Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Mielas Arūnai, NUOSTABIOS ir GALINGOS tavo eilės, tokios GILIOS, tokios GYVOS. TĖVO mintys mums išsakytos tavo SIELOS SKRYDŽIU. Ačiū.ŠEŠTADIENĮ ROJAUS TREJYBĖS GYVOJOJE ŠVENTOVĖJĖ GARBINOME ROJAUS TREJYBĘ IR MELDĖMĖS IR UŽ TAVO ŽEMIŠKĄJĄ MOTINĄ, SIELOS SESĘ, PALIKUSIĄ URANTIJĄ IR LAIKINAI IŠSISKYRUSIĄ SU TAVIMI.
Mielas Algimantai, kad mūsų nesupainiotų, prie savo vardo parašyk dar kokį nors simbolį, kad šitaip kiti mūsų sielos broliai galėtų žinoti, kuris čia iš mūsų ką parašo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-06-01 23:53:17
URANTAI
Kodėl jūs bijot?
Mes ne sektantai,
Mes sielos broliai,
Visi urantai.
Kodėl nutylat,
Kada mes kalbam?
Ir neprabylat,
Amą prarandat?
Sakyk, mielasis,
Narsus bevardi
Ar tu pajėgtum
Įveikti skardį?
Jei tik išgirstum
Tu Tėvo žodį
Ne ten, o čia,-
Pirštu tau rodau.
Kalbėk, virpėk,
Manasis broli,
Pakelk akis
Ir žvelk į tolį.
Ne tas drąsus,
Kurs garsiai kalba,
Tasai narsus,
Kurs glaudžia galvą.
Švelniu tembru
Jis meilę neša,
Pagalbos pas
Tėvelį prašo.
Ar tu gali,
Bičiuli mūsų,
Pakelt mases
Į meilės mūšį?
Deja deja,
Bičiuli mielas,
Išvis to meilės
Mūšio nėra.
Yra tik bijantis
Ir mielas mielas,
Iveiksi jį
Atverta siela.
Atverta siela sklidina
Tėvelio meilės kupina.
Toj Meilėj maudomės visi,
Ištroškę baisiai, alkani.
Atvert vartus, kuriuos atkeltų
Švelnus vidum, narsus urantas.
Prieik, brolau, prašau, mylėk!
Atverk vartus, meldžiu, padėk!
Išleisk į laisvę paukštę skristi,
Tėveliui meilė neleis nukristi,
Tavieji antakiai, brolau,
Rūstumu raukias vis labiau.
Atšiaurios vėtros tave blaškė,
Jos tau nebaisios, jos tik aptaškė.
Skrodi tu jūrą, laisvas paukšti,
Tarytum locmanas eini,
Aplink vanduo ir bangos aukštos
Bet tu vedi, nes tu tiki.
Vedi visus: brolius ir seses,
Parodai kryptį, kur link eit,
Žengi pirmyn tvirtai ir drąsiai,
Vedi į Vieškelį išeit.
Dabar pradžia ir mes priprantam
Audroj ir vėtrose nurimt
Mielieji mano, mes - urantai!
Neleiskim ugnį užgesint.
Liepsna - ta Tėvo įžiebta,
Ji niekad neužges,
Ir meilė Tėvui skleidžiama
Už rankos nuolat mumis ves.
arunas
2009-06-01 20:43:18
Ačiū Petrai,ačiū brolį
už nuoširdumą,už tavo sielos grožį.
Su meile
IRENA
2009-05-19 16:13:07
AŠ jus vedu , kaip mažą vaiką veda , jauna mama vilties ir meilės sklidina .
AŠ jus globoju ir duodu patyrimą , jau čia , dar žemiškame kelyje .
Ir šis kiekvienas tavo patyrimas te susipins kaip , išminties gyvenimo kasa .
O , džiaugsmo , virpesiai per tavo protą tegu teka , ir auga tik išmintyje .
Ir tu ir AŠ , mes kursime naujausią sieloje gyvybės kūną .
Ir išnešiosime , ir meilės žiedlapiais išpuošiu jį , tik per tave .
O tu mane regėsi , Saulės ir Urantijos peizaže , koks tiktai tebūna ,
Kiekvieną diena , tavame gyvenime , nors ir trumpai , kaip būna tik sapne .
Palieku ir aš savo mažą literatūrinį žiedelį , jūsų visų sielų nuostabioje puokštėje .
Petras
2009-05-18 23:06:46
Kai nuostabi begalinė Tėvų meilė užgimsta viduje, mielieji, kaip gera tai išreikšti eilėmis. Kurkime visi tik šios atrastos meilės vardan ir pašvęskime kūrybą Rojaus Tėvams :) Šias eiles pašvenčiau Jiems:
*
TĖVO KVIETIMAS
+
Kilk link manęs, mielas vaike,
Kilki manąja šviesa!
Kilk, nes ji nesibaigia
Ji tik prasideda tavyje.
+
Mano kelias ilgas
Bet šviesa begalinė, plati.
Eik šiuo keliu, nes jis nesibaigia,
Jis kaip tekanti upė srauni.
+
Aš kiekvieną sušildau
Savo meilės kupinu glėbiu
Ir kiekvieną myluoju kaip vaiką,
Ir kiekvieną ant rankų nešu.
+
Eikš, mano mielas vaike
Vis gilyn ir artyn link manęs!
Mano meilė nežino laiko,
Kai ji skleidžias iš tavo širdies...
Jurgita
2009-05-15 23:11:22
TĖVO VEDIMAS
+
Aš paimsiu tave už rankos
Ir nuvesiu tolyn į platybes
Ten kur obelys, vyšnios žydi,
Ten, kur skleidžiasi Mano ramybė.
+
Aš įdėsiu į tavo delną
Mažą švelnų vikšrelį,
Kuris šitą kartą
Pavirs į margą drugelį.
+
Aš pripildysiu meile
Tavo širdį jauną,
Kuri kaip pavasario saulė
Sušildys šitą pasaulį.
+
Aš apkabinsiu ir vesiuos
Tave tolyn į tolybes,
Kur Mano meilėje maudos
Visa kūrinijos galybė.
Jurgita
2009-05-08 17:50:18
Brangioji Sniega,
Va, tavo dūsavimai man priminė vieną įvykį, kurį kadaise rodė per TV (nors šiaip tai ten dažniausiai rodo šlamštą, bet kartais ir ten kai kas būna įdomaus). Tai va, žurnalistai rado Žemaitijoje tokį žmogelį, kuris kapinėse išsipirko vietą kapui, ant jo pasistatė paminklinį akmenį, išsikalė savo vardą ir ar vos ne kasdien tą kapo lanko, prižiūri, geles sodina, o taip pat stovi šalia jo ir rauda. Rauda prie savo paties kapo.
Brolis Rolandas
2009-05-08 11:31:59
Kas paliko pėdas ant sniego,
Kas per baltą sniegą nubėgo,
Kas suprato skaudančią raudą,
Jei ne tu, kuris Meilėj išmaudo :)
Jonas
2009-05-08 18:36:58
Saunuolis. Tu labai ismintingas. Kaip gerai, kad neturi Dievui kuo pasiguosti. Dziaugiuos del tavo linksmo, gero ir nerupestingo gyvenimo. Tegyvuoja nerupestingi meiles zodziai, zodziai, zodziai ir tik zodziai.
SNIEGA
2009-05-08 08:58:15
Čia pakviesta kurti,bet ne skųstis.Atradus Tėvą savyje,savigaila praeis savaime
arunas
2009-05-08 08:48:58
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.