Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Kada atversi savo Širdį, broli?Kada išgirsi Tėvą kalbant savyje?
Kada priimsi Motinos švelnumą,
Brolių ir sesių atvirumą?
Juk tau sunku, bet tu kenti.
Tėvai neduoda šios kančios.
Jie laimina tave ir myli,
Ir stiprina, kada nurimi.
Kodėl kenti, kodėl verki?
Ne tam sukurtas tu esi,
Nes tavo kelias – Gyvasis Kelias!
Pakviestas tu jame esi!
Palauk, nurimk, neskaudinki ir man Širdies,
Atverk save Tikriems Tėvams!
Pajusi Širdimi tą Gyvąją Ramybę,
Pajausi iš vidaus ir Gyvą Jų vedimą.
Patirk, pajusk, kaip myliu aš tave,
Kaip Tėvų Meilę skleidžiu tau!
Žvelgi į aplinką iliuziniu žvilgsniu,
Ir patiri jos įtaką savo kūnu.
DDaiva
2020-06-28 20:57:19
Gyvenimas – jis pilnas įvairovės,
Gyvos Širdies pajaučiamų virsmų,
Tokių, kurie pakeičia mūsų mąstymą,
Suteikia Išmintį ir Įžvalgą kartu.
Koks tas gyvenimas prasmingas iš tikrųjų,
Nes jis suteiktas dėl visų!
Kad šitą jausti ir suvokti
Reikia milžiniškų pastangų.
Mes turim visas priemones ir Vedlį,
Tą Vedlį – mūsų Širdyje,
Tik jo pagalba, tik jo vedimu
Sugrįšime į Rojų pamažu.
O, mano Tėve, Motina mieloji,
Suteikę pradžią mums visiems,
Pats būdamas Tas Amžinybės Kelias,
Visus mus mokai stiprinti kitus.
Kokia Tavo Šviesa, kokia Tavo Galybė,
Kokia Tavoji Meilė suteikiama visiems!
Tai stebina, ir jaudina, suteikia atramą
Kiekvieno mūsų Širdyje.
Kas mes dabar? – maži Tavo vaikai.
Sukūrei mus, kad augtume ramiai,
Kad imtume Tave ir gertume, Tikrove gyventume,
Kad mūsų gyvos Širdys atsivertų Tavo vedime.
O, mano Tėve, Motina – Beribiai!
Jūs esat mums Pradžia
Į gyvą Jūsų patyrimą ir Širdžių susiliejimą
Gyvoje gyvenimo patirtyje.
DDaiva
2020-06-24 16:59:05
Būdama gražiame gamtos Glėbyje
Eilėmis Garbinu ir Šlovinu Tave,
Širdimi tyliai šnabždu žodžius
Virpesiai pasiekia Rojaus Krantus,
Amžinuosius Tėvus.
Eilėmis uždainuoju Tau,
Paukščiai įvairiais balsais
Linksmai, skambiai pritaria choru,
Aukštai ir plačiai mūsų balsai
Pasklinda Meilės virpesiais.
Kokia Galybė, Darna
Gyvena gamtoje ir žmoguje,
Kada suvienija jėgas,
Suvirpina Širdies stygas,
Suskamba aukščiausia gaida.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2020-06-14 20:01:20
Mano sveikinimas sūnui 40-ojo gimtadienio proga.
(Evužė – Eva – 1m.4mėn. dukrelė, mano anūkė, Ingužė – Inga – jo žmona, jie abu daug plaukioja su būrlentėmis, tik jis su burlente, ant kurios įtaisytas stiebas su bure, o ji su aitvarine burlente – ją traukia kaip aitvaras, burė, pripildyta vėjo ir pakilusi į orą. Kas norės panaudoti eiles, galės paskutinėje eilutėje, pagal poreikį, vietoje – sūnus – parašyti – dukra )
Mielas Monte – kuo nuoširdžiausi mano sveikinimai tau tavojo gimtadienio proga. Tebūna visi tavo troškimai ir interesai apgaubti tavosios meilės. Mano Meilė tau yra tikrai beribė, ir mano didžiausias linkėjimas tau šią dieną – ir ne tik šią dieną – kad tu mylėtum Evužę tokia besąlygine Meile, nes tik Meilė – ir niekas daugiau, o vien tik Meilė – nuoširdžiai liejama kūdikiui, apsaugo kūdikį nuo viso blogio ir ligos, kad jokia kitokia priemonė neprilygsta Meilei. Lygiai taip tai tinka ir tavajai Meilei Ingužei. Taigi, kurk savo šeimoje Meilės Energijos Lauką kiekvieną dieną – ir visą laiką – be jokios išeiginės!
Ir tiesiog atsitiktinai – o gal ir neatsitiktinai, nes viskas kūrinijoje tarpusavyje yra susieta į vieną visumą, kurioje nepalikta vietos grynam atsitiktinumui, ir vis tik dėl mūsų neišmanymo mes linkę manyti, kad yra tokie dalykai, kuriuos mes pavadiname tiesiog atsitiktiniais – tiesiog taip atsitinka – taigi, aš parašiau šias eiles šių metų pirmąją dieną – 2020 metų sausio 1-ąją, ir palikau jas ramybėje – laukti … iki šios akmirkos, nes būtent tu taip gerai pažįsti vėjo buvimą jūroje, kada plaukioji su burlente.
O šitos eilės turi net daug gilesnę prasmę – Kūrėją, kuris irgi kaip vėjas yra nematomas, bet tikrai yra pajaučiamas, ir ypač pajaučiamas Jo Meile, kuri visą laiką nepaprastai padeda kiekvienam gyventi savo gyvenimą Žemėje.
Gyvenk Meilėje, ir būk mylimas.
Sunku būti Vėju, kuriam būtina Burė,
Vėjas nematomas, tik Burė parodo jo gyvą buvimą,
Tik Burė pagauna kryptį, kad paliudytų savimi Vėjo tikrumą
Vėjas be Burės lyg pasiklydęs gūsis – sukasi ir ieško savęs
Vėjui būtina atrama – tvirta ir tikra – kad jis būtų pats savimi.
Draugauk su Vėju kaip sūnus su Kūrėju.
Su meile, tėtis
Algimantas
2020-05-30 15:56:34
Tu, mano mylimas Kūrėjau,
Kokia graži Tavo gamta.
Kokia spalvinga kombinacija,
Spalvų, garsų, kvapų vibracija!
Suteikęs mums šią tyrąją Urantiją,
Padovanojai mums visus turtus,
Kad jais naudotumėmės ir gyventume,
Augintume mažus Tavo vaikus.
Tu numatei gyvenimą ne vien šioje planetoje,
Tu suteikei čia galimybę apsispręst –
Ar su Tavim bendraujame ir dirbame,
Ar be Tavęs skausmus patirdami išnykstame.
Tu suteiki mums Mokymus ir Apreiškimus
Ir suteikei mums Gyvąją Šventovę,
Ir Mokytoją – Gyvą Ambasadorių Algimantą,
Paaiškinantį mums apie Tavąjį vedimą ir atsivėrimą.
Tu mus ruoši, ir stiprini kiekvieną,
Kad drąsūs būtumėm, tvirti kitiem,
Kad Tu galėtumei suteikti tikras užduotis,
Gyvenant su Tavim ir būnant savim.
Tu suteikei visiems mums tikras priemones,
Kurių Tu numatei, kad mums prireiks,
Kad panaudotume jas pagal paskirtį,
Tikrai kūrybai su Tavim.
Tik Tu žinai, kas mes ir kokie mes,
Kokie gali iškilti mums pavojai,
Jei neatversime savos Širdies,
Jei ne gyvensime išties.
Kadangi esame panašūs į Tave,
Tai ir negalime nekurti ir gyventi tamsoje.
DDaiva
2020-05-23 19:30:35
Gyvenimas lyg srauni upė,
Lyg ta šaltinio gaivi versmė,
Ją semiam saujom ar rieškučiom,
Ir geriam, kad gyvi būtumėm.
Kūrėjas suteikė gyvenimą
Visiems Savo vaikams, ir man,
Parodydamas Gyvą Kelio kryptį
Į amžiną Šviesos užutėkį.
Gyvasis Kelias sumanytas kiekvienam,
Kas yra atviras sava Širdim
Gyvam gyvenimui, gyvam srovės tekėjimui,
Gyvam bendravimui ir bendradarbiavimui.
DDaiva
2020-05-21 19:14:23
Du krantai, nutolę viens nuo kito,
Juos suveda keliai
Nutiesti per plačią, sraunią upę.
Mylintys vienas kitą
Susibėga keliu per upę.
Ilgesingai žvelgia vieni į kitus
Medžiai didingi iš abiejų krantų,
Šaknimis apsikabina viduryje upės dugno,
Žiedus, sėklas ir lapus
Vėjo gūsiai nuneša į abu krantus.
Taip, kaip ir mes,
Dar šitame krante,
Sulieję valią su Kūrėjo Valia
Liksime čia, nešdami Šviesą ir Meilę,
Tęsdami misiją Šviesos Krantą pasieksime.
Eiles sukūrė Regina
DDaiva
2020-05-17 19:33:27
Albinas rašė :
Skiria mus dienos ir naktys, daiktai, žmonės, net orai. ..
Kaip lyg fakelui degti ir atrodyt pasauly oriai?
Kai kūnas, atskirtas nuo sielos, jau daugelį, daugelį metų
Kausto mus tvirtos metalo vielos, vien tamsybių skliautas tematom
Iš visos vietinės gamtos pasirinkom vergiją o ne laimę
Žvelk, į platybes erdvės prigimtos -
Koks tyras dangus kiekviename kaime
Tad, ateik, ant drėgno smėlio, nuskalauto jūros bangų .
Tada pajusi vėlei mėlyną žvilgsnį visatos langų .
Rimantas
2020-05-16 12:51:37
Ačiū mieloji Regina už tokias šviesias ir nuoširdžias eiles, kurios džiugina
mūsų širdis.
Linkiu visiems mylimieji Kūrėjo gerovės
VJANINA
2020-04-23 18:27:12
Iškilę virš iliuzijos dangaus žydrynėje,
Debesų pūkiniam lopšy
Supa, neša beribėje erdvės platybėje
Palaimoje, ir Ramybėje,
Žvelgiam iš aukščiau, kas mus baugino
Lyg tai viso to ir nebuvo,
Platesniu žvilgsniu matom sunkumus
Juk, tai tik patyrimai
Vedantys tik pirmyn,
O kiek dar visko bus
Lietaus, saulės, žaibų
Ir vaivorykščių gražių,
Visa tai pakylėja Širdį, Sielą
Mylėti, kurti, gyventi amžinai,
Per tai, kiek Gėrio darbų padarai,
O troškimas vis auga
Pamatyti Kūrėją Gyvai,
Atpažinti Jį ten aukštai.
Regina
DDaiva
2020-04-22 17:33:12
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.