Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Ačiū Trejybei už sesę Ireną..Sugraudinai mane,taip šiluma ir pasklido,beskaitant tavo,Irena,eiles kartu su Tėvu sukurtasArūnas
2009-09-24 14:51:15
Suradus laisva valandėlę
Nutilus protui neramiaim
Panorau,atverti sielą Tėvui
Begalinei Dvasiai ir Sūnui Amžinam.
---------
Pirmiausiai,noriu pasakyti,
Kad myliu Jus visus labai,
Kad trokštu,kuo greičiau pas Jus parvykti
Į Rojų,ten kur ir yra,mano tikri namai.
--------
Eidama namo be Tavęs,Tėve
Aš pasiklydau,materijos tamsiam miške
Susibraižiau,susižalojau,
Nesiorentavau,kur melas,o kur tiesa.
--------
Mylimas Tėvelį,Saulele mano Tu šviesi
Pasigailėjai,dūkraitės-našlaitėlės,
Parodei tiesų kelią,per savo dvasią,
Kuri slypėjo čia pat,manoj širdį.
--------
Kaip ilgai aš šito nežinojau
Tavęs ieškojau taip aukštai ir taip toli;
Manau,kad su manimi slėpynių žaisti sugalvojai
Tam,kad suradusi,po to,galėčiau pasijuokt
Su Tavimi kartu.
----------
Su meile
IRENA
2009-09-24 14:19:40
Tau, Trejybe
Tavo meilės kaitra neišblėsta
Atvira ji liepsnoja
Ugnim
-
Tavo glėbį pajunta kiekvienas
Regimai užsidegęs Tavim.
Erdvėje gimsta naujas troškimas
Iš svajonių, širdies gilumos
Ypatingas manasis likimas
Be Tavęs negaliu nei dienos.
Esi, kad būtume Tavęs verti.
Vita
2009-09-23 11:42:34
Urantija,mažytis kūrinijos taškas
Kiek sutelpa jame,net mintys jau pastovios blaškos
Urantija-planeta,kur šviesa tamsoj prabust pabando
Ir stovime,ir laukiame,bet ko?Gal eiti,visdėlto,pabandom
-------
Urantija,Valdovo Nebadono planeta sulaukus
Kur Kelias tas,Jis Augdamas savęs kas dieną klausė
Urantija,Tiesa Viduj atradus rodo Kelią..
Į Rojų,Glėbin pas Tikrus Tėvelius
-------
Urantija,tu augini uranto tuščią sielą
Kuomet atradus Tėvą savyje,aplinkui viskas Miela
Uranto glėbyje sutilps visi,kas tik nebijo Meilę skleisti
Užteks kitus,Trejybės Mylimus vaikus kasdieną teisti
-------
Urantija,Tavoj implanto plazmoj įpūtė Dvasia gyvybę
Ir milijardai metų mus išmokė savyje atrast Trejybę
Urantija,planeta-pradžia kelionės Tėvo vedime visiems
Urantai,apglėbkim Meile mes visus,kad baimės nebeliktų mums,žmonėms
-------
Trejybės Evoliucijos plane nėra chaoso,tik tvarka
Ir Dėsnis veikia netgi taip,kad tampam dvasia tobula
Urantija,paliksi Šviesoje,kai sūnūs eis pirmyn
Ir Tėvas,atrastas savy,nuves tikrai TĖVŲ GLĖBIN
-------
Urantai,būkime tvirti,Kely sunkiam.
Bet sūnūs,dukros vienumoj pakels visus ir eisim Kelyje Tikram
Urantai,sieloje ir dvasioj mes tikri
Gyvuoju Keliu eidami,išliksim Meilėj Amžini
---------------------------------------------
Arūnas
2009-09-23 10:46:08
TU, kurs esi aukštai danguj,
TU, kurs esi visai šalia,
Palaimintas esi žmoguj,
Kuris pagarbina Tave.
- - -
Palaimintas esi dainoj,
Žvaigždėj ir vėjo sūkury.
Palaimintas esi tyloj.
TU- amžinoj šlovėj ESI.
- - -
Esi, kad kurtume kartu,
Esi, kad būtume drauge,
Kad meilės spinduliu mažu
Mintis nušvistų dar viena.
- - -
Esi, kad gera ir ramu
Paliktų kiekvienoj širdy,
Kad siela skleistųsi džiaugsmu
Tėvuli, mylimas ESI.
- - -
Tu lauki tyliai ir kantriai,
Kol prisiglausime nurimę.
Kol daigas sieloje subręs,
Sudygs nukritęs į arimą.
- - -
Kol Meilė Tavo suvešės,
Vaikelyje kiekviename,
Kol susijungti panorės
Su Tavimi- AMŽINYBE.
Vita
2009-09-22 18:32:00
Mylimas Tėve,vesk mane Keliu,
Neiškraipytai Tiesai-tuo vieninteliu,Tikru
Mylimas Tėve,vesk mane Keliu
Ir todėl,kad noriu,ir vardan Visų,
Aš,Tave,Tėve,nuoširdžiai Myliu
-------
Mylimas Tėve,atsimeni tą vaikį,kur kartu
Net neatradęs Tavęs savyje,bėgiojo su Tavim sykiu?
Ir Tėve mūsų,mes dabar abu,
Pakvieskim sielos seses,brolius tapt VIENIU
-------
Mylimas Tėve,vesk mane Keliu,
Kad ir erškėčiais klotu-kadaise Jėzaus PRAMINTU
Jis mane Myli,kaip ir Tu
Tą Kelią,kur protėviai užmiršo,naujai Tavim savy rastu
-------
Mylimas Tėve,kiek aplink tamsumo sielose regiu
Juos Myliu aš,savuosius brolius,Tavimi Tikru
Bandau Apglėbti,nors jie ir jaučia,jiems svyra rankos
Bet ne man,TAVIM aš Gyvenu..
-------
Mylimas Tėve,vesk mane tiktai pirmyn
Trejybės sūnų JOS GLĖBIN
Kol kas iliuziją,netikrą tiesą iš savęs skinu,ją raunu taip
Kad siela džiaugias,nors sunku,mylimas Tėve,kada aplinkui
Numirusias akis matau,suspaudžia širdį man ir Tau.....
-------
Nors artimiausi šypsos
Jiems tikrai skauda,tą matau
Pulke draugų,pagelbėt Tavim,
Žodžiu Tavuoju aš bandau..
-------
Mylimas Tėve,rauda krūtinės
Neplėšo jiems.
Mylimas Tėve,Tikresnis žodis
Ilgam pagelbės,tikiu,kitiems..
-------
Mylimas Tėve,koksai netikras
Jis būna nuolat,kai sakau,
-Tau,mano broli,tikrai nelinksma
Kai tikrą Tiesą aš sakau
-------
-Tu baik kalbėti,nes nuolat pildos ką kalbi.
-Tuomet kodėlgi,pažvelgus priekin,nuliūsti?
-Tikrai reikėtų,manoji sese,tau Praregėt,
Sielą atvėrus,atradus Tave,Tavim kalbėt..
-------
Mylimas Tėve,Tu NUOLAT beldies mums iš VIDAUS
Kada,mielieji,sesutės,broliai,siela NEKTARO to ragaus?
Urantų Meilė,išgrynins BRANDUOLĮ,kuris giliai giliai
Pro gyvulinį Jis sunkiai veržias,pakilti nori aukštai aukštai
-------
Ir SPROGSTA siela,Meile užlieja visus aplinkoje
Ne tik kur matom,bet KĄ IR JAUČIAM-KŪRINIJA
Mylimas Tėve,tik Tave Radęs,Atrast bandau
Trejybę jausti ir savim nešti,aš noriu jau
-------
Malda Tikrovėj,kalbėta savim-tai Meilė TAU
Seniai ieškotą,GYVĄ TREJYBĖS KELIĄ,jau suradau
Ir džiaugias siela,atgimstant dvasiai
DĖKINGA TIKTAI TAU..
-------
Todėl,mielieji,sesutės,broliai tikėkit Tuo,
Kurs nuolat beldžias į mūsų sielas-suskils akmuo
Nušvis vėl Saulė,praeis ruduo.Tikrovėj esam,
Bet dar nežinom,kas Ten Tikrai,
Trejybė laukia,ten mūs Tikrieji,ROJAUS TĖVAI
-------------------------------------------------
Arūnas
2009-09-21 13:29:35
TĖVELI KŪRINIJOS,
TU į mus žiūri mylinčiom akim,
Kodėl mes praregėti bijom
Ir visą laiką būti su TAVIM?
-----
TĖVELI KŪRINIJOS,
TU į mus žiūri šviečiančiom akim,
Kodėl mes labiau tamsą mylim
Ir pasiliekam su tamsiom mintim?
-----
TĖVELI KŪRINIJOS,
TU į mus žiūri su skaudančia širdim,
Kodėl mes kančioj pasiliekam
Ir žiūrim į ateitį su neviltim?
-----
TĖVELI KŪRINIJOS,
TU į mus žiūri klausiančiu žvilgsniu,
Kodėl nuo TAVO žvilgsnio slepiamėms
Po tamsiu gobtuvu?
-----
TĖVELI KŪRINIJOS,
TU į mus žiūri gailesčio pilnom akim,
Kodėl taip tamsą pamilom
Ir nežiūrim į šviesą su atvira širdim?
-----
TĖVELI KŪRINIJOS,
TU tiesi į mus mylinčias rankas,
Kodėl mes TAU atsiverti bijom
Ir pasiliekam nežinioj su sujauktom mintim?
Leonida
2009-09-16 19:15:46
Nevertinkit niekad žmogaus,
Kuris prieš vėją eina
Jo žingsniai nuolatos Tikri,
O siela kuria dainą
-------
Nevertinkit niekad savim,
Kurie NEMATOT nieko
Ar esate savim TIKRI?
Te paskirtis kitam,visiem mįsle palieka
-------
Nevertinkit net aplinkos,
Kuri ILIUZIJOJ gyvena
Ar susimąstote,kad tie kiti
Jums GYDO ŽAIZDĄ seną
-------
Nevertinkit tikrai niekad,
Kuomet laikotarpy paklydot
Kai PUOLĖ mylimas sūnus
Dabar urantai ŽAIZDĄ gydo
-------
Mes gavom Tiesą Tikrąją suvokt,
Kodėl pastojat PRIEKIN KELIĄ?
Juk einame kitiems Atnešt
Jau atrastą TĖVŲ DALELĘ
-------
Urantai žengia švelnumu
Juos TĖVAS MEILE veda
Kai TIESĄ SKLEIDŽIAM TIKRUMU
Kodėl užkanda žadą?
-------
Nevertinkit niekad žmogaus
Jūs net nežinot paskirties
TIESOS jam NEŠTI neuždraus
Jis išsiilgęs išminties..
-------
Tos sielai savo išminties,
Kurios visiems tik BEGALINĖ duoda
Tik pastangų,sunkių išties
Reikės pripildyt TROŠKULIO aruodą
-------
Nevertinkit niekad žmogaus,
Nesugebėsit net matyti
Ką mato ŽVILGSNIS iš viršaus
Pajėgūs esat tik klausyti..
-------
Nevertinkit kitų žodžiu
Kurio net patys nesuvokiat
Urantai atrastu TĖVU,
KUR kviečia,nenutuokiat
-------
Todėl žinot ir nekalbėt,
Daugiau,negu suprantat
Urantai dvasioje kalbės,
O jūs tą patį kąsnį kramtot
-------
Nevertinkit savim kitų,
Tiktai VIDUM girdėkit
NEGIRDIT ROJAUS JŪS TĖVŲ
IŠGIRSIT GAL,KUOMET ŽEMYN RIEDĖSIT
----------------------------------
Arūnas
2009-09-16 12:08:24
POKALBIS SU ANGELU SARGU
************************
- Aš tau sakau, visai nesvarbu, kaip pradėsi, tik sudomink juos, priblošk kitais dvidešimčia žodžių, išbertų greitakalbe, tinkamai vietom sulėtėtinant ir jie trokš klūpėti prie tavo kojų rinkdami dulkes, vėsindami padus. Bijos tave prarasti.
- Bet jie žiūri į mane ir vertina dar neprasižiojus..
- Aš tau sakau, kalbėk tarsi paskutinę dieną čia būtum ir tuoj pat išvažiuotum, įsivazduok, autobusas jau laukia. Turi tik greitai pasakyti, ką tiek nešiojais, ir palikti juos.
- Nemanau, kad tai sąžininga... Kodėl man bėgti?
- Skirk jiems bausmę nebegalėti užduoti klausimų, kuriuos sukels tie tavo žodžiai. Pasakyk, palik suglumusius ir bėk! Juk dabar jie net nesiruošia tavęs klausytis, jie atšiauriai žiūri į akis, o aš žinau, kas bus kai tu išvyksi, viską jiems pasakęs. Aš stebėsiu juos ir tyliai juoksiuos ir siųsiu mintimis tau "Bravo bravo! " Jie kraustysis iš proto suvokę savo tuštybę ir pražiopsotus gyvenimo šansus.
- Šaltis ir pasipūtimas vien... Jie apsiprendę jau...
- Jie žiūri į tave ir niekina vien dėl to, kad jaučia, kad tu - ne jie. Kad tu ne iš čia. Jie niekina tave vien tik dėl to, kad tu bet kada gali juos palikti. Jie renkasi save ir savo neva tobulą žinojimą. Supurtyk juos ir palik graužtis dėl savo aklumo.
- Tu mane šitaip spaudi... Nežinau, kodėl turėčiau pasikliauti tuo, ką sakai.
- Aš gyvenau tarp jų daugiau, nei šimtą metų, daugiau nei du šimtus, daugiau nei tris. Tu neturi pasirinkimo. Tik įvykdyti likimą. Aš siųsiu laiškus tau, skaičiuosiu, kas ĮTIKĖJO, kas nurimo. Kas pabėgo kuo toliau nuo čia, kur išgirdo tai, ką patys nuo savęs taip slėpė...
- Dabar pradėti?
- Taip. Tučtuojau. Jie nežino, bet šito laukė, kaip ir jų bočiai.
- Tu atsistok už jų nugarų, kalbėsiu tarsi tau. Turiu matyt tavo akis.
- Stovėsiu užsimerkęs. Klausysiu tavęs, nes ir aš visus amžius to laukiau. Pradėk.
-
2004-05-07 17:51
Aušrinė
2010-04-14 01:20:36
Mielas Arūnai,aš jau supratau,kodel pastarosiomis dienomis tiek daug galvoju apie tavę,tiesiog yra atsirądes troškimas tavo pavargusia galvą priglausti prie savo krūtinės.Klausiau TĖVO-iš kur tai?Atsakė:"Mudviejų karščiausias troškimas sutapo".
Arūnai,materialioje tikrovėje aš tau į motinas tinku,tu tai žinai,nes pažįsti manę,dvasinėje tikrovėje-tu man esi pats artymiausias brolis/nors ir žemiška brolį turiu,su kuriuo dvasia esame svetimi/,ir tu žinai,koks aš ligonis buvau/dvasinis ligonis/.Su TĖVO pagalba,brolių ir sesių maldų pagalbą-jaučiuosiu beveik sveika.Aš nesergu tokia baisia liga,kurios pavadinimas buvo-RŪTA.Ta liga vargino 11 metų;aš nesergu tokia liga,kurios pavadinimas yra ASTRA,aš nesergu tokia liga,kurios pavadinimas yra MARIJUS,nors jis ir yra mano sūnus.Ir visai neseniai padariau tokį atradimą,kad ir jie manimi neserga,jie tapo laisvi.
Vel ir vel iš pasąmonės iškyla šiame forume Algimanto užrašytas dialogas su IEVA ir JOS nuoširdus pripažinimas savo nuopolio priežasties,būtent,JOS NEIŠMINTINGAS SUSIKONCENTRAVIMAS Į REZULTATĄ,JINAI taip pat nesugebėjo džiaugtis procesu.
Žinok,mano pastarūjų dienų patyrimai,pralaimėjimai,jau nėra tokie skausmingi.
Man asmeniškai šie pokyčiai manyje,gerai pažįstant savę,prilygsta STEBŪKLUI.
Ir dabar TĖVAS sako:"Su manimi jūs kiekvieną dieną patirsit stebūklus,kiekviena diena su Manimi jums bus šventė,jeigu paklausysit mano patarimo,kad nuo šiol rūpinsitės savo nuosavu sielos darželių,tokiu būdu padėdami MAN,o del savo brolių ir sesių sielų-nepergyvenkit,Aš,būdamas JŲ sielų darželiuose taip nesėdžiu rankų sudėjas.Dar mes pasidžiaugsim mūsų visų vienybe ir gerai pašvęsim.Myliu jus visus,tokius skirtingus,bet savo dvasios siekiais panašius.Amen."
Myliu ir aš tavę,mano brolį,ir tikrai sakau tiesą.
Su meile
IRENA/Šakiai/
2009-09-15 13:50:29
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.