Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Tėveli mylimas,norėjau Tau palikti Kryžių kalne
rūpesčius,vargus-
tik vietos neradau....
visur prikaltą Jėzų tematau...
Nors Jis ant kryžiaus
tebuvo valandas kelias,
o mes prikalę laikom net dabar-
matyt taip sąžinei ramiau...
Gimtadienį Visatos Valdovo
minime šiandieną-
į Žemę Jis atėjo kūdikiu mažu...
suaugęs skelbė,
kaip reik mylėt Tave...
tik mūs žiaurumas nukryžiavo Jį...
nors prisikėlė Jis
ir pas Tave pakilo,
o mes prikalę laikom net dabar-
matyt taip sąžinei ramiau...
Ir kryžių patys sau
mes užsidėję,
jį nešam dejuodami labai....
užmiršę džiugesį, palaimą ir ramybę
gyvenimą mes pavertėm- kančia...
Tėveli mylimas,
atradus Tave savyje
gyvenimas gi tampa žaidimu,
kur džiugesys, palaima ir ramybė...
kur trokštam garbinti Tave...
Astra
2009-08-21 22:16:02
Ačiū tau mylimas Jėzau,
Kad pasėjai širdy meilę, gėrį ir tiesą.
Eidami Meilės tiltu
Mes atrandame tikrąją šviesą.
------------------
Jėzau, tu mums geriausia rodyklė
Klaidžiam gyvenimo kely,
Mokai mus neišklysti
Iš tiesos ir šviesos šiam kely.
----------------
Einant drauge su Jėzum
Taip gera širdy ir ramu,
Tikrai žinau, kad nenuklysiu
Toli nuo TĖVO NAMŲ.
----------------
Gyvasis Meilės kelias
Kas gali būti gražiau,
Tik reikia pasistengti
Eiti šiuo keliu ryžtingiau.
Su meile
Leonida
2009-08-21 19:53:57
Tikėk,kai būni nevilty,
Netekęs ramsčio atsparaus
Kada sustingsti širdimi
Ir rodos vėtra tuoj pargriaus
-------
Tikėk tada,kai netikės
Tavasis protas viltimi
Ir jei tikėjimu remies
Atgimsi sieloj Jėzumi
-------
Tikėk,kai rūdimis jau grauš,
Parklupus ašarom vagoj
Juk sielos atvertos nebepalauš
Jokie tornadai dykumoj
-------
Tikėk,kada aplink dejuos,
Tie kam gyvenimas sunkus
Atverta siela jau žinos,
Kas gali tau nuimt vargus
-------
Tikėk visuomet Tuo,Kuris
Išties tau ranką nevilty
Ir niekad Juo neabejok
Neliks nei vienas užmaršty
-------
Tikėk tu Tėvu Visumos,
Šaltiniu Pirmu Trejuose
Kai lieki svetimas kituos
Tvirtumą rasi Tėvuose
-------
Tikėk,kai akmenį užrist bandys
Ant sielos tavo atviros
Kada tvirtumą išbandys
Visi tik glausis prie uolos
-------
Tikėk dabar ir įtikėk,
Trejybę savyje atrask
Atgimk iš dvasios,praregėk
Ir Visumoj savy subręsk..
------------------------
arunas
2009-08-21 13:07:00
Žmogau,tu mylimas esi,
Vienus išaukštini,kitus smerki
Smerki,nes nieko nežinai
Kieno iš tikro mes vaikai
-------
Žmogau,tu mylimas esi,
Darbuos,kur Tėvo vedami
Sukibę rankomis ratu
Apjuoskim meile,kur kartu
-------
Kartu vis bijo eit tenai,
Kur laukia mūs Tikti Namai
Ir Meile,tarsi nejučia
Apgaubia mus Kūrinija
-------
Žmogau,tu mylimas esi
Ir Tėvui skauda,kai smeigi
Kad ir ne durklu tuo aštriu
Atsakymu,-Ne,Tavęs nemyliu..
-------
Žmogau,tu mylimas esi,
Nors klauptis ne prieš tą eini
Ir tavo akys drumstos jau
Tavy aš Tėvo nematau
-------
Žmogau,tu mylimas esi,
Neši Tėvelį širdimi
Brolau,sesute,juk kartu
Keliaujam Rojaus mes Keliu
------
Žmogau,tu mylimas esi,
Kodėl suprasti negali?
Prabėga laikas iššvaistytas,
Palieka Tėvas nedalytas
-------
Žmogau,tu mylimas esi
Trejybės vaike,ar girdi?
Juk einame visi kartu
Patirti Rojaus mes Tėvų..
arunas
2009-08-20 20:48:04
Mielas Arūnai,nuostabu ir labai prąsmingai.Ačiū.
Su meile
IRENA/Šakiai/
2009-08-16 11:54:11
Ištirpsiu maldoje,chaoso atsikratęs
Pakilsiu maldoje,nors melst nesu įpratęs.
Vaikystės naivumu gyventi mėginau
Tik baigėsi jinai,kas liko,nežinau
-------
Visur nėra kažko ir klausimai baigti
Gyvenimas virs kuo,atsakom ne visi
Ir laikas vis trumpės,nutrūkdams netikėtai
Kol siela praregės ir ims džiaugsmu virpėti
-------
Galbūt to neįvyks-aplink gerai gyventi
Bet jeigu nepavyks,teliks žvėrim pasenti
Ir laiko atkarpoj pritrūksime jėgų,
Jei sielos tuštuma nevirs Gyvenimu
-------
Ir klausimų kely,iškils upe be kranto
Bet kol tiktai tyli,tekrauni kūno mantą
Tad ko gi mums reikės,gal obuolys nukris?
Kol siela Praregės ir akmenį nuris
-------
Taip klaidžioja dvasia,narvu tik apribota
Siela neatverta ir užterštas dar protas
Ir puolusio sūnaus mintis soste sėdėti
Teatnešė kartas gyvenimu kentėti
-------
Gyvenimu ribotu,be Dieviškos Dalies
Sukaustytu bepročiu,be Mylinčios širdies
Ir taip ridenos Saulė,ir vėl,ir vėl dangum
Beprotiškam pasauly,JIS atgimė žmogum..
-------
Kada saulėtą dieną,dogmatiškoj šeimoj
Pasaulis gavo Sūnų,kurs liko vienumoj
Sūnus Padovanojo Teisybę dėl kitų
Kas tikrai JĮ GIRDĖJO,pamiršo pamažu
------
Iškraipė neštą Žodį,net nesuprato Jo
Galbūt,keistai atrodys-tikrai nelaukė to
Tik laukė pasirodant karaliaus Dovydo
Kuris pajėgs ištraukti iš Romos jungo-JO
-------
Bet čia tik pasirodė dailidė darbuose
Ir šeimą išauginti JAM teko namuose
Jo niekas nesuprato ir laikė nesveiku
Bet akyse Valdovo pavirsdavo visi vaiku.
-------
Jis kantriai dirbo viską,pakeldamas vargus
Kai Jono galvą kirto,paliko Jis namus
Ir metas EIT atėjo,kai prijuostę Jisai
Nuėmęs sau nuo kūno,parodė kur Namai
-------
Sūnystę Tėvo nešė,nebodamas vargų
Brolystę visiems skelbė,dėl Tėvo,dėl visų
Ir vėl gausybės dvasių stebėjo su kraupu
Kai kraujyje paskendo,prikaltas tarp vagių
-------
Kai vienas Jį stebėjo,tarytum nemačia
Valdovą pastebėjo,suvirpo nejučia
-Kai būsi Karalystėj,Valdove,prisimink.
Ir JIS atsakė švelniai,-Kada nors Rojuj būsi,tikrai sakau atmink
-------
Jis buvo Nazarietis,Kurį pažinom mes
Bet argi ATSIBUDOM,keliaujant per kartas.
Sūnus Kūrėjas buvo,yra ir bus nuolat
Sakykite,mielieji,kodėl mus vėlei puolat?
-------
Atėjo Apreiškimas-Urantijos Knyga
Ir gyvulio likimas vėl laukia mūsų,ką?
Mes nieko neišmokom,per amžius visiškai
Netapom broliais,sesėm,juk Rojaus mes vaikai
-------
Iš Apreiškimo žinom ne tik apie save
Viduramžiais Pradėtam-VISA KŪRINIJA..
Rojaus Trejybės Kelias-Patirtinis Gyvai
Tad kodėl nuolat maišom,nežinom kas Tėvai?
------
Juk aiškiai pasakyta-PATIRTINIS GYVAI
-Tikrasis mūsų Tėvas,Trejybės mes vaikai
Ir vėl aplinkuj rangos bažnyčia netikra
Nežino ar nemato-ŠVENTOVĖ JAU YRA.
-------
Sūnus Kūrėjas Jėzus iš Mykolų Visų
Gyvuoju Žodžiu Sako,-Aš vėlgi jums kalbu..
Bet argi mes išgirstam,nesąmonių ritme?
Gyvenimui mus kviečia Trejybė Viename.....
-----------------------------------------
Dar tikrai ne viską moku išreikšti,ką jaučiu,kuo noriu gyventi.Bet mielieji,mūsų rankose viskas,mūsų meilėje viskas,mano akyse viskas parašyta.Aš neslepiu savo meilės,kai myliu,neslepiu ir nieko,kas many neturėtų būti..Aš tiktai žmogus,kurio žodžiai gali nepatikti kam nors.Bet argi mes taip ir leisime numirti savo sieloms,girdėdami tai,ką norime girdėti.Kai kuriems to gal ir gana,gal ir pakanka.Bet kol protas galvos,siela dejuos dėl mūsų visų,aš stovėsiu ir niekas manęs nepajudins,kviečiu visus savo brolius ir seses eiti sunkiu,bet teikiančiu Palaimą,Gyvuoju Rojaus Trejybės Keliu,atrandant Tėvą savyje.Atrandant Trejybę savyje..Kai tai įvyks,nei manęs,nei kai kurių iš mūsų gal jau ir nebebus,bet atminkit,kokią galimybę GYVENTI MES JAU TURIME ŠIANDIEN.Tas kelias labai sunkus,todėl imkite mano meilę jums,nes mane Trejybė vėl JA pripildys..Atminkit,kad atvėrę sielas,negalime jų užverti.Paragavus Tėvų Rojaus Meilės,mes tik galime judėti į priekį,nes praeitis mūsų jau nebetenkins.Išvis niekas nebeturės prasmės,nes šis gyvenimas yra iliuzija ir norėdami matyti tikrovę,tapkime tokie,KOKS BUVO MŪSŲ VYRESNYSIS BROLIS JĖZUS.BUVO,YRA IR BUS.Tapkime JUO IR MATYKIME JO AKIMIS,KAIP IR JIS MATO ROJAUS TĖVUS..
arunas
2009-08-15 22:44:06
Su Tavimi man kiekviena diena laukimas
stebuklo, vakaro gaivos.
Su Tavimi ir per Tave akimirką kiekvieną džiaugsmas vainikuos.
Su Tavimi visi saulėlydžiai ir aušros
išaušta tik gražiausiom mintimis.
Su Tavimi širdies manosios gausmas
giesmėm suskamba, išsilieja eilėmis.
Su Tavimi, Trejybe, kasdienybė
jau niekada nebus nelaukiama.
Su Tavimi- visų vienybė.
Su Tavimi ir mes- Tavo vaikai, visa Kūrinija.
Vita
2009-08-11 22:26:20
Tik pakelk mane ankstyvą rytą,
Saulei tekant,bundančioj gamtoj
Akimis tenoriu pamatyti,
Kaip Trejybė maudo gamoje gyvoj
-------
Nepamirštamu garsu prabyla
Sielai maudantis atviru džiaugsmu
Kaip čiurlenančiam upely jausmas tyras
Krenta kriokliu,nuostabiai skaidriu
-------
Patekėjus Motinai planetos mūsų
Angelai pagarbino kartu
Kai jausmai nesukelia net gūsio
Dykumoj to proto,užteršto smėliu
-------
Tik pašventus darbo Tėvui rezultatą
Mes nuskinsim vaisių,pakščių lesamų
Nebelieka užkardų kur stato,
BekeliaujantVIEŠKELIU VISŲ
-------
Tikri sielom skleidžiamės pakilti
Meilė kelia tik aukštyn Tenai
Nepalikimžž žmogų SIELOJE NUMIRTI
Skriekim,laukia kur ROJAUS TĖVAI
-------
Ir kada matau bemirštant kūną
Tylinčio,bet prislėgto žmogaus,
Pasakyk man,Tėve,kodėl vis dar būna
Negi tylinčiam nereikia jau dangaus?
-------
Leisk man,Tėve,tik įžiebti viltį,
Kenčiančioj,bet tylinčioj dukroj.
Dogmoje gyvenusiai padėti kilti
Ir išlikti sieloje Gyvoj.
-------
Tepajus Gyvoj ramybėj Tavo Meilę liejant
Artima be galo,mirštanti dukra Tava
Ir Tavęs,Trejybe,aš šaukiuosi skriejant
Te strėlė pakirs mane,bet tiktai ne ją,tiktai ne ją
-------
Nevilty esu,kuomet galiu be meilės šluoti
Supančius grifus mamos manos kitos,kuri
Naktį keldavos mane šiltai užkloti
Ir matau,kad kloja ją grifai,ir kloja mirtimi
-------
Neviltis įgauna prasmę gyti
Netikrovėj esančio ir ribinio žmogaus
Nuoširdžiai tik reikia Tėvo paprašyti
Ir pajusi Tai,ką mes įvardijam-nežinom.Bet pajuntam gavę iš Viršaus
-------
Kiek beeitum tiesiai pasiklydęs
Tik apsuksi ratą nevertą net eiti
Netikėtai prarastą išvydęs,
Tėvas stumteli iš glėbio nepaleisti
-------
Mes dažniausiai sakom,-Tai sutapo viskas nepajutus
Kai nušvinta veidas ašara švelnia
O Tėvelis virpina prigludus
Apkabinus ją širdim sava plačia..
-------
Tai tetruko mirksnį Kūrinijoj,
Bet likimas keičiasi Tikrai
Įžiebi žmoguj Gyventi viltį
Viltį stiprią,prarastą seniai
-------
Vien dėl tų gyventų metų beprasmybėj,
Supranti esąs Gyvenimą pradėtą
Sieloj artimas išlieka dvasinėj ramybėj
Nesupratęs gavęs Tėvo Meilę jam Gyvai padėtą
-------
Gyvulinis sintezėj Morontiniu suvirpina
Stygas gitaros apdulkėtos
Ir pajunta skrydį,polėkį ar virpesį nelauktą
Nesvarbus tampi,kad ir esi titanu lietas,
Tik rūsčia vaga skaidri nurieda ta,kurios nuolat norėtum
-------
Ir ateina prie Šaltinio įsipilti,
To,Gaivinančio ir Mylinčio Vandens
Nejučia suvirpus,norisi nutilti,
Nes žinai,kad siela pati toliau žengs
------------------------------
arunas
2009-08-10 15:26:59
Ateina metas būt kartu,
Kada Trejybė kviečia
Ir naiviu pasilikt vaiku,
Kada Tikrovė liečia
-------
Ateina metas būt kartu
Ir klauptis ne iš skausmo
Kada esi Rojaus vaiku,
Ne liūdna tau,bet šoki vien iš džiaugsmo
-------
Tad ką patarsite daryt,
Kada urantas kalba?
Gal Tiesą Tikrą uždaryt
Į abejonių narvą?
-------
To nesulauksit NETIKRI,
Kai tikitės silpnumo
Tiesa viena,bet ar visi
Išdrįsite išlyst iš krūmų?
-------
Išdrįsit smogt tiktai intrigom,
Melo skleidimu?Tiktai žinokit,
Kad esat jūs tik puslapiu,
Ir tai,lengvai įskaitomu
-------
Urantą norit parklupdyt?
Prieš ką,prieš šventą raštą?
Jį klūpantį galėsite matyt
Tiktai prieš TĖVĄ,TREJYBĘ,kur neturi krašto
-------
Jūs melą nešat rūdimis
Tos biblijos,kur žudo
Aš jus kviečiu-pasėkit Tiesos grūdą
-------
Jūs šypsotės ir plaukiat pagal srovę
Urantas taria,-Jau gana
Išraukim tai,
Ko mūs tėvai nerovė
-------
Išraukim piktžoles visų,
Pasėtas puolusio sūnaus.
O gal užkarkim ant kartų,
Kurios tik gims,bet raus ne žodžiu-trimitu
arunas
2009-08-07 09:42:07
Nemylim artimo,žmogau
Nemylim ir negirdim.
Kalbės jis,rodos,amžinai,
Bet ar palies tai mūsų širdis?
-------
Nemylim artimo,žmogau,
Kodėl susėdę veidmainiaujam?
Juk Tiesą,išgirstą liūdnai
Save,ne kitą mes apgaunam
-------
Nemylim artimo,žmogau,
Pamatę tik praeinam..
Kad apkabintume mes jį,
Siela sava,su Meile..
-------
Nemylim artimo,žmogau,
Kodėl?Ar pagalvoji?
Jau dūžį artimo širdy
Girdi,bet ar sustoji?
-------
Tereikia vien tik pažiūrėt,
Kaip akys blizga,siela virpančia pajust
Juk tiek nedaug tavęs prašau,-
Sustok ritme,prieik,priglusk..
-------
Nemylim artimo,žmogau,
Tad ar pamilsime Kitus?
Juk artimas-tai mes visi,
Myli mane-myli Visus....
-------
Visi-tai tu,tai ji,tai mes
Tai JIE TENAI
Jie nuolat žvelgia į tave,
Jie laukia ten,aukštai..
-------
Nemylim artimo,žmogau,
Nemokam?Ar nenorim?
Juk visi esame kartu-
Sesutės sieloj,broliai..
-------
Nemylim artimo,žmogau,
Siela Nektaro neragaus
Ir Karalystė neateis,
Kol GYVULINIS viešpataus
-------
Nemylim artimo žmogaus,
Kai akmenį užanty laikome
Sulauksim mes kažko skaudaus
Kai Tėvui Širdį RAIKOME..
-------
Ir kaltinsim tuomet mes Jį,
Kai nieko nesuprasime..
Juk tiek nedaug,juk taip arti-
Krūtine Jį ATRASKIME..
-------
Pamilkim artimą,žmogau,
Ir džiūgaus KŪRINIJA..
Banga nejuntama dabar
TREJYBĖ ATVILNYJA..
-------
Valdovais esame mes sau,
Klaidingai vis galvojame
Kai laisvą valią turim jau-
Urantiją PRIVATIZUOJAME..
-------
Kai kalba EGO išdidus
SAVE tiktai atrandame
Kai galim VIENYTI VISUS
TREJYBĘ TIK PRARANDAME.
-------
Kada urantas eina tuo keliu
VISIEMS TIKRAI TIKRUOJU,
Išgąsdintas TIESOS žmogus
Tiktai ranka numoja....
-------
Jūs esat NUOLAT kviečiami
Eiti KELIU GYVUOJU
Tad ko atidedi kitom kartom?
Pamynęs EGO,TAPK TIKRUOJU
----------------------------
Kiek mes visi kartu galėtume daug nuveikti,bet ne-ĄŠ IR TIKTAI AŠ TEISI AR TEISUS...TREJYBĖ TEISI ABSOLIUČIAI IR NIEKAS DAUGIAU..Galite bėgti nuo TIESOS,užliūliuoti smegenis kam tik norite-nuo savęs niekur nepabėgsite-nei į pietus,nei į šiaurę..Geriau numazgokite savo sielas tenai,iš kur išlipome į krantą..Sėkmės slėpynėse
arunas
2009-08-06 10:26:57
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.