Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Tą nuostabų, vėlyvą sausio vakarąDangaus langelis prasivėrė,
Žiūrėjo žvaigždės, vėjas klausės,
Prabudo mėnuo apsiblausęs.
------
Tą nuostabų, vėlyvą sausio vakarą
Paukšteliai džiaugėsi regėję,
Malonės vandeniu nuplautą sielą,
Kuri Trejybei atsivėrė.
------
Tą nuostabų, vėlyvą sausio vakarą
Visos žvaigždelės skaisčiau žėrėjo,
Vėjas klausės, mėnuo žiūrėjo,
Kaip siela nusipraususi spindėjo.
------
Kas gali būti nuostabesnio,
Kaip Tėvo meilės vandenyne išsiprausti,
Ar gali būti kas tauresnio
Už sielą-Trejybės šaltiniu nuplautą.
Leonida
2010-02-11 11:15:30
Mielos seses,
aciu uz jusu eiles, sklidinas Meiles ir Ramybes!
Vita
2009-10-15 17:33:20
Kai siela išsiskleidžia
Šviesias mintis siunčia į aukštį,
Ji pasiruošusi skrydžiui
Tarytum sparnuotoji paukštė.
--------
Sielai reikia dvasinio peno
Materialūs rūpesčiai jos nebelaiko
Tik pilnai atsivėrusi TĖVUI
Pajaučia svaigųjį aukštį.
---------
Pajautusi svaigųjį aukštį
Siela atgal nebežiūri,
Priėmusi TĖVO MEILĘ
Jokių sunkumų ji nebeturi.
---------
Ji sklando laisva virš miškų ir kalnų
Grožisi nuostabia KŪRINIJA,
Šlovina ROJAUS TREJYBĘ aukštai danguje
Ir kviečia visus drauge kilti su ja.
Leonida
2009-10-15 10:47:51
Gražu.Miela Laima nesustok.
Su meile,
IRENA/Šakiai/
2009-10-08 08:22:31
Ramybe su Jumis
Trejybe visada
Uzleja Meiles banga
Ir sujunge su Visata.
Dekoju tau Trejybe,
Dekoju as Tevams,
Dekoju uz gyvybe
Ir Meile amzina.
Dekoju tau Trejybe
Sustoti negaliu,
Nes Siela mano dziaugias
Atradus Tevelius.
Dekoju tau Trejybe,
Dekoju uz namus,
Dekoju uz ramybe,
Kuri sujunge mus.
Dekoju tau Trejybe,
Kad suvedi visus,
Dekoju tau Trejybe
Ir jausmas toks stiprus,
Nes Sielos dekingumas
Neturinti ribu.
Dekoju tau Trejybe,
Dekosiu visada,
Nes gyva Meiles srove
Uzvaldziusi mane.
Myliu Tave ir tirpstu
Tavajame gleby.
Myliu tave Trejybe,
Mylesiu amzinai
Ir visa amzinybe
As Garbinsiu tyrai.
Laima(Klaipeda)
2009-10-08 01:06:56
Na,štai miela dūkrelę,atokvėpiui atėjo metas;
Mergaitė miega,sapne žiūrėdama į katino ūsus.
Staiga tu pagalvojai,kad su savo TĖVU-pabendrauti laikas,
Kad ,kažkodel,dabar,širdin atėjo noras,stipriai-stipriai apkabint visus?
- - - - - -
Tau noris apkabinti sūnų,paliesti gėlę,gyvūnėlį,
Rankas iškelt į žydrą dangų,tau noris suktis šokio siautulį.
Manęs tu primigtinai klausi-iš kur gi visą tai?
Iš kur gi tas troškimas,tas Meilės svaigulys?
- - - - - -
Galiu tik tiek tau pasakyti.Atsakymas-tavoj širdy.
Sakai,o taip-jau supratau, mano TĖVELĮ!
Tai TU tas "kaltininkas".
Nes Viso Šito-TU Esi Versmė!
- - - - - -
Su meile,
IRENA/Šakiai/
2009-10-06 14:01:49
Aš kvėpuoju Tavo meilės nektaru
Tokiu saldžiu ir tokiu gaiviu
Ir jaučiu, kaip vidus prisipildo,
Tavo šviesos iš Tavųjų gelmių.
.
Meilės laukas po kojomis bunda
Prisipildęs Tavęs ir Tavosios esmės.
Mano kojos ir vėlei žengia
Ten tolyn, link Gyvosios versmės.
.
Toks erdvumas ir toksai platumas
Tėve, Tavo visos Kūrinijos!
Tokia meilė užlieja sielą
Dievišką grožį išvydus.
.
Kada akys pakyla aukštyn tamsią naktį
Kur nusidriekia žvaigždžių gausybės,
Pajuntu kaip pildosi sapnas
Tavos realios Kūrinijos.
.
Pajuntu, kaip užlieja sielą
Iki šiol nepatirtas lengvumas,
Kai vidus su Tavim susilieja,
Su Tavim - Kūrinijos šaltiniu.
...
Tai, ką galime patirti Tėvo, Rojaus Tėvų glėbyje yra nuostabi dovana, gaunama atsivėrus visu nuoširdumu. Mėgaukimės Jų buvimu mumyse kiekvieną akimirką ir skleiskime jų meilę, išmintį ir gailestingumą kitiems :)
Jurgita
2009-10-05 12:05:48
Kaskart iškyla klausimas,
Jau,rodos,atsakytas
Ar mes Šaltiniu prausiamės
Pagarbinę kasrytą?
-------
Šią naktį graužė Žinomas,
Patirtinis Gyvai
Kvieti,Tu,Tėve,Mylimas
Ir Mylimas Tikrai
-------
Tiktai akis užmerkusiam
Vėlai anksti ryte,
Širdis krūtinėj daužosi-
Atsakymas šalia
-------
Šalia lape nukritusiam
Kur neša vėjas jį
Šalia,kai raštas liejasi
Pajutus JĮ širdy..
-------
Ir Saulė vėl pakildama,
Prabyla,-Nežinau..
Kada?,paklausiu savęs,
Ar Tėvą atradau?..
-------
Tyla Garsi vėl jaudina,
Ji kviečia Prakalbėt.
Tai ką,Likime Mylimas,
Kas bus,jei reiks tylėt?
-------
Anksti vėlai prabudusiu,
Sau klausimą girdžiu-
Kas aš,jei sielos virpesiu
Tave iškart Juntu?
-------
Ir vėl diena kasdieninė
Dabar jau ją girdžiu
Kuomet išbūti garbinant
Ilgiau maldoj meldžiu..
-------
Virtinėje visatų
Pajust save bandau
Ir skruostu sūriai tekančiai
Vėl Tėvą atradau
-------
Ar gali kilti klausimas,
Kaskasrt ir nuolat man
Ar galima atrasti vėl,
Kai jaučiu,kad radau?
-------
Atsakymo nelaukite-
Jisai vis Kasdieninis
Atrandame kasdieną Jį,
Nes Tėvas-Begalinis
-------
Todėl tariu bemąstančiam,
Bemąstančiam Širdim
Broliuk,neabejoki tu,
Jis kalba su tavim
-------
Jis laukia kantriai belsdamas
Ir vesdamas tave
Jis nuolatos paragina,-
Sūnau,atrask Mane..
-------
Tasai,kur skrodžia Savim
Ir juosia Grandine
Atrasi Jį Vienintelį,
Bet pradžiai-savyje..
-------
Sakau,tau,vėl Jį jausdamas
Ir jausdamas Tikrai
Atradęs Meilę savyje,
Žinai tikrai Tvirtai.
-------
Ir jokios mintys blaškomos,
Suklysti jau neleis
Teisybė,Ji vienintelė
Tikrovę Meile skleis
---------------------------
Arūnas
2009-10-04 16:10:31
Pabudau aš vienąsyk iš sapno,
Kada realybės Tavo niekur nemačiau,
Bet štai ėmė ir diena atėjo,
Kada Gyvą Tave, Tėve, jaučiu jau.
.
Ir kuomet paduodi Tu man ranką,
Kuomet pajaučiu Ją aš savam delne
Mano siela šlovės giesmę gieda
Būdama su Tavimi ir Tavyje.
.
Apgaubi mane šilta savąja skraiste
Meilės, išminties ir dvasingumo kupina
Ir jaučiu, kaip vidus susilieja
Su Tavim kaip lašas Tavo meilės tėkmėse.
.
Ir paskendo meilės vandenyne mano siela
Prisipildžiusi Tavęs, Tavos šviesos esmės.
Ištirpau kaip tik ištirpti lašas gali
Tavo gelmėse ieškodama prasmės.
.
Atradau ją Tėve, Tavyje,
Tavo meilės šiltam glėbyje.
...
Šios eilės gimė šiandien, kada ryte po maldos prašydama Tėvo pagalbos ir sustiprinimo, pajutau, kaip į mano delną Jis įdėjo savo nematomą ranką, pasakydamas, kad visą laiką mane veda ir globoja. Šitaip Jis Tėvas, Rojaus Tėvai veda ir globoja kiekvieną, tik reikia pasitikėti Jų vedimu.
Jurgita
2009-10-05 21:31:51
Vadinkite jausmus sukylančius,
Vardu,kuriuo nešaukiama
Skruostu nubėgs gyvenimas,
Staiga visų nubraukiamas
-------
Išbėkite anksti pavasarį,
Kai karšta dar krūtinėje.
Tai kas,kad šaltis kausto dar
Nestinkit nusiminę
-------
Pamirškite,kad teko eiti,
Keliais išties kankinančiais
Mylėkite jūs Vasarą
Atgimstančią krūtinėje
-------
Nekvieskime nuėjusių
Keliu,kuriuo negrįžtama
Išties Jaunyste džiaukimės
Širdy Žiedu pražystančią
-------
Atlaikėm raudą kylančią,
Tiesos ilgai ieškodami
Kodėl,sesut,taip liūdime,
Atradę Ją neguodžiami?
-------
Pakilkime mes skrydžiui rytmetį,
Kuomet nubudęs žiedas skleidžiasi
Gyvenimas tiktai prasideda
Juk Saulė negreit leidžiasi
-------
Ir teka kasdienybėje
Prasmė,skausmu aplaistyta.
Ražienos kojas badė mums,
Bet radom Tai,Ką laistykim
-------
Ir neškim nepailstamai,
Veiksme mes įtikėjimą
Jėgų įgavę Tėve mes,
Pamilsim Praregėjimu
-------
Atrodo jau parklupome,
Kely išties duobėtame
Tikrai pakels mus eiti vėl,
Savy Jisai vis Šviečiantis
-------
Mes klumpame ir keliamės,
Broliukai,sesės mielos
Tereikia tik Atverti
Tėveliams savo sielas
-------
Kodėl sustiprint bijome,
Kuomet pakilt išdrįsome
Tikrai į tamsą tą,
Kur buvome,negrįšime
-------
Paimki,Tėve,mano sielą Tu
Ir broliams padalinki
Paimk tą,kuris rado Tave
Ir Meilę rast jums linki
-------
Ir tapsiu aš molekule
Tavam susiliejime
Ir būdamas tik grūdu aš
Praskrosiu Kūriniją
-------
Savajam palinkėjime
Tyloj prabilsiu vėju jums
Ir antvožą tą sunkųjį
Tėvai Tikrai nustums
-------
Pajusit mane vėjyje,
Kuris kedens pražilusius,
Banga į krantą dūžtančia,
Srove šilta krūtinėje
-------
Ir laikas nenumaldomas
Artėja net neprašomas.
Malda manoj krūtinėje
Pasiekti Tave prašosi
-------
Tu virpesį pajusi Meilėje,
Kada Tėvelis kalba tau
Nebeskiria atstumai mūs
Sugrįžtu,kur gimiau
-------
Kada aš tapsiu pelenu
Drabužio sielos laikinu
Išberkit mane jūron,
Ar pievon,kur tik Tu..
-------
Siela pas Tėvą kylanti,
Visus jus pasitiks
Ir Tėvo Meilės Spindesiu
Kelionėje Išliks
-------
Kaip gimsta įtikėjimas,
Paklydusiam Prasmėj?
Ieškokit savo sielose-
Ir dvasinėj plotmėj
-------
Pavymui slenka nuodėmė,
Kada klimsti tamson.
Ir tik Gyvai Patirtiniam
Išliksime Šviesoj
-------
Laike paklystam daugelis,
Erdvėj ir atstume
Laipteliais tiktai kopdami
Išliksim LIKIME..
-------
Likimas tik vienintelis,
Ar GIRDITE TIKRAI??
Mirtingų Užbaigtųjų
Mes Korpuso Nariai
-------
Ir visa tai-GYVENIMAS,
TREJYBĖ LIKIME.
Tik kartais mes suklystame,
Kai renkamės valia
-------
Laisva valia nebūna
Dvejopa niekados,
Mes einame į Pražūtį,
Kai grįžtam atgalios
-------
Kada pabando sąmonė
Tą valią iškraipyt,
Atgims tikra nesąmonė,
Kurią prireiks valyt
-------
Negalim sau pritaikyti,
Jei leido pasirinkt
Pirmyn pas Tėvus Rojuje
Arba-į liūną grimst
-------
Nėra alternatyvos,
Nebuvo ir nebus,
Kuomet siela vis mieganti
GYVENIMUI PRABUS
----------------------------------
Laisva valia suteikta ne tam,kad ką noriu,tą darau arba kada noriu.Laisva valia įpareigoja VEIKTI VISUMOS,VISOS KŪRINIJOS LABUI.IR TAI TIESA
Arūnas
2009-09-28 16:10:49
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.