Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Vaikai Mano mylimieji,Myliu Jus visus - Jūs gi Mano iš meilės sukurti,
Aš myliu Jus lietuvės ir lietuviai,
Jūs Mano su išmintim sukurti dukros ir sūnūs...
********
Aš jaučiu/matau/girdžiu kaip Jūs gyvenate, kuo kvėpuojate, ką valgote,
Suprantu kaip Jums sunku dabar yra,
Ir prašau - atsiremkite į Mane,
Savo Tėvą-Kūrėją, kuris niekada Jūsų neišduos-Jis jus apkabins ir nuramins...
********
Aš mylėsiu Jus visada ir niekada - nepavargsiu to daryti,
Nes esu Mylintis Tėvas,
Kaip galėčiau pavargti mylėti savo tokius nuostabius vaikučius,
Kurie jau tokie panašūs į mane :)
********
Vaikučiai - mano jei tik galite pasistenkite suprasti vieni kitus,
Pasistenkite užjausti/įsijausti į vieni kitus,
Pasistenkite suprasti ir patikėti, kad esate seserys ir broliai visi,
Ir ne tik Lietuvoje Jūsų seserys ir broliai yra visame pasaulyje-visame kosmose...
********
Aš Jus labai MYLIU ir ILGIUOSI BE GALO IR KRAŠTO...
Jūsų Tėvas.
Linas J
2009-11-28 21:05:35
Ar matot Paukščių Taką?
Tai Tėvo kūrinija.
Erdve kometa skrieja-
Meilei širdis atgyja
-------
Jeigu laiko mašiną
Turėtume mes,sese
Argi ji negražina
Kur Kelias Jėzaus tesės?
-------
Tegul Gaida urantų
Pasiekia visų sielas
Tegul Malda urantų
Jas atveria tik Tėvui
-------
Urantijoj tik Meilė
Mums sielas atgaivina
Prisimeni žadėtą tau-
Likt nuolatos brolijoj?
-------
Tuomet naiviu vaiku kalbėjau
Žadėjau nesitraukti,
Kada šalia virpėjau,
Padėjai ašarą nubraukti
-------
Dabar sakau urantams,
Kviečiu garsiau kalbėti
Visi,kur įtikėjom
Urantija virpėkim
-------
Kiekvienas galim eiti
Tik sau keliu skirtuoju
Kad Tėvą atpažinti,
Išlikt sykiu kartoju
-------
Ateis tas laikas amžiams
Vaikaičiams jis Nušvis
Urantų sielos brandžios
Palaimoje Pražys..
-------
Mes eidami paviršium
Urantijos plačios
Visus Nektaru girdom
Ištroškus Atgaivos
-------
Manęs paklausė kartą,-
Kodėl jie artimi?
Juk santuokoj ištartą
Jie lieka svetimi
-------
Taip virpesiu žinoti
Apie artumą sielų
Nereikia net kartoti
Jaučiu tarp jų aš gėlą
-------
Tegul prasmenga skradžiai
Sūnaus sujauktas protas
Visiems URANTAMS pradžiai-
Ištiest pečius kuprotus!
-------
Ir minios iš tamsybių
Prabusti jau pradėjo
Vardan TREJYBĖS MEILĖS
Urantai Šviest atėjo
-------
Urantai,broliai,sesės
Visiems Patirt padėkim
Ir sielos Nuoširdumu
TREJYBĖJ SUSILIEKIM..
---------------------
Arūnas
2009-11-25 16:59:00
Urantai,galioje vienybės,
Linkiu visiems mums prisimint
Tą paskirtį,kurioj ramybę,
Bandėm savim nuolat apgint
-------
Kada tiki,regėt nereikia,
Kad galima Mylėti Ja
Ta Meile,Visumine,vaike,
Kurioj Gyvena Ji-Kūrinija
-------
Urantai,kartais jėgos senka,
Kuomet neišgirsti mes esam
Tuomet,kai niūrios dienos slenka,
Jėgų įkvėpt pas Tėvą prašom
-------
Urantai,žinom mes visi,
Kad kančią galim nugalėt
Tik Tėvu einant mums savy
Tegalim tamsą nugalėt
-------
Ir ŠLOVINKIM mes Tėvą NUOLAT
Ar dirbam,ar pavargę sėdim
Jei slegiančioj minty nupuolam
Teliksime nuvargę bėdžiais
-------
Nejau užleisim vietą blogiui?
Nejau nutilsim smaugiant melui?
NUTIESKIM KELIĄ TĖVO ŽODŽIUI,
Pajuskime kaip Skrydžiui siela kelias
-------
Urantai,JAUČIATE planetos kvapą?
Kuriuo GYVENT ir turim mes
Kas drįs nutildyt TIESĄ sakant?
Kas nuo TREJYBĖS nusigręš?
-------
Urantai,sielos broliai,sesės
Jau ne prašau,bet skatinu-
KADA Į ŠVIESĄ ATSIGRĘŠIM?
Juk Tėvas sako,-Aš nuolat jus vedu..
------------------------------------
Arūnas
2009-12-02 12:51:18
Pakyla paukštis be sparnų,
Metus palikęs praeity.
Taip sielą tuščią dėl Visų,
Marinam savo Ateity..
-------
Kažkur Grybšny praskrieja saulės juodos
Ir jau užgęsusios laike..
Taip norisi paklaust Tavęs,kai rodos
Prasmės nėra,paliksim dvokiančiam tvaike
-------
Tik visa tai nušluoja Jis,
Pakilus Žvilgsniu virš kalnų
Žinai,kad siela nepaklys
Ir kils Gyvu,Tikru Keliu..
-------
Netarsiu Jam,kad ateinu Tikrai Tikru
Visiems Gyvu
Jis žino,broliai,kad grįžtu,grįžtu Namo,
Tuo Sumanytu Evoliucijos Planu..
-------
Urantais gimstam nežinioj
Ir tik akimirka pasako,
Kada ateis Tamsi minioj-
Baimės nebus-
Atmerktos sielos Akys
-------
Ir kūrinijos pakrašty
Prarieda Žirnis juodas
Bet,Tėve,mylimas sakyk,-
Kodėl širdis taip duodas?
-------
Juk tai Urantija maža,
Kad dėmesį atkreiptum
Ir ne spalvinga,o juoda-
Sūnaus,kurs švietė,maištas..
-------
Jūs matot liūdesį veide??
Nebus,kaip pranašai apreiškė
Nešąla niekad net speige-
Tėvo valia urantui aiški..
-------
Pas Tėvą būdamas krūtinėj,
Nurimsta Ilgas Kelias..
Aš pagaliau radau Gimtinę-
Pas Rojaus Mylimus Tėvus,ne šiaip pirkelę
-------
Priėmus nuosprendį pats sau,
Žengi tik pirmą žingsnį..
Bet atgalios nenoriu jau,
Tiktai pirmyn,į Dvasios Žvilgsnį
-------
Kada tik angelas ateis paimt
Nemarią sielą to kurs Lieka
Neteks prasmės tik tai,
Kas Miegančiu nelieka..
-------
Ir visa tai,ką laikome
Našta sunkiausia,
Prašykim Jėzaus,Jisai,kaip ir tada,
Su šypsena pakels lengviausiai..
-------
Pažvelk aukštyn,urante,
Ir būk tvirtas.
Ir nemanyk,kad tau vienam
Šis Tikras Kelias skirtas..
-------
Gyvu keliaujame visi,
Kurie tik Norim.
Ir sielos sesės,ir urantai,
Ir Mylimi Vienodai,broliai..
-------
Bet visa tai-tik ateitis,
Kurią tik Ruošiam
Ir Tėvą radę Savyje,
Šviesa Urantiją mes Puošiam
-------
Kas rytą kylam garbinti iš miego
Be sapnų ir kalbam tyliai??
Kas stabdo mus,jeigu Gausmu
Mes neriam į TREJYBĖS GYLĮ??
-------
Įbęstas dirvoje baslys tik sužaliuoja,
Ar norim likt pakopoje žemai?Ar trokštam sielai atsivert-
Tegul Bujoja?
Ir metams bėgant,kad ir žalias,bet basliu paliks tik čia,
Kuomet kiti Keliaus Keliu Tikru ir
Taps Akivaizdoje amžina dvasia..
-------
Uranto Kibirkštis Įskels pakilt ir eiti
GYVU TREJYBĖS MES KELIU įgausime visi Atkaklų greitį
Ir liks tik apačioj ir dogmoj samanoti,
Tegul ir Mylimi,bet vieniši,Atmetę Tėvą,grims gilyn,kuproti
-------
Ir taip ratu vis sukas Laikrodžio rodyklė
Pamirštam mes Procesinę Taisyklę..
PAMYNĘ GYVAJĮ TREJYBĖS KELIĄ,
Neradę Savyje-paliekame pirkelėj.....
-----------------------------------------------------------
Arūnas
2009-11-30 13:30:50
IŠ TĖVO MEILĖ LIEJAS
----------------------------------
-
Kada nurimsta šėlęs vėjas
ir debesys prasiskiria, regiu,
kaip mano MEILĖ liejas
iš saulės spindulių.
-
Žiedų kvapais pasklinda
simfonija mana,
kad tau diena džiaugsminga
sušvystų širdyje.
-
Vaikeli mylimiausias,
su kiekviena diena
gyvenimą prasmingą
turėsi visada,
kai remsiesi į Tėvą,
kai garbinsi mane.
-
Ir net tada, kai dreba sienos
ir švysčioja kardai,
šventovėje manoj ramybė,
ir aš kviečiu - įeik.
-
Per dykumą ėjai -
smėlyne tavo pėdos liko.
Manęs ten neradai -
nepažvelgei į vidų.
-
Tiesos ieškojai tarp draugų,
tarp brolių, seserų,
bet tu nuvylei juos,
nes jiems nesušvytai,
į vidų neįėjęs,
manęs neatradai.
-
Tiesa many -
kitos nėra.
Ji turi vardą MEILĖ.
-
GYVENK VAIKELI, KASDIENA
SU MANIMI PALAIMOJ.
-
-
-PAŽVELK Į TĖVĄ
------------------------
-
Pažvelki į mane,
atverk man savo sielą.
Aš tavo viduje
ir neturiu aš sienų.
Beribiam danguje
sukūriau tau ŠVENTOVĘ.
-
Kur tu eini, ten aš -
mes žengiam koja kojon.
Neraginu tavęs -
kviečiu pažvelgt į tolį,
kur šypsosi dangus,
nors debesys užkloja.
-
TIKROVĖJE TIESA -
ROJAUS TREJYBĖS GUOLY.
-
Ar jauti, mano vaike,
kaip švelniai tave sūpuoju?
Ar girdi, mano vaike?
Lopšinę tau dainuoju.
Mėnulis saulę jau užklojo,
kodėl vargsti, neini į lovą?
-
Pažvelki į mane,
atrask savy šventovę.
Rojaus Trejybės glėbyje
visi jūs - sesės, broliai,
vienodai mylimi,
visiems tiesiu rytojų.
-
Te mano meilėje siela tava
šviesia viltim pražysta.
Te mano meilėje siela tava
iš kelio nenuklysta.
Gaile
2010-02-12 09:26:23
GIESMĖ
Priedainis: Džiugi laimė, Tėve,
tavo garbei dirbti.
rodai meilės kelią
iš širdies į širdį.
Mokai seses, brolius
draugėn susiburti,
meilėj gėrį, grožį
visų labui kurti.
-
Mokomės jau, Tėve,
draugėn susiburti
ir savoj planetoj
šviesos erą kurti.
-
Kaip gražiai Tau, Tėve,
žmogaus laimė spindi,
nes vedi kieikvieną
iš širdies į širdį.
-
Svaigalų klampynėn
sesės, broliai skęsta,
Tėvo nepažinę
kančiose užgesta.
-
Meilėj mokai, Tėve,
gelbėt brolį, sesę-
mus lygiais sutvėrei,
su vienodom teisėm.
-
Brolžudžių kariaunos
iš godumo kaunas.
Tamsoje, be meilės,
nesuras jie laimės.
-
Vykdai Tėvo valią-
randi meilės kelią.
Iš ligų ir skurdo
Jis kiekvieną kelią.
-
Atsivėrę sielos
meilės sėklą sėja.
Kas teisumo siekia,
pas visus ji liejas.
--------------------
-------------------
GIESMĖ
Mažas kūdikėlis, Tėve, aš esu.
Tavimi kasdieną jau aš gyvenu.
Be tavęs, Trejybe, pakilt negaliu-
amžinajai sielai skristi reik sparnų.
-
Mažas kūdikėlis Rojaus aš esu,
nuo pirmos pakopos į tave žengiu.
Rodai Tu man kelią gėrio ir tiesos
Rojuje sukurtą meilės amžinos.
-
Mažas kūdikėlis dvasioje esu,
meilės spindulėlį savyje nešu.
Dek mano liepsnelė, įsidek ugnim-
Tėvo meilė kelia, jaučiama širdim.
-
Urantijoj švinta laimės žiburys,
Lietuvoje plinta šviesulių ugnis.
Tau, Rojaus Trejybe, tiesinam sparnus,
kuriame šventoves, dvasinius centrus.
------------------
-----------------
GIESMĖ
Evoliuciniai vartai plačiai atverti-
pas Tėvą į Rojų visi pakviesti.
priedainis:
Nuspręsk sava valia,laisva-nepažeista
gyvent iliuzijoj ar tapt dvasia.
-
Kilimo pakopomis ženk ryžtingiau,
ir džiaugsmo pavojai netemdys daugiau.
-
Pas Tėvą į Rojų visi pakviesti,
kas trokšta gyventi per amžius laisvi.
-
Pasiek laiko tikslą, mirtingas žmogau,
surask Dievą Rojuj, mylėdams labiau.
Gailė
2009-11-02 12:20:35
Ir Jėzaus ašara skaidri
Išplovė nuoskaudos likutį.
Nurimk,brolau,Šviesa skaisti
Nušviečia Gyvo kelio būtį.
-------
Ir Veidas skendintis migloj
Tau Tiesą skleidžia per kartas.
Ar norim likti dar tamsoj,
Kai Žodis kvepia ištartas.
-------
Juk Meilėj įveikta aukšta
Viršūnė tapo saujele.
Kada Atgims Tikra karta
Nektaras skleisis sieloje.
-------
Anądien Brolį aš jaučiau,
Kuris Tiesos Dvasia nušvito.
Trejybės Virpesiuos plaukiau
Ne tik tada - ir dieną kitą.
-------
Jie kalba nuolat Virpesiuos
Atverkim savo sielas.
Panirk į Bangą,kur jaučiuos
Trejybei vaikas mielas.
-------
Ir Motina švelniu rūku
Nuskaistina kokoną
Švelniai liūliuoja,taip šviesu,
Kad teka auksu-ne raudonu.
-------
Kažkas pasakė:Jo nėra
Ir žengti reik per kitą.
Brolau,jei siela uždara
Atbust gali,kai klausimai jau atsakyti.
-------
Ir norisi maldoj prabilt:
Juk,Tėve,Tu mane matei
Kada priversdavo nutilt
Mintis kita,kuria kvietei.
-------
Ir jau dabar kviečiu paimt
Tą ranką,kur man tiesė
Šaltinis Visko Meile gimt
Į Rojų Gyvą Kelią Tiesia.
-------
Ir jau dabar,sūnau,stovėk
Įaugęs į granitą
Kai Mykolas tave lydės
Dvasia švytės,suvoksi-nėra kelio kito.
-------
Į tave bangos virs mūša
Kurios skalaus nurimę,
Bet tu urantas ir Tiesa-
Mes broliai Kūrinijos.
-------
Tai tik pradžia-gūdi tamsa
Bet štai marška praplyšta
Ir savim nešama Šviesa
Urantas Rojun grįžta.
-------
Nejau nematot,taip kviečiau,
Nejau iliuzijoj nugrimzdot?
Ir kartais nuošaly verkiau-akli jie,Tėve,
Bet siela pamažu jau rimsta.
-------
Gyvenimas ne čia,
Kur esame eskafandrais
Mes tai suvoksim nejučia,
Kai dvasioj būsim brandūs.
-------
Ir suvokimas pagimdys
Iš Meilės sielą brandžią.
Ir įtikėjimu sklandys
Visatose mūs dvasios amžiais.
Arūnas
2009-11-16 21:08:42
Yra dar kryžių užsilikę,paslėptų,nuo senelių ir prosenelių laikų,kurie byloja apie Mykolo fizinio kūno palikimą Urantijoje,Jėzaus vardu. Tie kryžiai byloja apie Viešpaties Mokytojo kančią,tačiau,ar mes broliai ir sesės nekalame savo blogais darbais Mokytojo toliau. Sustokime,užteks,atsiprašykime už savo protėvių klaidas ,kurie kaip pasimėgavimo objektą, laikė kryžių virš galvų iškėlę,atėjo laikas pagaliau nuvežti visus kryžius į kryžių kalną ir paaiškinti atėjusiom naujom kartom,kad Viešpats prisikėlė Morontinių Kūnų,ir kad Mykolo-Jėzaus neįmanoma prikalti vėl iš naujo. Mirties nėra,yra tik fizinio apvalkalo nusimetimas,ir po taip vadinamu perėjimu-fizinio kūno netekimo,mūsų laukia džiuginantis patyrimas.Su meilę priimkime pasitikusių serafimų kvietimą, kad mus nuvestų į amžiną ROJAUS TREJYBĖS TĖVYNĘ.
Fredas
2010-02-11 14:41:40
17. Kūrimas
Pirmojo Šaltinio ir Centro pirmasis kūrybinis procesas pasižymėjo sukūrimu tiek materijos, tiek dvasios. Materija, tokia, kokią sukūrė, iš energijos, Pirmasis Šaltinis ir Centras, pats, buvo lygiai taip pat amžina, kaip ir dvasia. Pirmojo Šaltinio ir Centro kūryba yra Jo paties sukuriamos, iš savęs, ir paskleidžiamos, iš savęs, energijos transformavimas ir pakeitimas į tokį pavidalą, kuris suteiktų pradžių pradžią kūrinijos vystymuisi erdvėje ir laike. Pirmojo Šaltinio ir Centro tiesiogiai sukurta materija buvo ne kas kita, kaip Jo paties buveinė ir visos kūrinijos materijos modelis pagal kurį yra modeliuojamos kitos žemesnės kūrinijos materialios grandys. Ir šitas materialios kūrinijos modelis yra tas pats mano minėtas Rojus. Būtent jis yra visos kūrinijos energijos sankaupa, nes būtent jame Pirmasis Šaltinis ir Centras laiko visą savo energiją. Ir kada tik buvo kuriamas visos kūrinijos materijos modelis, Rojus, tada Pirmasis Šaltinis ir Centras sukūrė ir sau lygiavertę amžiną ir begalinę asmenybę, dvasią, ir absoliučią dvasinę asmenybę, kokios kitos nėra visoje kūrinijoje, Antrąjį Šaltinį ir Centrą. Ir tuo savo kūrybinio veiksmo Pirmasis Šaltinis ir Centras, Visuotinis Centras, dar nenutraukė, nes jie abu sukūrė dar trečią sau lygiavertę asmenybę, Trečiąjį Šaltinį ir Centrą. Štai dabar Pirmojo Šaltinio ir Centro asmens kūrybinis potencialas buvo paverstas aktualu, tai yra, tapo pasireiškusiu tikrovėje, tapo realiai įgyvendintu.
Pirmasis Šaltinis ir Centras, jeigu Jis būtų likęs visą laiką tik vienas, tai Jo potencialas niekada nebūtų realizuotas veikime. Tada kūrinija niekada nebūtų įgavusi savosios pradžios ir pasireiškimo, kaip Pirmojo Šaltinio ir Centro meilės ir gėrio atspindžio visiems joje sukurtiems tvariniams. Tada būtų egzistavęs tik Pirmasis Šaltinis ir Centras vien tik su savo potencialiomis, bet nepanaudotomis galimybėmis. Tačiau taip niekada nebuvo įmanoma Pirmajam Šaltiniui ir Centrui išlikti vienam, nes Jo kūrybinis potencialas, visagalis potencialas, suteikia tokį milžinišką meilės spaudimą Jo paties viduje, kad šitą spaudimą būtina išlyginti, paskleidžiant jį į kosmosą ir kuriant kūriniją su visa jos gyvybe. Tačiau, kol egzistuoja tik Pirmasis Šaltinis ir Centras, tol dar nėra iš Jo paskleista kosminė erdvė, tol dar nėra ir kūrinijos jokių darinių kosmose. Ir pats pirmasis kūrybinis Pirmojo Šaltinio ir Centro veiksmas, apie kurį jau sakiau, ir negali sukurti nieko tokio, kas nebūtų lygiai taip pat amžinas ir begalinis, kaip ir Jis pats. O kada du amžini ir begaliniai kuria drauge, tai ir jų sukurtas vaisius negali būti mažesnis už amžinybę ir begalybę, dėl to ir Trečiasis Šaltinis ir Centras yra lygiai toks pat lygiavertis, kokie lygiaverčiai yra Pirmasis Šaltinis ir Centras ir Antrasis Šaltinis ir Centras. Jie abu sukuria Trečiąjį Šaltinį ir Centrą, kuris taip pat yra amžinas ir begalinis, kaip ir jie abu. Su Trečiojo Šaltinio ir Centro sukūrimu amžinybės ir begalybės veikimas įgauna amžinybės ir begalybės asmenų tarpusavio ryšius.
Pirmasis Šaltinis ir Centras, sukurdamas pirmąją absoliučią dvasinę asmenybę, Antrąjį Šaltinį ir Centrą, tampa Pirminiu Tėvu šitai savo sukurtai absoliučiai asmenybei. O ši tampa Amžinuoju Sūnumi, kilusiu iš Pirminio Tėvo. Taip prasideda Dievo Tėvystė.
Pirmasis Šaltinis ir Centras šituo savo kūrybiniu veiksmu apribojo savo asmenybę, nes sukūrė dar vieną, ir sau lygią, asmenybę – Amžinąjį Sūnų. Ir sukūrė Jį ne šiaip sau, bet veikiamas milžiniško meilės energetinio spaudimo savo viduje. Jis negalėjo šito spaudimo išlyginti niekaip kitaip, tik jį nukreipdamas į kūrybinį veiksmą.
Pirmasis Šaltinis ir Centras save, kaip absoliučią asmenybę, atkartojo Amžinojo Sūnaus absoliučioje asmenybėje visomis savo savybėmis, nes Pirmasis Šaltinis ir Centras yra ir absoliučios asmenybės Šaltinis, dėl to Jis tiesiogiai ir negali sukurti nieko mažiau, kaip tik absoliučią dvasinę asmenybę – Amžinąjį Sūnų. Be Amžinojo Sūnaus sukūrimo, Pirmasis Šaltinis ir Centras negalėtų turėti amžinosios Tėvystės patyrimo.
Pirmasis Šaltinis ir Centras visai kūrinijai yra Visuotinis Tėvas. Ir Jis yra Mintis. Antrasis Šaltinis ir Centras yra Visuotinė Motina. Ir jis yra Žodis. Jie abu, sukurdami, sau lygiavertį Trečiąjį Šaltinį ir Centrą, sukuria Veiksmo Šaltinį, kuris dar yra vadinamas Begaline Dvasia. Trečiasis Šaltinis ir Centras yra Veiksmas. Jis yra Bendrai Veikiantysis. Jis yra toji reikalinga minimali trečioji grandis, kad būtų patiriama brolystė. Amžinasis Sūnus ir Begalinė Dvasia būdami patys abu sukurti patiria ir tarpusavio brolystę. Tuo tarpu Amžinasis Sūnus dar patiria ir motinystės patyrimą, nes kūrė Trečiąjį Šaltinį ir Centrą drauge su Visuotiniu Tėvu.
33,34,35-17.MOKYMAS
Arūnas
2010-01-16 20:36:36
Jau trupa tavo pamatai
ir pastatas niūrus...
Kuomet laukymė taps plyna,
ten kiemas mano bus...
Tėvelio meilė sklis visur - upokšniu be krantų
Styros dogmatiškas baslys toj upėj miražu.
Tik ar tikrai miražas bus, toj upėj be krantų?
Kuomet tikrove taps tiesa ir melo nebebus.
Regėjau paukšį pradalgėj, beeidamas krantu
Kas vyksta, Tėve, klausiau aš, tas paukštis be sparnų
Rauda drąskydama mane, atsakė,-neliūdėk;
Pažvelk aukštyn, kur gieda jis, čirendamas vistiek.
arunas[komisar
2009-05-28 11:03:09
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.