Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Kai nustoja tirpti dienos,Naktys kai pavargsta augę,
Vėl visus staiga užvaldo
Nuojauta kažko puikaus...
Pakiliu džiaugsmu užlietos
Plaks linksmiau dėkingos širdys
Jos visus metus taip laukė
To akimirksnio šviesaus...
Kai minčių aruodai gausūs
Sutalpins visus metus,
Gėrio grūdus skirsim duonai,
Kas blogai – tik į pelus.
Šią tamsiausią metų naktį
Lauksim ne naujos žvaigždės...
Ji labai seniai jau šviečia –
Amžinybę Ji ir švies...
Nenustokim nei sekundei
Jausti gaivią šviesą Jos -
Ar tai būtų vakars Kūčių,
Ar pradžia naujos dienos.
Juk visi mes – sesės, broliai,
Tėvo to paties vaikai.
Galime juk šviesti skaisčiai
Panorėję nuoširdžiai..
Tad sustokim valandėlei,
Apkabinkime draugus,
Žmones tuos, kuriuos jau mylim
Ar kurie pamilo mus.
Tuos kurie toli nuo mūsų,
Bet juos laikom širdyje.
Mintimis glėby suspauskim
Jie pajus tai – kaip gi ne...
Ypač tuos, kurie dar mokos
Kaip surasti savyje tai kas buvo duota
Nuo Pradžių Pradžios - tada,
Kai prisiekėm būti Šviesos
Ir sugrįžti su Šviesa...
Tad linkiu visiems jums Meilės.
Sau patiems. Visų pirma.
Naglis
2014-12-21 22:09:23
MIELAS ŽMOGAU
Ar, mielas žmogau, tu pajutai,
Kokia nuostabi ši diena?
Kokia tavo minčių tikroji spalva?
Tu, mano brolau, pažvelki aukštyn –
Beribė erdvė danguje.
Kur tavo akių žvilgsnio gaiva?
Ar, mielas žmogau, tu keliavai,
Grublėto paviršiaus taku?
Ar jis veda ten, kur nuolat ramu?
Ar, mielas žmogau, tau nebaisu,
Kai saulės šviesa atvira?
Ar ji atves prie Šaltinio tave?
Tu – mano sesuo, ar tu žinai,
Kokia bus tavoji malda?
Ar ji iš tiesų pažadins tave?
Ar, mielas žmogau, tau nesvarbu,
Tikrovės Tiesa paskleista?
Ji - tik viena, tau sukurta...
Mantas
2014-12-20 22:49:00
DIEVIŠKOJI MEILĖ
Žmogus nepastovus ir nekantrus
Jo mintys skrieja,
Kasdien jis veidą savo keičia,
Bet Tavo Meilė nesikeičia.
Žmogus daug siekia, trokšta,
Aplinkui jį draugu vadina,
Bet kai šalia jo nieko nebelieka
Tai Tavo Meilė pasilieka.
Žmogus daug tikisi iš kito,
Pavargsta siela ir dvasia,
Ji netgi kartais pasiduoda
Tik Tavo Meilė neišduoda.
Žmogus daug klysta ir praranda,
Šventovę griauna savyje,
Gyvybė degt šviesa nustoja,
O Tavo meilė nesustoja.
Mantas
2014-12-05 13:19:52
SUKŪRIMAS
Susėdo Trejybė prie stalo medinio
Tokiu vardu Save pavadino
Tylėję minutę Jie nukreipė žvilgsnį-
Visatos kampe sukurkime viltį.
Sukurkim urantą,-ištarė Tėvas,
Matau žmogus jau yra to vertas.
Sūnus Kūrėjas ten šviesą paliko,
Bet Tiesa ten jau seniai subliūško.
O AŠ?,-Pakilo iš miego AŠ ESU,
AŠ Jus Tris laikau vienu delnu,
Nusiųsiu ir AŠ žinutę ne vieną,
Ryšys su MANIM tik po vieną.
Susėdo prie stalo dabar Keturiese,
Meilė vos telpa JŪJŲ širdyse.
Visi iki vieno tylėjo, kol tarė:
- Žiūrėkit, mažiausią didžiausiu padarėm!
Mantas
2014-11-27 12:11:14
AR TURĖTUM TU?
Ar turėtum ką duoti žmogui,
Kuris į duris beldžia per klaidą,
O vietoje meilės jis jaučia baimę?
Ar turėtum ką duoti pamestam vaikui,
Jeigu jo šviesa ryškiau šviečia,
Už tuos, kurie jį palieka?
Ar turėtum ką pasakyti angelui,
Jeigu prieš tave matomas taptų,
Ir jūsų žvilgsniai susilietų?
Ar turėtum ką tarti nebyliui,
Jeigu tau žodžius balsu tartų –
Gal žinai kelią link Rojaus vartų?
Ar turėtum ką duoti Saulei,
Jeigu ji viską apšviečia,
Tik šešėlio ji nepaliečia?
Ar turėtum ką tarti Meilei,
Jeigu ji tave suranda,
Jos vardas Kūrinijoj skamba?
Ar turėtum ką pasakyti Tiesai,
Jeigu ji tau kalba, o tu tyli,
Tave į Tikrovę palydi?
Ar turėtum ką duoti MAN - AŠ ESU,
Jeigu tau gyvybę suteikiu,
Ir sakau – tavimi pasitikiu !?
Mantas
2014-07-20 14:37:13
KODĖL?
Kodėl, dangaus atviras skliautas,
Tau laisvę suteikia ?
Bet kodėl, tiek daug rankų,
Atgręžtų tik į save?
Kodėl, tavo tariamas žodis,
Gėlės žiedą išskleidžia?
Ir kodėl, vieno žvilgsnio gana,
Šviesai uždegt manyje?
Kodėl, vieno lašo pakanka,
Ir tai, kas mirę gyva tampa?
Bet kodėl, minia aplink mus,
Rankos tau neištiesia?
Kodėl, tikėt Tavim nepakanka,
Nors mintys mūsų sutampa?
Ir kodėl, skrydžiui pakilti,
Visa, kas buvo reikia palikti?
Kodėl, šviesa keičia tamsą,
Ir tai kūnu tampa?
Kodėl, kai Meilė apšviečia,
Laikas prasmės nebetenka?
Kodėl, ši diena – šventė bevardė,
Ji - tikrovės šviesa ir tiesa?
Ir kodėl, kad ji neišblėstų,
Teks augint savyje?
Mantas
2014-07-20 00:11:17
Giedokime Trejybei, broliai,
Giesmes mes is sirdies gelmes
Lai atkartos jas zemes kloniai,
Lai aidas ju zvaigzdes pasieks.
Pagarbinkim Trejybe, broliai,
Ji musu Meile ir Sviesa.
Ji musu zemiskoj kelionej
Viltis, Ramybe ir Tiesa.
Paslovinkim Trejybe, broliai,
Pasaulio tautos - Jos vaikai.
Lai skamba kurinijos toliuos
Urantijos zmoniu balsai.
Krapauskiene
2014-05-20 21:15:10
Labai graži , mieli bičiuliai , jūsų kūryba . Jegu neišbrausite manęs , tai ir aš patalkinsiu .
Kažkada , pabėgo į pasaulį meilė ir šviesa ,
Nes Rojus tapo per ankšta vieta .
Per žvaigždėtus klonius skrido kuo greičiau ,
Kad surastų Žemę , žmones ir apglėbtų kuo meiliau .
Kosminė naktis ir šaltis pasitraukia ,
Kai žmonėms į širdis meilė nusileidžia .
Meilė visagalė , kuria dangų , Žemę
Ir kiekvienoj sieloj jos likimą lemia .
Vieni šaukia Dieve , kiti šaukia Kristau ,
Tačiau ar supranta , kad vienybėj gimstam
Gimstam ir gyvenam iš šviesos ir meilės ,
O vėliau ir mes pabėgam ieškot savo Saulės .
emilispetras
2014-04-10 11:00:45
Kartu su dvasios broliu Mantu pradėjom kurti eiles naujai dainai, jis buvo sukūręs pirmąsias dvi eilutes, tai ir aš pasisiūliau padėti. Šį pirmadienį, kada pagarbinau Rojaus Trejybę – AŠ ESU ir dar pabendravau su AŠ ESU, paėmiau į rankas pieštuką ir ėmė lietis eilės, ir tik po to atkreipiau dėmesį, tarsi JIS PATS kalbėtų šiomis paprastomis bet giliomis eilėmis.
Kas įdomiausia kūryboje kartu su Rojaus Trejybe – AŠ ESU, kad nereikia galvoti kokį žodį parašyti, pačios mintys ateina, bereikia tik užrašyti.
AŠ ESU!
1. Kiekvieną akimirką
Kiekvieną sekundę
AŠ užpildau tave
Savo meilės galia.
2. Ir tavoji gyvybė
Suspindi didybe
Amžinam, tobulam
Manam glėbyje.
Priedainis:
Tik čia ir dabar...
AŠ ir tu!
Tik čia ir dabar
AŠ ESU!
3. Kiekvieną akimirką
Kiekvieną sekundę
Manoji tikrovė
Save atkartoja
4. Tavoj mintyje
Kaip paukščio skrydyje,
Tavajam veiksme
Kaip gėlės žydėjime.
Priedainis:
Tik čia ir dabar...
AŠ ir tu!
Tik čia ir dabar
AŠ ESU!
5. Kiekvieną akimirką
Kiekvieną sekundę
Tu atskleidi save,
Tu atspindi Mane!
6. Savo dvasios galia
Į Mane panašėdamas
Ir kaip upės tėkmė
Į Mane įsiliedamas.
Priedainis:
Tik čia ir dabar...
AŠ ir tu!
Tik čia ir dabar
AŠ ESU!
Su meile,
Jurgita
2014-02-27 18:16:53
Kai Tu - Savyje, Esi čia - Momentuose,
Savo Maldose, kieviename taško - atome,
Sava Spalva: Trejybinė, Subjektyvibinė, kaip ir Aš Esu Tai Tu - Objektyvibinis,
Aušros Nediferencialo Verpetų - Pursluose.
Esi Tu - Meilėje, kaip ir Meilės - Daugiskaitiškume,
Kuri Savyje talpina - Tik Tavę, tai yra Manę - Vieną Vardą,
Kibirkštyje - Judesius, Ikiasmenybines - Žiežirbas,
Bei tokią Asmenybių - įvairovę, Tai Tu Snaigių - Šokyje.
Sūneli - tai Aš, tokia Vardų gausybė - Akiračiuose,
Kurie neaprėpiamai, Savo Spinduliuose Rezonuoja - Tai Mes,
Kur Bendrame - Esamume, Tu Tirpsti - Meilės Šokyje,
Karščio Savo Bangose - Šaltinyje ir Centre,
Gruodis
2014-01-14 00:19:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.