Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Žinodamas kažką,kas yra amžinybė,Mylėt tenoriu Tą,kuris yra vienybė
Žinodamas kažką,nesitikiu sulaukt,
Kada aplink vilkai,aš pasiruošęs kaukt
-----
Žinodamas kažką,nesitikiu girdėt
Kur nerimą širdies,kuriam kampe išliet?
Atėmęs aš save nuo gamtos prabudimo
Turiu Tave nakty,bet norisi likimo
-----
Žinodamas kažką,užčiaupt turiu save
Te prote pas save atras kiti Tave
Netarsiu vardo garsiai,net kuždesiu tyliu
Žinau,kad aš tikrai,tikrai Tave myliu
-----
Žinau,kad gyvas liksi,kuriems Tave nešiau
Tikiu-viltim išliksi,sunkume bus lengviau
Nenoriu aš ištart tą vardą,kur Tikrovėj
Tenoriu iškeliaut,linkėdamas gerovės
-----
Galbūt gūdžiam miške,kur medis auga tyliai
Išgirsiu aš Tave,Tave ramybėje prabylant
Žinodamas kažką,jaučiu aš skausmą tylų
Kada kalbu aš Tau,siela mano prabyla
-----
Ir kelias nebylus tolyn į horizontą bėga
Nebematau,atleisk,kur veda Tikros pėdos
Norėčiau aš ištart tą vardą,kur miniu
Bet lieka viduje-taip stipriai aš myliu
-----
Mes tampam ne žmonėm,kuomet tik spekuliuojam
Per daug,tikrai per daug Tavim manipuliuojam
Per daug esi brangus,kad lūpos prakalbėtų
Tenoris vienumoj Tave nuolat minėti
-----
Išeisiu aš toliau,paliksiu skruzdėlyną
Nenoriu vien stebėt,kai darosi šiukšlynas
Ilgai sėdėjau naktį,nenoriu Tau meluot
Tenoriu apie Tave galvot ir vėl galvot
-----
Nebėra vietos čia,degtukų toj dėžutėj
Aplink matau tikrai meluoti vien terūpi
Atsisakau tikrai,dalyviu veidmainybės
Nebūsiu pasyvus,išlikdams nuošalybėj
-----
Sakyk,kodėl tada ryžtingai Jėzus ėjo
Neliko Jis stovėt,Tave drąsiai minėjo?
Sunkumą širdyje laikyti privalau
Ir Tavo Meilę nešti kasdieną vis tvirčiau
-----
Kad bent dalis manoji ištirpus amžinybėj-
Tikiu,Tu ją girdi,paliekančią ramybėj
Žinodamas kažką,tylėti privalau,
Kodėl tuomet kalbėt vis norisi garsiau?
-----
Kai siela žino,jaučia,priglunda prie Tavęs
Lai Tavo vardą garsiai,brolija savim neš
Apglėbsiu šiandien medį,priglusiu ramume
Pajutęs jo tvirtumą,sugrįšiu pas Tave
-----
Tuomet ištirps aplink,saldumas netikrovėj
Ir melą su šaknim mes būsime išrovę
Tik Tu ir aš,paskatintas Tavęs,ištarsiu dėl kitų
Tą Tikrą vardą Tavo,tą TIKRĄ-AŠ ESU.....
arunas
2009-07-04 11:37:36
Sunku surasti žodžius tam jausmui išsakyti,perskaičius šias eiles.
IRENA/Šakiai/
2009-07-04 11:19:11
Kas – aš?
Sai Baba sako, kad esu dvasia!
Aš juo tikiu!
Ir Jėzumi tikiu!
Ir Jėzus sako, kad esu dvasia!
Bet ar tikiu aš pats, kad
Aš – dvasia?
Man skauda širdį, skauda viduje…
Kas jaučia skausmą?
Aš pats, ar toji dvasia?
Kodėl granitas kietas, šaltas, tvirtas
Yra iškeltas virš kitų kaip pavyzdys?
Kodėl minkšta, tyra, gyva širdis
Labai dažnai pašiepiama visų?
Kas jaučia skausmą, panieką, ir gailestį?
Materija? Širdis? Dvasia?
Kas Meilę suteikė žmonėms?
Iliuzija? Akimirka? Tikrovė?
Kodėl mes Dievą Tėvą pavadinome dvasia?
Kodėl mes sakom, Dievas Tėvas yra Meilė?
Ir ne tik… Jis Meilę kuria, dovanoja, ir globoja!
Ir skleidžia Meilę visai Kūrinijai ir tvariniams visiems!
Ar gali Dievas Tėvas, būdamas dvasia,
nejausti mūsų meilės, mūsų skausmo?
Tuomet Jis pats pavirstų į granitą!
Jis jaučia mūsų meilę, ir tirpdo mūsų skausmą!
Savajam Meilės vandenyne!
Ir aš žinau, jaučiu – esu dvasia.
Kaip Dievas Tėvas!
Ir dar daugiau, jaučiu Jo dalį… savyje.
Ir… tavyje!
Šis pojūtis yra iš Jo.
Visiems ir kiekvienam iš mūsų.
Kad nebekiltų abejonių –
Kiekvienas esame dvasia.
Bet meilės jausmą…
Ar išdavystės skausmą…
Mes jaučiam lygiai taip,
Kaip jaučia juos ir tie,
Kurie vis dar nežino,
Kad jie yra dvasia.
Algimantas
2009-07-04 08:52:37
Radau, žiemą užrašytą ant lapo savo būseną, savo pojautį. Norėjau išmesti, bet pagalvojau te lieka čia.
...
troškimų šukės aiži po kojom,
išrėkiau tylą, šurmuliui to neišgirsti
suprasti nereikia - gyventi, jausti, mylėti
.
nuoširdumas supakuotas, akimirkos sugriautos
girdžiu balsą, pamečiau raktą,
kažkur, bet ne čia, pamečiau rėkdamas
Arnoldas
2009-07-03 21:02:57
Kurkime ir burkimės į TĖVO gyvąją grandinę,
Auginkime ir puoselėkime vaisius, kol vėtros jų nenuskynė.
Ačiū TAU, TĖVE, už meilę, šviesą ir tiesą.
Ačiū TAU, VYRESNYSIS SIELOS BROLI,už parodytą gyvąją tiesą.
Drąsiai eikime tuo keliu kuriuo JĖZUS ėjo,
Juk JIS, rodydamas kelią,vien gero mums tenorėjo.
Ačiū jums už pamokymus, mieli sielos broliai ir sesės,
Aš kaip pirmokėlė, šiuo keliu, žengiu žinksnius nedrąsiai.
Eidami šiuo keliu visuomet remkimės į DANGIŠKĄJĮ TĖVĄ,
Vedami TĖVO DVASIOS pasieksime ko panorėję.
Leonida
2009-07-03 18:34:59
Arūnai,
Man taip pat labai patiko tavo šios eilės - labai daug gėrio/meilės/kokybės pripildyta jose...
Linas J
2009-10-26 11:01:07
Žiūriu aš,Tėve,į Tavo kūriniją
Akim mirtingo,ribinio žmogaus
Matau aš kraują lietui lyjant
Ir pragarą,sukurtą puolusio,kadaise mylimo sūnaus
-----
Žiūriu aš,Tėve,į Tavo kūriniją
Matau planetą pakrašty pačiam
Regiu kaip kraujas nuvilnyja
Skaudu dabar tiktai pačiam
-----
Žiūriu aš,Tėve,į mažą tą grūdelį,
Kuris vėl priimtas gausion šeimon
Ir ašara nurieda,parpuolus man ant kelių
Nenorim eit keliu švieson
-----
Žiūriu aš,Tėve,į Tavo kūriniją
Šešėlis liūdesio į sielą braunas nejučia
Kodėl nenorim būti visumoj brolijos
Vis kenčiam jungą,primestą slapčia
-----
Sakyk,Tėveli,argi būna šitaip,
Kad Meilės mums nereikia atrastos?
Kuomet atverti savo sielas galim,
Gabrielio pergalė vardan šeimos
-----
Vardan šeimos,kuriai mes spinduliuoti galim
Prijungdami Gyvasias grandines
O darom ką,kasdien pamindami Tėvelio valią
Tik laukiam kol Urantija paskęs
-----
Paskęs ne meilėj,gėry,tiesoje
Paskęs planeta gryno kraujo upėj
Jei tik paliksim merdėt tamsoje,
Nuliūdinsim mes Tave,Tėve,nusisukę
-----
Tikrai tikrai,sakau manieji broliai sieloj
Ir sesės mielos,teprašau galvot
Be abejo,gražiai kalbėti-širdžiai miela
Kviečiu pakilt,už meilę eit kovot
-----
Visų mūs laukia dangiškos gausybės
Trejybė siunčia Meilę bangomis
O mes vis stovim be sielų vienybės
Viską naikinam savo rankomis....
---------------------------------
Viso,mielieji,meilės ir sutarimo jums
arunas
2009-06-30 14:43:26
ŽMOGUS BE KAUKĖS
----------------
Ir himnas jau gyvenimas
Gyvenimas visų
Ir mes sveiki juo remiamės
Net užmiršti draugų.
-----
Kada prabyla naktys
Ir ūkas pamiškėj
Mes viens kitą prašnekinam,
Kurs sėdi pakelėj
-----
Ko sėdi,mielas drauge,
Ar gyvas tu jauties?
Sakyk,gal nebelauki
Artėjančios nakties?
-----
Brolau,aš to ir laukiu,
Parimęs ant lazdos
Galbūt Žmogus be kaukės
Praeidamas sustos....
-----
Tasai,kurs kadais ėjo
Oriu Tėvo žingsniu
Bet mes tik gaudėm vėją....
..Nebėr tokių Žmonių....
-----
Ką,broli,dabar kalbi
Ir kas tavoj minty??
Ir kokios tavo akys..
Jos žiba patamsy....
-----
Prisėsk,tasai,kur klausi
Beeidams kažin kur
Aš amžiais nesulauksiu,
Ieškot reikės kitur..
-----
Ar pasakojo tėvas
Minėjo gal mama?
Žmogus toksai praėjo,
Vilkėdamas marška..
-----
Matai va šitą griovį,
Kur rymau dabar aš?
Žmogus Tikras praėjo,
Galbūt,matai pėdas?
-----
O,broli,kai kalbėjo,
Nebėra Jo jau čia.
Klausyt tuomet reikėjo
Neklaidžiotum nakčia..
-----
Aš,visgi,palūkėsiu
Mintim pakviesiu Jį
Galbūt,Žmogų be kaukės
Pavyks man pamatyt....
-----
Gal,broli,aš prisėsiu
Kartu parymom mes
Jaunystė tegul švenčia-
Branginkim dieneles..
-----
Staiga kažkoks šešėlis
Ar medis šlamesiu savu
Pajutom susižvalgę
Kažką tarp mūsų būnančiu....
-----
Aš nieko nesupratęs
Jau klausti pabandžiau
Tik Tas,kur buvo Kitas-
Ji tolstant pamačiau..
-----
Man kūnas suvirpėjo,
Kuomet tai supratau-
Pro mus Žmogus praėjo
Jo virpesius jutau....
--------------------
Savo Vyresniajam Broliui Jėzui pašvenčiu šitas eiles,su meile
arunas
2009-06-29 21:49:13
Su Tavim pabūti,Tėve,aš turiu
Kad visiems aplinkui tarčiau,-aš myliu.
Kad myliu ir skruzdę darbuose
Juk tas vabalėlis telpa Tavyje
-----
Su Tavim pabūti,Tėve,aš turiu,
Kad atskirčiau blogį nuo žiedų
Ir paskleisčiau meilę
Tarp žmonių....
-----
Su Tavim pabūti,Tėve,aš turiu,
Atpažinčiau Jėzų tarp kitų
Kad už rankos vesčiau aš visus
Tie,kurie nemato,
Tarčiau,-Štai Žmogus..
-----
Štai Žmogus,kuris ir šiandien
Kviečia mus,-
Raskit kelią,
Žmonės į Gimtus Namus.
-----
Štai Tikrasis Kelias,-
Aš esu
Ženkit,žmonės,drąsiai
Laukiami Tėvų
-----
Jūs Tėvai-Trejybė
Garbinkite Ją
Jei pamilot Mane
Mylite ir Ją
-----
Su Tavim pabūti,Tėve,aš turiu,
Kad suvokčiau save lig gelmių
Kad palikčiau Tavo širdyje
Nors esi Tu vien tiktai Dvasia
-----
Su Tavim pabūti,Tėve,noriu aš
Gal kas kalbama,siela supras.
Su Tavim pabūti,Tėve,noriu aš
Gal pakilsiu siela į dausas
-----
Su Tavim pabūti,Tėve,norim mes
Pamatyti kelią,kur nuves....
Kai atrasim kelią į Namus
Tik tada gyvenimas prabus..
-----
Mums visiems ieškoti Tavęs reikia būtinai
Nepaklyst tamsybėj miško amžinai.
Tapti sesėm,broliais kelyje
Tam Tikram,neklaidžiojant miške
-----
Su Tavim kalbėti,Tėve,aš galiu
Ir paklausti,-Kaip atskirti grūdus nuo pelų
Kaip atskirti rožes nuo spyglių
Tiktai Tavęs klausti aš galiu
-----
Tėve mano ir kitų vaikų
Ar sunku suprasti,kad esi visų
Eidamas anądien tarp gėlių
Pamačiau,kad yra daug kelių
-----
Atsistoji sankryžoj kaskart
Ir galvoji,ką gi sau patart
Bet atsakymą sunku surast
Ir vėl noris Tave kuo giliau atrast..
-----
Su Tavim pabūti,Tėve,noriu aš
Ir ramybė sieloj tolin neš
Ta tikra ramybė kurioje
Nebelieka nieko tyloje
-----
Ir tuomet išgirsiu šnabždesį kuris
Leis pajusti kalbant visus Tris
Visus Tris Vienovėj Amžinai
Jie vis laukia mūsų-tas tikrai
-----
Gal pateisinkim Jų lūkestį,brolau?
Ir,sesute,miela,eikime toliau?
Mes išmoksim rasti kelią tarp spyglių
Tiktai ženkim drąsiai,laukiami Tėvų..
arunas
2009-06-29 20:37:27
Mylimi jūs mano sielos broliai ir sesės,
Rašau šiuos žodžius kol kas nedrąsiai.
Linkiu jums meilės gausios iš TĖVO,
Ir kuo didesnio atsivėrimo sielos.
Tegu jums meilė begalinė liejas,
O jūsų sielos toliau skaistėja.
Gražėja mintys, žodžiai ir siekiai,
Juk mums nesvarbūs materialūs kiekiai.
Su MYLIMU TĖVU ryšys tetvirtėja,
Nuo to kūrinija kasdien šviesėja.
Su meile
Leonida
2009-06-29 17:05:33
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.