Forumas: temos peržiūra
Tai, ką dabar žmonės vadina dešimt Dievo įsakymų, buvo žmonėms perteikta JAU PRIEŠ TRIS ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ METŲ. Bet ar šito UŽTENKA mums ŠIANDIEN? Šiandien reikia ATRASTO SAVYJE GYVO TĖVO MEILĖS.
Planetos Princas, Kaligastija, į mūsų planetą atvyko prieš 500.000 metu. Tuo metu žmogus jau buvo daug ką patyręs per savo vystymosi ankstesnius pusę milijono metų.
Gaila tik kad mūsų Planetos Pirncas, Kaligastija, sulaužė savo ištikimybę Tėvui, ir Vietinės Visatos Sūnui Kūrėjui, MYKOLUI, kurį dauguma iš jūsų žinote tik Jėzaus iš Nazareto žmogiškuoju vardu.
Kol Kaligastija buvo ištikimas, tol jis prisidėjo prie didesnės šviesos skleidimo tarp Urantijos genčių, ir veiksmingai prisidėjo. Dalamatijos kultūra vystėsi tris šimtus tūkstančių metų, kada geriausi genčių atstovai būdavo apmokomi didesnės šviesos, o tada sugrįždavo į savo gentis kaip dvasinės šviesos nešėjai savose gentyse.
Tačiau laukinis gentainių charakteris ir nežabotas savanaudiškumas reikalavo ir atitinkamo mokymo lygio. Būtent tam, kad būtų toks LAUKINIO charakteris sutramdytas ir atsirado sugalvoti DIEVO ĮSAKYMAI. Ne Tėvo "nuleisti" iš dangaus, bet sugalvoti KALIGASTIJOS, taip, kaip jis manė galima būtų pažaboti LAUKINIUS.
Tai yra "Dievo įsakymų" pradžia Urantijoje.
Kokie jie buvo, pamatysite perskaitę šį Urantijos Knygos epochinioo apreiškimo žemiau pateiktą jūsų analizei skyrių:
"7. GYVENIMAS DALAMATIJOJE
Princo būstinė, nors nuostabiai graži ir suprojektuota taip, kad sukeltų to amžiaus primityviųjų žmonių baimingą pagarbą, buvo visiškai kukli. Pastatai nebuvo ypatingai dideli, nes šitų atvykusių mokytojų motyvas buvo skatinti, kad pagaliau ateityje būtų vystomas žemės ūkis, iš pradžių pradėjus auginti gyvulius. Miesto teritorijoje, apsuptoje sienos, žemės buvo pakankamai ganykloms ir daržininkystei, kad išmaitintų maždaug dvidešimt tūkstančių gyventojų.
Centrinės garbinimo šventovės ir superžmonių prižiūrinčiųjų grupių dešimties tarybų būstinių interjeras iš tikrųjų buvo nuostabūs meno darbai. Ir nors gyvenamieji pastatai buvo tvarkingumo ir švarumo etalonas, bet viskas buvo labai paprasta ir visiškai primityvu lyginant su vėlesniųjų laikų išsivystymu. Šitoje kultūros būstinėje nebuvo naudojama jokių metodų, kurie Urantijoje nebuvo atsiradę natūraliai.
Princo materialusis personalas turėjo paprastas ir pavyzdines buveines, kurias jie prižiūrėjo kaip namus, sumanytus tam, jog įkvėptų ir palankiai veiktų studentus stebėtojus, gyvenančius pasaulio visuomeniniame centre ir švietimo būstinėje.
Konkreti šeimos gyvenimo tvarka ir vienos šeimos gyvenimas drauge vienoje santykinai pastovioje gyvenamojoje vietoje kyla iš šitų Dalamatijos laikų, ir iš esmės dėl šios šimtinės ir jos mokinių rodomo pavyzdžio ir mokymų. Šeima kaip visuomeninis vienetas niekada nesivystė sėkmingai iki to meto, kada Dalamatijos supervyrai ir supermoterys atvedė žmoniją į tai, kad ji imtų mylėti ir puoselėti savo anūkus ir anūkų vaikus. Laukinis žmogus myli savo vaiką, bet civilizuotas žmogus taip pat myli ir savo anūką.
Princo personalas gyveno drauge kaip tėvai ir motinos. Tas tiesa, jie neturėjo savo vaikų, bet šie penkiasdešimt Dalamatijos tėviškųjų namų visada glaudė ne mažiau kaip penkis šimtus įsūnytų mažylių, surinktų iš Andoninių ir sangikų rasių labiau išsivysčiusių šeimų; daugelis iš šitų vaikų buvo našlaičiai. Jiems buvo palankiai suteikiama šitų supertėvų disciplina ir mokymas; ir tuomet, po trejų metų mokymosi Princo mokyklose (jie įstodavo mokytis nuo trylikos metų ir mokymąsi baigdavo penkiolikos metų amžiaus), jie galėdavo vesti ir buvo pasirengę gauti užduotis kaip Princo emisarai vykti į savo atitinkamų rasių gentis, kurioms taip reikia tokio mokymo.
[751]▼
Fadas parengė Dalamatijos mokymo planą, kuris buvo įgyvendinamas kaip gamybinė mokykla, kurioje mokiniai mokėsi dirbdami ir lavinosi kasdien atlikdami naudingas užduotis. Šitas lavinimo planas neignoravo mąstymo ir jausmo, vystant charakterį; bet pirmenybę teikė fiziniam parengimui. Mokymasis buvo individualus ir kolektyvinis. Mokinius mokė tiek vyrai, tiek moterys, tiek abu tuo pačiu metu. Pusė šio grupinio mokymo buvo skirta atskirai berniukams ir atskirai mergaitėms; kita pusė buvo bendra. Mokiniai fizinio darbo įgūdžių buvo mokomi kaip individai ir buvo suvisuomeninami grupėmis arba klasėmis. Jie buvo mokomi broliautis su jaunesniųjų grupėmis, su vyresniųjų grupėmis, ir su suaugusiais, o taip pat atlikti grupinį darbą su vienmečiais. Jie taip pat buvo supažindinami su tokiais susivienijimais, kaip šeimos grupės, žaidimų komandos, ir mokyklos klasės.
Tarp vėlesniųjų studentų, kurie buvo mokomi Mesopotamijoje, kad dirbtų su savo atitinkamomis rasėmis, buvo Andonitai iš vakarinės Indijos aukštumų kartu su raudonųjų žmonių ir mėlynųjų žmonių atstovais; dar vėliau buvo priimtas nedidelis skaičius geltonosios rasės narių.
Ankstyvosioms rasėms Hapas pateikė moralinį įstatymą. Šitas kodeksas buvo žinomas kaip "Tėvo Valia" ir jį sudarė tokie septyni priesakai:
1. Nejausk baimės ir netarnauk jokiam kitam Dievui, išskyrus visų Tėvą.
2. Paklusk Tėvo Sūnui, pasaulio valdovui, ir rodyk pagarbą jo viršžmogiškiesiems padėjėjams.
3. Nemeluok, kada esi pakviestas prieš žmonių teisėjus.
4. Nežudyk vyrų, moterų, ar vaikų.
5. Nevok mantos ir galvijų iš savo artimo.
6. Neliesk savo draugo žmonos.
7. Nerodyk nepagarbos savo tėvams ar genties vyresniesiems.
Toks buvo Dalamatijos įstatymas beveik prieš tris šimtus tūkstančių metų. Ir daugelis iš tų akmenų, ant kurių šis įstatymas buvo išraižytas, dabar guli po vandeniu prie Mesopotamijos ir Persijos krantų. Tapo įpročiu vieną iš šitų priesakų turėti galvoje kiekvieną savaitės dieną, panaudojant jį sveikinantis arba kaip atsidėkojimą valgio metu.
Tų dienų laiko matas buvo mėnulio mėnuo, šitas periodas buvo skaičiuojamas kaip dvidešimt aštuonios dienos. Tai, išskyrus dieną ir naktį, buvo vienintelis laiko skaičiavimas, kuris buvo žinomas ankstyvosioms tautoms. Septynių dienų savaitę įvedė Dalamatijos mokytojai, ir ji atsirado dėl to fakto, kad septyni sudarė dvidešimt aštuonių ketvirtąją dalį. Skaičiaus septyni reikšmė supervisatoje be jokios abejonės jiems suteikė galimybę dvasinį elementą įtraukti į įprastą laiko skaičiavimą. Bet savaitės periodas neturi jokios natūralios kilmės.
Teritorija aplink miestą buvo gana tankiai apgyvendinta vieno šimto mylių spinduliu. Betarpiškai aplink miestą šimtai Princo mokyklų absolventų užsiėmė gyvulininkyste ir kitaip praktiškai taikė tuos mokymus, kuriuos buvo gavę iš jo personalo ir jo personalo didelio skaičiaus žmogiškųjų padėjėjų. Kai kurie užsiėmė žemdirbyste ir sodininkyste.
Žmonijai nebuvo paskirtas sunkus žemdirbio darbas kaip bausmė už tariamą nuodėmę. "Sunkiai dirbdamas tu tikrai valgysi šių laukų vaisių" nebuvo
[752]▼
bausmės nuosprendis, paskelbtas dėl to, kad žmogus dalyvavo Liuciferio maišto kvailystėse vadovaujant išdavikui Kaligastijai. Žemės apdirbimas yra neatskiriamas nuo besivystančios civilizacijos sukūrimo evoliuciniuose pasauliuose, ir šitas nurodymas buvo Planetos Princo ir jo personalo viso mokymo šerdis per visus tuos tris šimtus tūkstančių metų, kurie įsiterpė tarp jų atvykimo į Urantiją ir tų tragiškųjų dienų, kada Kaligastija savo likimą susiejo su maištininku Liuciferiu. Žemės įdirbimas yra ne prakeikimas; vietoje šito tai yra aukščiausias palaiminimas visiems tiems, kuriems tokiu būdu yra leidžiama patirti pačią žmogiškiausiąją iš visų žmogiškųjų veiklos sričių.
Maištui prasidėjus, Dalamatija turėjo beveik šešis tūkstančius gyventojų. Šitą skaičių sudaro nuolatiniai studentai, bet į jį nėra įtraukti svečiai ir stebėtojai, kurių visada būdavo daugiau negu vienas tūkstantis. Bet jūs galite turėti menką supratimą arba iš viso jo neturėti apie tai, kokia nuostabi pažanga buvo pasiekta tais tolimaisiais laikais; praktiškai visus tų laikų nuostabius žmogaus laimėjimus nušlavė tas siaubingas sąmyšis ir didžiausias dvasinis tamsumas, kuris buvo po Kaligastijos išdavystės ir maišto katastrofos. "
-----------------------------------------------------
Dabar, po trijų šimtų tūkstančių metų, vadinamuosius jau DEŠIMT Dievo įsakymų BŪTINA PAKEISTI Į VIENĄ - atrask TĖVĄ SAVYJE, BENDRAUK SU JUO KASDIEN, GIMK IŠ DVASIOS IR MYLĖSI VISUS IR KIEKVIENĄ NET IR TAIP, KAIP MYLI TĖVAS.
Ar jaučiate koks yra MILŽINIŠKAS SKIRTUMĄ tarp vadinamųjų Dievo įsakymų, ir tai, ką aš jums dabar sakau? Koks yra SKIRTUMAS? Kaip jūs jį jaučiate? Kodėl jūs šį skirtumą jaučiate?
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-05-07 13:37:16
Komentarai
Nuostabus Jono zodziai. Atsiprasau uratieciu (zadejau neberasyti, bet neiskenciu). Diskutuoti nezadu, bet siek tiek minciu susikaupe.Pritariu Jono zodziams, kad urantijos knyga ir idejos neimanomos be Biblijos, kurios teiginiai yra cituojami, iskraipomi ir bandomi keisti. Kai klausiau urantieciu, kaip jie tiketu Dievu ir kaip savo tikejima naudotu gyvenime, jei nebutu urantijos knygos, man atsakyta nebuvo. As matau ne tikejima Dievu, bet tikejima tik urantijos knygos "tiesomis".
Svarsciau del pacios urantieciu idejos
" atstatyti Dievo tiesas" ar panasiai (na, gal netiksliai pasakiau, bet kalba eina apie Dieviskos tikroves, tikejimo, meiles be baimiu......atstatyma). Pati tokio atstatymo ideja yra utopine. Kodel. sakykim, pritariu jusu mintims skleisti, skelbti meile, meile, meile.... Bet ar visi zmones tam tikrai pritars? Yra daug netikinciu zmoniu. Yra daug zmoniu mylinciu tik turta ir lipanciu kitiems per galvas. Daug atsiras tokiu, kurie jums sypsosis, pritars, bet pasielgs savaip, bandys pasinaudoti jusu gerumu saviems tikslams...Del paties tikejimo urantijos knygos tiesomis - tikrai toli grazu ne visi pritars sioms "tiesoms" - stai mane jus turetumet uzmusti, kad as tuo patikecuiau, ir tai nepadetu. Ir as zinau, kad tokiu zmoniu yra daug. Taigi, matau, kad tokia ideja yra utopine. O stai, remiantis Biblija, tokie dalykai realiai paaiskinami. Ir Dievo planas (del tikinciu, netikinciu, mylinciu turta....-nuodeme) atrodo kur kas realesnis. Na, zinau, jus teigiat, kad nepriimantys jusu pateikiamo Dievo, zmones pasirenka tapatybes sunaikinima. Bet tas sunaikinimas vyks kazkada (ne siame gyvenime) ir pries tai zmonems dar bus galimybe pasakyti "taip, arba ne". Na, cia jau man visiskai kvailai atrodo. Bepigu bus pasakyti "taip", kada akivaizdziai viskas bus matoma. Tada, jauciu, visi pasakys "taip". Be to, jeigu tas "taip arba ne" bus lesta apsispresti po gyvenimo, tai kokia bera reiksme tame atstatyme siame gyvenime?. Toks 'atstatymas" siame gyvenime lieka nereiksmingas ir nelabai reikalingas. Suprantu, kad zmogus, lipantis per galvas kitiems del turto, del isdidumo, ar del kitu gerybiu (del nuodemes), ir besisaipantis is zmoniu ar Dievo meiles, paprasciausiai po sio gyvenimo, ar kada po daug dar kokio egzistavimo budu, gales paprasciausiai istarti "taip", ir viskas. Suprantat, as nematau sitokio tikejimo prasmes. Biblijoje, kuria jus taip kritikuojat, daug kas igauna prasme, kai kalbama apie setona (egzistuojanti) dabar. Del, ar jam tarnaujanciu dvasiu gundymu, zmogus renkasi nuodeme, todel kencia pats ir kencia niekuo nekalti kiti. Dievas kviecia rinktis jau siame gyvenime, nes veliau bus per velai. Ir tai ne bauginimas, o kvietimas myleti Dieva, tarnauti Jam, o ne setonui. Tokia ideja gali paveikti, kad zmogus atsisakytu nuodemes. Taip pat Dievo planas laiku pabaigoje (kova su setonu) atrodo daug realesnis, nes turi uzbaigtuma. Zinau, urantieciai teigia, kad setonas uzdarytas ir itakos zmogui neturi, bet gyvenime realiai matosi, kad tai nera tiesa. Net pats urantijos knygos atsiradimas - patvirtina Biblijos zodziu issipildyma. Ir is viso, visu situ gincu esme ir yra setonas, kurio jus nematot, o mes, krikscionys - aiskai matom ir bandom jums parodyti. Na, bet jums rinktis.
Ir dar, setonas labiausiai bijo Nukryziuoto Jezaus aukos. Klausimas, kodel Nukryziuotojo taip bijot jus?
Atsiprasiau, kad neiskenciau. galit nekomentuoti. Tiesiog kyla mintys. Jei kada neiskesiu, gal vel parasysiu. Nenoriu jusu kompromituoti.
SNIEGA
2009-05-07 20:33:41
Gerbiamieji,
supraskit Jonas - juk verslininkas, jam Urantijos knyga, tai peilis po kaklu. Na kaip čia gyvensi ir mylėsi visus. Dar reiks nusižemint prieš savo pavaldinius, nelabai galėsi iš jų besąlygiško paklusimo reikalauti. Kaip gi čia žmonės be baimių turės gyventi? Dabartinis krikščioniškas tikėjimas ir dabartinis verslas yra beveik tapatūs - visi gauna pelną, turi gausias organizacijas, vykdo milžiniškas finansines operacijas. O kas bus, jei reiks vadovautis Urantijos Knygos tiesomis. O bus štai kas:
"Šiandieninė siekianti pelno ekonomika yra pasmerkta, jeigu pelno akstinų nepapildys tarnystės akstinai. Negailestinga konkurencija, pagrįsta siauro mąstymo savuoju interesu, galiausiai griauna net ir tai, ką mėgina išsaugoti. Išskirtinis ir tik sau tarnaujantis pelno akstinas yra nesuderinamas su krikščionybės idealais – tuo labiau nesuderinamas su Jėzaus mokymais.
Ekonomikoje, pelno motyvacija tarnystės motyvacijai yra tuo, kuo meilei yra baimė religijoje. Bet pelno motyvo nereikia sunaikinti arba pašalinti staiga; jis verčia daugelį šiaip jau tingių mirtingųjų intensyviai dirbti. Tačiau, nebūtina, kad šitas visuomeninės energijos sužadintojas amžinai savo tikslais būtų savanaudiškas.
Ekonominės veiklos pelno motyvas iš viso yra žemas ir visiškai nevertas išsivysčiusios visuomenės kategorijos; nepaisant šito, jis yra nepakeičiamas faktorius visose ankstyvesnėse civilizacijos fazėse. Pelno motyvacijos nereikia iš žmonių atimti iki to laiko, kol jų tvirtai neužvaldė aukštesni nekomercinių motyvų tipai ekonominiuose siekiuose ir visuomeninėje tarnystėje – aukščiausios išminties, intriguojančios brolystės, ir dvasinio pasiekimo nuostabumo transcendentiniai akstinai."
Tai Jonui tikriausiai labai nepatinka - kas čia tokią pasaką sukūrė pelnas ir dar nesavanaudiškas,- tikriausiai masto verslininkas Jonas.
Vaidas (VDS)
2009-05-07 20:24:35
Beje, brangus senuju klaidingu rastu misionieriai,
Urantijos Knygai ir Jezaus "Kalbu jums vel" pritariantys zmones turi naujus rastus ir naujus praktines veiklos tvarkymo principus, todel jusu seni rastai - tiesiog neidomus, o jusu argumentai - beprasmiski.
Brolis Rolandas
2009-05-07 20:20:30
Man atrodo, kad kai kuriems cionai atejusiems karingiems misionieriams, kurie del savo vidiniu baimiu (bandymu aatpirkti savo "nuodemes") cia bando ugningai irodyti savo iliuzijas, deretu, savu isitikinimu vardan, nueiti i tokiu paklydusiu broliu saitus kaip satan.lt ir bandyti nesti savo sviesa ten (jeigu jiems tikrai jau taip svarbu pasisakyti pries tuos,kurie, anot ju, tikrai "pries Jezu"). Nes siaip as esu umaus budo ir negarantuoju, kad ko nors poetiskai neprisnekeciau. O siaip tai jie cia tokioje tolerantiskoje ir inteligentiskoje aplinkoje tiesiog tarpsta ir kenkia savo sieloms (augina savo ego).
Brolis Rolandas
2009-05-07 19:56:19
Ne kas Jonai su ta tavo Biblija , jeigu taip įkyriai ją reikia piršti net visiškai ne jos svetainėje. Kažkas čia kalbėjo kad nėra biblininkas, ar neprisimeni kas ,Jonai.Sakėsi stebintis tik iš šalies. Gal kaip besiskelbiantis, kad esi ne dogmatinis biblininkas ,o sakantis , kad esi daugiau analitikas, galėtum savyje paanalizuoti, kodėl kol kas esi toks dvasiškai aklas Jonai ir kodėl ta tavo biblija vis dar išsilaiko ar ne dėl dvasinio tokių kaip tu aklumo ir išsilaiko. Ezoterika , sekuliarizmas biblininkų negasdina , o vat visai kas kita Urantijos Knygos apreiškimas, tai ir sukruto tamsos gaivalas prieš jį. Bet upės bėgimo nebeužtvenksi , Jonai.
rimantas ( Kaunas )
2009-05-07 19:24:21
Algimantas iš paskutiniųjų stengiasi kažką įrodyti. Ir visai be reikalo. Blefas tie UK aprašymai, kas neva vyko prieš pusę milijono ar šimtus tūkstančių metų. Tai tiktai tendencingi išgalvojimai, ir keista, kaip žmonės tuo patiki. Bet aš ne apie tai :)
.
Man labiau rūpi Algimanto adaptyvioji moralė ir veidmainiškumas. Kodėl palyginimui paimti septyni iš UK ar dešimt iš Biblijos įsakymai, kurie supriešinti su vienu "Algimanto įsakymu"? Tai skamba panašiai kaip vargšo urantų Tomo demagogija (ne pastarųjų dienų Tomo), kai jis bandė panašiu būdu supriešinti uk mokymus ir krikščioniškas maldas. Kodėl, pavyzdžiui, nenorima lyginti su pagrindiniu Dievo įsakymu?
25 Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas jį, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ 26 Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“ 27 Tas atsakė: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį. 28 Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi“.
Algimantas kažkodėl nelygina su šituo. Tai yra universalus įsakymas, kurio Algimantas nemoka ir negali nuvertinti ar paneigti, per menkos galimybės. Todėl Algimantas griebiasi kitų, jam neva naudingesnių palyginimų, ir esu tikras, kad veidmainiškai ir nesėkmingai.
.
Sauliui Pečiuliui. NT ir ST UK negalima lyginti kaip lygiaveerčių šaltinių. UK be Biblijos yra niekas, ji yra suprantama ir skaitoma tik lyginant ir gretinant su Biblija, pastarąją nurašant kaip senieną, o UK pateikiant kaip nerealiai gerą "patobulinimą". Gi Biblija išsilaikė be UK, išsilaiko ir dabar. Esi nuovokus žmogus, atrodo ieškai tiesos. Turėk minty, kad Jėzus niekur nekalbėjo apie tėvo atradimą savyje, apie dieviškos prigimties atpažinimą savo viduje. Apie dvasinę prigimtį - taip. Apie Dievo karalystę - taip. Tačiau ji yra ne tavyje ar manyje, o TARP MŪSŲ. O čia yra didžiulis skirtumas. Apaštalas Paulius kalba apie mistinę vienybę su Kristumi, kad mumyse yra Kristus.
Ir kitoje vietoje, Apd - 23 Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: 'Nežinomam dievui'. Taigi aš noriu skelbti jums tai, ką jūs nepažindami garbinate.[i5] 24 Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose[i6] 25 ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. 26 Iš vienos šaknies jis išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje. Tai jis nustatė aprėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, 27 kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apgraibomis jį atrastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. 28 Juk mes jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę kai kurie jūsų poetai:
'Mes esame iš jo giminės'.[i7]
29 Todėl, būdami dieviškos giminės, neturime manyti, jog Dievybė panaši į auksą, sidabrą, akmenį arba į meno ar žmogaus minties kūrinius.
Tačiau iš visa ko matome, kad būdami "dieviškos giminės" mes vistik nesame dievai, ir Dievas yra "visiškai netoli". Tik žmogus, norėdamas dar daugiau, peržengia lemtingą ribą, kaip atsitiko ir legendiniam Liuciferiui.
Jonas
2009-05-07 18:58:41
Sauliui Pečiuliui,
1. Pauliaus laiskai ir yra Nauj.Testamento dalis.
" Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui." (Naujasis T. 2 Tim 3,16)
2. "p . Paulius rašo: "Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime. Ištirkite save. Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad JUMYSE yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini."(2 Kor. 13:5) Kaip matome iš Ap. Pauliaus komentaro, gerbiamo Algimanto supratimas šia prasme pilnai atitinka Evangelijos mokymą."
Ne, neatitinka, nes gerbiamas Algimantas nepripazista, kad Jezus numire uz jo nuodemes. Ir jus paminejote 2Kor 13,5 (puiki eilute), bet pazvelkime i konteksta, i eilute atgal - "Nors Jis (Jėzus) buvo nukryžiuotas dėl silpnumo, bet dabar gyvas Dievo jėga. Nors mes irgi silpni Jame, bet jums gyvensime su Juo Dievo galybe." (2Kor 13,4) Ar pagaunate minti, kad cia sakoma tikintiesiems, kurie pripazino jog Kristus nukryziuotas uz juos. Ir kiekviename tikinciajame (gimusiame is naujo) gyvena Sventoji Dvasia. Tad jusu mineta eile ir nurodo, kad tikintysis patikrintu save, o ne nusidejelis atrastu Dieva savyje, ar matote esmini skirtuma?
3. Jus paminejojete Gal 5,14. Nors vel mintis paimta is konteksto. Kodel apastalas Paulius rase galatams? Todel, kad jie buvo apgauti klaidingo mokymo liecianti istatyma. Gal verciau jums reiktu pamineti Gal 1,8-9?
"Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu mes jums paskelbėme, - tebūnie prakeiktas! Kaip anksčiau sakėme, taip ir dabar sakau dar kartą: jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę,- tebūnie prakeiktas!" Na ir Paulius toliau sako , kaip ir jus minejote, kad esme, ne istatyme, bet Dvasios meileje? Ir tai matomai pasaulyje pasireiskia meile artimajam. Ir dar toliau Paulius pasake - "gyvenkite Dvasia, ir jūs nevykdysite kūno geismų" (Gal 5,16) Gyvenimas Kristasu duota Dvasia, o ne istatymu, suprantate?
4. "Žymiai geriau ir prasmingiau atrasti etinį-vertybinį bendrumą ir nustoti "kariauti" vienas su kitu. Tokia mano nuomonė."
Butent, kariauti nereikia, o reiktu ieskoti tiesa, ar ne? O tiesa yra Dievas, ir Jis nera tironas, nes jis suteike laisva valia kiekvienam zmogui. Jo perspejimas apie klaidingo pasirinkimo pasekmes nera gazdinimas, bet atvirksciai tuo parodoma Jo meile.
Sauliau, Dievo zodyje aiskiai pasakyta tikintiesiems - "Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad gyventume per Jį. Meilė - ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes." (NT.1Jn 4,10)
Tragiska problema, kad kazkas cia samoningai atmeta sia Meile.
Zilbersteinas
2009-05-07 17:09:47
Mielieji, Jėzus N4RA ROJAUS TREJYBĖS ASMUO.
VEINTNTELIS TĖVO SŪNUS YRA AMŽINAISIS SŪNUS-MOTINA-BROLIS - ANTRAISS TREJYBĖS ASMUO.
Iš Tėvo ir Amžinojo Sūnaus atsiranda Sūnūs Kūrėjai, MYKOLAI, Vietinių Visatų SUTVĖRĖJAI IR VALDOVAI, kurie vėliau vykdo savęs padovanojimo misijas, ir gimsta iš moters bejėgiu kūdikiu. Taip gimė JĖZUS IŠ NAZARETO Marojos Ir Juozapo labai jaunoje šeimoje. Ir tai buvo mūsų SŪnus Kūrėjas, MYKOLAS, žmogiškuoju materialiu pavidalu atėjęs į pasaulį patirti žmogiškojo gyvenimo iš vidaus, ir jis jokių Dievo įsakymų nepaiko žmogui, tai būtų buvusi KAVILYSTĖ. Jėzus paliko tik savo evangeliją - Dievo Tėvystę, ir žmonių brolystę, o ją aš išplėčiau iki VISOS KŪRINIJIOS BROLYSTĖS.
ŠVENTOJI DVASBIA IR VISO NĖRA JOKS ASMUO.
Rojaus Trejybės Trečiasis Asmuo yra Begalinė Dvasia-Motina-Sesė. Jis sukuria savo DUKRAS - VIETINIŲ VISATŲ MOTINAS DVASIAS.
KIEKVIENAS Sūnus Kūrėjas kuria SAVO Vietinę Visatą NE VIENAS, BET SU SAVO PATRNERE - VIETINĖS VISATOS MOTINA DVASIA. O Vietinės Visatos Motina Dvasia visos savo visatos teritoriją KOSMINĖJE ERDVĖJE PAŽYMI SAVO ŠVENTOSIOS DVASIOS GRANDINE.
Taip, kad yra ir ŠVENTOJIO DVASIA, bet ji yra Vietinės Visatos Motinos Dvasios PASIREIŠKIMAS, O NE ASMUO.
Sūnų Kūrėjų, tokių kaip Jėzus, o tuo pačiu ir Veitinių Vistaų Motinų Dvasių ir jų pasireiškimų kosmose - Šventųjų Dvasių - yra šiuo metu septyni šimtai tūkstančių.
TUO TARPU ROJAUS TREJYBĘ SUDARO TIK TYRS ASMENYS - TĖVAS, AMŽINAISIS SŪNUS-MOTINA-BROLIS, IR BEGALINĖ DVASIA-MOTINA SESĖ - ir nė vienas iš jų niekur negali pajudėti iš Rojaus. NIEKADA, NES BET KOKS JŲ PAJUDĖJIMAS SUGRIAUTŲ VISĄ KŪRINIJĄ.
Būten dėl to, jie turi savo vaikus, per kuriuos ir veikia kosminėse laiko ir erdvės visatose.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile
Algimantas
2009-05-07 17:05:03
Tik visiškas dvasinis neregys gali nematyti, kokias tragiškas pasekmes turime visa Urantijos žmonija, dėl Planetos Princo Kaligastijos išdavystės, kuri laukinių dvasinį vystymąsi buvo nutraukusi netgi 200000 metų.Vos pora dešimtmečių yra praėję nuo šio baisaus Liuciferio maišto visiškos pabaigos. Kiek lengvesnis, bet didžiulių klaidžiojimų ir pasimetimų metas truko 2000 metų, tačiau šiandien turime neapsakomai apgailėtiną visuminės dvasinės brandos lygmenį, netgi nuosmukį, lyginant su tais, kurie čia įvardijami laukiniais, kuriems tas pats Kaligastija, kol Urantiją valdė vykdydamas Tėvo valią, sukūrė 7 savo įsakymus,kurių pirmasis skelbia net: 1. Nejausk baimės ir netarnauk jokiam kitam Dievui, išskyrus visų Tėvą, o antrasis: 2. Paklusk Tėvo Sūnui, pasaulio valdovui, ir rodyk pagarbą jo viršžmogiškiesiems padėjėjams! Ar čia laukiniams nekalbama apie apie Pirmąjį Kurinijos Šaltinį ir Centrą Tėvą ir apie mūsų visatos kurėją Mykolą (mums žinomą Jėzų iš Nazareto), nors tuo metu Kaligastija apie Jėzų dar nieko negalėjo žinoti, bet puikiai žinojo, kas yra jo valdomos planetos Vietinės visatos Kurėjas, ko nežino net XXI amžiuje po Kr. gyvenantys ir kai kurie mūsų Forumo svečiai.
Ar neįmanoma suvokti, kad Kaligastijos valdymo pradžioje iki Licifieriaus maišto, tuometinis planetos valdovas siekė ugdyti savo laukines gentis toje dvasioje, kurią randame Urantijos knygos ir Jėzaus Kristaus "Kalbu jums vėl" Apreiškimų šviesoje. Bet maišto metu įvykęs dvasinis pasimetimas, sumaištis ir makalynė viską sujaukė taip, kad ir turim tą ką turim ir vargu ar žmonija šiandien yra pažengusi kiek nors toliau nei mūsų sielos broliai ir sesės gyvenę prieš pusę milijonų metų. Manau, kad ne! Tik grįžus į tokią gilią praeitį galima aiškiau suvokti, kas ir kodėl viskas taip vyksta šiandien.
Tomas (vilniškis)
2009-05-07 20:05:56
Algimantui,
jus mokote, kad "Ne Kristų aukštinkite, o TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ. ". Bet Kristus yra Dievo Sunus, Jis ir yra vienas is Trejybes asmenu. Yra trys liudytojai danguje: Tevas, Zodis ir Sventoji Dvasia; ir sitie trys yra viena. Dievo isgelbejimo planas zmonijai ir apsireiske per Jezu, ar ne taip? Ir apie ka Apastalu Darbuose pasakyta - "Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti”. ?
Zilbersteinas
2009-05-07 16:43:22
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]