Forumas: temos peržiūra
Tai, ką dabar žmonės vadina dešimt Dievo įsakymų, buvo žmonėms perteikta JAU PRIEŠ TRIS ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ METŲ. Bet ar šito UŽTENKA mums ŠIANDIEN? Šiandien reikia ATRASTO SAVYJE GYVO TĖVO MEILĖS.
Planetos Princas, Kaligastija, į mūsų planetą atvyko prieš 500.000 metu. Tuo metu žmogus jau buvo daug ką patyręs per savo vystymosi ankstesnius pusę milijono metų.
Gaila tik kad mūsų Planetos Pirncas, Kaligastija, sulaužė savo ištikimybę Tėvui, ir Vietinės Visatos Sūnui Kūrėjui, MYKOLUI, kurį dauguma iš jūsų žinote tik Jėzaus iš Nazareto žmogiškuoju vardu.
Kol Kaligastija buvo ištikimas, tol jis prisidėjo prie didesnės šviesos skleidimo tarp Urantijos genčių, ir veiksmingai prisidėjo. Dalamatijos kultūra vystėsi tris šimtus tūkstančių metų, kada geriausi genčių atstovai būdavo apmokomi didesnės šviesos, o tada sugrįždavo į savo gentis kaip dvasinės šviesos nešėjai savose gentyse.
Tačiau laukinis gentainių charakteris ir nežabotas savanaudiškumas reikalavo ir atitinkamo mokymo lygio. Būtent tam, kad būtų toks LAUKINIO charakteris sutramdytas ir atsirado sugalvoti DIEVO ĮSAKYMAI. Ne Tėvo "nuleisti" iš dangaus, bet sugalvoti KALIGASTIJOS, taip, kaip jis manė galima būtų pažaboti LAUKINIUS.
Tai yra "Dievo įsakymų" pradžia Urantijoje.
Kokie jie buvo, pamatysite perskaitę šį Urantijos Knygos epochinioo apreiškimo žemiau pateiktą jūsų analizei skyrių:
"7. GYVENIMAS DALAMATIJOJE
Princo būstinė, nors nuostabiai graži ir suprojektuota taip, kad sukeltų to amžiaus primityviųjų žmonių baimingą pagarbą, buvo visiškai kukli. Pastatai nebuvo ypatingai dideli, nes šitų atvykusių mokytojų motyvas buvo skatinti, kad pagaliau ateityje būtų vystomas žemės ūkis, iš pradžių pradėjus auginti gyvulius. Miesto teritorijoje, apsuptoje sienos, žemės buvo pakankamai ganykloms ir daržininkystei, kad išmaitintų maždaug dvidešimt tūkstančių gyventojų.
Centrinės garbinimo šventovės ir superžmonių prižiūrinčiųjų grupių dešimties tarybų būstinių interjeras iš tikrųjų buvo nuostabūs meno darbai. Ir nors gyvenamieji pastatai buvo tvarkingumo ir švarumo etalonas, bet viskas buvo labai paprasta ir visiškai primityvu lyginant su vėlesniųjų laikų išsivystymu. Šitoje kultūros būstinėje nebuvo naudojama jokių metodų, kurie Urantijoje nebuvo atsiradę natūraliai.
Princo materialusis personalas turėjo paprastas ir pavyzdines buveines, kurias jie prižiūrėjo kaip namus, sumanytus tam, jog įkvėptų ir palankiai veiktų studentus stebėtojus, gyvenančius pasaulio visuomeniniame centre ir švietimo būstinėje.
Konkreti šeimos gyvenimo tvarka ir vienos šeimos gyvenimas drauge vienoje santykinai pastovioje gyvenamojoje vietoje kyla iš šitų Dalamatijos laikų, ir iš esmės dėl šios šimtinės ir jos mokinių rodomo pavyzdžio ir mokymų. Šeima kaip visuomeninis vienetas niekada nesivystė sėkmingai iki to meto, kada Dalamatijos supervyrai ir supermoterys atvedė žmoniją į tai, kad ji imtų mylėti ir puoselėti savo anūkus ir anūkų vaikus. Laukinis žmogus myli savo vaiką, bet civilizuotas žmogus taip pat myli ir savo anūką.
Princo personalas gyveno drauge kaip tėvai ir motinos. Tas tiesa, jie neturėjo savo vaikų, bet šie penkiasdešimt Dalamatijos tėviškųjų namų visada glaudė ne mažiau kaip penkis šimtus įsūnytų mažylių, surinktų iš Andoninių ir sangikų rasių labiau išsivysčiusių šeimų; daugelis iš šitų vaikų buvo našlaičiai. Jiems buvo palankiai suteikiama šitų supertėvų disciplina ir mokymas; ir tuomet, po trejų metų mokymosi Princo mokyklose (jie įstodavo mokytis nuo trylikos metų ir mokymąsi baigdavo penkiolikos metų amžiaus), jie galėdavo vesti ir buvo pasirengę gauti užduotis kaip Princo emisarai vykti į savo atitinkamų rasių gentis, kurioms taip reikia tokio mokymo.
[751]▼
Fadas parengė Dalamatijos mokymo planą, kuris buvo įgyvendinamas kaip gamybinė mokykla, kurioje mokiniai mokėsi dirbdami ir lavinosi kasdien atlikdami naudingas užduotis. Šitas lavinimo planas neignoravo mąstymo ir jausmo, vystant charakterį; bet pirmenybę teikė fiziniam parengimui. Mokymasis buvo individualus ir kolektyvinis. Mokinius mokė tiek vyrai, tiek moterys, tiek abu tuo pačiu metu. Pusė šio grupinio mokymo buvo skirta atskirai berniukams ir atskirai mergaitėms; kita pusė buvo bendra. Mokiniai fizinio darbo įgūdžių buvo mokomi kaip individai ir buvo suvisuomeninami grupėmis arba klasėmis. Jie buvo mokomi broliautis su jaunesniųjų grupėmis, su vyresniųjų grupėmis, ir su suaugusiais, o taip pat atlikti grupinį darbą su vienmečiais. Jie taip pat buvo supažindinami su tokiais susivienijimais, kaip šeimos grupės, žaidimų komandos, ir mokyklos klasės.
Tarp vėlesniųjų studentų, kurie buvo mokomi Mesopotamijoje, kad dirbtų su savo atitinkamomis rasėmis, buvo Andonitai iš vakarinės Indijos aukštumų kartu su raudonųjų žmonių ir mėlynųjų žmonių atstovais; dar vėliau buvo priimtas nedidelis skaičius geltonosios rasės narių.
Ankstyvosioms rasėms Hapas pateikė moralinį įstatymą. Šitas kodeksas buvo žinomas kaip "Tėvo Valia" ir jį sudarė tokie septyni priesakai:
1. Nejausk baimės ir netarnauk jokiam kitam Dievui, išskyrus visų Tėvą.
2. Paklusk Tėvo Sūnui, pasaulio valdovui, ir rodyk pagarbą jo viršžmogiškiesiems padėjėjams.
3. Nemeluok, kada esi pakviestas prieš žmonių teisėjus.
4. Nežudyk vyrų, moterų, ar vaikų.
5. Nevok mantos ir galvijų iš savo artimo.
6. Neliesk savo draugo žmonos.
7. Nerodyk nepagarbos savo tėvams ar genties vyresniesiems.
Toks buvo Dalamatijos įstatymas beveik prieš tris šimtus tūkstančių metų. Ir daugelis iš tų akmenų, ant kurių šis įstatymas buvo išraižytas, dabar guli po vandeniu prie Mesopotamijos ir Persijos krantų. Tapo įpročiu vieną iš šitų priesakų turėti galvoje kiekvieną savaitės dieną, panaudojant jį sveikinantis arba kaip atsidėkojimą valgio metu.
Tų dienų laiko matas buvo mėnulio mėnuo, šitas periodas buvo skaičiuojamas kaip dvidešimt aštuonios dienos. Tai, išskyrus dieną ir naktį, buvo vienintelis laiko skaičiavimas, kuris buvo žinomas ankstyvosioms tautoms. Septynių dienų savaitę įvedė Dalamatijos mokytojai, ir ji atsirado dėl to fakto, kad septyni sudarė dvidešimt aštuonių ketvirtąją dalį. Skaičiaus septyni reikšmė supervisatoje be jokios abejonės jiems suteikė galimybę dvasinį elementą įtraukti į įprastą laiko skaičiavimą. Bet savaitės periodas neturi jokios natūralios kilmės.
Teritorija aplink miestą buvo gana tankiai apgyvendinta vieno šimto mylių spinduliu. Betarpiškai aplink miestą šimtai Princo mokyklų absolventų užsiėmė gyvulininkyste ir kitaip praktiškai taikė tuos mokymus, kuriuos buvo gavę iš jo personalo ir jo personalo didelio skaičiaus žmogiškųjų padėjėjų. Kai kurie užsiėmė žemdirbyste ir sodininkyste.
Žmonijai nebuvo paskirtas sunkus žemdirbio darbas kaip bausmė už tariamą nuodėmę. "Sunkiai dirbdamas tu tikrai valgysi šių laukų vaisių" nebuvo
[752]▼
bausmės nuosprendis, paskelbtas dėl to, kad žmogus dalyvavo Liuciferio maišto kvailystėse vadovaujant išdavikui Kaligastijai. Žemės apdirbimas yra neatskiriamas nuo besivystančios civilizacijos sukūrimo evoliuciniuose pasauliuose, ir šitas nurodymas buvo Planetos Princo ir jo personalo viso mokymo šerdis per visus tuos tris šimtus tūkstančių metų, kurie įsiterpė tarp jų atvykimo į Urantiją ir tų tragiškųjų dienų, kada Kaligastija savo likimą susiejo su maištininku Liuciferiu. Žemės įdirbimas yra ne prakeikimas; vietoje šito tai yra aukščiausias palaiminimas visiems tiems, kuriems tokiu būdu yra leidžiama patirti pačią žmogiškiausiąją iš visų žmogiškųjų veiklos sričių.
Maištui prasidėjus, Dalamatija turėjo beveik šešis tūkstančius gyventojų. Šitą skaičių sudaro nuolatiniai studentai, bet į jį nėra įtraukti svečiai ir stebėtojai, kurių visada būdavo daugiau negu vienas tūkstantis. Bet jūs galite turėti menką supratimą arba iš viso jo neturėti apie tai, kokia nuostabi pažanga buvo pasiekta tais tolimaisiais laikais; praktiškai visus tų laikų nuostabius žmogaus laimėjimus nušlavė tas siaubingas sąmyšis ir didžiausias dvasinis tamsumas, kuris buvo po Kaligastijos išdavystės ir maišto katastrofos. "
-----------------------------------------------------
Dabar, po trijų šimtų tūkstančių metų, vadinamuosius jau DEŠIMT Dievo įsakymų BŪTINA PAKEISTI Į VIENĄ - atrask TĖVĄ SAVYJE, BENDRAUK SU JUO KASDIEN, GIMK IŠ DVASIOS IR MYLĖSI VISUS IR KIEKVIENĄ NET IR TAIP, KAIP MYLI TĖVAS.
Ar jaučiate koks yra MILŽINIŠKAS SKIRTUMĄ tarp vadinamųjų Dievo įsakymų, ir tai, ką aš jums dabar sakau? Koks yra SKIRTUMAS? Kaip jūs jį jaučiate? Kodėl jūs šį skirtumą jaučiate?
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-05-07 13:37:16
Komentarai
Rolanui,kam tu pridedi prie Dievo Zodzio? Nejau siandien pasaulyje nezusta zmones, ar nera kancios, smurto? Atpilas uz nuodeme - mirtis. Ka zmogus seja ta ir pjauna. Tai dvasiniai desniai. O del baimiu, tai cia ir yra problema, kad vietoj to, kad zmogus atgailautu, jis is baimes sukuria religijas ir eina is proto..
Zilbersteinas
2009-05-07 15:28:08
Aš jums suteikiau šią ištruaką iš Urantijos Knygos, kad pamąstytumėte, jog žmonijai dvasinės šviesos sėklos jau sėjamos pusę milijono metų, o trys šimtai tūkstančių metų jau perteikiami mokymai apie TĖVĄ.
NE ŠIAIP APIE DIEVĄ, BET APIE ASMENĮ TĖVĄ.
APIE kRISTŲ TADA NEŽINOJO NIEKO, O APIE TĖVĄ JAU BUVO MOKOMA TADA - PRIEŠ TRIS ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ METŲ.
Todėl atėjo metas iš PAPŪGŲ, VIEN TIK MECHANIŠKAI KARTOJANČIŲ JĖZAUS VARDĄ, NET NESUVOKIANČIŲ, KĄ JIE SAKO, SUGRĮŽTI VIS TIK PRIE KRISTAUS TĖVO IŠAUKŠTINIMO, KAIP JĮ IŠAUKŠTINO PATS KRISTUS. NE SAVE, BET TĖVĄ. O MES ŠIANDIEN PRIE KRISTAUS TĖVO, IR MŪSŲ TĖVO, ŠLOVINDAMI PRIJUNGIAME DAR IR KITUS DU ROJAUS TREJYBĖS ASMEMIS - AMŽINĄJĮ SŪNŲ-MOTINĄ-BROLĮ IR BEGALINĘ DVASIĄ-MOTINĄ-SESĘ. IR ŠLOVINAME TIK JUOS - ROJAUS TREJYBĘ - NE KRISTŲ, BET ROJAUS TREJYBĘ, IR TIK JĄ VIENINTLĘ, IR PER VISĄ AMŽINYBĘ. Tik Rojaus Trejybės Asmenys turi užimti deramą vietą jūsų sielose, net ir taip, kaip JI SAVO ŠLOVE IR MEILE spindėjo Kristaus sieloje.
Ne Kristų aukštinkite, o TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ.
Ir tada pamatysite, kad dešimt dievo įskaymų iš viso NĖRA DIEVO ĮSAKYMAI, NES NĖRA TOKIO DIEVO, KURIS KĄ NORS ĮSAKINĖTŲ.
YRA ROJAUS TREJYBĖ, KURI VIEN TIK MYLI IR NIEKO NIEKAM NEĮSAKO, O SKATINA NAUDOTIS SAVO LAISVA VALIA MYLINT KITUS IR KURIANT GĖRĮ DRAUGE SU JA VISŲ LABUI, VISOS KŪRINIJOS LABUI.
PABUSKITE IŠ trijų šimtų tūkstančių metų senumo LAUKINIŲ LYGIO IR NUSIMESKITE JUMS JAU NEBEREIKALINGUS NESAMŲ DIEVO ĮSAKYMŲ ŠARVUS, KURIE TIK VARŽO JŪSŲ LAISVĄ VALIĄ MEILĖS DARBUOSOE IR TIESOS SKLEIDIME.
Vietoje to, kad rūpintumėtės negyvais ir neegzistuojančiais Dievo įsakymais, tapkite Tėvo GYVAIS sūnumis ir dukromis, atradę Tėvą savyje ir gimę iš dvasios, kad patys, savo patyrimu, liudytumėte savo aplinkai, kokia yra milžiniška praraja tarp šitų negyvų, o tuo pačiu iliuzinių ir niekada neegzistavusių Dievo "įsakymų," ir GYVO TĖVO SŪNAUS AR DUKROS GYVOS MEILĖS VISIEMS IR KIEKVIENAM IR JŲ GĖRIO DARBŲ DARYMO VISŲ LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-05-07 16:04:10
Dekaloge šiaip jau tarsi ir yra kai kurios moralinės gairės žmonėms, tačiau taip, kaip užrašyta Bibilijoje, kad ten bus prakeiktos kartų kartos, kas jų nesilaikys, ar kad Dievas yra "pavydus", tai, žinoma, mane asmeniškai visada trikdydavo. Tačiau kažkas iš vidaus tarsi nematoma ranka "nuvalydavo" mano tokias mintis. Dievas yra Meilė. Tuo ir viskas pasakyta. O šiandien senųjų raštų, su gąsdinimais ir žmogaus sielos įkalinimais (o dėl to, esu įsitikinęs, dalis į bažnyčias vaikštančių žmonių patiria ne tik psichikos, bet ir fizinių ligų), tikrai nepakanka. Tokia mano nuomonė.
Brolis Rolandas
2009-05-07 15:20:37
Norėčiau kiek pakomentuoti gerbiamo Zilbersteino mintis taip, kaip tai suprantu aš. Pirmiausia, mano galva, reikia remtis visu Naujuoju Testamentu, įskaitant ir Ap. Pauliaus laiškuose pateiktus komentarus. Ar tikrai reikia atrasti Dievą būtent savyje? Ap . Paulius rašo: "Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime. Ištirkite save. Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad JUMYSE yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini."(2 Kor. 13:5) Kaip matome iš Ap. Pauliaus komentaro, gerbiamo Algimanto supratimas šia prasme pilnai atitinka Evangelijos mokymą. Šis klausimas nėra toks "parastas" ar "nereikšmingas". Reikalas tame, kad jeigu Dievo nėra mūsų VIDUJE (širdyje), o jis yra pristatomas tik tik kaip IŠORINIS "viršininkas" (ar "imperatorius"), jis neišvengiamai įgauna "tirono" charakteristikas, kiekvieną kartą konkrečiai nurodinėjantis kaip ir ką daryti. Noriu priminti, kad Senąjame Testamente yra ne vien vadinamų "10 Dievo įsakymų", bet bendroje sumoje apie 620 įvairių įsakymų bei nurodymų, perduotų per Moze. Metodologine prasme, Jėzus Kristus yra teisingas kelias į laisvę, į įssivadavimą, įš, anot Ap Pauliaus, "įstatymo vergovės". Ap. Paulius labai aiškiai rašo:"VISAS ĮSTATYMAS YRA ĮVYKDYTAS VIENU SAKINIU: "MYLĖK SAVO ARTIMĄ KAIP SAVE PATĮ"" (Gal. 5:14) Taigi, kai Jėzus Kristus kalba apie Įstatymo įgyvendinimą, nereikia to suvokti per daug "mechaniškai". Metodologine prasme (turint galvoje Ap. Pauliaus mintis) pats dekalogas iš esmės turi turi tik "priminimo (ką reiškia tobulai mylėti)" statusą, reikalingą tik tiems žmonėms, kurie vis dar nesupranta, ką reiškia tobulai mylėti. Kaip rašė Šv. Augustinas: "Mylėk, ir daryk ką nori" Meilė yra nuosekliai etiškai pagrįstas kelias į laisvę. Tad dieviškos prigimties atskleidimas savyje (savo VIDUJE), gyva VIDINĖ Komunija su Dievu įsisavinant Jo Meilės vibracijas, yra vienintelė tikra alternatyva IŠORINIIAM "vergavimui Imperatoriui" ar kitokiam "dievo - tirono" modeliui. Noriu pabrėžti, kad vidinio Dievo aspekto atmetimas yra būdingas Jehovos Liudytojams bei nemažai daliai musulmonų (kurie yra nesusiję su musulmonų-sufijų mokymu, o papildo teroristų gretas). Tuo tarpu išmintingas Šv. Rašto studijavimas, ypač įdėmiai skaitant Ap. Paulius mintis, neprieštarauja etine-vertybine prasme toms išvadoms, kurias pateikia gerbiamas Algimantas. Biblijos ir Urantijos Knygos "supriešinimas", mano galva, yra nenaudingas abiem pusėm. Žymiai geriau ir prasmingiau atrasti etinį-vertybinį bendrumą ir nustoti "kariauti" vienas su kitu. Tokia mano nuomonė.
Pagarbiai,
Saulius Pečiulis
Saulius pečiulis
2009-05-07 16:42:37
Taip del to, kad atrasti Dieva Teva yra svarbiausia tai sutinku. Bet kad atrasti ji savyje? Tai Jezus kitaip kalbejo. Ir ar neatsimenate, Algimantai, Kalno pamokslo? Jezus ten sako:
“Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys. Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo,- neįeisite į dangaus karalystę”. (Mt 17,20)
Nors zinoma, tai jums "senas" apreiskimas. Bet jei Jezus ispido isakyma, tai nejau zmogus lauzydmas Dievo isakymus ir visiskai juos ignoruodamas gales bendrauti su Dievu? Kazkas ne taip, ar ne?
Zilbersteinas
2009-05-07 14:12:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]