Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kviečiu drauge kurti


Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.


Gaile
2009-05-04 17:02:10

Komentarai

Meilė liejas, liejas
Iš Tavęs, Kūrėjau,
Mes visi mokomės
Ją priimti, priimti.

Augant poreikiu,
Tavajai Meilei, Meilei,
Trokšdami ja dalintis,
Dalintis su visais.

Meilės lietus, Meilės lašai
Kapsi ir kapsi
Į Širdis mūsų,
Kai jos po truputį veriasi Tau.

Eiles sukūrė Regina.

DDaiva
2021-09-19 21:38:26



Kokia graži, šviesi naktis – mėnulio pilnatis!
Žvaigždės žibsi, mirksi žydrynėje,
Pasiklydęs, vienišas, baltas debesis praplaukia dangumi,
Pamalonina akis šitokia erdvė, tyruma, gelmė.

Mėnulis, lyg šviečiantis kubilo dugnas,
Blankia šviesa apšviečia visa augmeniją, statinius,
Jie lyg gražiausi piešiniai
Šešėliais nugula ant žemės.

Tokia didinga nakties simfonija,
Kada žemę, ir padangę apgaubia ramuma,
Tavo, Kūrėjau, Tėviškame Glėbyje
Užmiega visa žemiška šeima.

Eiles sukūrė Regina.

DDaiva
2021-07-25 21:32:03



Išlikim tvirti, kaip uola,
Kaip ąžuolas augalotas pakely,
Kely, kai keičiasi vaizdai,
Tiesiog būkim savimi.

Kol viskas gerai,
Atrodo, kad visa tai tęsis amžinai,
Bet pasirodo, gali būti ir kitaip,
Per akimirką viskas gali apsiverst.

Rami Širdis sako – kažkaip bus,
Viskas bus gerai, mus globoja Angelai.
Ir daug dar visko bus
Šioje patirtinėje kelionėje.

Eiles sukūrė Regina.

DDaiva
2021-07-15 16:37:03



Bus sugriauta
Kas sena ir laikina,
Bus padėtas naujas,
Dvasinis pagrindas.

Stovės tvirtas rūmas,
Kuriame bus gera
Sielai ir kūnui
Vystytis, skleistis ir augti dvasia.

Te apsirengs žmonija naują rūbą,
Kūrėjau, iš Tavosios Meilės ir Šviesos,
Nuoširdumo ir Teisingumo,
Gėrio ir Grožio virpesių gijos.

Eiles sukūrė Regina.

DDaiva
2021-06-27 22:26:13



Pavasaris, toks metas,
Kada atgimsta visa gamta,
Atrodo iš niekur išdygsta daigas,
Skleidžiasi pumpurai, sužaliuoja vešli žaluma,
Pasidabina žemė nuostabiausiais,
Gražiausiais žiedais.
Gamtoje ryškiausias, matomas procesas,
Rodos, vyksta taip greitai.
Mes maži, Kūrėjau, Tavieji vaikai
Trokštame augti, skleistis kartu su gamta,
Matyti keitimosi procesą
Savyje, žmonijoje ryškiau, greičiau,
Norime taip, kaip keičiasi metų laikai,
Bet mes mažai kreipiame dėmesį
Į tą skausmingą procesą,
Kol gamta brandina pumpurus,
Kad išsprogtų lapai,
Išsiskleistų švelnūs žiedai,
Iš po žemės sluoksnio išlystų daigai.
Procese vikšras virsta gražiu, spalvotu drugeliu,
Tai vyksta ir mumyse – visi esame procese.

Eiles sukūrė Regina.

DDaiva
2021-06-09 20:03:50



Pasodino vėjas sėklą
Akmenuotoj žemėj,
Kad išaugtų tvirtas medis
Rodyt Tikrą Kelią.
Ne visi pastabūs esam,
Ne visi pamatom,
Kokią medžio kryptį matom,
Kur link visus veda.
Sulapojęs, sužaliavęs,
Su aukšta viršūne,
Juda, šakomis linguoja,
Pučiant vėjui moja.
Kas sukūrė šitą Grožį,
Šitą Kelio kryptį?
Tam kūrybinių minčių matyti
Niekada nestinga.
Būkime visi, kaip šitas medis –
Apsauga nuo karščio ir lietaus,
Atrama pavargusiems keleiviams,
Ir dangaus sparnuotiems dainiams.

DDaiva
2021-05-26 19:43:20



Toločkaitė Jolanta
Jau susivienijom
Jau susivienijom, susitelkėm į vieną. Pakilo Lietuva -tai tu, ir aš- kiekvienas.
Kurių širdy Šeima, vaikai,mama ir tėtis,
Jeigu tylėsime-tik skaudžiai nukentėsim.
Dabar ir tik dabar yra šis laikas.
Dar spėjome pabust, kad mūs kiekvienas vaikas
Turėtų mamą, tėtį, sesę, brolį,
Be baimės tartų šį kiekvieną zodį. ..
O, Lietuva, tėvų, senelių žeme,
Iš naujo įkvėpėm, kartu stiprybę semiam.
Kaip ąžuolai, pavasarį pabudę,
Tiek metų išstovėję-nepražuvę.
Užgrūdinti, nors ir ilgai tylėję,
Neleisim sumaišties atnešti melo tėvui.
Bet tiesime šakas - rankas - į Dangų.
Iš ten mūs sveikas protas ir pagalba.
Pečius surėmę, mūru mes stovėsim.
Per daug jau leidome - dabar budėsim!
Svarbiausia tai, kad tapome kaip kumštis - viena,
O širdys plaka tuo pačiu ritmu kiekvieno.
Nereikia mums tos iškreiptosios"laisvės",
Mes turim pamatus ir pagrindus,ir teises.
Mes girdimdar, ką mūsų širdys kalba.
Vienybė iir Šviesa-Vienintelė Pagalba.

Rimantas
2021-05-21 18:36:46



Čiulba, ulba paukštelių balsai
Pavasario ankstų rytelį,
Skleidžias medžių pumpurėliai
Po jų basomis kojelėmis.

Siūbuoja, linguoja berželiai balti
Pavasarinių vėjų kedenami,
Sodraus lietučio išprausti,
Saulės spindulėlių myluojami
Žirginėlius brandina, lapelius sprogdina.

Krūmokšniai, kalneliai, dirvonai žali
Įvairiaspalviais žiedais nusėti,
Džiugina akis ir Širdį –
Kokia Meilė Kūrėjo Didi!
Šitokį grožį paklojo po mūsų visų kojomis.

Eiles sukūrė Regina.

DDaiva
2021-05-16 21:39:06



Rojaus Trejybė – AŠ ESU mylima,
Amžinųjų Dvasinių Vertybių visuma,
Viską, ką Tu teiki mums visiems!
Dabar suprantu, jog be Tavęs nebūt prasmės.

Kiekvieną akimirką ir visada
Tu laimini vaikus savus,
Tik mūsų dar nesubrandintos mintys
Ir puikybė dažnai užvaldo mus.
.
Kai mes tik atveriame Tau
Savas mintis, savas širdis,
Tu mokai mus kilnia širdim
Tarnauti Tau ir būti dosnesniems taviems vaikams.
Kas aš buvau, kol nepažinau Tavęs...
Kol klystkelių labirintuos gyvenau?
Dabar širdim jaučiu ir suprantu,
Kad Tu esi manų akių Šviesa, vienintelė Viltis!

adolfina
2021-05-07 18:19:57



Markas Aurelijus – Romos imperatorius 161 – 180 m.
Iš rusų kalbos išverčiau šį eilėraštį parašytą dar dvyliktame amžiuje ir pajautųsi jame minties išreikštą gilią prasmę, nutariau pasidalinti su jumis.


Negyvenk taip, tarsi tu čia gyvensi dar dešimt tūkstančių metų.
Gyvenk - tarsi yra paskutinė tavo valanda, kol duota dar galimybė.
Gyvenk - lyg paskutinė akimirka tau duota atsisveikinti su gyvenimu,
Lyg likęs laikas tau būtų nelaukta dovana. ----------------------------------------------------------
Turėjau viską – turėjau valdžią,
Ir moteris turėjau tas, kurių geidžiau,
Man lankstėsi bet kokios šalys,
Sėdinčiam ant nuostabiausio žirgo.
Valdžiau aš daugelį šalių,
Ir priešai lankstės prieš mane,
Gyvenimas atrodė man žavus –
Ir duonos, ir gėrimų – visko buvo į valias,
Ir vis tik sieloj kažko man neužteko.. . Ir tik paskutiniu atodūsiu aš supratau :
Turi viską - skubėk greičiau grąžinti !
Save atidavė mus Kosmoso Kūrėjas,
Žmogiškų širdžių Valdovas.

adolfina
2021-04-28 22:41:19




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal