanijos pasauliuose; bet Salvingtono dokumentai Amadoną vaizduoja kaip visos sistemos žymiausią figūrą, kada jis didingai pasipriešino kurstymui ir liko nepalenkiamai ištikimas Vanui – jie abu buvo nepalaužiamai ištikimi nematomojo Tėvo ir jo Sūnaus Mykolo aukščiausiajai valdžiai.
[762]▼
Šitų svarbių įvykių metu aš buvau dislokuotas Edentijoje, ir dabar dar jaučiu tą džiugų jaudulį, kurį patyriau, įdėmiai klausydamas Salvingtono programų, kurios diena iš dienos pasakojo apie šito kažkada buvusio pusiau laukinio, kilusio iš Andoninės rasės eksperimentinių ir pirminių palikuonių, rodomą neįtikėtiną tvirtumą, beribį pasišventimą, ir nuostabią ištikimybę.
Iš Edentijos aukštyn per Salvingtoną ir net tolyn iki Uversos, per septynerius ilgus metus kiekvieno pavaldaus dangiškojo tvarinio pirmasis klausimas, susijęs su Satanijos maištu, amžinai ir nuolat būdavo: "Kaip Urantijos Amadonas, ar dar jis laikosi nepajudinamai?"
Jeigu Liuciferio maištas pastatė vietinę visatą ir jos puolusius pasaulius į nepatogią padėtį, jeigu šito Sūnaus ir jo suklaidintų padėjėjų praradimas laikinai sutrikdė Norlatiadeko žvaigždyno pažangą, tuomet pasverkit šito toli pasklidusio pranešimo apie šito vieno gamtos vaiko ir jo 143 ryžtingų draugų grupės, tvirtai ginančių visatos valdymo ir administravimo aukštesnes idėjas, įkvepiantį veikimo efektą, savo neištikimų ir priešiškų vadovų tokio milžiniško ir priešiško spaudimo akivaizdoje. Ir leiskite man jus užtikrinti, jog Nebadono visatoje ir Orvontono supervisatoje tas jau padarė gero daugiau negu Liuciferio maišto viso blogio ir skriaudos bendra sumą.
Ir visa tai yra nuostabiai jaudinantis ir dieviškai puikus apšvietimas, rodantis, kokia yra Tėvo visuotinio plano išmintis mobilizuoti Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpusą Rojuje ir priimti į šitą paslaptingų ateities tarnų milžinišką grupę kylančiojo progresavimo mirtinguosius iš įprasto molio – kaip tik tokius mirtinguosius, kaip nepalaužiamasis Amadonas.
[Pateikta Nebadono Melkizedeko.]
Algimantas
2009-04-30 19:14:38
Komentarai
Gerbiamai puiki , Sniega , ar jūs supratote mūsų mielos Ritos išvestą parabolę tarp šių dviejų temų . Tarp meldimosi į paveikslą ir hebrajų kalbos pakeitimo į anglų kalbą sinagogose . Paskutiniu atveju sinagogos ištuštėjo , o nukabinus visus paveikslus , bažnyčios taip pat ištuštėtų . Taigi , tarp šių faktinių ir hipotetinių reiškinių galima išvesti parabolę - žmonės geriau supranta akimis , o ne loginiu protu ir girdi ausimis tai , ko nemato akimis . Nežinau , ar aišku , tačiau didžiosios Tiesos žmones visada vargina , geriau karnavalas .
petras
2009-05-02 20:34:33
Atsiprasau, ten ne Jono 6, bet 3 :)
Zilbersteinas
2009-05-02 20:34:40
Rolandui,
Pazvelkime atidziau - "man asmeniskai Urantijos knyga papildo Biblija, o ne priestarauja jai. O netikru pranasu tikrai reikia sergetis."
1. Ar tu pripazysti kas pasakyta Jono ev.6 skyriuje?! Ir tai suderinama su Urantijos knyga?
- "Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi- gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė."
Tai yra esmines eilutes Sv.Raste. Ar isties tu tiki i Kristu, kuris numire uz tavo nuodemes?
2. Paskutineje Biblijos kygoje (Apreiskimo), paskutiniame skyriuje, paciojoje pabaigoje uzrasyti Jezaus zodziai - "Aš sakau kiekvienam, kuris girdi šios knygos pranašystės žodžius: “Jeigu kas prie jų ką pridės - Dievas jam pridės aprašytų šioje knygoje negandų."
Ar tikrai tai nepriestarauja Urantijos knygai?
Sv.Raste aiskiai pasakyta ir perspeta, kad zmones neturetu priimti naujos Evangelijos is kokiu nors dvasiniu butybiu (Gal 1sk.), bet turetu pasitiketi Biblija, kaip autoritetingu tiesos saltiniu.
3. Ka tu vadini netikru pranasu? Kaip ir pagal ka tu nustatai ar jis tikras, ar ne?
Zilbersteinas
2009-05-02 20:32:48
Ir tik toki blogi jus cia teiziurit? Bet visai nenorit matyti, ko krikscionybe moko ir kokiam gyvenimui kviecia zmones?
SNIEGA
2009-05-02 19:50:15
Rolandai, sakai, kad krikscionys meldziasi paveikslams, daiktams? vaje, kaip tu apsirinki. As esu katalike ir, beje, nesimeldziu jokiems paveikslams, ir neturiu namuose jokio daikto, kuriam melsciausi. Ir baznycioje paveikslai kabo ne tam, kad jiems butu meldziamasi. Ar tu neturi ne vieno draugo nuotraukos atminimui? Taigi, paveikslus zmones tapo is meiles Viespaciui, o ne tam, kad jiems butu meldziamasi. Ziuredama, pavyzdiui i Kristaus kancios paveiksla, as galiu realiau isivaizduoti, ka Jam teko iskenteti, ir todel Ji dar labiau myliu ir dekoju, kad ta kancia buvo ir uz mane. Tada dar karsciau ryztuosi Jam, bet ne paveikslui, tarnauti. Stai kam yra paveikslai, ir kodel kartais bobutes prie jo klupo. Nematau cia jokio blogio, nes meldziames Tikrajam Dievui, o ne paveikslui. Tik jus cia jau nesugebate suvokti. Vienai sventajai (nepamenu jos vardo), pasirodes Jezus Kristus prase nutapyti paveiksla - toki, koki ji Jezu tada mate. Taigi, ji grieztai priziurejo menininko darba, taciau, paveikslas nepriglygsta tam groziui, kuri mate ta sventoji. Taip siandien mes turime Jezaus paveiksla, kuriame is Jo sirdies iseina spinduliai..na, nemoku as to paveikslo nupasakoti, bet tai ne esme. Todel drasiai teigiu, kad ties siuo klausimu jus tikrai klystate.
SNIEGA
2009-05-02 19:41:20
Brolis Zilbersteinas rase: "Taciau, kai viska meciau i sali ir atveres sirdi paprasiau Dievo, kad Jis man parodytu tiesa, kad Jis man padetu issiaiskinti kas yra klaidinga, o kas ne, as palaipsniui suvokiau, kad butent Biblija yra amzinas Dievo zodis."
Na, as nieko negaleciau kazko paneigti. Jezus yra Gelbetojas (Isganytojas). Taciau man asmeniskai Urantijos knyga papildo Biblija, o ne priestarauja jai. O netikru pranasu tikrai reikia sergetis. Todel labai ilgai itariai i Urantijos knyga ir ziurejau.
Brolis Rolandas
2009-05-02 16:58:20
Man niekas taip ir netsake. Kodel apie krikscionybe yra taip rasoma, cituoju: "BLOGIO SĖKLOS VAISIAI PASIEKĖ IR MŪSŲ DIENAS katalikybe, protestantizmu, pravoslavybe ir kitomis kriškčionių negyvos religijos sektomis" Kodel tai vadinama blogio sekla ir kokia sekla, jusu nuomone, reikejo tiketi, kol nebuvo urantijos knygos?
SNIEGA
2009-05-02 15:23:13
Rolandui,
Kas tau trukdo tiketi Jo namatant? Tomas Juo vistiek patikejo. Bet ka tai bendro turi su "urantiniu apreiskimu"?
Tu sakai - "Tai buvo Tevo valia." O is kur tu zinai, kad tai buvo Dievo valia? Ar Dievo valia gali priestarauti Dievo zodziui?
Tu tiki, kad dvasinis pasaulis realus, Jezus t.p. nemazai kalbejo apie dvasinio pasaulio realuma. Ir Biblijoje aiskiai pasakyta, kad tas dvasinis pasaulis musu zemeje yra Klaidintojo (setono., t.y Dievo prieso) valdzioje. Ir su Dievu tureti rysi imanoma tik per Jezu Kristu. Jei zmogus bandys kitaip tureti ("pajausti") ta dvasinio pasaulio realuma, tai su kuo jis susidurs? Su Dievu ar su piktuoju? Dievo Zodis teigia, kad su piktuoju. Tam Jezus Kristus ir numire uz tavo nuodemes. Tam Jezus ir perspejo mus apie tuos , kurie nores suklaidinti. Zinoma, kad tikejimas neatsiejamas nuo laisvės, nes tiketi nevercia net pats Dievas. Bet argi tai reiskia, kad tikejimas nieko bendro neturi su mokslu, supratimu, logika? Taip, tikejimui reikia asmeninio atsakymo, bet ar tai nors kiek priestarauja protui ir logikai? Biblija kalba apie sirdi, siela, prota, apie tuos dalykus, kurie mumyse yra ir kuriuos mes patys zinome esant. Nieko nesu Biblijoje skaites apie kazkokius pagalbinius, uzsleptus, neatvertus lygmenis, minties derintojus, ar papildomus apreiskimus. Bet apie klaidintojus yra labai daug pasakyta. Kaip manai, kodel? Iki itikejimo as irgi ipatingai domejausi "nebibliniais" apreiskimas, man buvo idomu viskas kas priestaravo Biblija. Maniau, kad krikscionybe yra silpnu zmoniu relija, ir tai nera man. Ir tie "ypatingieji apreiskimai" atrode kaip tik tinka man. Taciau, kai viska meciau i sali ir atveres sirdi paprasiau Dievo, kad Jis man parodytu tiesa, kad Jis man padetu issiaiskinti kas yra klaidinga, o kas ne, as palaipsniui suvokiau, kad butent Biblija yra amzinas Dievo zodis. Tam reikejo man numirti savo egoizmui, savo isdidumui ir galiausiai atgailauti. Ir tik tuomet as saukiausi Jezaus kaip Gelbetojo, kuris ir apsviete mano prota, mano siela ir atskleide tiesa. Nesakau, kad as niekada neklystu ir viska zinau, bet Dievas (Visatos Kurejas) kiekviena diena nori pamaitinti mane Savo apreiskimu, patarti man, paguosti ir tai yra isties tikra.
Kaip manai, Rolandai, ka Jezus turejo mintyje sakydamas - "Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai" ? Ir zinai, labai idomu tai pamatyti bendro Evangeliju konteksto sviesoje. Tikrai tampa aisku, kodel ir ko mes turetume saugotis.
Zilbersteinas
2009-05-02 14:47:06
Atsprasau, Broliui Zilbersteinui.
Brolis Rolandas
2009-05-02 01:22:47
Broliui Zilbermanui
„Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn, 29)
Is manes buvo menkas tikintysis. Nesu, pagal Sventaji Rasta, palaimintas. Iki 25 m. buvau bukas ateistas. Zaviuosi tikrai tikinciais zmonemis. Dievas tiesiog mane "pasieme". Tame nebuvo jokio mano nuopelno. Tai buvo Tevo valia.
Brolis Rolandas
2009-05-02 01:18:31
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]