Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Aš laišką Tau, Kūrėjau parašysiuJisai pasieks tikrai Gelmėj Tave
Ir Įtikėjimo Meilės kalba prašysiu ir prašysiu
Atrast Tave, patirt Gyvai visiems visiems
Atverti Asmenybes ta nenutrūkstamą Širdies Gija
Nereikia baimintis Tau išsakyti viską
Nes tiktai tai suartina Kūrėją ir visus, Gyvo nektaro Trokštančius vaikus
Juk Meilė Asmenybėj amžiais trykšta
Ištirpdo Savimi net akmenį iliuzijos užristą
Tikrovės Šaltiniu, beribiu ir giliu mus Mylimus Tavim visus vaikus
Aš laišką Tau, Rojaus Trejybe- AŠ ESU ne žodžiais paskaitysiu
Tuo virpesiu Tikru, kuriuo Tave Myliu
Išlietas Meilės Okeanas, Kuriuo Akivaizdon atbrisiu
Ne ketera bangos, bet brizo švelnumu Tau pasakysiu- aš atėjau ir mes dabar kartu
Arunas
2018-07-19 16:49:38
Mes Garbinam ir Šlovinam Tave, mūsų Kūrėjau
Išliejęs Meilę iš Savęs, Gyvenimą vaikams pradėjai
Rojaus Trejybe, Aš Esu, Meilės Energijos Šaltini
Gyventi trokštam virpesiais, kurie Judėjimo Tėkmę sukūrė Kūriniją
Šviesa, Tiesa ir Meile Okeano
Tu Pakylėji Tobulai, Nektaras venomis sruvena
Lietaus lašelyje Esi ir tyliai lapams šlamant
Tave matau, Tave girdžiu, Prasme visi gyvenam
Arunas
2018-07-15 16:26:07
To Impulso Gyva ir skrodžianti miriadinė versmė, ji ašarom parklupdo
Kaskart aš Tave atrandu tais virpesiais Gyvaisiais
Ir Įtikėjimo gelmė- ji tik viena be dugno
Urantija, Tu Tėviškė mana, sušvitus amžinybei
Tu Kosmoso Gyva Žvaigždė, Tu Jėzaus Meilės Vaisius
Kai tamsą mato dauguma, dvasiai nėra ramybės
Pažvelk Kūrėjo akimis, patirk glamonę Jo delnais švelniaisiais
Urantija, Tu suradai visus ir pakvietei Gelmėn panerti
Ir broliai, sesės, mes visi Nektaro trokštam atsigerti
Tik Asmenybė atverta, atgimusi iš dvasios
Nutiesia Savo Likimu, ten kur Namus surasim
Arunas
2018-07-15 16:06:27
Mielas Arūnai. Ačiū. Malonu skaityti, ir dar kartą skaityti, širdimi pajausti daugiau negu žodžiais išsakyta.
Su Kūrėjo meile ir ramybe.
VJANINA
2018-07-14 17:46:19
Aš tyliai tyliai, rimstant protui, pasimelsiu
Jau apgaubtas Tyrųjų Tavo Meilės virpesių
Ir Garbinsiu, ir Šlovinsiu, ir Žodį Tikrą Tau ištarsiu
Rojaus Trejybe- Aš Esu, Kūrėjau, Tu žinai, kaip aš Tave Myliu
Širdies kalba be žodžių apkabinsiu
Kaip Tu Viduj visus apkabinai
Ir Proveržiu Tavim Likimui Kelią atrakinsiu
Lai trykšta Meilė Tau ir Kūrinijai amžinai
Arunas
2018-07-14 15:07:59
Mielas Arūnai, ačiū tau už tokias gilias ir tokias galingas eiles - koks milžiniškas tavo kokybinis šuolis nuo to laiko, kada buvai prieš keletą metų nutraukęs savųjų eilėraščių talpinimą Forume. Ir tada tavo eilėraščių virpesių Galia buvo milžiniška, ir ji mane labai traukė, dėl to man tavosios kūrybos eilių labai stigo. Bet gi dabar šitie Gyvieji Klodai tiek sustiprėję, tiek apglėbę Kūrėją TAVY, kad negaliu jais atsigėrėti, vis noriu dar kartą skaityti ir gerti Gyvųjų Virpesių Nektarą. Ačiū tau už tavo ir Kūrėjo GYVĄJĄ VIRPESIŲ GALIĄ, kurią jaučiu savo Širdimi.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2018-07-12 17:46:14
Kada nuėjęs trumpą kelią, Tikrovėje pasiklysti
Prabėga visa tai, ką mes vadiname Prasme
Taip lengva, broli, mano ir amžinybėje suklysti
Ir lieka trupiniai, išskaidyti tėkme
Tik amžinas turi reikšmę Likime
Ir laikinas pavirsta nematomu
Sau klausimo nekėlę, Savy nutraukiam Giją
Tą pačią Giją, rišančią visus. Tave, mane
Net sakinio gale padėję tašką, netapsim niekad ultimatumu
Verdiktas laimės apglėbtas beribio Įtikėjimo
Pagauna virpesį net tylint monolitui
Tik vieną žingsnį žengęs, jauti save skubėjime
Tikrovę Savimi lėtai lėtai statytum
Mažytis virpesys net dykumoj sukelti audrą gali
Tą trykštantį Šaltinį iš Savęs išliekite
Ir ne paklusti, o Savimi Sulieti laisvą valią
Ko nori vienas, tą tik visi pasieksite
Tu visada žinojai kylančią uranto dvasią
Jei Tu Esi, aš ir Esu ir Kelias Tavimi pradėtas
Ta kibirkštim, kuri pavirto Meilės Šaltiniu
Segmente kasdienybės nuolatos atrasime
Kas nuolat veržės Visumon
Fundamentas Egzistencijai padėtas
Gyvenimą jau pavertė Likimų Likimu
Tave pažinti galima tiktai Gyvąja patirtim
Tik ji viena nutiesia Kelią amžinybėn
Čiurlenant dvasiai ir šviečiant Visumos gerovei, tiktai ne aštriabriauniu akmeniu
Patirsim Tiesą, maudysimės Šviesoje
Ir visa tai seniai Sulieja dvasioje ramybėj
Ir žodį statantį vartoki Kūrinijoj
Patirsi Meilę Visuminę, nuostabią Visuotinę Dievybę
Tu nežinai, bet jau esi Vienybės Tėvonijoj
Kuri yra Tavy ir tu Joje, ir virpesiai tavieji Kūrinijoj tapę kasdienybe
Mes Garbinam ir Šlovinam Tave,
Kursai įvardijai Save- ESU
Žinau, sakei, kad AŠ ESU
Troškimas mūsų- tapti TAVIMI
Ir Absoliutai Trys, manau- tai dar ne viskas
Ne viskas bus, kai tapsime ESU
Arunas
2018-07-12 16:55:31
Urantai, atgimstantys iš dvasios- Tąsa jų Įtikėjimo gelmės
Kada Savy Gyvybės Kibirkštį atrasim, visa, kas buvo iki tol neteks prasmės
Šiandien sakau ir tau, visiems tais žodžiais, kurie netariami
Mes virpesiais Mylėti galim ir esam Mylimi
Jau šiandien skęstam Didžiajam Virpesy
Viduje kiekvieno Gyvena Tikrasis Aš Esu
Ir niekas be Jo negali pasirinkti amžinybės
Prasmę įgauna ne tariami žodžiai, o miriadai virpesių
Vardan Ko aš esu ir kas aš be Rojaus Trejybės
Kiekvieno Įtikėjimas yra individualus, bet būtinai bendras Susiliejime
Kaip aibė upių įteka į Jūrą ir virsta Kosmoso gelme
Ir tai galime drąsiai pavadinti Gyvenimu,
Priklausomai tik nuo to, Kuo mes Jį penime
Net ir nevilty atsidūręs žmogus, visuomet puoselėja viltį
Kad tik sugrįžt į Gimtuosius Namus. Atgimimas iš dvasios įgalina jį Pakilti
Arunas
2018-07-12 15:28:53
Visatų šėlsme begaliniam
Kaskart aš Tave atrandu,
Sugrįždamas į Gimtąją Tėvynę
Tik nuoširdumas girdi- Aš Esu
Kai Būsena prabyla Virpesiais,
Tu patiri Tikrovę, Gyvybę iš Savęs
Ir Asmenybė, įvardyta Tikrais Tėvais.
Jau Atsivėrus tik Savy ir Rojuje Namus atras
Apglėbkim Gyvastim Rojaus Trejybę
Kaip mus apglėbia Meilės Okeanas
Beribio Kosmoso Visuotinė Dievybė
Ir Evoliucijos Prasmė- Kūrėjo Gyvas planas
Nektaras alkį numalšina
Iliuzijoj Tikrovės amžiais nebėra
Kas telpa Meilėj- Tai skaidrina ir maitina
Tik nesitrauk ir nebijok, bet eik Švieson, Jinai Gyva ir visuomet Tikra
Arunas
2018-07-12 14:46:19
PARABOLĖ:
"Mokytojau, Tu sakiai, kad jeigu aš suvoksiu KAS AŠ, tai tapsiu išmintingu,bet kaip tai padaryti?
- Pradžiai atimk iš žmonių teisę spręsti KAS TU.
-Kaip tai, Mokytojau?
-Vienas tau pasakys, kad tu blogas, tu patikėsi jam ir nuliūsi.
Kitas tau pasakys, kad tu geras, tu apsidžiaugsi. Tave giria arba keikia, tiki tavimi, arba išduoda.
Kol jie turės teise spręsti KAS TU, arba KOKS TU, tu nesurasi savęs.
Paimk iš jų šitą teisę.
Ir iš manęs taip pat".
Su meile,
RANTULIJA
2017-01-03 15:24:35
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.