Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Nenusiminkim, neliūdėkimKai kas nors ne taip,
Atsiduokime stipriau Kūrėjui!
Pabendraukime dažniau.
Nuoširdumo lai nestinga,
Žodžiuose ir darbuose,
Tegul Kelias bus be vingių,
Pripildytas Tavos Šviesos.
Nuoseklumo priimant sprendimą,
Atlaidumo su kaupu,
Mokai mus visus, Kūrėjau,
Savo Mylinčia Širdim.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2023-03-06 19:52:34
Gyvendami mes mokomės
Vertinti akimirkas trapias,
Per patirtis ir iššūkius išmokstame
Gyvent ramiai bei išmintingai, Įveikdami emocines ir kitokias kančias.
Gerumo mokomės ir supratingumo,
Gyventi darnoje ir taikoje.
Dalis žmonijos praradę žmogiškumą,
Gyvena be Kūrėjo širdyje.
Politiką ir karą žaidžia jie,
Planetos viešpačiai maną esą,
Sukurdami vien skausmą ir neviltį žmonijai.
Nesuprasdami, kad Kūrėjas - vienintelė Tikrovė ir Tiesa?
adolfina
2023-02-05 17:09:25
TU GYVENI
Kai Išmintį semi iš Kūrinijos Tėvo,
nuolat bendraudamas su Jo Dvasia --
Kaskart pristabdęs judrų protą rimtyje, įsiklausydamas į tylų Jos kvietimą --
Tu priimi prasmingus sprendimus, kartu su Ja kuri, per Ją veiki kitų gerovei,
Ir sąmoningai jau žengi -- Likimo Sargo su Apvaizda mezgamu keliu, --
Tada tu gyveni Tikrai, ir Išmintį su Meile dalini.
vytautas
2023-02-02 05:17:23
Aš mėgstu stebėti medžius ir vertinti jų įvairovę.
Visi jie skirtingi ir primena žmones tikrovėje.
Mes žmonės taip pat skirtingi,
Bet dvasioje esame panašūs ir netgi vieningi.
Stovi medžiai tyloje, tarsi kažko laukia...
Gal būt - šiltesnių ir geresnių laikų būties.
Stovi jie be nerimo, be baimės - ne kaip žmonės,
Kurie daugelis nerimauja dėl savo ateities...
Kūrėjas suteikė mums Dvasią,
Kad augtume ir tobulėtume šios dvasios vedami. Širdyse pajutę šios Dovanos Prasmę,
Būkime Kūrėjo Meilės ir Šviesos verti.
adolfina
2023-01-24 20:52:37
Taip trokštu nuoširdžiai
Daug dar kartų
Tarti Tau, Kūrėjau,
Aš galiu, aš galiu...!
Su Tavimi daug ką galiu,
Kai būseną jaučiu.
Kai atverta Širdis
Spurda manoj krūtinėj,
Prisipildžiusi Tavosios Meilės
Aukšto dažnio virpesių,
Pajutusi impulsą
Tariu – Aš galiu!
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2023-01-22 19:28:05
Tiek daug dar nemąsčiau
Apie nueitą patyrimų kelią,
Kol gailestingumo skraiste vedina,
Ieškojimų dėka atradau Tave, Kūrėjau.
Žinau - svarbu mintis nukreipt pirmyn,
Ir neskaudint širdies slogia praeitim,
Gyventi tikėjimu ir dėkingumu,
Žinant, kad klysti yra normalu.
Kūrėjau, suteikęs mums savąją dvasią,
Tu kiekvienam dovanojai gyvenimo prasmę -
Mus mokai neteist ir neskaudint suklydusius
Su Meile ištiesus pagalbos ranką suprast paklydusius.
Jaučiu Tave ,Kūrėjau, širdimi,
Tikiu, Tavo Minties Derintojo vedami,
Mes pabusime dvasine prasme,
Ir Dieviškos Išminties nušviesti,
Pasuksime Tavosios Tikrovės kryptimi.
adolfina
2023-01-15 12:57:18
Jeigu ir dauguma prieš mus
Einančius Gyvuoju Keliu,
Kūrėjas visada myli visus
Klystančius, abejojančius,
Laiko Beribiame Glėbyje,
Su Meile glaudžia prie Savęs.
Nieko brangesnio už Meilę nėra,
Kūrėjo Meilėje atnaujins
Savo veidą Urantija,
Skleis Meilės gražiausius žiedus,
Visi gyvenantys čia
Suspindės Dvasine Šviesa.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2023-01-08 22:25:38
Pribiro sniego balto ir tyro,
Sugrįžo žiema su žiemiškom išdaigom,
Juoda žemelė tapo užsnigta,
Lietuva, lyg nuotaka balta.
Po baltu sniego vualiu,
Baltume susiliejo žemė ir dangus,
Tapo Dieviškai Šviesu,
Kas pakylėja Sielą, Dvasią.
Šis reiškinys gamtos nuostabus,
Ypač džiuginantis vaikus,
Norisi grožėtis ir grožėtis juo,
Prisipildyti to tyrumo,
Susiliesti su gamta
Tą žavingą akimirką.
********** **********
Iškrėtė šposą mums žiema –
Pasidžiaugėme snaigių šokiu, baltumu,
Dar ir medžių šerkšnu,
Ir šaltis paspaudė, pasižnaibė,
Stotelių stiklus išpaišė.
Gatvės, keliai ir takai virto čiuožykla!
Tam kartui lai bus gana!
Vietoj snaigių purių, tokių skirtingų
Pravirko lietaus lašeliukais dangus –
Prieš šilumą susileido žiema,
Braido baltame rūke.
Kūrėjo Meilėje, Šviesoje
Tikrai ištirps ir dvasinė tamsa.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2022-12-25 23:00:23
Dėkoju mylimas ,Kūrėjau, Už Išmintį ir suteiktą Ramybę. Tik neramu, kai sujaukta Tavo Tikrovė, Kai tvyro melas ir nežinomybė.
Tik dvasioje nušvitę Tavo žemiški vaikai, Suvokia,kas yra melas, kas - tiesa, Kodėl varžoma kitaip manančių laisva valia.
Tikiu Meilės Galia, Kūrėjau, Jog bus pašalinta tamsa, Tikiu nubus žmonija Dieviška Dvasia, Tuomet pasklis Tavoji Meilė ir Šviesa.
Tik žmonijai nušvitus Gyva Šviesa, Ir atvėrus širdis Kūrėjo Meilės Galia, Kada Tikrovė visuotinai bus atskleista, Tuomet mus lydės Palaima, Ramybė, Tiesa.
adolfina
2022-12-22 15:52:29
Rudeniniai vėjai puotą kelią,
Šalnos žolėje, medžių šakelėse,
Ir visoj gamtoj,
Ją nudažo įvairiom spalvom.
Debesys padangėje klajoja,
Norėtų jie išlieti save,
Palaistyti Lietuvos žemelę,
Kad ji žaliuotų visados.
Ruduo, tai ypatingas metas,
Derliaus gausa, ir grožis,
Jis atiduoda tai, ką sėjom, prižiūrėjom,
Ką sunokino sodai ir miškai.
Kai susiderins pilnai
Gamta ir žmogus,
Angelas išties sparnus,
Sujungs Kūrėjo Meilėje,
Vienovėje visus.
********** **********
Su vėjeliu, rudenėlis,
Skrieja per laukus, sodus ir miškus,
Iš peties darbuojas,
Kad laiku būtų darbai baigti.
Rudenėlis taip įsibėgėjo,
Nepailsdamas pluša, nes pilna veiklos –
Ką nuraškyti, ką pasėti,
Kam minkštą guolį pakloti.
Kai viskas bus padaryta,
Tada galės atsikvėpti
Ir iš šalies stebėti –
Ar šilta, ar šalta bus žiema,
Ar tęsis jo rudeniška šiluma,
Ir augs dar likusios daržovės daržuose,
Lepins gamta šviežia žaluma,
Nusiskinta savam darže.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2022-11-13 21:52:33
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.