Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kviečiu drauge kurti


Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.


Gaile
2009-05-04 17:02:10

Komentarai

Atradimas

Aš ieškojau dangaus
Dangaus be debesų,
Aš ieškojau ugnies
Ugnies be pelenų,
Aš ieškojau rudens
Be krentančių lapų
Aš ieškojau tavęs
Tavęs...Kur tu?

Ir akimirką tą,
Kai atradau Tave,
Supratau iš tiesų
Visa tai manyje!

Aš ieškojau lietaus
Kad nuplautų mane
Aš ieškojau žolės
Kad apkabintų mane,
Aš ieškojau tylos
Didžiausiam triukšme,
Aš ieškojau žiedų
Ir tai buvai Tu!

Ir akimirką tą,
Kai atradau Tave,
Supratau iš tiesų,
Visa tai manyje!

Mantas
2013-05-21 08:54:44



Perkėliau Adolfinos įdėtą tekstą iš atskiros forumo temos.

Amžinojo žodžio galia
Žodžiai raibuliavo akyse,
Bet išblukus buvo jų dvasia.
Žodžiai tyvuliavo lūpose,
Bet šaltos bangos juose suposi.
Žodžiai pasigirdo širdyje,
Jie liepsnojo jausmų ugnyje.
Meilės žodžių prisipildė Kūrinijoje,
Rojaus Trejybė laimino ją.

Albinas

Į Visatą kasuos
Kada sapną sapnuosiu
Pačios Visatos gelmės,
Kada pavirsiu uosiu,
Kilniausios kilmės?
Seku seku pasaką
Apie žemės medžius.
Saulėn viršūnes pasuku,
Gal nenudžius?
Ūžkit ūžaukit vėtros
Medžiuos visuos,-
Iš tamsiosios vietos
Visaton kasuos.

Albinas

Vykdysime Tavo valią
Tarsi šventė mūsų dienos.
Šviečia saulė net rugienos.
Primena man gyvą mintį,
Leiski Tave apkabinti.
O jaunyste greitakoje,
Ką man rytdienai aukoji...
Jei kaip šiandien ryt plaks širdys,
Rytoj meile vėlei girdys.
Ačiū, Dieve Visagali,
Vykdysime Tavo valią.

Albinas

SauliusP
2013-04-24 08:39:45



Į Rojaus Trejybės gyvąją šventovę ateina Albinas, kuriam 88 metai. Įkeliu jo sukurtus prasmingus eilėraščius, kuriuos šiandien jis perskaitė mums šventovėje po gyvųjų pamaldų 2013 m. vasario 23 d.

Pirmapradžio pasaulio šviesa

Pirmapradis pasaulis pabunda ir kyla.
Galia jo nušvinta iš mūsų širdžių.
Įliepsnosime laužus ir kvapų kodylą
Visatos vargonus galingus girdžiu.
Susilieja mūs mintys į šventąją giesmę.
Luoši ir ligoti atgyja iškart.
Kilniausius jausmus Visagaliui išliesime,
Kadais nemokėję gyvo žodžio ištart.
Gyvybingojo jausmo įliesime žmogui,
Kad vėlei girdėtų kaip kalas daigai
Ir iškopsim visi ant dangiško stogo,
Kaip kilo šviesą pajutę vergai.

1984 m.

***

Atsakė už visus

Kas mane siuntė į žemę šitą,
Kokioje knygoj tai parašyta?
Kalbinau žolę ne vieną sykį
Gyvybės mįslę man pasakyki.
Ji nusijuokia: „Paklausk kaimyną,
Kurs mano gentį po kojų mina,
Paklauski bitės, kai medų renka;
Kodėl žiedeliai jai tiesia ranką;
Paklauski paukščio, kodėl jam linksma,
Kai medžių šakos prie jo vis linksta.“
„Kodėl pražydai? – paklausiu liepą
Ir ji atsakė: „Man Viešpats liepia“.

----------------------
ALBINAS

Jurgita
2013-02-23 18:25:20



Brangieji, neverkit, ašarų neliekit
Dėl tos akimirkos tamsios.
Juk siela vien kūną tik palieka
O ją Kūrėjas patausos.
Jos akys mūsų jau nemato,
Bet vėl sušvis kita šviesa.
Gal tolimoj pakalnėj Ararato
Susirinks mūs giminė visa.
Ir susikibs visi už rankų
Ir iš jų lūpų giesmės pasilies.
Ir sušvytuos to krašto lankos
Visi artės prie tos pilies,
Kur verias amžinybės durys,
Kur saulių sutvaskės šimtai,
Kur laukia ne šmaikštus Amūras,
O nusiteikę angelai šventai.
Numetę visi šios žemės naštą,
Mes eisim ten, kur visi išėjo
Ir nenorėsim atsigręžti,
Kai kilsim prikelti Kūrėjo.
-----------------------------
ALBINAS

Forume Albino kūrybą patalpino:

Jurgita
2013-02-17 15:49:28



Ašaros skonis

Ašara turi skonį:

Džiaugsmo – saldžiai sūri.
Ji suteikia polėkį
Kaip vėjas sparnams.

Skausmo – sūriai karti.
Ji valo sielą
Kaip ugnis auksą.

Pykčio – rūgščiai sūri.
Ji naikina gyvastį
Kaip rūdis metalą.

Išdavystės – sūriai rūgšti.
Ji graužia tikėjimą
Kaip termitas medį.

Pavydo – karčiai sūri.
Ji ėda ramybę
Kaip skėrys javą.

Meilės – sūriai saldi.
Ji kuria sielą
Kaip Dievas vaiką.

Ištikimybės – švelniai sūri.
Ji duoda vaisių
Kaip žmogus palikuonį.
---------------------
2005m. kovo 22d.

Algimantas
2013-02-03 09:07:37



Tėve - Rojaus Trejybe,
Meilės ir Šviesos Šaltini, patiriamas gyvai.
Per giluminį atsivėrimą savo viduje
Mes Jus tris atradome.
Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia,
Jūs trys tikrieji mūsų Dvasiniai Tėvai
Tik veikiat viena dvasioje.
Jūs nutiesėt Meilės, Šviesos Kelią mums,
Kurio nuoširdžiai ieškodami jį atradome.
Kaip gera eit Šviesos Keliu,
Pastoviai jaučiant Rojaus Tėvų rūpestį, globą ir Meilę.
Ji kokybiškai perkeičia mus,
Suteikia Dvasinius Sparnus,
Virš tamsios aplinkos pakylėja.
Kur nėra skausmo ir kančios,
Ten kur Rojaus Trejybės Meilė mus užlieja,
Kai per Gyvąją Komuniją,
Per giluminį atsivėrimą su Jumis susiliejame.
Tik nuoširdžiai įsiklausę Jūsų
Mylima Rojaus Trejybe vedimo iš vidaus,
Veikiant šviesos labui kartu su Jumis
Dvasiniu stuburu augame ir tvirtėjame.

Leonida
2013-01-24 19:11:49



Klausiu tavęs


Tu gali matyti saulės šviesą
Ir matyti lauke pražydusią gėlę,
Bet ar matei kas ramybę teikia
Ir Tą, kuris suteikia meilę?

Tu gali paliesti žaliuojančią žolę,
Pajausti rankose tirpstantį sniegą,
Bet ar lietei, kas teikia Gyvenimo skonį
Ir lieja meilės dvasinę srovę?

Tu gali apkabinti mylimą žmogų
Ir gali paimti jo ranką,
Bet ar gali delne savam pajusti,
Meilės svorį teikiančią bangą?

Tu gali matyti žmogaus kūną
Ir matyti jo veiksmų pasireiškimą,
Bet ar matei jo dvasinę širdį
Ir joje slypintį Gailestingumą?

Tu gali užsidėti gražiausią kaukę
Ir gyventi nuolatinį spektaklį,
Bet ar gali suvaidinti nuoširdumą
Ir iš širdies srūvantį atvirumą?

Tu žinai, kad paukštis pakyla į orą,
O pakilęs sparnus plačiai išskleidžia,
Bet ar žinai kas teikia orumą
Ir dvasinio skrydžio lengvumą?

Tu gali žvelgti į nakties erdvę
Ir stebėti dangaus kūnų gausumą,
Bet ar gali žvelgti į dvasinę gelmę,
Pajausti dvasinę Kūrinijos šeimą?

Tu gali turėti daug žinių,
Ir žinoti praeities istoriją,
Bet kaip pažinti tą Šaltinį,
Kuris teikia dvasinę gerovę?

Tu gali išmokti sudėtingas formules
Ir skaičiuoti, kaip teka laikas,
Bet ar gali savyje pajusti,
Kad esi Rojaus Trejybės vaikas?!

Mantas
2012-12-27 11:52:08



Trys Saltiniai ir Centrai - Rojaus Trejybe,
Mes Tavieji vaikai pasaukti amzinyben.
Suklyde ir suklupe laukiame isties
Paguodos Tavo mylincios sirdies.
Tu - atrama, stiprybe ir Tiesa,
Mus protuos isiziebusi Sviesa,
Gyvasis kelias ir Gyva versme,
Mus itikejimo Gyva gelme.
Tad glaudziames visi mes prie Taves
Lai kelias sis mus pas Tave atves.

Krapauskiene
2012-12-26 23:10:53



Atspausdinu dvasinio brolio Albino, kuriam 88 metai, eilėraščius, kuriuos jis perskaitė Rojaus Trejybės šventovėje po gyvųjų pamaldų 2012.10.20.


Trejybe, kaip Tave pagarbinti mąsčiau,
Kad pamilčiau stipriau ir karščiau.
Tu pati esi meilė ir pati garbė,
Todėl pirmiausia prieš tave nedrebėt,
Kasdien klausyti Tavo valios
Ir garbinti kiek leidžia mano galios,
O jei bus tikra tyra malda,
Tai ją priimsi visada.
Būki pagarbinta kaip esmių esmė,
Tegul skirta bus ši giesmė:
Garbinu Jus kaip aukščiausiąjį gėrį,
Kuris tyriausiai ir švelniausiai žėri.
Garbinu, kad skleidžiate dieviškąją šviesą,
Kaip tinkamą laikmečiui tiesą.
Garbinu, kad beriate mums meilės grūdus,
Kuriuos jau daugelis pasisemti panūdo.
Garbinu, nes mano siela trokšta
Kilti į aukščiausią bokštą.
Garbinu, nes žinau, kad aš ne vienas
Griaunu visokio blogio sienas.




Jutimu įtikėjom giliu –
Tokio žodžio nėra – negaliu,
Nes tokia Aukščiausiojo valia,
Tvirčiausia galingiausia galia.
Urantai, su tokia mintimi
Amžiais būsim tvirti ir jauni.
Jūsų ryžtas visada įstabus –
Išgriauti senatvės stabus,
Triūsti lig šventos pabaigos –
Aukščiausios septintosios bangos.
Tiktai iš peties, tiktai iš peties –
Blogų įpročių liūtą patiest.
Visu ūgiu aukštai išsitiest,
Lig likimo žvaigždės toliausios
Gyvenimo vingiais neklysti,
Žengti kur veda Trijulės valia ir galia,
Ir mūsų ryžtinga amžinoji jaunystė.

adolfina
2012-10-21 20:44:15



Bega dienos lyg Nemuno bangos.
Byra metai lyg obels ziedai.
Mes atejom gyventi ir kurti,
ir ismokti mylet amzinai
zeme, zmones ir Rojuje Teva,
kurio meile pasiekia visus,
kuris moko myleti kiekviena
savo priesus ir savo draugus,
kuris veda uz rankos paemes
tuo Gyvuoju tikruoju keliu,
kuris moko visus mus kasdiena
ITIKEJIMAS - laime zmoniu.
Tad pakilki, zmonija, is miego,
is iliuziniu savo sapnu.
Tegul skrieja zinia per pasauli
ITIKEJIMAS - laime kartų.

Krapauskiene
2012-03-06 15:19:45




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal