Forumas: temos peržiūra
Pasidalinkime meile iš Tėvo
-Iš kur parein? - pasitinka mane parke jau tapusi pažįstama nuo tos dienos, kai Tėvas patarė prieiti prie jos ir užkalbint.
Iki to laiko praeidavau pro šunis, pasigėrėdavau jais iš tolo, o jų šeimininkės likdavo mano pastebėtos tik kaip judantys gamtos objektai. ne daugiau.
-Grįžtu nuo vaikų, - atsakau.
-Ar daug dirb pas juos?- ir pati priduria: - šeštadien galim.
-Nešiau jiems meilę. Pasiilgau.
-Iš kur tos meilės imi? Jos juk nieks nedalin.
Ir aš papasakojau, kaip iš ryto važiavom į Vilnių pagarbinti Rojaus Trejybę, kaip dalinomės meile, gauta iš Tėvo...
-A iš kur jie gaun tą meilę. Juk net kunigėls nežin, kas ji yra tokia.- Rojaus Trejybė kol kas tik į pasąmonę įsmigo. Pirmas klausimas MEILĖ.
-Iš Tėvo.
-A da gyvs tavo tėvels yr?
Ir aš paaiškinau jai apie visų mūsų Tėvą, esantį kiekvieno mūsų viduje.
-Jūs mokt prišaukt Jį, - pakėlė moteriškė į dangų akis. Ji taip susidomėjo, jog net trimetį anūką akimirkai išleido iš savų akių.o kai į jį pasisuko, Poviliukas nuleidęs kelnaites vidury skaisčiai pienėm sužydusios pievos jau leido fontanėlį. Ir tiek pasididžiavimo jo veide, kad tiesiai pataiko ant aukštai pakeltų į vakarėjančią saulę geltonų galvyčių.
-Durnels ans yr, kad prie žmonių taip dar. negražu yr. - numojo ranka močiutė ir toliau klausinėja.
Šypsena nuo giedro jos veido nė akimirkai nepradingsta. Tiek daug meilės joje, apie kurią ji ir negalvoja.Tik jaučia būtinybę su kitais ja pasidalinti, ką šiuo metu ir darome.vaikas atstraksi prie manęs kaip raitelis ir šypsosi.Paglostau jo purią galvelę - ir mes draugai. Dėkingas tuo, ką gavo, čia pat pasidalina su juoda, tarsi nublizginta, prancūziška buldoge Liusyte. Ir tai močiutė įvertina. Nė vienas gerumo krislelis nelieka jos nepastebėtas - tuoj pat atsiliepia jos širdyje.
Paklausiau, ar ji skaito.
-Neskaitau nieko, tik televizor pažiūr. Pažiūr, pažiūr, paklaus, ką tie meluoj, - juokiasi. - Bet kaip jie mok taip šnekėt, kad durns palieki. Kalb lietuvišk, o niek nesuprant. Tu irgi mokyta, bet aš viską suprant, ką man sakai.
Mūsų pokalbis trūko tirk, kiek leido jai laikas.Poviliukas valgyt paprašė, ir močiutė sujudo.
-Barkščiukų išvir, bet ans nenor, duok jam tarkuot blynų. Einu tarkuot. Ir dar atsisuko:
Malon su tavim kalbėt buvo. Ir Poviliuks ant kart pajuto, ir Liusytė, žiūr, kaip žiūr į tavo akis, prie tavęs glaudžias. Musėt ir musels nenuskriaudi. Gers esi žmogus.
Gaile
2009-05-10 11:21:26
Komentarai
Ačiū Algimantai,už pastiprinimą.Su meile
IRENA/Šakiai/
2009-09-12 13:08:24
Miela Irena, ačiū tau, kad pasidalinai tau suteiktu Tevo mokymu. Ir kaip visada TĖVAS YRA TEISUS - JIS MATO IŠ SAVO PUSĖS, IR VISĄ KŪRINIJĄ, IR MUS KIEKVIENĄ, VISOJE KŪRINIJOJE IR VIENU IR TUO PAČIU METU, o mes net savo paties asmeninio žingsnio nematome prieš pat mus, dėl to mums kyla daug nerimo, nepasitenkinimo net savimi, nepasitikėjimo Tėvu, ir savmi, todėl Tėvas vis ir ragina pradėti dar ir dar kartą, pradėti nuo pradžių, JEGU KO NEPAVYKO PADARYTI VIENĄ KARTĄ, kad MĖGINTUME TĄ DARYTI VĖL IR VĖL, KOL TIKRAI PAVYKS, nes taip sumanyta Tėvo-Rojaus Trejybės. Tam ir Jo dvasia gyvena mūsų viduje, kad mus stiprintų ir apšviestų, kad tik vis labiau pasitikint JUO, atsiremiant į JĮ mūsų ASMENINIS žingsnis būtų tvirtesnis ir stipresnis, o tuo pačiu ir mes patys jaustume didesnį pasitikėjimą savo žengimu, kuris mažiau keltų varginimo ir nerimo, abejonių ir klausimų.
Taip, mielieji, GYVASIS TĖVO KELAIS NEĮNAMOMAS BE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS. Tai ne sausa proto meditacija, tai ne ritualinės negyvos pamaldos protui, tai ATSIVĖRUSIOS SIELOS GYVENIMAS TĖVU. O juk tiek mažai mes dar pasitikime JUO.
DĖL TO IR KYLA MŪSŲ TROŠKIMAI PADARYTI SAVAIP, O TAI REIŠKIA PRIDĖTI NUO SAVĘS NEĮSIKLAUSIUS Į TĖVĄ, O TADA IR ATOVEIKSMIS YRA NATŪRALUS - KANČIA IR SKAUSMAS TIEK FIZINIU, TIEK EMOCINIU, TIEK DVASINIU PAVIDALU. Ir kas kaltas? TĖVAS? Aišku, kad ne. Kaltas esi asmeniškai pats, ne ta prasme, kad nusikaltai, bet kad padarei viską ne taip, kaip gali padaryti - paprastai ir be užuolankų, be išsisukinėjimų, tieiog ŠVIESIAI.
Ir tą daryti ir siūlo nuolat Tėvas iš vidaus.
Bet protas, gyvulinis protas, dėl nepasitikėjimo Tėvu, vis sugalvoja savo "PATOBULINIMUS," "PAGERINIMUS," ir IŠSISUKINĖJIMUS, kurie, jau po laiko, tik patvirtina, kad TĖVAS NEKLYDO, O SUKLYDAI PATS MĖGINDAMAS IŠSISUKINĖTI IŠ LABAI PAPRASTO PAVERSDAMAS TĄ PAPRASTĄ VISAIP SULANKSTYTU IR SUKREIVINTU.
O vienam tokių išlankstymų prireikia labai daug, kad jis vis tik suprastų, gaudamas karčius atoveiksmius, jog paprasčiau yra viską padaryti TIESIAI ŠVIESIAI, O NE SUKREIVINANT IR SUPAINIOJANT IR DAR SAU TARIANT, JOG TAIP BUS GERIAU.
Štai tam ir perteikia Tėvas mokymus, kad juos PAJAUSTUME SIELA, ir jais GYVENTUME, o ne tik skaitytume.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-09-12 12:54:31
2009.09.12. Šeštadienis.9val.50min.
Mylima Rojaus Trejybe,garbinu Tave,šlovinu Tave ir myliu.Garbinu Tave Tėve,garbinu Tave Amžinasis Sūnau,garbinu Tave Begaline Dvasia,garbinu Tave Trejybe iš visos širdies ir laisva valia.
Manoji valia,kad būtų tavoji valia.Amen.
TĖVAS.
Mielas Mano vaikelį,miela Mano dūkryte,Mano Irute,ir vel tavo sieloje viešpatauja pasimetimas ir neviltis,ir vel jinai yra prisipildžiusi ūkanom.Tai nieko tokio yra Man,o kaip yra tau?
Ar tu vis dar nematai šviesos tunelio gale?Aš ją matau.
Matai,mes abu,į tą patį reiškinį žvelgiame iš skirtingų taškų.Tu savo sieloje matai juoda naktį,o Aš
joje matau brėkštantį,saulėta rytmetį.Tu išgyveni del savęs,del savo netobulumų,išgyveni,kad tu kitiems,savo broliams ir sesėms atrodai tokia neišmintinga;Man tu tokia neatrodai.Aš pats pradedu savimi didžiuotis,džiaugtis del savęs.Džiaugiuosi del mudviejų abiejų įdėtų pastangų, ugdant tavo sielą,dar tokią trapią,tokia pažeidžiama.Irute,vaikelį Mano,neigi savę-neigi Manę.Na,pabandykime ir šį,eilinį kartą,pradėti viską iš naujo.Aš,mieli Mano vaikai,vesdamas jus į tas dvasines aukštumas,ESU kantrus,niekuomet nenuleidžiantis rankų.Aš jūsų prašau tik vieno dalyko-padėkite Man.Amen.
Dėkoju Tau Tėve už Žodžius Tavo brangius,už suraminimą.
Su meile
IRENA/Šakiai/
2009-09-12 09:49:16
Laukiu autobuso. Salia moteris kalba telefonu, isgirstu pokalbio nuotrupa. Moteris sielojasi del savo sveikatos, sako, kad jai labai silpna, kai pavaglo taip pat silpna. Laukiu pokalbio pabaigos ir galvoju kaip but gerai ja pakalbinti. Pokalbi uzbaige laiku ir turejau kelias minutes pasakyti jai, kad poziurio pakeitimas ir malda yra geriausi vaistai. Kadangi man jau reikejo islipti, o abi vaziavom i savo darbus, tai apsikeitem tel. nr. Ji Svieta is Rygos. Labai klause ir nenustojo glamzyti ir trinti tarp ranku mano megztinio krasta. Ji klause. Pries man islipant ji pasake, kalbi kaip pranase.
Laukiu susitikimo ir manau jau turesiu JC “I speak to you again” knyga, kai eisiu susitikti su ja kita karta. Tada turesiu laiko papasakoti apie mus visus mylinti Teva ir Jo vaistus – Meile.
rita
2009-05-10 12:07:26
Miela Gaile,paskaičius paskutinius du sakinius ašarų sulaikyti neįmanoma;galvoju,kad ir tu supratai,kad didesnio užmokesčio ir tikėtis negalėjai.
Geros dienos ,mieloji
Su meile
IRENA
2009-05-10 11:54:01
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]