Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Mielas Arūnai, žinoma, kad skaitome tavo eilėraščius! Na, aš tai tikrai, nors žinau ir kitus urantus, kurie džiaugiasi jais, tik nepasako tau, kaip ir aš – iki dabar.Žinai ką pagalvojau kai perskaičiau tavo pirmuosius eilėraščius? Kad tavo eilėraščiai tai – mokymai.
Tu juose atveri mums tokius gilius klodus, kad aš tikrai likau sužavėta – džiaugiausi tavimi. Bet žinai, manęs labai nenustebino tavo nuostabūs eilėraščiai, nes aš jaučiau, kad tu turi ką mums pasakyti ir žinojau, kad pasakysi.
Galiu tau pasakyti tik – ačiū – kad daliniesi savimi su mumis. Nuoširdumas yra Kūrėjo charakterio savybė ir tu ja tikrai apdovanotas. Neabejok savimi, rašyk mums, RAŠYK KŪRĖJUI, džiugink mūsų širdis, kaip tu jau tą darai.
Telydi jus mylimieji Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2018-07-19 23:33:11
Mylimas Mokytojau, miela VJANINA,
Ačiū už jūsų nuoširdumą
Prieš įkeldamas į Forumą, dažnai galvoju, kad tik nežemintų aukšto dažnio virpesių.
Mano įkėlimai- tai arba patirtis, arba Troškulys, kurį norisi numalšinti.
Ačiū, kad skaitote
Arunas
2018-07-19 19:16:49
Taip trokštu aš Gyvai Tave patirti, Rojaus Trejybe- AŠ ESU, Tikri Tėvai manieji
Kojos įauga virpesiais Gyvais į Tėviškės betoną
Tas Jausmas nuostabus, patirtinis Gyvai ir tik tada aš Gyvenu
Ir tampa nesvarbu užkrautos ant pečių iliuzijos tos tonos
Kūną užlieja virpesiai Gyvieji To, Kas Tikra
Nejau aš Tave atrandu
Taip. Krūtinėje Alsuoja Šiluma, Gaivinanti mane
Ir kylantis aukštyn tikrai nevirsta, ką daugelis vadina ašara, bet aš įvardiju Tikru
Aš pasiskolinu Gyvųjų žodžių prasmę, nes Ji Tikra
Mes gaunam daug daugiau, nei pajėgiam paimti
Ir kalba virpesiais Gyvais visa Kūrinija
Rojaus Trejybė- AŠ ESU Ji Meile kviečia
Ateik ir apkabink, kaip apkabina pamažu Urantijos dvasia, visus tai liečia
Netgi betono džiunglės praleidžia Gyvą Šviesą
Tą Šviesą akyse tik vaiko nuoširdumo, kurio išmokti negali, tiktai Jisai Regėjo
Jis nešė Gyvą Žodį ir taip akliems Kelią Savim parodė
Tebeneša dabar jau Išplėstą ir Gilų. Mes Girdime visi vien Meilės virpesiais
Ir Kelią žinome visi, kuriuo urantai eina ir dar kitiems parodo
Taip laukia mūs Namuos Tėvai Tikrieji
Ar reikia postuluoti Meilės Energiją dabar ir čia
Likimo jau padėto tavyje net neįmanoma iškreipti
Kviečiu visus visus ir Garbinti, ir Šlovinti Širdies Kalba
Gėrio darbai Meilės Energijoj, jie labui Visumos
Ir taip Šviesėjam mes, jūs esate urantai, jūs esate Tikrieji
Arunas
2018-07-19 19:07:36
Aš laišką Tau, Kūrėjau parašysiu
Jisai pasieks tikrai Gelmėj Tave
Ir Įtikėjimo Meilės kalba prašysiu ir prašysiu
Atrast Tave, patirt Gyvai visiems visiems
Atverti Asmenybes ta nenutrūkstamą Širdies Gija
Nereikia baimintis Tau išsakyti viską
Nes tiktai tai suartina Kūrėją ir visus, Gyvo nektaro Trokštančius vaikus
Juk Meilė Asmenybėj amžiais trykšta
Ištirpdo Savimi net akmenį iliuzijos užristą
Tikrovės Šaltiniu, beribiu ir giliu mus Mylimus Tavim visus vaikus
Aš laišką Tau, Rojaus Trejybe- AŠ ESU ne žodžiais paskaitysiu
Tuo virpesiu Tikru, kuriuo Tave Myliu
Išlietas Meilės Okeanas, Kuriuo Akivaizdon atbrisiu
Ne ketera bangos, bet brizo švelnumu Tau pasakysiu- aš atėjau ir mes dabar kartu
Arunas
2018-07-19 16:49:38
Mes Garbinam ir Šlovinam Tave, mūsų Kūrėjau
Išliejęs Meilę iš Savęs, Gyvenimą vaikams pradėjai
Rojaus Trejybe, Aš Esu, Meilės Energijos Šaltini
Gyventi trokštam virpesiais, kurie Judėjimo Tėkmę sukūrė Kūriniją
Šviesa, Tiesa ir Meile Okeano
Tu Pakylėji Tobulai, Nektaras venomis sruvena
Lietaus lašelyje Esi ir tyliai lapams šlamant
Tave matau, Tave girdžiu, Prasme visi gyvenam
Arunas
2018-07-15 16:26:07
To Impulso Gyva ir skrodžianti miriadinė versmė, ji ašarom parklupdo
Kaskart aš Tave atrandu tais virpesiais Gyvaisiais
Ir Įtikėjimo gelmė- ji tik viena be dugno
Urantija, Tu Tėviškė mana, sušvitus amžinybei
Tu Kosmoso Gyva Žvaigždė, Tu Jėzaus Meilės Vaisius
Kai tamsą mato dauguma, dvasiai nėra ramybės
Pažvelk Kūrėjo akimis, patirk glamonę Jo delnais švelniaisiais
Urantija, Tu suradai visus ir pakvietei Gelmėn panerti
Ir broliai, sesės, mes visi Nektaro trokštam atsigerti
Tik Asmenybė atverta, atgimusi iš dvasios
Nutiesia Savo Likimu, ten kur Namus surasim
Arunas
2018-07-15 16:06:27
Mielas Arūnai. Ačiū. Malonu skaityti, ir dar kartą skaityti, širdimi pajausti daugiau negu žodžiais išsakyta.
Su Kūrėjo meile ir ramybe.
VJANINA
2018-07-14 17:46:19
Aš tyliai tyliai, rimstant protui, pasimelsiu
Jau apgaubtas Tyrųjų Tavo Meilės virpesių
Ir Garbinsiu, ir Šlovinsiu, ir Žodį Tikrą Tau ištarsiu
Rojaus Trejybe- Aš Esu, Kūrėjau, Tu žinai, kaip aš Tave Myliu
Širdies kalba be žodžių apkabinsiu
Kaip Tu Viduj visus apkabinai
Ir Proveržiu Tavim Likimui Kelią atrakinsiu
Lai trykšta Meilė Tau ir Kūrinijai amžinai
Arunas
2018-07-14 15:07:59
Mielas Arūnai, ačiū tau už tokias gilias ir tokias galingas eiles - koks milžiniškas tavo kokybinis šuolis nuo to laiko, kada buvai prieš keletą metų nutraukęs savųjų eilėraščių talpinimą Forume. Ir tada tavo eilėraščių virpesių Galia buvo milžiniška, ir ji mane labai traukė, dėl to man tavosios kūrybos eilių labai stigo. Bet gi dabar šitie Gyvieji Klodai tiek sustiprėję, tiek apglėbę Kūrėją TAVY, kad negaliu jais atsigėrėti, vis noriu dar kartą skaityti ir gerti Gyvųjų Virpesių Nektarą. Ačiū tau už tavo ir Kūrėjo GYVĄJĄ VIRPESIŲ GALIĄ, kurią jaučiu savo Širdimi.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2018-07-12 17:46:14
Kada nuėjęs trumpą kelią, Tikrovėje pasiklysti
Prabėga visa tai, ką mes vadiname Prasme
Taip lengva, broli, mano ir amžinybėje suklysti
Ir lieka trupiniai, išskaidyti tėkme
Tik amžinas turi reikšmę Likime
Ir laikinas pavirsta nematomu
Sau klausimo nekėlę, Savy nutraukiam Giją
Tą pačią Giją, rišančią visus. Tave, mane
Net sakinio gale padėję tašką, netapsim niekad ultimatumu
Verdiktas laimės apglėbtas beribio Įtikėjimo
Pagauna virpesį net tylint monolitui
Tik vieną žingsnį žengęs, jauti save skubėjime
Tikrovę Savimi lėtai lėtai statytum
Mažytis virpesys net dykumoj sukelti audrą gali
Tą trykštantį Šaltinį iš Savęs išliekite
Ir ne paklusti, o Savimi Sulieti laisvą valią
Ko nori vienas, tą tik visi pasieksite
Tu visada žinojai kylančią uranto dvasią
Jei Tu Esi, aš ir Esu ir Kelias Tavimi pradėtas
Ta kibirkštim, kuri pavirto Meilės Šaltiniu
Segmente kasdienybės nuolatos atrasime
Kas nuolat veržės Visumon
Fundamentas Egzistencijai padėtas
Gyvenimą jau pavertė Likimų Likimu
Tave pažinti galima tiktai Gyvąja patirtim
Tik ji viena nutiesia Kelią amžinybėn
Čiurlenant dvasiai ir šviečiant Visumos gerovei, tiktai ne aštriabriauniu akmeniu
Patirsim Tiesą, maudysimės Šviesoje
Ir visa tai seniai Sulieja dvasioje ramybėj
Ir žodį statantį vartoki Kūrinijoj
Patirsi Meilę Visuminę, nuostabią Visuotinę Dievybę
Tu nežinai, bet jau esi Vienybės Tėvonijoj
Kuri yra Tavy ir tu Joje, ir virpesiai tavieji Kūrinijoj tapę kasdienybe
Mes Garbinam ir Šlovinam Tave,
Kursai įvardijai Save- ESU
Žinau, sakei, kad AŠ ESU
Troškimas mūsų- tapti TAVIMI
Ir Absoliutai Trys, manau- tai dar ne viskas
Ne viskas bus, kai tapsime ESU
Arunas
2018-07-12 16:55:31
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.