Forumas: temos peržiūra
Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės mokymas-atsakymas, perteiktas per šeštadienio gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje, 2009 05 02.
Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės mokymas-atsakymas, perteiktas per šeštadienio gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje, 2009 05 02.
Viena mūsų sielos sesė per prašymų maldą mūsų Rojaus Trejybės šventovėje klausė Tėvo, ką ji ne taip daro, kad ją jau daug metų vargina chroniška sloga, kuri taip išsekino ją. Po jos maldos, aš toliau garsiai tęsiau savop maldą, o ją pabaigęs kreipiausiu ne į Tėvą, bet į Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę:
Aš kreipiuosi į tave, kad tu galėtum atsakyti jai. Jeigu tu dabar ką nors pasakysi, aš sutinku perduoti tą mokymą, kad išgirstų jį ir mano sielos sesė ir kiti sielos broliai ir sesės.
Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:
Mano mylima dukra ir jaunėle sesute, Aš žaviuosi tavo žingsniu. Aš sveikinu tave, einančią šituo gyvuoju keliu. Aš visą laiką einu su tavimi ir tavyje, kaip ir Tėvas, kaip ir Amžinasis Sūnus.
Mes esame visi drauge ir esame kiekvieno iš jūsų viduje. Jūs negalite žengti žingsnio be Mūsų. Bet jūs turite ir laisvą valią . Jūs galite eiti savo samprata ir pridaryti daug klaidų; ir pridarote tų klaidų. Vienos klaidos jums brangiai kainuoja, kitų jūs net patys nepastebite ir laikote, kad tai yra teisingi žingsniai.
Tačiau bet kokiu žingsniu, kuris šviesina jus iš vidaus, Aš nuostabiai žaviuosi. Žaviuosi jūsų dvasine komunija, kada susirenkate jūs čia, į šitą gyvąją šventovę, pavadintą Mūsų vardu, ir šitoje šventovėje jūs atsiveriate daug giliau, negu bendraudami su Mumis kiekvienas asmeniškai, nes jūs patiriate tą gyvų meilės virpesių lauką, kuriame jūs maudotės, ko negalite TIEK patirti, atsiverdami sau asmeniškai, nes čia jūs atsiveriate kiekvienas ir tuo pačiu apglėbiate vienas kitą, šalia esantį. Net ir tie jūsų sielos broliai ir sesės, kurie nėra jums matomi, dalyvaujantys jūsų maldoje, taip pat skleidžia jums meilės virpėjimus, ir jūs taip pat jaučiate šitą pačią akimirką. Dėl to jūs prisipildote to pakylėjimo, kuris jus stiprina ir, kaip dvasinis užtaisas, jums leidžia toliau žengti šituo gyvuoju keliu.
O dėl tavo prašymo, Mano mylima dukra ir jaunėle sesute, Aš tau noriu priminti, kad ir jūs sakote - sveikame kūne yra sveika siela, o Aš noriu jus pataisyti. Sakykite nuo šios akimirkos – SVEIKOJE SIELOJE YRA SVEIKAS KŪNAS.
Kada jūs su Manimi daugiau bendraujate, arba su Tėvu, arba su Amžinuoju Sūnumi, arba su Mumis visais Trimis, kaip Rojaus Trejybės Trimis Asmenimis, jus mylinčiais, ir globojančiais, ir laikančiais savo meilės glėbyje, tada jūs stiprinate savo sielos augimą. Ji patiria gyvą virpėjimą gyvu atsivėrimu., ir kada šitas gyvas atsivėrimas ilgėja ir dažnėja, į šitą atsivėrimą reaguoja ir jūsų kiekviena fizinė kūno ląstelė.
Tačiau stiprindami sielą gyvu bendravimu su Mumis, jūs turite neužmiršti, jog jūsų fizinis pavidalas, jūsų šitas materialus kūnas, yra MŪSŲ ŠVENTOVĖ materialiu pavidalu, nes jame esame Mes per Tėvo dvasią; ESAME. Dėl to jūs turite skirti dėmesio tiek šitam materialiam pavidalui, kūnui, stiprinti, kaip ir skiriate dėmesį sielai stiprinti per gyvą bendravimą. Dėl to jūsų kūnui reikalinga fizinė mankšta. Reikalingas gilesnis ventiliavimas, kad plaučiai dirbtų stipriau, prisipildytų daugiau deguonies, kuris patektų į jūsų smegenis, sustiprėtų jūsų kraujo apytaka, išnyktų sloga, išnyktų bet kokia liga.
Jūs turite prisiminti, kad šitas fizinis kūnas neturi būti suglebęs – jūs neturite eiti tokie tarsi jūs būtumėte suspausti. Jūs turite eiti tarsi jaustumėt didžiulį troškimą kilti link Mūsų! Iškelkite galvą! Kada siela prisipildo Mūsų meilės virpesių, iškart jūs pajuntate pakylėjimą iš vidaus. Taip pat ir kūnas turi jausti pakylėjimą.
Pašvęskite savo fizinę mankštą Mums. Tada ji netaps monotoniška, netaps nuobodi po vieno ar kito užsiėmimo. Nieko nesiekite per skausmą, per fizinį skausmą. Žinokite, jūsų fiziniam kūnui reikalinga mankšta; mankšta gamtoje, mankšta prie atverto lango. Reikalingas tvirtas ir greitas žingsnis. Reikalingas ir pabėgiojimas. Jūs nebijokite atrodyti nesuprasti kitų savo sielos brolių ir sesių, kurie neskiria tiek dėmesio fizinei mankštai ir bėgiojimui ar bet kokiai kitai fizinei kultūros rūšiai. Svarbu, kad būtų jūsų raumenys masažuojami, plaučiai lavinami. Šitaip bus ventiliuojamas jūsų kūnas. Tam jūs turite skirti laiko. Kaip jūs skiriate laiko bendrai komunijai, kaip jūs skiriate laiko asmeninei komunijai su Mumis, taip jūs turite skirti laiko ir fizinei kultūrai, savo fiziniam kūnui.
Prisiminkite, tai – MŪSŲ ŠVENTOVĖ fiziniu pavidalu. Jūs turite ją prižiūrėti.
Dėl to jūs turite taip pat ją apkrauti materialiu krūviu. Ne tokiu, kuris vargintų ar skaudintų, bet tokiu, kad po jo jaustumėt: “Štai, jaučiu kūną. Jaučiu, kad jis patyrė šiokį tokį pasipriešinimą, įveikė, ir jaučiu dabar sustiprėjimą šito kūno.“
Tai ateis ne iš karto, palaipsniui. Bet kiekvieną žingsnį žengdami pamėginkite jį sustiprinti, pagreitinti. Stebėkite savo kūno reakciją. Nebijokite žaisti su savo kūnu. Juk jūs nesate kūnas. Jūs esate jame. Jūs turite valdyti, jūs esate to kūno šeimininkas. Jis jums yra suteiktas kaip laikina materiali bendravimo priemonė. Po šito kūno energijos išeikvojimo jūs nepranyksite. Gausite gražesnį, patikimesnį, be ligų kūną.
Tačiau ir šitas kūnas jums nėra suteiktas sirgti. Jis nėra suteiktas ligoms. Jis suteiktas jūsų patyrimams. Bet tie patyrimai neprivalo būti jus kankinantys ir skausmingi.
Jeigu jūs eisite su Mumis gyvuoju žingsniu, atsiduodami Mūsų vedimui, tada jūs pakeisite savo mitybą. Toji mityba bus lengvesnė. Ji vis daugiau ir daugiau apims natūralių produktų, neperdirbtų. Jie taip pat suteiks daugiau enegijios jūsų kūnui.
Jūs turite žinoti, kad bendravimas ir prieš valgį su Mumis taip pat yra jums reikalingas, kad maistas būtų sveikas, prieš maitinant Mūsų ŠVENTOVĘ materialiu pavidalu, kad ji atgautų jėgas.
Visa Mūsų kūrinija yra sistema. Jūsų kūnas taip pat yra sudėtingas organizmas ir veikia kaip sistema, o jūs esat tos sistemos valdovas. Todėl jūs turite būti išmintingas valdovas. Jūs negalite tapti išmintingu visiškai nekreipdami dėmesio į šito kūno fizinį veikimą, jo priežiūrą.
Todėl, mano miela dukra ir jaunėle sesute, pradėk nuo mankštos, o toliau pašvęsk visą savo darbą, kuris tiek teikia tau įtampos, Man. Kiekvieną dieną pašvęsk Man, kiekvieną darbą. Ne iškart pavyks, prieš pradedant dirbti, kiekvieną darbą pašvęsti Man, bet jeigu ir prisiminsi jau dirbdama, tada taip pat pašvęsk Man, nes toji įtampa, kurią tu jauti darbe, taip pat suteikia streso tavo ląstelėms, fizinio kūno ląstelėms. Taip pat ta įtampa nusėda į tavo pasąmonę, ir ji taip pat turi poveikį fiziniam kūnui.
Aš tau suteikiu visas priemones, kad jomis naudotumeisi. Naudokis. TU JAU ESI SVEIKA. Ir be slogos. Ir be ligų. Tik naudokis Mano suteiktomis priemonėmis. Ir mėgaukis kiekviena diena, kiekviena akimirka, kurią tu pašvęstum Man, būdama dvasinėje vienovėje su Manimi, patirdama Mano meilės tekėjimą, ir pati spinduliuodama ją visiems iš meilės ir laisva valia, taip pat gauta iš Mūsų
AŠ MYLIU TAVE MANO MIELA DUKRA IR JAUNĖLE SESUTE.
Algimantas:
Ačiū tau... (ašaros man užspaudė tolimenius žodžius, nes ėjo tokie mano viduje milžiniški MEILĖS virpesiai, kad aš negalėjau sulaikyti ašarų, todėl šioje vietoje buvo pauzė, o po jos tęsiau.)
Ačiū tau, Begaline Dvasia-Motina-Sese. Ačiū tau už šį nuostabų mokymą. Aš negalėjau sulaikyti savo verksmo. Ačiū.
-----------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-05-07 11:09:45
Komentarai
Arūnas: Ir jau visiška pasąmonės nesąmonė yra tai:„ O gal čia toks dvasinio marketingo triukas: rašau nesuprantamai, visi atkreipia į tai dėmesį, pradeda aiškinti, kad taip rašyti negalima, kad tai yra nesamonės ir kai jau esu visų dėmesio centre taip labai ramiai ir lėtai sakau: žmonės, skaitykite ir giluminiai studijuokite urantijos knygą, kalbu jums vėl ir kitus mokymus. :)“.
Taaaip, Arūnai, su humoru pas tave viskas tvarkoj :)
RimantasV
2010-08-27 23:22:23
Arūnai,
paaiškinsiu tau tiesiai-šviesiai. Kalbėsiu tik už save. Kai tau parašai dvasiškai, tu kartais (o gal ir dažnai) nesupranti. Kai tau parašai sarkastiškai, tu niekada nesupranti. Kai "priremi tave prie sienos", be galimybės išsisukti, tu pradedi pripažinti, kad gali ir suklysti. Bet pats rašai komentarus tokiu stiliumi, kad atrodo rašo žmogus, nuėjęs tūkstantmečius dvasiniu keliu, ir galintis kitus tik mokyti.
Tai iššaukia daugelio žmonių asmeniškumus. Tai kaip tau atrodo, iš kur šiame forume labiausiai gimsta asmeniškumai?
Mano šis komentaras taip pat yra asmeniškumas, bet aš jį rašau tam, kad tų nelabai malonių asmeniškumų mažėtų.
Aš irgi anksčiau nebuvau patenkintas tuo, kad kai kas tarsi puldinėja dvasiniu keliu einančius, tačiau vėliau atėjo suvokimas, kad tokiu būdu ir yra parodomas dvasiniu keliu einančių žmonių dvasingumo lygis. Jei tu sugebėsi savo jėgomis sumažinti tų puolančiųjų skaičių ar komentarų dydį, tuo tu būsi išmintingesnis. O jeigu tuo pačiu ir neišsuksi iš dvasinio kelio, vadinasi esi toli pažengęs. Viskas, aišku, yra šiek tiek sudėtingiau, bet lengvų kelių, kol mes dar negyvename Šviesos amžiuje, dar ilgą laiką daug nebus. Tikiuosi suprasi, ką norėjau pasakyti ir neatskaitysi man ilgo pamokslo.
VaidasVDS
2010-08-27 23:13:32
Tik atsidarius forumą NEPANORAU skaityti jokių komentarų,bet šitą,Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės mokymą-atsakymą Pajutau tokiais GALINGAIS MEILĖS IR GĖRIO VIRPESIAIS,kad negaliu nerašyti ir nenoriu.Tik mane stebina komentarai kitose temose.Nors ir suprantu,kad mes negalim vienodai mąstyti,eiti vienodu žingsniu,bet MĘS JUK ESAME DVASINIŲ MOKYTOJŲ FORUME.Ir mano rašymas didžiosiomis raidėmis NEREIŠKIA NIEKO DAUGIAU,kaip TROŠKIMĄ ATKREIPTI DĖMESĮ į mano dabartinės akimirkos suvoktą SVARBUMĄ IR KVIETIMĄ ĮTIKĖTI DAR GILIAU IR DAR AUKŠČIAU KOPTI NEI ESAME DABAR.Komentarus aš skaičiau jau po mokymo-atsakymo mano,vadinasi ir visos kūrinijos,ir YPAČ ROJAUS TĖVŲ MYLIMOS sesės dvasioje.Sakau“YPAČ“,nes tik taip MYLĖTI NESUVOKIAMAI BEGALINIAI,TEGALI TIK ROJAUS TREJYBĖ.Ką reiškia toks pasakymas,kad;
„Būk papūga, atsisakyk savo mąstymo, savo originalumo, pavirsk zombiu, ir būsi įvertintas. Nagi, ar ne taip yra? Juk YRA TIK VIENAS ŠIS KELIAS?“.
URANTAI NIEKADOS nebus tokie,bet tikrai tokie jau yra,kurie save laiko urantais.Ne visi,žinoma.Ir mes kalbame tikrai savo originaliom mintim.MES JUK ESAM GYVĄJAME ROJAUS TREJYBĖS PATIRTINIAME KELYJE,kuriame yra ir kiekvienam numatytas INDIVIDUALUS KELIAS.Bet jis telpa TIKRAME IR GYVAME KELYJE.Ir žingsnių sparta yra kiekvieno originali.Ir kiekvienas esam originalus.Ir šis mokymas-atsakymas sesei dvasioje TAI IR PARODO IR ĮRODO GYVAISIAIS VIRPESIAIS:
„ Aš žaviuosi tavo žingsniu. Aš sveikinu tave, einančią šituo gyvuoju keliu. Aš visą laiką einu su tavimi ir tavyje, kaip ir Tėvas, kaip ir Amžinasis Sūnus.
Mes esame visi drauge ir esame kiekvieno iš jūsų viduje. Jūs negalite žengti žingsnio be Mūsų. Bet jūs turite ir laisvą valią . Jūs galite eiti savo samprata ir pridaryti daug klaidų; ir pridarote tų klaidų. Vienos klaidos jums brangiai kainuoja, kitų jūs net patys nepastebite ir laikote, kad tai yra teisingi žingsniai.
Tačiau bet kokiu žingsniu, kuris šviesina jus iš vidaus, Aš nuostabiai žaviuosi.“
Tenebus(PABRĖŽIU DAR KARTĄ)laikoma kritika ar puolimu,ar spaudimu tai ką aš sakau DABARTIES AKIMIRKOS SUVOKIME.Tikrai esu klystantis,abejojantis ir lygus su visais.LYGUS,MYLINTIS JUS IR PER TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ SIUNČIANTIS JUMS MEILĘ.Ir tas tiesa,kad aš PATIRIU GYVAI TĄ VISUMINĘ MEILĘ,KAIP IR ŠIUO MOMENTU.Mielieji,jūs neišgirsite iš manęs jokio pasiteisinimo,bet tikrai pripažinsiu klydęs,kuomet suvoksiu daugiau,plačiau ir giliau aukštyn.VISUMINĖ MEILĖ-TAI IR YRA TA JAUDINANTI PATIRTIS GYVŲJŲ VIRPESIŲ,KURIUOS TROKŠTI ATIDUOTI IR TIKRAI SIUNTI JUOS VISOS KŪRINIJOS LABUI,VADINASI IR JUMS,MYLĖDAMAS VIENODAI VISUS IR TUO DŽIUGINDAMAS TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ.IR JOKIO SAVANAUDIŠKUMO.Tai ne zombizmas,meditacija ar hipnotinė būsena.Tai-TIKROVĖ IR JOS PATYRIMAS VIRPESIAIS.Ir DAR DAUGIAU.Taip daugiau,kad tik TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ KVIEČIA IR RAGINA(Bet neperša per prievartą.Ar suprantate ir suvokiate,kad TĖVAS PATS SAVE apribojo suteikdamas visai kūrinijai LAISVĄ VALIĄ RINKTIS?) PRIARTĖTI PRIE GYVOJO IR PATIRTINIO SUVOKIMO AMŽINYBĖJE.Ir mes PILNUMOJ NIEKAD NEPATIRSIME GYVAI TOS MEILĖS,nes juk ribiniai esame ir būsime ištobulintieji,bet ne TOBULI.Tik KŪRĖJAS YRA TOBULAS,o mes esame kūriniai.Tikrai nuskambėtų suprantamai,jei paklaustumėt kodėl turėtume eiti GYVAI PATIRTINIU ROJAUS TREJYBĖS,MYKOLO ŠEIMININKO IR VALDOVO KŪRĖJO,NEBADONO VIETINĖS VISATOS TĖVO,daugumai žinomo TIK kaip Jėzus iš Nazareto vardu,KELIU.TIKROJO URANTO,TROKŠTANČIO TAPTI JĖZUMI JAU DABAR,būnant mirtingojo kūno kailyje,kuris ir skirtas TOBULOS asmenybės atskleidimui.KVIEČIU GĖRIO DARBAIS VISUMOS LABUI(KŪRINIJOS LABUI,ROJAUS TĖVŲ LABUI,KAD JIE DŽIAUGTUSI VIS LABIAU MŪSŲ ATSIVERIANČIOMIS DVASIOMIS),KARTU SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE,JOS VEDAMIEMS,PASITIKINT JA,ATSIDUODANT IR PAŠVENČIANT SAVO IŠTISINĮ AKIMIRKSNĮ ROJAUS TĖVAMS BŪTI NAUDINGAIS IR TROKŠTANČIAIS SUSILIETI SU ŠALTINIU IR ŠALTINYJE.Mes jau dabar esame dvasios,daugumoj to net nežinančios.Ir tas KELIAS-MŪSŲ LIKIMAS,LIKIMAS-ROJUS.Bet manau,kad tai TIK PRADŽIA TO,KAS BUS AMŽINYBĖS NEUŽBAIGTUME.Ir argi nenuostabu yra tai,kad ROJUJE MUMS BUS SUTEIKTA VIENKARTINĖ GALIMYBĖ TAPTI KŪRĖJU?Dvi dvasios mėgins sukurti trečią.Tad NEDRĮSKITE NEVYKDYTI TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS VALIOS.Čia prašymas ir nepaisant jo,mes TIKRAI nesuvoksime ką reiškia TĖVO RAGINIMAS,-BŪKITE TOKIE TOBULI,NET KOKS TOBULAS ESU AŠ..Mes jau viduje esame TOBULI,nes tobula asmenybė.Bet.BET asmenybės pumpurus turime subrandinti,kad jie PRAŽYSTŲ.Tai įtikėjimo gelmė,gimimas iš dvasios,tapatybės išlikimas sielos tobulėjime ir tapime amžinąja dvasia.Ir tai nėra tiesa,kad:
„..kai tu kalbi kito vardu ir nurodai, kad tas kitas asmuo galvoja taip, kaip jis iš tikro negalvoja arba galvoja visai priešingai arba siekia visai kitokių tikslų, negu tu nurodai savo įsivaizdavimuose, žinok tuo metu tu darai blogį.“.
Aš kalbu savo vardu,bet NE TIKRUOJU,O GYVULINIO SUTEIKTU MAN.Tik TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ ŽINO TIKRĄJĮ mano vardą.Nenurodau savo įsivaizdavimuose,bet ŽINAU GYVUOJU PATYRIMU IR KONSTATUOJU FAKTĄ,SUVOKTĄ DABARTIES AKIMIRKOJE.Dar kartą ir vėl iš naujo,kad atminty viršsąmonės išliktų,perskaitykite pastarąjį sakinį.Kitų tikslų siekimas GYVAI PATIRTINIAME ROJAUS TREJYBĖS KELYJE,neišvengiamai atsigręš prieš asmenį(bet ne prieš asmenybę)PRIEŽĄSTIES-VEIKSMO-PASEKMĖS DĖSNIO PAŽEIDIMO REZULTATAIS.Tai ir įvyko Liuciferio ambicingame išdidume.Aš gi teigiu-TIK TĖVO-TREJYBĖS ATRADIMAS SAVYJE IR ĮTIKĖJIMO NUOŠIRDUS GILINIMAS DUODA PREVENCIJĄ,KAD NEATSIRASTŲ DOGMATIŠKUMAS.
„Aš kalbu ne tik apie save, bet ir apie kitus forumo dalyvius.“.
Štai nuo ko ir prasideda ir jau giliai vyksta savosios asmenybės susinaikinimas.Pirmiausia BŪTINA subrandinti įtikėjimu savo asmenybę,kas atmes NET MINTĮ IEŠKOTI PROBLEMŲ KITŲ DVASINGUME.Primenu-TIK konstatuoju.
„..savo lygyje kai kada išsireiškia netiksliai,..“.
Tai jau vertinimas kito-savo lygio.Ir visuomet yra ir bus klystama,abejojama,suklumpama,netgi pasirenkamas ritualinio dogmatizmo ir prisirišimo prie materialaus iliuzinio pasaulio kelias,bet PRIMENU,KAD TAI NEGYVAS KELIAS.ROJAUS TREJYBĖS GYVOSIOS RELIGIJOS IŠPAŽINIMAS,ĮTIKĖJIMO BEDUGNĖ GELMĖ,MALDA IŠ DVASIOS NEIŠSEMIAMUMO,ATKAKLIOS IR GILUMINĖS STUDIJOS,GYVASIS NUOŠIRDUS NESUVOKIAMAI GARBINIMAS ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE-TAI TIKRASIS KELIAS.Ir tenesistebi tie,kurie mano,kad kartojamės kaip papūgos.Ar pamiršote apie Nuostabią Tėvo Dovaną?Ar pamiršote Tėvo Dvasios Dalelytę?Ar pamiršote Minties Derintojo BUVIMĄ.Mes,urantai,tai PATIRDAMI IR ŽINOME KĄ SAKOME,NES MINTIES DERINTOJAI IR KVIEČIA Į TIKRĄJĮ KELIĄ.Bet renkatės jūs,savivaliaujate interpretuodami pasirinkimą,nes VISIEMS YRA SUTEIKTA LAISVA VALIA.
„..dar neva paremto "aukščiausio" lygio dvasingumu.“.
Aukščiausio lygio dvasingumo ŽEMĖ NESULAUKS,bet tikrai jame maudysis ne tik ŠVIESOS IR TIESOS AMŽIAUS SULAUKUSI URANTIJA,BET IR ROJAUS KRANTUS PASIEKUSI AMŽINOJI DVASIA.Net ir ji nebus aukščiausio lygio dvasingumo.Bet tai-NEIŠVENGIAMA ateitis amžinybėje.Nėra kategoriško teigimo.PRIMENU-FAKTŲ KONSTATAVIMAS DABARTIES AKIMIRKOS SUVOKIME.
„"Netrukus po to, KADA SUVOKIAMA, JOG ŽMOGIŠKOJOJE GYVYBĖJE VIEŠPATAUJA DVASIA, tada tokio dvasios vedamo mirtingojo gyvenimo reakcijose VIS DAUGIAU IMA PASIREIKŠTI DVASIOS BRUOŽŲ DEMONSTRAVIMAS, "NES DVASIOS VAISIAI YRA MEILĖ, DŽIAUGSMAS, RAMYBĖ, KANTRYBĖ, ŠVELNUMAS, GERUMAS, ĮTIKĖJIMAS, NUOLANKUMAS, IR SANTŪRUMAS." TOKIE DVASIOS VEDAMI IR DIEVIŠKAI APŠVIESTI MIRTINGIEJI, nors jie dar žengia žemais vargo keliais ir su žmogiška ištikimybe atlieka savo žemiškųjų užduočių pareigas, bet jie JAU PRADĖJO MATYTI amžinojo gyvenimo šviesas, kaip jos spindi ant tolimųjų kito pasaulio krantų; JIE JAU iš tikrųjų PRADĖJO SUVOKTI tos įkvepiančios ir paguodžiančios TIESOS TIKROVĘ, "Dievo karalystė nėra maistas ir gėrimas, bet TEISUMAS, RAMYBĖ, ir DŽIAUGSMAS Šventojoje Dvasioje." Ir kiekvieno išbandymo metu ir kiekvieno sunkumo akivaizdoje, dvasioje gimusias sielas palaiko toji viltis, kuri nugali bet kokią baimę, nes Dievo meilė yra skleidžiama plačiai visose širdyse dieviškosios Dvasios buvimu."“.
Neįmanoma mūsų leksikonu išreikšti,kad ši pastraipa KALBA APIE ATGIMUSIUS IŠ DVASIOS.Kuris ar kuri vėl atgimė iš dvasios?Negalima nuvertinti savęs ir apie tai parašyta TĖVO MOKYME man.Bet šituose žodžiuose kalba tikrai ne dvasios virpesiai:
„..bet tikriausiai mano virpesiai dar labai žemi, dar apkasų lygio ir aš dar tavęs nepajėgus suvokti...“.
Apie ką mes ir diskutuojame..TAI TĖVAS IR SAKĖ,KAD NELAIKYTUME SAVĘS NEVERTAIS,NES JIS MUS MYLI KAIP MYLIMIAUSIUS VAIKUS IR VISUS VIENODAI.JAM NĖRA AUTORITETŲ.Kada,pagaliau,tai suvoksime..Kūrinijoje esančiose apgyvendintose planetose,kurios jau pasiekė ŠVIESOS IR TIESOS amžių,nėra žemo dažnio vibracijų.Ten klesti MEILĖS AUKŠČIAUSIO DAŽNIO VIBRACIJOS,todėl aš ir pasakiau:
,,Kūrinijoje nesuprantamai stebimasi mūsų DVASINĖS DEGRADACIJOS likimu.''.
MEILĖJ ištirpsta blogis,TIKROVĖ ŽAIŽARUOJA MEILĖS VIRPESIAIS.Tai kaipgi gali nesistebėti nepatiriamais žemo dažnio virpesiais.JIE NEJAUČIAMI,NES ŽMOGIŠKIEJI VALINIAI TVARINIAI JAU SENIAI PASIRINKO GYVAI PATIRTINĮ ROJAUS TREJYBĖS KELIĄ.Ir jie puikiai žino,nes patiria gyvaisiais virpesiais,kad JŲ LIKIMAS-ROJUS.O mes gyvename negyvai ir mums juk taip patogu,ar ne,mielieji?Ir jei pasakyčiau,kad TOBULOS HAVONOS ŽIEDŲ SKAIČIUS PAGAUSĖS,gal ir neapsirikčiau,juk TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS planai mums nežinomi.Dar ne laikas,ieškokime problemų kituose vietoj to,kad GILINTUME ĮTIKĖJIMĄ Į SAVĄJĄ DVASIOS GELMĘ.Problema esam mes patys ir ypač tada,kai kituose ieškom ne partnerio dvasinėms diskusijoms kaip tapti Dvasiniais Mokytojais,bet ieškome preteksto ginčui,tuo pasmerkdami mūsų ainius nešti naštą,kurios mes BIJOME nusimesti.Ir dar tuo didžiuojamės.
„"Be to Apreiškimas dabar yra praplėstas Jėzaus knyga „Kalbu jums vėl“, Rojaus Asmenų mokymais, kuriuos reikia integruoti į Uarntijos Knygos tekstą, jį papildant."
Ar tu įsivaizduoji į ką pavirs Urantijos knyga, kai kartų kartos, kurios dar studijuos šį apreiškimą, pradės integruoti ir papildyti? Dabar aš suprantu, kodėl Biblijos pabaigoje yra tas pagąsdinimas, kad jeigu kas nors taškelį pridės, tai nu nu nu :)“
Urantijos Knyga yra Epochinio Apreiškimo,pirmą kartą Urantijos istorijoje DVASINIŲ BŪTYBIŲ MATERIALIZUOTAS APREIŠKIMAS.Ir į nieką Ji nepavirs,bet būtinai Ji bus išplėsta paminėtų šaltinių ir jau yra,bet kuomet SUSTOJAM LIKIME,tuomet ir priešus kituose matom.Čia ir biblija pradeda savo išvedžiojimus.Ir jau visiška pasąmonės nesąmonė yra tai:
„ O gal čia toks dvasinio marketingo triukas: rašau nesuprantamai, visi atkreipia į tai dėmesį, pradeda aiškinti, kad taip rašyti negalima, kad tai yra nesamonės ir kai jau esu visų dėmesio centre taip labai ramiai ir lėtai sakau: žmonės, skaitykite ir giluminiai studijuokite urantijos knygą, kalbu jums vėl ir kitus mokymus. :)“.
„"Žengimą pirmyn nulemia grynai individo DVASINGUMAS, ir NIEKAS KITAS, IŠSKYRUS Dievus, NEDRĮSTA SPRĘSTI apie jo turėjimą."“.
Esu atidus ir pastarąją citatą pastebėjau.Ir tikrai pripažįstu klydęs.Nesu Atgimęs iš Dvasios,todėl ir ŽINAU,jog klystu ir klysiu.Tik klausimas yra tame(pasikartoju),-kurie ar kurios vėl atgimė iš dvasios?Ir pabaigai,mielieji,na tikrai jei būtų džiaugsmo konkursas,tai laimėčiau,kai perskaitęs sekančią citatą,juokiausi.Bet iš kitos pusės ši citata įkvėpė mane ir UŽDEGĖ TROŠKIMĄ ATKAKLUMUI Dvasinių Mokytojų rengimo forume:
„Kur aiškinamoji motyvacija apaštale –hiena urantine“.
Ramybės jums,mielieji,sveika siela tikrai nepasireiškia kūno ligomis.Bet jei jau taip nutiko,mes ŽINOME VAISTUS
Arunas
2010-08-27 22:09:50
Atsitiko taip, kad atejo vidines noras kuo daugiau i mityba ivesti termiskai neapdoroto maisto. Ieskojau informacijos, buvo idomu pasiziureti ka zmones valgo. Taip beskaitinedama suradau vienoje svetaineje visiskai kitoki poziuri i vadinamas menstruacijas. Negaliu nepasidalinti, nes Begaline Dvasia Motina- Sese mokyme sako:
<<Tačiau stiprindami sielą gyvu bendravimu su Mumis, jūs turite neužmiršti, jog jūsų fizinis pavidalas, jūsų šitas materialus kūnas, yra MŪSŲ ŠVENTOVĖ materialiu pavidalu, nes jame esame Mes per Tėvo dvasią; ESAME. Dėl to jūs turite skirti dėmesio tiek šitam materialiam pavidalui, kūnui, stiprinti, kaip ir skiriate dėmesį sielai stiprinti per gyvą bendravimą>>
Manau, kad yra butina su situo straipsniu susipazinti. Straipsnis rusu kalba.
http://www.syroedenie.com/articles/menstruation.html
Rita
2010-08-25 23:42:50
Saikingas kuno lavinimas yra labai gerai,sunku nuvertint pliusus,vien valios ugdymas ka reiskia,svarbu narciziskasi neuzsiciklint
Tomas
2009-05-09 00:05:32
Teisingai Tomai, motyvacija yra gerai, bet kai motyvacija neteisinga, tai ir naudos tame nebelieka. Kaip ir apstalas Paulius sake - "Bedieviškų ir bobiškų pasakų venk, o ugdykis dievotumą. Kūno lavinimas nedaug naudos duoda, o dievotumas viskam naudingas; jis turi esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadą." (Biblija, 1Tim 4,8)
Kestas
2009-05-08 23:36:17
to Lina
Is principo tai motivacija.Kaip buves sportininkas zinau kokie gali buti nuobodus pasikartojantis fiziniai pratimai,kartais atrodo viskas beprasmiska.Turbut sunku ''sugalvoti'' geresne motivacija,kaip kad darai uz tevyne ar net uz dieva:)
Tomas
2009-05-08 23:10:05
Miela Lina, pašvęsti visus darbus, visą gyvenimą Tėvui, Rojaus Trejybei, ir yra tiesiogine prasme savojo aš PAŠVENTIMAS TĖVUI.
Tai nėra vaizdinė kalbos dalis, tai tikrovė su Tėvu kasdienybėje.
Tai tikrojo mūsų aš, to, kurį kaip asmenybę mums padovanojo Tėvas, stiprėjantis balsas mūsų viduje, kuris vis labiau nurungia mūsų gyvulinį protą, kuris visko neįprasto bijo, bijo net kitų žmonių, kurių nepažįsta ir kurie nieko blogo nelinki, bet jis vis tiek bijo, bijo atsiverti, bijo būti GERAS KITIEMS, nes jis rūpinasi ne kitais, bet KĄ KITI PAGALVOS APIE JĮ. Žiūrėkite, kiek žmonės būna sukaustyti, kada reikia pasakyti kokį nors žodį garsiai ir daugeliui savo sielos brolių ir sesių, ir tai yra gyvulinio proto viešpataujanti baimė sielos labai silpno ir nepanaudojamo, nemankštinamo morontinio ir dieviškojo proto atžvilgiu.
Todėl ir pašvęsti savo gyvenimą, savo darbą, savo mintis Tėvui, Rojaus Trejybei morontinis protas yra dar per silpnas, o gyvulinis protas šito BIJO, ir dėl to mano, kad jam reikės eiti kur nors į vienuolyną, užsidaryti, ir tik šitaip galės pašvęsti save Tėvui. O šito jau jis tikrai nedarys. Ir jis savo atžvilgiu, kol kas, yra teisus. Jam nesuprantama, kaip jis gali pašvęsti savo veiklą Tėvui, kai jis užsiima vien tik pasaulietine veikla.
Jeigu žmogui pasakysi būk doras, gyvenk tiesoje, mylėk visus, tai jis šitais žodžiais nepatikės, nes aplinkui nemato pavyzdžių. Dėl to jam yra perdaug sunku gyventi tokį gyvenimą, nors viduje jis jaučia, kad dabartinis toks gyvenimas jo vis tiek netenkina. Tačiau atsispirti APLINKOS ĮTAKAI JIS NEPAJĖGIA. Ir tada, kad neišsiskirtų iš kitų, jis pradeda ristis žemyn, degraduoti, kaip tą daro ir aplinka, o save paguodžia, jog taip gyvena VISI, VIENĄ KARTĄ GYVENI ŠIAM PASAULYJE, TAI REIKIA BENT PAGYVENTI KAIP REIKIANT.
Todėl savo veiklos, savo darbo pašventimas Tėvui yra VIDINIS SIELOS POREIKIS, NORS DAR LABAI SILPNAS, VIS TIK LIKTI DORAM, TEISINGAM, SĄŽININGAM, neinant net už vienuolyno sienų, neinant į giluminius apmąstymus, bet teištariant tyliai, ar net mintyse, "Mylimas Tėve, aš pašvenčiu šios dienos savo darbą TAU, aš dirbsiu savo KASDIENĮ IR ĮPRASTĄ darbą TAU, ir dirbsiu, kad geriau būtų VISIEMS." Ir tokia pašvetimo mintis yra tokia galinga, kad ji akimirksniu suvienija jus ir Tėvą, ir visas veikiančias Tėvo agentūras, kurios ir numatytos mūsų sustiprinimui ir jų panaudojimui,kad tik mes DIRBTUME VISŲ LABUI.
Ir tada tas pats darbas kaip mat pasikeičia iš alinančio į teikiantį malonumą, iš sunkaus ir atimančio energiją į lengvą, ir stebinantį, kad jis tapo tarsi jus pakraunantis PAPILDOMA energija. Tą jaučia IR FIZINIS KŪNAS, IR VIDUS.
IR TOKS SKIRTUMAS YRA VIEN DĖL TO, KAD ANKSČIAU VISKĄ DIRBOTE SAVO VALIOS PASTANGŲ DĖKA, O DABAR JŪS PASINAUDOJATE JUMS SUTEIKIAMA, NORS JUMS IR NEMATOMA, TĖVO PARAMA. Ir tą jūs PATIRIATE. IR JŪSŲ SIELA IMA DŽIAUGTIS, JOG SULAUKĖ TĖVO PAGALBOS. Tada ji ima labiau pasitikėti Tėvu, ir jau drąsiau pašvenčia ir kitus savo veiksmus Tėvui.
Kita vertus, tai yra tam tikras filtras jūsų gyvuliniam protui. Kol siela dar silpna, tai gyvulinis protas visaip spyriojasi, kad tik nereikėtų palaikyti jokių gyvų ryšių su Tėvu, ir labai jam sunkiai sekasi pašvęsti savo veiksmus Tėvui, nors kai kuriuos jis ir sutinka pašvęsti. Tačiau jis niekada negalės pašvęsti savo blogio veiksmų Tėvui, sakykim savo pykčio, keršto, vagysčių, nes siela jam priešinsis iš vidaus. O tai jį irgi vers susimąstyti, kad negerą darbą jis daro, jeigu nedrįsta jo pašvęsti Tėvui.
Savo darbo pašventimas Tėvui yra tam tikras filtras ir savojo gyvenimo. Sakykim, žmogus dirba cigarečių ar degtinės fabrike. Ar jis galės savo veiklą pašvęsti Tėvui, kada jo veikla prieštarauja Tėvo valiai, nes žaloja žmogaus meterialų kūną - Rojaus Trejybės šventovę materialiu pavidalu ir cigaretės, ir degtinė? Jis TUOJ PAT PAJUS DISKOMFORTĄ SAVO VIDUJE. Tai bus jo sielos, nors dar silpnas, bet jau balsas, kad šitos veiklos negali taip lengvai pašvęsti Tėvui, nes yra kažkoks neatitikimas tarp vidinių virpesių.
Ir kuo labiau bus atsiveriama Tėvui, kuo dažniau bus bendraujama su Tėvu, kuo labiau bus pašvenčiamas savo gyvenimas ir darbas Tėvui, tuo labiau įsivyraus darnesni ryšiai su Tėvu ir tuo veiksmingiau siela pasinaudos Tėvo jai nunolat teikiama parama, kad ji stiprėtų ir veiktų visų labui, net ir taip, kaip veikia Tėvas jos, ir visų, labui.
Ir toks žmogus paliks darbą tabako fabrike, degtinės fabrike, nes jam nebebus įmanoma ten dirbti toliau, nes siela priešinsis tokiai JOS PRIEVARTAI.
SAVO DARBO, VEIKSMŲ PAŠVENTIMAS TĖVUI YRA GYVAS IR REALUS SAVO SIELOS UGDYMAS, KAD JI KUO ARTIMIAU SUSILIETŲ SU TĖVU VISŲ LABUI.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-05-07 14:28:32
Algimantai,
dar šeštadienį norėjau paklausti kai ko,surišto su šiuo mokymu,bet nepavyko ,tad klausiu dabar : ką iš tiesų reiškia - pašvęsti,paskirti savo darbelius,mankštą,laiką ir pan. Tėvui ar Trejybei?Kas po tuo slepiasi,kaip tai daroma?Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo naivus klausimas ,o atsakymas tarsi ir paprastas.Tačiau iš tiesų tai yra labai svarbūs dalykai,o vėliau ,kalbant su kitais,supratau,kad tai kelia klausimų ne tik man.
Dėkoju.
Lina
2009-05-07 12:50:59
Nuostabus mokymas, aš taip pat negalėjau sulakyti ašarų jį skaitant. Kiek daug jame meilės, supratimo ir sustiprinimo, kad tik atsiverianti ir atsivėrusi siela tai tegali pajausti...Ir būtent dabar, gavus tokį mokymą, kaip ir kiekvieną kitą, svarbu įsileisti į savo vidų, svarbu juo gyventi ir remtis šia išmintimi kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Gali būti sunku, ir oi kaip būna, kada užklumpa bėda... bet tik remdamiesi brangiais Rojaus Tėvais mes kiekvienas galime įveikti bet kokią ligą, bet kokį mus kamuojantį nemalonumą. Reikia labai labai didelio pasitikėjimo ir atsidavimo Rojaus Tėvams. Kitaip patys vieni mes nesusitvarkysim, nes iš tikro niekada nesame vieni ir nebūsime. Netikintys gali priešingai teigti, kad esame patys sau šeimininkai, bet iš tikro mes visi esame tarsi maži vaikai, žaidžiantys smėlio dėžėj ir tikrai be galo akylai ir su meile stebimi Tėvų. Mes Jų nematom, pernelyg užsižaidę su žaislais: pernelyg įnikę į buitį, į darbą į kt. dalykus, bet mūsų tikrieji Dvasios Tėvai mus mato ir žino apie mus kuo puikiausiai, stovi visad šalia, kad ir kaip savo viduje kuris neigtume. Kada imame ieškoti tikrųjų vertybių, nebepasitenkindami vien žaidimu, kada atveriame savo sielą naujiems patyrimams, tada ir pamatome, kad nesame vieni ir vieniši, nors taip manėme. Esmė-viskas absliučiai mūsų rankose, mūsų valia rinktis- ar pakilti iš smėlio dėžės ir žengti naujų dvasinių ir kupinų meilės patyrimų link, ar toliau žaisti, nepakeliant galvos į dangų, į nuostabią mus supančią aplinką, kurią tegalime dar labiau pagrąžinti meilės spinduliavimu iš savęs...
Jurgita
2009-05-07 13:08:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]