Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Brangieji, neverkit, ašarų neliekitDėl tos akimirkos tamsios.
Juk siela vien kūną tik palieka
O ją Kūrėjas patausos.
Jos akys mūsų jau nemato,
Bet vėl sušvis kita šviesa.
Gal tolimoj pakalnėj Ararato
Susirinks mūs giminė visa.
Ir susikibs visi už rankų
Ir iš jų lūpų giesmės pasilies.
Ir sušvytuos to krašto lankos
Visi artės prie tos pilies,
Kur verias amžinybės durys,
Kur saulių sutvaskės šimtai,
Kur laukia ne šmaikštus Amūras,
O nusiteikę angelai šventai.
Numetę visi šios žemės naštą,
Mes eisim ten, kur visi išėjo
Ir nenorėsim atsigręžti,
Kai kilsim prikelti Kūrėjo.
-----------------------------
ALBINAS
Forume Albino kūrybą patalpino:
Jurgita
2013-02-17 15:49:28
Ašaros skonis
Ašara turi skonį:
Džiaugsmo – saldžiai sūri.
Ji suteikia polėkį
Kaip vėjas sparnams.
Skausmo – sūriai karti.
Ji valo sielą
Kaip ugnis auksą.
Pykčio – rūgščiai sūri.
Ji naikina gyvastį
Kaip rūdis metalą.
Išdavystės – sūriai rūgšti.
Ji graužia tikėjimą
Kaip termitas medį.
Pavydo – karčiai sūri.
Ji ėda ramybę
Kaip skėrys javą.
Meilės – sūriai saldi.
Ji kuria sielą
Kaip Dievas vaiką.
Ištikimybės – švelniai sūri.
Ji duoda vaisių
Kaip žmogus palikuonį.
---------------------
2005m. kovo 22d.
Algimantas
2013-02-03 09:07:37
Tėve - Rojaus Trejybe,
Meilės ir Šviesos Šaltini, patiriamas gyvai.
Per giluminį atsivėrimą savo viduje
Mes Jus tris atradome.
Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia,
Jūs trys tikrieji mūsų Dvasiniai Tėvai
Tik veikiat viena dvasioje.
Jūs nutiesėt Meilės, Šviesos Kelią mums,
Kurio nuoširdžiai ieškodami jį atradome.
Kaip gera eit Šviesos Keliu,
Pastoviai jaučiant Rojaus Tėvų rūpestį, globą ir Meilę.
Ji kokybiškai perkeičia mus,
Suteikia Dvasinius Sparnus,
Virš tamsios aplinkos pakylėja.
Kur nėra skausmo ir kančios,
Ten kur Rojaus Trejybės Meilė mus užlieja,
Kai per Gyvąją Komuniją,
Per giluminį atsivėrimą su Jumis susiliejame.
Tik nuoširdžiai įsiklausę Jūsų
Mylima Rojaus Trejybe vedimo iš vidaus,
Veikiant šviesos labui kartu su Jumis
Dvasiniu stuburu augame ir tvirtėjame.
Leonida
2013-01-24 19:11:49
Klausiu tavęs
Tu gali matyti saulės šviesą
Ir matyti lauke pražydusią gėlę,
Bet ar matei kas ramybę teikia
Ir Tą, kuris suteikia meilę?
Tu gali paliesti žaliuojančią žolę,
Pajausti rankose tirpstantį sniegą,
Bet ar lietei, kas teikia Gyvenimo skonį
Ir lieja meilės dvasinę srovę?
Tu gali apkabinti mylimą žmogų
Ir gali paimti jo ranką,
Bet ar gali delne savam pajusti,
Meilės svorį teikiančią bangą?
Tu gali matyti žmogaus kūną
Ir matyti jo veiksmų pasireiškimą,
Bet ar matei jo dvasinę širdį
Ir joje slypintį Gailestingumą?
Tu gali užsidėti gražiausią kaukę
Ir gyventi nuolatinį spektaklį,
Bet ar gali suvaidinti nuoširdumą
Ir iš širdies srūvantį atvirumą?
Tu žinai, kad paukštis pakyla į orą,
O pakilęs sparnus plačiai išskleidžia,
Bet ar žinai kas teikia orumą
Ir dvasinio skrydžio lengvumą?
Tu gali žvelgti į nakties erdvę
Ir stebėti dangaus kūnų gausumą,
Bet ar gali žvelgti į dvasinę gelmę,
Pajausti dvasinę Kūrinijos šeimą?
Tu gali turėti daug žinių,
Ir žinoti praeities istoriją,
Bet kaip pažinti tą Šaltinį,
Kuris teikia dvasinę gerovę?
Tu gali išmokti sudėtingas formules
Ir skaičiuoti, kaip teka laikas,
Bet ar gali savyje pajusti,
Kad esi Rojaus Trejybės vaikas?!
Mantas
2012-12-27 11:52:08
Trys Saltiniai ir Centrai - Rojaus Trejybe,
Mes Tavieji vaikai pasaukti amzinyben.
Suklyde ir suklupe laukiame isties
Paguodos Tavo mylincios sirdies.
Tu - atrama, stiprybe ir Tiesa,
Mus protuos isiziebusi Sviesa,
Gyvasis kelias ir Gyva versme,
Mus itikejimo Gyva gelme.
Tad glaudziames visi mes prie Taves
Lai kelias sis mus pas Tave atves.
Krapauskiene
2012-12-26 23:10:53
Atspausdinu dvasinio brolio Albino, kuriam 88 metai, eilėraščius, kuriuos jis perskaitė Rojaus Trejybės šventovėje po gyvųjų pamaldų 2012.10.20.
Trejybe, kaip Tave pagarbinti mąsčiau,
Kad pamilčiau stipriau ir karščiau.
Tu pati esi meilė ir pati garbė,
Todėl pirmiausia prieš tave nedrebėt,
Kasdien klausyti Tavo valios
Ir garbinti kiek leidžia mano galios,
O jei bus tikra tyra malda,
Tai ją priimsi visada.
Būki pagarbinta kaip esmių esmė,
Tegul skirta bus ši giesmė:
Garbinu Jus kaip aukščiausiąjį gėrį,
Kuris tyriausiai ir švelniausiai žėri.
Garbinu, kad skleidžiate dieviškąją šviesą,
Kaip tinkamą laikmečiui tiesą.
Garbinu, kad beriate mums meilės grūdus,
Kuriuos jau daugelis pasisemti panūdo.
Garbinu, nes mano siela trokšta
Kilti į aukščiausią bokštą.
Garbinu, nes žinau, kad aš ne vienas
Griaunu visokio blogio sienas.
Jutimu įtikėjom giliu –
Tokio žodžio nėra – negaliu,
Nes tokia Aukščiausiojo valia,
Tvirčiausia galingiausia galia.
Urantai, su tokia mintimi
Amžiais būsim tvirti ir jauni.
Jūsų ryžtas visada įstabus –
Išgriauti senatvės stabus,
Triūsti lig šventos pabaigos –
Aukščiausios septintosios bangos.
Tiktai iš peties, tiktai iš peties –
Blogų įpročių liūtą patiest.
Visu ūgiu aukštai išsitiest,
Lig likimo žvaigždės toliausios
Gyvenimo vingiais neklysti,
Žengti kur veda Trijulės valia ir galia,
Ir mūsų ryžtinga amžinoji jaunystė.
adolfina
2012-10-21 20:44:15
Bega dienos lyg Nemuno bangos.
Byra metai lyg obels ziedai.
Mes atejom gyventi ir kurti,
ir ismokti mylet amzinai
zeme, zmones ir Rojuje Teva,
kurio meile pasiekia visus,
kuris moko myleti kiekviena
savo priesus ir savo draugus,
kuris veda uz rankos paemes
tuo Gyvuoju tikruoju keliu,
kuris moko visus mus kasdiena
ITIKEJIMAS - laime zmoniu.
Tad pakilki, zmonija, is miego,
is iliuziniu savo sapnu.
Tegul skrieja zinia per pasauli
ITIKEJIMAS - laime kartų.
Krapauskiene
2012-03-06 15:19:45
Kas – aš?
Sai Baba sako, kad esu dvasia!
Aš juo tikiu!
Ir Jėzumi tikiu!
Ir Jėzus sako, kad esu dvasia!
Bet ar tikiu aš pats, kad
Aš – dvasia?
Man skauda širdį, skauda viduje…
Kas jaučia skausmą?
Aš pats, ar toji dvasia?
Kodėl granitas kietas, šaltas, tvirtas
Yra iškeltas virš kitų kaip pavyzdys?
Kodėl minkšta, tyra, gyva širdis
Labai dažnai pašiepiama visų?
Kas jaučia skausmą, panieką, ir gailestį?
Materija? Širdis? Dvasia?
Kas Meilę suteikė žmonėms?
Iliuzija? Akimirka? Tikrovė?
Kodėl mes Dievą Tėvą pavadinome dvasia?
Kodėl mes sakom, Dievas Tėvas yra Meilė?
Ir ne tik… Jis Meilę kuria, dovanoja, ir globoja!
Ir skleidžia Meilę visai Kūrinijai ir tvariniams visiems!
Ar gali Dievas Tėvas, būdamas dvasia,
nejausti mūsų meilės, mūsų skausmo?
Tuomet Jis pats pavirstų į granitą!
Jis jaučia mūsų meilę, ir tirpdo mūsų skausmą!
Savajam Meilės vandenyne!
Ir aš žinau, jaučiu – esu dvasia.
Kaip Dievas Tėvas!
Ir dar daugiau, jaučiu Jo dalį… savyje.
Ir… tavyje!
Šis pojūtis yra iš Jo.
Visiems ir kiekvienam iš mūsų.
Kad nebekiltų abejonių –
Kiekvienas esame dvasia.
Bet meilės jausmą…
Ar išdavystės skausmą…
Mes jaučiam lygiai taip,
Kaip jaučia juos ir tie,
Kurie vis dar nežino,
Kad jie yra dvasia.
Algimantas
2009-07-04 08:52:37
IRENA
2012-02-16 10:27:59
Siela panaši į žolę
Jeigu siela ašarom raudotų,
Jei kaip kūnas sentų,
Tai būtų randais randuota,
Plėnimis rusentų.
Bet ji panaši į žolę žalią.
Kuo daugiau ją trypi,
Tuo labiau ji galvą kelia,
Tramdo naktį nykią.
Aš laimingiausias...
Aš laimingiausias, aš turtingiausias.
Šią dalią skyrė patsai Aukščiausias.
Imk iš manęs ,broli, imk iš manęs, sese,
Ir savo laimės dalį atrasi.
Savo gyvenimą džiaugsmu užliesi,
Ir šia tikrove iškart patikėsi.
Stebuklai vyksta, jei kas tik tiki,
Nepatikėjai – už durų liksi.
O Žeme, Žeme, Žemyna mano,
Kodėl tavo burtų daug kas neišmano?
Atvėrę širdis ir guvų protą,
Ištiesinsim sielą savo kuprotą.
Glaudžiai susitelkę vienas prie kito,
Sparnus ištiesi amžino ryto.
Visko Davėjui
Kalbi tu spalvom ir gaisais,
Žaros rytmetinės garsais,
Debesim ir jo kuorais pilių,
Dangumi paslaptingu, giliu.
Kalbi lapais, žole ir žiedais,
Jų gyvybės tyliausiais aidais.
Tiek šviesos, paslaptingos šviesos,
Virpa, plazda pasauliuos visuos.
Būties aš savosios laive
Plaukiu į Tave, į Tave.
Ir kalbą tolimiausių žvaigždžių
Nuolatos juntu ir girdžiu.
----------
ALBINAS
Forume Albino kūrybą patalpino
adolfina
2011-12-17 21:29:53
Tegul prabyla dvasios gyvuoju įtikėjimu,
Šventovėje atrasime Gyvenimą mums liejamą.
Ir liejamą be perstojo segmente nenutrūkstančiam,
Dabar mes laukiam šimtojo-
Rytoj Kvėpuos jau tūkstančiai
Tegul prabyla dvasios taip Atviros ir Mylinčios,
Savy Trejybę raskime- atgimsta sielos tylinčios.
Tegul prabyla dvasios Šaltiny Neišsenkančiam,
Glėby Trejybės esančios, Kely Likimą randančios
Tegul prabyla dvasios Urantijos planetoje,
Čia Nebadono Mykolo Tiesos Dvasia išlieta jau
Rojaus Trejybės sūnūs ir sesės dvasioj esame
Savim Tikrovę nešame, širdim Tiesą užrašome
Tegul prabyla dvasios- jos Tobulos jau čia,
Šventovėmis juk esame visa kūrinija.
Tėvų Dalelę nešame tvirtumu patirties,
Ne tos kur tyli majoje, bet Rojaus prigimties
Tegul prabyla dvasios Urantijos uola,
Atgimstame dar Tėviškėj, Tėvynė mūs- Sala.
Sala kurion sugrįžtame Titanais skrosdami,
Cunamio bangą šluojančią mes maldom Savimi
Šaltini Neišsenkantis Kūrybos procese,
Komunija Gyvąja atrandame Tave.
Mintis ir Žodis Veikia Meilėje NEDALOMU VIENIU
Ramybėje išliekame Gyvu Suliejimu
Ir visa tai ko trokštate išlieta daug daugiau,
Tavim Esu patenkintas, tavim, Mano sūnau.
Veržlumu įtikėjimo Pažindami Tėvus,
Bendrakūrėju amžinu sugrįžtat į Namus
Tegul prabyla dvasios Uranto ugnimi,
Kometos šėlsmu Kosmose planetą Keldami.
Tave, Rojaus Trejybe, mes Garbinam ir Šlovinam Gyvaisiais virpesiais,
Glėby Tavam sutilpę dvasioj esame Tau Mylimais vaikais
Tegul prabyla dvasios Patirdamos Tikrus,
Meilės aikštelėj žaisdamos, Vienintelius Tėvus
Urantai, broliai, sesės, neklūpantys net dvasioj,
Bet Mylintys tikrai.
Ir Būsenoj Palaimos Žinome ir Patiriam-
ROJAUS TREJYBĖ- MŪSŲ TĖVAI.
Maištu planetoj išbandytus, sūnus Urantus ir
Dvasioje dukras,
Atgimusius it feniksus Pakilti,
Suliejame mes Tobulas, kur kas daugiau nei manote-
Tikras dvasias
Suliejame Save per atrastą gelmėj,
Gerovę atkakliai ir nuolatos vis nešant
Su Tėvo Asmenybe dovanota net neprašant
Tad Eikim gėrio darbus visumai daryti.
Ir nebe sau- dėl Ateities, ir ne kančia, bet
MEILE pasirašant
Ar patiriat Gyvai tais dvasių virpesiais?
Mes Uždegam Savim Tikrovėj laukiančias Būtybes
Suliet Save su Rojaus Šaltiniu-
Pirmu, Antru, Trečiu.
Bet atskirai tiktai planetos skrieja..
Šaltiniai Trys, Jie Myli mus Nedalomu Vieniu
Jūs- Agondonteriai, jūs įtikit netgi nematę,
Gyvaisiais virpesiais Apglėbti esat
Jūs- Ledlaužiai, Pirmeiviai, Gyvuonim Atradę
Tą Tikrą Tiesą KŪRINIJAI NEŠAT
Te amžinybėn susilieja laisva valia
Gyvąjame Kely.
Kaip Mylintys Tikri Tėvai Savim Užlieja
Ta Meile, Kurioje mes tampam AMŽINI..
Rojaus Trejybe, Tėvai Tikrieji,
Mes Garbinam ir Šlovinam Atvėrę Dvasią.
Ir Meilės virpesių Šaltiniu maudome viens kitą,
Jau būdami DABAR IR ČIA,
Jau būdami DVASIA, jau būdami
Kur TIKRA.
Atgimę, Būsenoj Išliekam ir nugaros nebeatgręšim
Ir mus žinos kaip Tobulus
GYVAM REGISTRE.
Tegul prabyla dvasios Tų virpesių galia,
Trejybės Meile Srūvančia Gyva Kūrinija
Tegul PRABYLA DVASIOS URANTIJOS DVASIA,
Mes Gėriui susirinkome iš Meilės Tau, Trejybe, Čia..
Visada norisi pasakyti kur kas daugiau..
TEGUL PRABYLA DVASIOS
Arunas
2011-12-16 02:11:18
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.