Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
MEILĖ KŪRINIJAIKaip myliu Jus visus,Trejybe,Tu žinai
Kaip noriu pakelėj ateinantį išvyst.
Tu šiandien jau gali,prisėdęs šalimai
Man viską pasakyt,mokėsiu išklausyt..
-----
Pagarbinau tik ką,manuosius Rojaus Tėvus,
Negaliu nustot minėt Visų vardų,neleidžia mano siela
Prisėsk Tu prie manęs,manasis Jėzau,Broli
Išliek visus jausmus,nebeskiria mus toliai
-----
Šįvakar suprantu,daugiau,negu anksčiau
Tave nuolat jaučiu ir darosi tvirčiau
Pašoksiu,apkabinsiu,dailidės glėbyje
Ir Kūrinija mato-aš skęsiu Tavyje..
-----
Aš tiek ilgai ieškojau
Tavęs sunkiam kely,
Prisėsk prie dvasioj brolio
Užliek Meile per Jį..
-----
Aš taip degu karštai,troškimu Jį patirt,
O Tu Jį jau matei,noriu ir aš ištipt
Ištirpti medumi,nektaru atgaivos
Tereikia panorėt-Mylėsiu visados..
-----
Mylėsiu netgi taip,vyresnis mano Broli
Kaip mokei mus kadais,kada net negirdėjom
Mylėsiu Tavimi,savo Tėvelį Rojuj
Su viltimi Gyva,kad Dvasioj susiliejom..
-----
Kaip kažkada,jau vyro tik svajonė-
Regėt,girdėt,sėdėt,klausyt Tavęs atgyja
Taip tampa jau Tikrove,
Su Meile,Tau sakau-siela mana prabyla
-----
Pametęs jau buvau,
TIKRU KELIU keliaut,
Bet Tėvą atradau
Nereikia duoneliaut
-----
Ir Mylimas Sūnau,
Rojaus Trejybės Vaike,
Prisėsk šalia,prašau,
Apglėbk mane,man šito reikia
-----
Kalbėk Savąja išmintim
Sūnau kūrėjau,Broli
Išgirsiu aš širdim,
Apreikštą Tiesą noriai
-----
Žinai,dabar verkiu-
Kodėl jie negirdėjo??
Kuomet Gyva Tiesa
Taip šalimais praėjo
-----
Jau atpažinčiau Tėvą
Esant Tavajam spindesy
Tavajam ramume
Ryžto pilnoj širdy
-----
Myliu,-aš švelniai pakuždėsiu
Trejybę Saloje,Tave,manasis Broli
Myliu,-Tave savim apglėbsiu
Valdove Nebadono
-----
Džiaugiuos,kad Tave pajutau,
Širdim-ne protu vaiko
Verkiu,lik su manim,
Kaip sielai Tavęs reikia
-----
Padėk,meldžiu,padėk
Man antvožą laikyti
Padėk,meldžiu Tavęs
Manoji siela atvira klausytis
-----
Ir nors žinau,Valdove Nebadono,
Kad Tu jau su manim,
Bet tą pilnatvę jausti,
Galiu tiktai Tavim..
-----
Tėveli,Amžinas Sūnau ir
Dvasia Begaline,
Tavasis Vaikas Jėzus man
Padeda dabar pamilti Kūriniją
-----
Aš garbinu Tave,Trejybe Maloninga,
Kad Mykolą Tu mums siuntei
Kūrėją Sūnų mes Galingą
Išgirsime visi,aš tą žinau tikrai..
arunas
2009-07-08 15:34:14
Kaip paukščiai nardo, sklando dangaus mėly,
gėlelė pievoj švyti ramume...
Aš supratau, lyg tol aš nemylėjau
Tavąja meile niekad niekada.
---
Lyg tol, kol meilės apreiškimas
nepalietė giliai mano širdies,
kol siela nepažino vandenyno
užlieto Tėvo virpesiais.
---
Lyg tol aš klaidžiojau tamsoj, našlaitė,
iliuzijų pasauly be tėvų.
Bet štai jaučiu, kaip palengva šią skraistę
Tu nuimi nuo vaikiškų akių.
---
Kiek daug našlaičių žemėje gyvena
iliuzijų pasauly be tėvų!
kiek sienų aklinų nuo Tavęs tverias,
kad nepajustų meilės spindulių!
---
Kaip paukščiai nardo, sklando dangaus mėly,
gėlelė pievoj švyti ramume,
taip mes mylėti mokomės kasdieną,
kas valandą su Amžinais Tėvais.
Gaile
2009-07-07 17:02:37
Šiandieną keliavau,ieškodamas Tavęs
Gal nerimas širdy kryptim tikra nuves.
Ieškojau atkakliai,ieškojau ne širdim,
Skriejime greitame likau tiktai savim.
-----
Šiandieną keliavau,ieškodamas,Tavęs
Tikėjausi surast tikrai ne dėl savęs.
Ir sąžinė,žmogau,kirviu praskynė kelią,
Bet ar tikrai manai,teisingai nukeliavęs?
-----
Šiandieną keliavau,ieškodamas Tavęs,
Skubėjimo ritme,nesupratau savęs.
Kai kiemą palikau,likau kieme stovėt,
Ir sąžinė,žmogau,neleido pajudėt
-----
Kažkas pasakė,-NE,krypties tu neturi,
Norėdamas padėt,ne ta linkme leki.
Bet žmogui ar suprast,prigludus prie akmens
Jei miršti sieloj pats,jisai tikrai gyvens
-----
Tas marmuro akmuo,tavęs nebeprikels
Ir Kristaus mirtyje,tik sąžinė gyvens.
Ir vėjo skriejime,be tikslo,priežasties
Tau nerimas sparnus tik dar labiau išties
-----
Ir kur bebėgtum tu,viltis tik atitols
Ir Jėzus viršuje,atrodo,vėl nutols.
Apsisuki aplink ir vėl matai save
Praskriejus valandoms,likai stovėt kieme
-----
Ir ištisas dienas,bebėgdams supranti,
Betiksliam režime tu Tėvo nerandi.
Ir tai tiktai pradžia,laimėjai,rodos,jau
Bet sąžinė primins-suklydai tu,žmogau..
-----
Gerai,aš sutinku,atrodo taip manai,
Bet kažin ar širdis,tau pritaria-tikrai?
Teisybėje paskęst gali ir nejučiom,
Jei tikslą siekt bandai,vardan kitų,slapčiom
-----
Jau kiek tau kartų sakė,tas svertas atkaklus,
Jeigu procesas stovi-siela tikrai pražus
Eilinė pamoka,gyvenimo kely..
Belėkdams tolumon,Tėvelį pamiršti
-----
Atsisuki atgal ir nieko nematai
Tik pajunti vidum-kažką tu praradai
Sustokim ir nurimkim,matau jau aš tikrai
Atsakymai ateis,jei Tėvą atradai....
arunas
2009-07-06 16:09:47
Malda iš mano lūpų nusileido,
Lyg vaikas mylimų tėvų glėbin.
Tik šypsena plati palies man veidą
O negandos nusklęs, ištirps jos užmarštin.
Tave savon širdin, svajonėn palydėjau
Tėvuli mielas aš sava malda.
Ir viskas ką į ją sudėjau-
Liks amžinai, kaip meilė amžina.
Mane nusišypsosi nuraminęs,
Priglausi taip, kaip Tu visus glaudi.
Tave, Trejybę savyje pažinus
Užmigsiu palaiminga ir saugi.
Vita
2009-07-05 11:29:51
Lietuvos vardadieniui
Šiandiena dainuoja visa Lietuva ir mūsų stiprybė pražysta visa .
Paduokime rankas , sujungkime širdis , tegu mūsų žodžiai nuplaukia kaip vilnys ,
Tegu jie banguoja ir maldai ir giesmei , tegu mūsų sielos pavirsta daina .
Iškėlę į dangų juodos duonos rieke , kaip maldą ir auką , nusineša mintys .
PETRAS
2009-07-05 22:26:27
Mielas brolį Arūnai,ačiū,kad ESI.
IRENA/Šakiai/
2009-07-04 13:17:33
Žinodamas kažką,kas yra amžinybė,
Mylėt tenoriu Tą,kuris yra vienybė
Žinodamas kažką,nesitikiu sulaukt,
Kada aplink vilkai,aš pasiruošęs kaukt
-----
Žinodamas kažką,nesitikiu girdėt
Kur nerimą širdies,kuriam kampe išliet?
Atėmęs aš save nuo gamtos prabudimo
Turiu Tave nakty,bet norisi likimo
-----
Žinodamas kažką,užčiaupt turiu save
Te prote pas save atras kiti Tave
Netarsiu vardo garsiai,net kuždesiu tyliu
Žinau,kad aš tikrai,tikrai Tave myliu
-----
Žinau,kad gyvas liksi,kuriems Tave nešiau
Tikiu-viltim išliksi,sunkume bus lengviau
Nenoriu aš ištart tą vardą,kur Tikrovėj
Tenoriu iškeliaut,linkėdamas gerovės
-----
Galbūt gūdžiam miške,kur medis auga tyliai
Išgirsiu aš Tave,Tave ramybėje prabylant
Žinodamas kažką,jaučiu aš skausmą tylų
Kada kalbu aš Tau,siela mano prabyla
-----
Ir kelias nebylus tolyn į horizontą bėga
Nebematau,atleisk,kur veda Tikros pėdos
Norėčiau aš ištart tą vardą,kur miniu
Bet lieka viduje-taip stipriai aš myliu
-----
Mes tampam ne žmonėm,kuomet tik spekuliuojam
Per daug,tikrai per daug Tavim manipuliuojam
Per daug esi brangus,kad lūpos prakalbėtų
Tenoris vienumoj Tave nuolat minėti
-----
Išeisiu aš toliau,paliksiu skruzdėlyną
Nenoriu vien stebėt,kai darosi šiukšlynas
Ilgai sėdėjau naktį,nenoriu Tau meluot
Tenoriu apie Tave galvot ir vėl galvot
-----
Nebėra vietos čia,degtukų toj dėžutėj
Aplink matau tikrai meluoti vien terūpi
Atsisakau tikrai,dalyviu veidmainybės
Nebūsiu pasyvus,išlikdams nuošalybėj
-----
Sakyk,kodėl tada ryžtingai Jėzus ėjo
Neliko Jis stovėt,Tave drąsiai minėjo?
Sunkumą širdyje laikyti privalau
Ir Tavo Meilę nešti kasdieną vis tvirčiau
-----
Kad bent dalis manoji ištirpus amžinybėj-
Tikiu,Tu ją girdi,paliekančią ramybėj
Žinodamas kažką,tylėti privalau,
Kodėl tuomet kalbėt vis norisi garsiau?
-----
Kai siela žino,jaučia,priglunda prie Tavęs
Lai Tavo vardą garsiai,brolija savim neš
Apglėbsiu šiandien medį,priglusiu ramume
Pajutęs jo tvirtumą,sugrįšiu pas Tave
-----
Tuomet ištirps aplink,saldumas netikrovėj
Ir melą su šaknim mes būsime išrovę
Tik Tu ir aš,paskatintas Tavęs,ištarsiu dėl kitų
Tą Tikrą vardą Tavo,tą TIKRĄ-AŠ ESU.....
arunas
2009-07-04 11:37:36
Sunku surasti žodžius tam jausmui išsakyti,perskaičius šias eiles.
IRENA/Šakiai/
2009-07-04 11:19:11
Kas – aš?
Sai Baba sako, kad esu dvasia!
Aš juo tikiu!
Ir Jėzumi tikiu!
Ir Jėzus sako, kad esu dvasia!
Bet ar tikiu aš pats, kad
Aš – dvasia?
Man skauda širdį, skauda viduje…
Kas jaučia skausmą?
Aš pats, ar toji dvasia?
Kodėl granitas kietas, šaltas, tvirtas
Yra iškeltas virš kitų kaip pavyzdys?
Kodėl minkšta, tyra, gyva širdis
Labai dažnai pašiepiama visų?
Kas jaučia skausmą, panieką, ir gailestį?
Materija? Širdis? Dvasia?
Kas Meilę suteikė žmonėms?
Iliuzija? Akimirka? Tikrovė?
Kodėl mes Dievą Tėvą pavadinome dvasia?
Kodėl mes sakom, Dievas Tėvas yra Meilė?
Ir ne tik… Jis Meilę kuria, dovanoja, ir globoja!
Ir skleidžia Meilę visai Kūrinijai ir tvariniams visiems!
Ar gali Dievas Tėvas, būdamas dvasia,
nejausti mūsų meilės, mūsų skausmo?
Tuomet Jis pats pavirstų į granitą!
Jis jaučia mūsų meilę, ir tirpdo mūsų skausmą!
Savajam Meilės vandenyne!
Ir aš žinau, jaučiu – esu dvasia.
Kaip Dievas Tėvas!
Ir dar daugiau, jaučiu Jo dalį… savyje.
Ir… tavyje!
Šis pojūtis yra iš Jo.
Visiems ir kiekvienam iš mūsų.
Kad nebekiltų abejonių –
Kiekvienas esame dvasia.
Bet meilės jausmą…
Ar išdavystės skausmą…
Mes jaučiam lygiai taip,
Kaip jaučia juos ir tie,
Kurie vis dar nežino,
Kad jie yra dvasia.
Algimantas
2009-07-04 08:52:37
Radau, žiemą užrašytą ant lapo savo būseną, savo pojautį. Norėjau išmesti, bet pagalvojau te lieka čia.
...
troškimų šukės aiži po kojom,
išrėkiau tylą, šurmuliui to neišgirsti
suprasti nereikia - gyventi, jausti, mylėti
.
nuoširdumas supakuotas, akimirkos sugriautos
girdžiu balsą, pamečiau raktą,
kažkur, bet ne čia, pamečiau rėkdamas
Arnoldas
2009-07-03 21:02:57
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.