Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Ąžuolyne vaikštinėju, kvėpiu orą gryną,Gėriuosi jo tyliu ošimu, ramumu.
Pasuku šalutiniu taku,
Sustoju, ištiesiu rankas aukštyn,
Uždainuoju, Kūrėjau, Tau.
Žvelgiu pro medžių šakas, lapus į dangų, saulę,
Saulės spinduliai pasklinda
Pro žalią medžių rūbą, glosto veidą, akis,
Meilė pripildo dar stipriau Širdies jausmus,
Dainoje išsiveržia skambia gaida,
Padangė nusidažo įvairių spalvų gama.
Palaimos apimta, rankas iškėlusi
Sukuosi take ratu lyg šokio ritmu,
Paeinu truputį pirmyn,
Stoviu po didingu ąžuolu, vėl dainuoju,
Varna atskrido viena, paskui kita,
Nutūpė ąžuole, žiūri tiesiai man į akis
Viena per kitą ir sutartinai užtraukia – kar, kar, kar…
Dar atplasnojo lakštingala laiba,
Sučiulbo, suulbo aukšta nata,
Net varnos nutilo ir net išsižiojo.
Buvo linksma ir smagu su visa gamta kartu,
Esu dėkinga, Kūrėjau, ką patyriau.
Šypsojausi pakilia nuotaika namo eidama.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2020-10-01 21:51:34
Iš plunksninių debesų
Padangėje vėl kryželį regiu.
Tai ženklai iš Tavęs,
Kurie matomi ir girdimi jau dvasia.
Ir į gražuolę paukštę žvelgiu
Tupinčią tarp retų debesų.
Iš dangaus žydrynės ji visa,
Kontūrai plunksninių debesų,
Uodega ilga tartum povo
Balta, blizganti, šviečianti prieš saulę.
Mėlynąja paukšte pavadinau ją,
Kuri suvirpino sielą.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2020-09-12 12:29:16
Po maldos, kolektyvinėje komunijoje
Su Rojaus Tėvais, sesėmis ir broliais,
Panorau išeiti į savo būsto balkoną.
Po smarkaus lietaus vienoje pusėje nusigiedrino dangus,
Nušvito saulė vakaruose,
O pietuose – verksmingas tamsus debesis,
Iš kurio vis dar lijo smulkus lietus.
Saulės spindulių apšviesti lašeliai spindėjo
Lyg mažais deimantais krito į žemę.
Žvelgiu tai į debesį, tai į saulę.
– Tėve – klausiu gal Tavęs, gal savęs –
Kur vaivorykštė, juk lyja saulei šviečiant?
Prieš mano akis iš lietaus ir saulės
Gimė nuostabaus grožio kūrinys –
Sodrių spalvų vaivorykštė,
Išsilenkusi taisyklingu, grakščiu lanku
Ant tų lietaus debesų.
Po kelių akimirkų dar viena,
Tartum pirmoji, atspindinti save
Iš šviesesnių, švelnesnių spalvų.
– Didesnio Menininko, Kūrėjau, už Tave nėra,
Kad taip nenusakomai įspūdingai suderintum spalvas!
Kaip mažas vaikas džiaugiuosi tuo, ką regiu,
Kol baigėsi lietus, dangus vėl skaistus,
Ir saulė užgeso vakaruos.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2020-09-06 22:50:32
Anapus saulės
Anapus saulės liepsnoja rytas,
Anapus saulės -pasaulis kitas.
Anapus saulės , užu mėlynės, šviesus pasaulis visų tėvynės.
Ir nebaugina žemės audra, tenai tikrovė, tiesa...ten amžinybės pinasi gijos,
Tik mūsų laikas labiau jų bijos .
Ten nesilaiko jokis nuobodis, ten pilnas meilės kiekvienas žodis .
Anapus saulės- amžinas gėris,
Anapus saulės -žvaigždynai žėri.
Anapus saulės -kūryba, giesmės
Tenai pakliuvus džiaugsmas užlies mus.
,,, ,,, ,,, ,,,
Pagal Albiną. ..
Rimantas
2020-08-20 19:53:40
Pagal Albiną, kuris žengia Gyvuoju Keliu ...
Aukštaūgių dainų pasiilgau
Sutemos ir pikti vėjai , vėjai, be dainų gaudimo. O ko, dainuže, įšėjai, gal ir tau gerklos užkimo? Nedainuosiu dainų žemažiūrių, nuo jų širdį man susopo Tegul siaučia sieloje jūra, numaldo manyje opą.
Nespruksiu už jūrų marių, tėviškė šventove tapo Nors šunis ant manęs karia, iškentėsiu ligi kapo. ..
Ilgu ilgu man, be galo Ilgu., dainų aukštaūgių pasiilgau
... ,,, ...
Malda
Laimink, Tėve, visus visus, kurie link gėrio visada linkę.
Aš brolių ir sesių apsuptyje esu, tebūnie visi aplinkui laimingi.
Tekrinta dieviška šviesa į mūsų protus, širdis,
Tegul mūsų planeta visa Tėvišką žodį tegirdi.
Palaimink visus Rojaus Trejybe-Tėve, Sūnau ir Dvasia, kad subtiliai pajustume Gėrio, Grožio ribą, kuri labiausiai mus vienodina.
Palaimink, Tėve, mus visus, kurie kitiems vien gėrio linki, nors esam šiandien dar silpni ir klystantys, mirtingi,
Kad Tiktų mums dieviška šviesa šviesa ir dar šioje žemėje būtume laimingi. ..
Rimantas
2020-08-20 19:22:32
Dainuok Širdy – gyvenimą!
Pažvelk, koks nuostabus dangus!
Išmargintas gražiausiais raštais,
Tiktai išmokim juos skaityt.
Tikrovėje raštai tiek daug pasako,
Tiesiog akyse keičiasi peizažai
Gyvoje Kūrėjo drobėje,
Meilės virpesių nuspalvinti.
Padangėje akimirkomis sruvena
Gausa veiksmo, judėjimo,
Pripildyto saulės žaismo,
Vakarėjant, spalvų paletė pakerėja.
Mėnulio pilnaty, vaiskioje nakty,
Dangus nusėtas žvaigždėmis
Iš aukštybių žvelgia į mus,
Žaviuosi skaistumu, gelme, grožiu,
Tai pakylėja tyru Meilės jausmu.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2020-08-05 21:50:13
Vakare, pietų pusėje, matosi žaibuoja,
Kyla juodas debesis,
Mano miesto visą padangę apkabina,
Pritvinkę debesys pratrūksta lietumi,
Griaustinis dunda, lyg ratais važinėja po dangų.
Žaibai ištisiniai blyksi
Ir lyg botagais čaižo,
Aš visa tai stebiu, griausmingus debesis
Į erdvę mintimis keliu,
Kad praeitų be audringų pasekmių.
Staiga prieš mano akis iš debesų išniro
Erelio akis, snapas, visa galva ir kaklas.
Tai įspūdingas Grožis! – žaibai žaibuoja
Jį apšviečia, akis tartum gyva mirksi,
Plunksnos taipogi lyg tikros, žaibų apšviestos.
Nepakartojamas reginys,
Tiesiog mano akyse tokia
Kūrėjo Gyva Kūryba vyksta!
Toks Didingumas, Galia ir Grožis!
Net kvapą gniaužė gerklėje,
Neišpasakytas jausmas spurdėjo Širdyje.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2020-07-18 11:03:31
Mylimas žmogau – Kūrėjo dukra, sūnau,
Ar susimąstai, kiek dar klaidų darai?
Taisyki klaidas su Kūrėju drauge,
Jo Meilė Gyva suvirpina jautriausias stygas.
Ką pasėjam tą ir pjaunam,
Kokiais virpesiais gyvenam,
Kelkim virpesius aukščiau į saulę,
Pamilkime visą pasaulį.
Žemė gimtoji pilna krūtine
Kvėpuoti trokšta laisvai,
Miškai, gamta – mūsų visų sveikata, atgaiva
Be užterštumo saugomi, tausojami būtų.
Gražiam žemės veidui
Reikia saulės, lietaus, šilumos ir Meilės,
Tada bus visada gaivi, vešli žaluma,
Žiedais spalvinga gamta.
Meilė, Meilė – Meilė Visagalė,
Aukščiausio dažnio Meilės virpesiai!
Išgelbėti žmoniją gali, vien tiktai Meilė,
Pulsuojant iš Meilės Kūrėjui atsivėrimu.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2020-07-12 20:32:06
Kada atversi savo Širdį, broli?
Kada išgirsi Tėvą kalbant savyje?
Kada priimsi Motinos švelnumą,
Brolių ir sesių atvirumą?
Juk tau sunku, bet tu kenti.
Tėvai neduoda šios kančios.
Jie laimina tave ir myli,
Ir stiprina, kada nurimi.
Kodėl kenti, kodėl verki?
Ne tam sukurtas tu esi,
Nes tavo kelias – Gyvasis Kelias!
Pakviestas tu jame esi!
Palauk, nurimk, neskaudinki ir man Širdies,
Atverk save Tikriems Tėvams!
Pajusi Širdimi tą Gyvąją Ramybę,
Pajausi iš vidaus ir Gyvą Jų vedimą.
Patirk, pajusk, kaip myliu aš tave,
Kaip Tėvų Meilę skleidžiu tau!
Žvelgi į aplinką iliuziniu žvilgsniu,
Ir patiri jos įtaką savo kūnu.
DDaiva
2020-06-28 20:57:19
Gyvenimas – jis pilnas įvairovės,
Gyvos Širdies pajaučiamų virsmų,
Tokių, kurie pakeičia mūsų mąstymą,
Suteikia Išmintį ir Įžvalgą kartu.
Koks tas gyvenimas prasmingas iš tikrųjų,
Nes jis suteiktas dėl visų!
Kad šitą jausti ir suvokti
Reikia milžiniškų pastangų.
Mes turim visas priemones ir Vedlį,
Tą Vedlį – mūsų Širdyje,
Tik jo pagalba, tik jo vedimu
Sugrįšime į Rojų pamažu.
O, mano Tėve, Motina mieloji,
Suteikę pradžią mums visiems,
Pats būdamas Tas Amžinybės Kelias,
Visus mus mokai stiprinti kitus.
Kokia Tavo Šviesa, kokia Tavo Galybė,
Kokia Tavoji Meilė suteikiama visiems!
Tai stebina, ir jaudina, suteikia atramą
Kiekvieno mūsų Širdyje.
Kas mes dabar? – maži Tavo vaikai.
Sukūrei mus, kad augtume ramiai,
Kad imtume Tave ir gertume, Tikrove gyventume,
Kad mūsų gyvos Širdys atsivertų Tavo vedime.
O, mano Tėve, Motina – Beribiai!
Jūs esat mums Pradžia
Į gyvą Jūsų patyrimą ir Širdžių susiliejimą
Gyvoje gyvenimo patirtyje.
DDaiva
2020-06-24 16:59:05
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.