Forumas: temos peržiūra
Suraskit skirtumus, kritikai
Siūlau visiems kritikams ne beprasmišką, o palyginamąją kritiką:
Paimkime pamokslą ant kalno ir jį palyginkime urantiškai ir bibliškai. Palyginkime tekstus ir po to pagalvokime, ar galėjo ir ką galėjo žmogus pridėti prie tikrojo teksto, kuris tekstas teisingiau atitiktų dievišką dvasią:
____
Biblija:
Palaiminimai
1 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. 2 Atvėręs lūpas jis mokė:
3 „Palaiminti[i1] turintys vargdienio[i2] dvasią: jų yra dangaus karalystė.
4 Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.
5 Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.[i3]
6 Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo:
jie bus pasotinti.
7 Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
8 Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.
9 Palaiminti taikdariai:
jie bus vadinami Dievo vaikais.
10 Palaiminti persekiojami dėl teisumo:
jų yra dangaus karalystė.
11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“.
Urantijos Knyga:
Tada Jėzus prašneko, sakydamas: “Dabar, kada jūs esate manojo Tėvo karalystės ambasadoriai, šituo jūs tapote tokia žmonių klase, kuri yra atskira ir skirtinga nuo visų likusiųjų žmonių žemėje. Dabar jūs nebesate kaip žmonės tarp žmonių, bet esate kaip kitos ir dangiškosios šalies apšviesti piliečiai tarp neišmanančių šito tamsaus pasaulio tvarinių. Nebeužtenka, kad jūs gyventumėte taip, kaip gyvenote iki šitos valandos, bet nuo šiol jūs privalote gyventi kaip tie, kurie paragavo geresnio gyvenimo šlovės ir buvo atsiųsti atgal į žemę to naujojo ir geresniojo pasaulio Valdovo ambasadoriais. Iš mokytojo tikimasi daugiau negu iš mokinio; iš šeimininko reikalaujama daugiau negu iš tarno. Iš dangiškosios karalystės piliečių reikalaujama daugiau negu iš žemiškųjų valdų gyventojų. Kai kurie dalykai, kuriuos netrukus jums pasakysiu, gali pasirodyti griežti, bet jūs apsisprendėte man atstovauti pasaulyje net ir taip, kaip dabar aš atstovauju Tėvui; ir kaip mano agentai žemėje jūs būsite įsipareigoję laikytis tų mokymų ir įpročių, kurie atspindi mirtingojo gyvenimo erdvės pasauliuose manuosius idealus ir kuriuos aš demonstruoju savo žemiškuoju gyvenimu apreikšdamas Tėvą, kuris yra danguje.
“Aš siunčiu jus, kad skelbtumėte laisvę dvasiniams belaisviams, džiaugsmą tiems, kurie yra baimės vergystėje, ir kad gydytumėte sergančius sutinkamai su manojo Tėvo danguje valia. Kada sutiksite prislėgtus mano vaikus, tada padrąsinkite juos, tardami:
“Tikrai laimingi yra vargšai dvasioje, nuolankieji, nes dangaus karalystės turtai priklauso jiems.
“Tikrai laimingi yra tie, kurie yra išalkę ir ištroškę teisumo, nes jie tikrai bus pasotinti.
“Tikrai laimingi yra nuolankūs, nes jie paveldės žemę.
“Tikrai laimingi yra turintys tyrą širdį, nes jie tikrai pamatys Dievą.
“Ir net šitaip sakykite mano vaikams šiuos tolesnio dvasinio nuraminimo ir pažado žodžius:
“Tikrai laimingi yra tie, kurie gedi, nes jie tikrai bus paguosti. Tikrai laimingi yra tie, kurie verkia, nes jie tikrai gaus džiaugsmo dvasią.
“Tikrai laimingi yra gailestingieji, nes jiems tikrai bus parodytas gailestingumas.
“Tikrai laimingi yra taikdariai, nes jie tikrai bus vadinami Dievo sūnumis.
“Tikrai laimingi yra tie, kurie yra persekiojami už teisumą, nes dangaus karalystė yra būtent jų. Tikrai laimingi esate jūs, kada žmonės tikrai jus įžeidinėja ir kada jus persekioja ir kada jus visaip šmeižia. Džiūgaukite ir būkite nepaprastai laimingi, nes jums yra didis atpildas danguje.
___
Biblija:
Šviesa pasauliui
13 „Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.[i4] 14 Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. 15 Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. 16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“.
Urantijos Knyga:
“Mano sielos broliai, kuriuos aš siunčiu, jūs esate žemės druska, druska, kuri turi gelbėjimo skonį. Bet jeigu šitoji druska savo skonį yra praradusi, tai su kuo gi bus sūdoma? Nuo tos akimirkos ji bus niekam tikusi, tik išmesti ir būti trypiamai žmogaus kojų.
“Jūs esate pasaulio šviesa. Miesto, pastatyto ant kalvos, negalima paslėpti. Taip pat ir žmonės tikrai nedega žvakės ir nestato jos po gaubtu, bet ją įstato į žvakidę; ir ji šviečia visiems, kas yra namuose. Tegu ir jūsų šviesa prieš žmones šviečia taip, kad jie galėtų pamatyti jūsų gerus darbus ir kad jie imtų šlovinti jūsų Tėvą, kuris yra danguje.
______
Biblija:
Senojo Įstatymo išsipildymas
17 „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.[i5] 18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė[i6] ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. 19 Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. 20 Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į dangaus karalystę“.
Pyktis ir susitaikinimas
21 „Jūs esate girdėję, kad protėviams[i7] buvo pasakyta: Nežudyk, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. 22 O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: 'Beproti!', tas smerktinas į pragaro ugnį.[i8] 23 Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, 24 palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.
25 Greitai susitark su savo ieškovu, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. 26 Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.
Svetimavimas
27 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk![i9] 28 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi. 29 Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. 30 Ir jeigu tavo dešinioji ranka gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą“.
Skyrybos
31 „Taip pat buvo pasakyta: Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą. 32 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju[i10], – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“.
Priesaikos
33 „Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas.[i11] 34 O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas,[i12] 35 nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. 36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. 37 Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“.
Priešų meilė
38 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. 39 O aš jums sakau: nesipriešink[i13] piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. 40 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą.[i14] 41 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. 42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.
43 Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.[i15] 44 O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus,[i16] 45 kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.[i17] 46 Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! 47 Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! 48 Taigi būkite tokie tobuli[i18], kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.
Urantijos Knyga:
“Aš išsiunčiu jus į pasaulį, kad atstovautumėte man ir veiktumėte kaip manojo Tėvo karalystės ambasadoriai, ir kada jūs išeisite skelbti gerųjų naujienų, tada pasitikėkite Tėvu, kurio žinianešiai esate. Nesipriešinkite neteisingumui prievarta; nepasitikėkite savo materialiu kūnu. Jeigu jūsų artimas sušers jums per dešinį skruostą, tada jam atgręžkite ir kitą skruostą. Būkite pasiruošę kęsti neteisingumą, o ne teistis tarpusavyje. Gėriu ir gailestingumu tarnaukite visiems, kurie kenčia ir vargsta.
“Aš sakau jums: Mylėkite savo priešus, darykite gerą tiems, kurie jūsų neapkenčia, laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už tuos, kurie su jumis elgiasi žiauriai. Ir ką, jūsų manymu, žmonėms daryčiau aš, tą patį jiems darykite ir jūs.
“Jūsų Tėvas danguje yra toji priežastis, dėl kurios saulė šviečia tiek blogiems, tiek geriems žmonėms; lygiai taip pat jis siunčia lietų ant teisingųjų ir neteisingųjų. Jūs esate Dievo sūnūs; net ir dar daugiau, dabar jūs esate manojo Tėvo karalystės ambasadoriai. Būkite gailestingi, net ir tokie, koks gailestingas yra Dievas, ir amžinojoje karalystės ateityje jūs būsite tobuli, net ir tokie, koks tobulas yra jūsų dangiškasis Tėvas.
“Jūs esate siunčiami žmones gelbėti, ne juos teisti. Savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje, jūs visi tikėsitės gailestingumo; dėl to aš reikalauju iš jūsų, kad per visą savo mirtingojo gyvenimą gailestingumą rodytumėte visiems savo sielos broliams materialiame kūne. Nedarykite klaidos, mėgindami iš savo brolio akies ištraukti krislą, kai jūsų pačių akyje yra rąstas. Iš pradžių išėmę rąstą iš savo paties akies, jūs galėsite geriau matyti, kad ištrauktumėte krislą ir iš savo brolio akies.
“Aiškiai atskirkite tiesą; gyvenkite teisų gyvenimą be baimės; ir tokiu būdu jūs tikrai būsite mano apaštalai ir manojo Tėvo ambasadoriai. Jūs esate girdėję sakant: ‘Jeigu aklas ves aklą, į duobę įkris abu.’ Jeigu jūs norite į karalystę vesti kitus, tai patys privalote gyventi gyvosios tiesos ryškioje šviesoje. Visuose karalystės reikaluose aš jus raginu demonstruoti teisingą samprotavimą ir gilią išmintį. Neduokite šunims to, kas yra šventa, taip pat savo perlų nemėtykite ir prieš kiaules, kad jos savo kojomis nesutryptų jūsų brangakmenių ir neatsisuktų draskyti jūsų.
“Aš perspėju jus dėl netikrų pranašų, kurie ateis pas jus avies kailyje, tuo tarpu savo viduje jie yra plėšrūs vilkai. Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite juos. Argi žmonės skina vynuoges nuo erškėčių arba figas nuo dagių? Taigi, kiekvienas geras medis veda gerus vaisius, bet blogas medis neša blogą vaisių. Geras medis negali vesti blogo vaisiaus, ir blogas medis taip pat negali duoti gero vaisiaus. Bet kokį medį, kuris neveda gerų vaisių, greitai iškerta ir įmeta į ugnį. Patekimą į dangaus karalystę nulemia būtent motyvas. Manasis Tėvas žiūri į žmonių širdis ir sprendžia pagal jų vidinius troškimus ir nuoširdžius ketinimus.
“Didžiąją karalystės teismo dieną, daugelis man sakys, ‘Argi mes nepranašavome tavo vardu ir argi tavo vardu nedarėme daugelio nuostabių darbų?’ Bet aš būsiu priverstas jiems pasakyti, ‘Aš jūsų niekada nepažinojau; pasitraukite nuo manęs tie, kurie esate netikri mokytojai.’ Bet kiekvienam, kuris išgirsta šitą reikalavimą ir nuoširdžiai vykdo savo užduotį, kad atstovautų man prieš žmones, net ir taip, kaip aš atstovavau savajam Tėvui prieš jus, tikrai bus plačiai atvertas įėjimas į manąją tarnystę ir į dangiškojo Tėvo karalystę.”
________
Kaip matote didesni skirtumai prasideda nuo senojo testamemto išsipildymo ir Dievo įstatymų aptarinėjimo. Tad kyla klausimas ar buvo apie tai kalbama, ar to prireikė žmonių gąsdinimui.
Pabaigai Jėzaus mokymų paaiškinimai Urantijos Knygoje":
"Vadinamasis “Pamokslas ant Kalno” nėra Jėzaus evangelija. Jame iš tiesų yra daug naudingo pamokymo, bet tai buvo Jėzaus nurodymas dvylikai apaštalų įšventinimo proga. Tai buvo Mokytojo asmeninė užduotis tiems, kurie turi eiti pamokslauti evangeliją ir trokšti atstovauti jam žmonių pasaulyje net ir taip, kaip jis taip išraiškingai ir tobulai atstovavo savajam Tėvui.
“Jūs esate žemės druska, druska, kuri turi gelbėjimo skonį. Bet jeigu šitoji druska savo skonį yra praradusi, tai su kuo gi bus sūdoma? Nuo tos akimirkos ji bus niekam tikusi, tik išmesti ir būti trypiamai žmonių kojų.”
Jėzaus laikais druska buvo brangi. Ji net buvo vartojama ir vietoje pinigų. Šiuolaikinis angliškas žodis “salary” (“atlyginimas”) yra kilęs iš druskos (“salt”). Druska maistą ne tik pasūdo, bet taip pat jį ir išsaugo. Kitus produktus ji paskanina, ir šitokiu būdu ji tarnauja, kada būna naudojama.
“Jūs esate pasaulio šviesa. Miesto, pastatyto ant kalvos, negalima paslėpti. Taip pat ir žmonės tikrai nedega žvakės ir nestato jos po gabtu, bet ją įstato į žvakidę; ir ji šviečia visiems, kas yra namuose. Tegu ir jūsų šviesa prieš žmones šviečia taip, kad jie galėtų pamatyti jūsų gerus darbus ir kad galėtų šlovinti jūsų Tėvą, kuris yra danguje.”
Nors šviesa ir išsklaido tamsą, bet taip pat ji gali būti ir tokia “akinanti,” kad suglumintų ir sugniuždytų. Mus įspėja, kad savo šviesą skleistume taip, jog mūsų bičiulius ji vestų į naujus ir dieviškus išaukštinto gyvenimo kelius. Mūsų šviesa turi šviesti taip, kad neatkreiptų dėmesio į save pačią. Net ir kiekvieno profesiją galima panaudoti kaip veiksmingą “reflektorių” šitos gyvenimo šviesos paskleidimui.
Stiprus charakteris neatsiranda dėl to, jog nesielgiama blogai, bet jis atsiranda dėl to, kad realiai yra daromas gėris. Nesavanaudiškumas yra žmogiškojo didingumo ženklas. Aukščiausieji saviraiškos lygiai yra pasiekiami garbinimu ir tarnyste. Laimingą ir aktyvų žmogų skatina ne baimė elgtis blogai, bet didžiulis noras elgtis gerai.
“Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite juos.” Asmenybė iš pagrindų yra nesikeičianti; tai, kas keičiasi – auga – yra moralinis charakteris. Šiuolaikinių religijų pagrindinė klaida yra jų negatyvizmas. Tą medį, kuris neveda vaisių, “iškerta ir įmeta į ugnį.” Moralinė vertybė negali atsirasti vien tik dėl represijos – paklusimo reikalavimui “Nedrįsk.” Religiniam gyvenimui baimė ir gėda yra neverti motyvai. Religija yra veiksminga tiktai tada, kada apreiškia Dievo tėvystę ir sustiprina žmonių brolystę.
Veiksmingą gyvenimo filosofiją formuoja kosminės įžvalgos ir žmogaus emocinių reakcijų į visuomeninę ir ekonominę aplinką visumos suvienijimas. Prisiminkite: Nors paveldėtų potraukių negalima modifikuoti fundamentaliai, bet emocinę reakciją į tokius potraukius pakeisti galima; todėl moralinę prigimtį galima keisti, charakterį galima pagerinti. Stipriame charakteryje emocinės reakcijos yra integruotos ir koordinuotos, ir šitaip yra sukuriama suvienyta asmenybė. Nepakankamas suvienijimas silpnina moralią prigimtį ir sukelia nepasitenkinimą.
Be vertingo tikslo, gyvenimas tampa beprasmis ir nenaudingas, ir dėl to atsiranda didelis nepasitenkinimas. Jėzaus kalba, įšventinant šiuos dvylika, sudaro pagrindinę gyvenimo filosofiją. Jėzus ragino savo pasekėjus naudoti patirtinį įtikėjimą. Jis įspėjo juos nepasikliauti vien tik intelektualiu sutikimu, patiklumu, ir pripažintu autoritetu. Švietimas turėtų būti toks būdas, kaip sužinoti (atrasti) mūsų natūralių ir paveldėtų potraukių patenkinimo geresnius metodus, o iš šitų pagerintų emocinio pasitenkinimo būdų atsirandanti visuma yra laimė. Laimė mažai priklauso nuo aplinkos, nors maloni aplinka didele dalimi gali prie jos prisidėti.
Kiekvienas mirtingasis iš tikrųjų nori būti puikus asmuo, būti tobulas, net ir toks tobulas, koks tobulas yra Tėvas danguje, ir toks pasiekimas yra įmanomas, nes galų gale “visata yra iš tikrųjų tėviška.”
Vaidas (VDS)
2009-06-04 13:42:18
Komentarai
Tai va, mielieji, išsiaiškinom :)Jėzus Kristus gyvendamas čia, Urantijoje (Žemėje) mūsų nei atpirko, nei išlaisvino, bet nugalėjęs ir atidavęs į teismą maištininkus sudarė mums palankias sąlygas nugalėti savo nuodėmes patiems. O savo gyvenimo pavyzdžiu ir mokymais parodė kaip tai reikia daryti.
Bet gyvenkim draugiškai. Jeigu kas tiki, kad Jėzus atpirko mus mirdamas ant kryžiaus, reikia su meile jam paaiškinti, bet jeigu neišgirs, nieko baisaus, kiekvienas girdi savo supratimo lygyje. Jėzus mylėjo net ir savo priešus, o čia gi ne priešas, paprasčiausiai jis kitaip supranta. Kartais net tuos pačius žodžius skirtingai suprantam todėl, kad esam skirtingi. Ir labai gerai, kad skirtingi:)
Garbė Jėzui Kristui
Rimantas
2009-06-26 17:57:34
Povilai,
ar tu čia taip sudvasėjai medituodamas, kad tik tokią beprasmybę sugebi parašyti. Tokiais metodais nepritrauksi pasekėjų į savo forumą. Atsimink viena - tai, kas šiandien atrodo kaip iliuzija (šviesos ir gėrio skleidimas kitiems žmonėms), vėliau gali tapti tikrove. Tu tame nenori dalyvauti - ir tai tavo laisva valia, kurią pakeisti gali tik pats, jei panorėsi...
Vaidas (VDS)
2009-06-26 14:57:35
" TOKIA YRA TIKROVĖ." Algimantas.
Tokia yra tavo šizofreniška iliuzija, o ne TIKROVĖ.
TIKROVĖ NEPRIKLAUSO NUO ŽMONIŲ ILIUZIJŲ, PROTAS, INTELEKTAS YRA ŠYDAS UŽSTOJANTIS REALYBĘ.
Povilas
2009-06-26 13:50:25
Mielieji, gilumine prasme mes patys, KIEKVIENAS ASMENIŠKAI, esame SAVĘS IŠLAISVINTOJAI IŠ NUODĖMĖS PER ĮTIKĖJIMĄ. Šito UŽ MUS negali padaryti net Tėvas. Todėl jiegu mes nesieksime gyvo ryšio su Tėvu, tai taip ir neįtikėsime, o tada jau mums Tėvo ir Jėzaus suteiktos ir prieinamos priemonės - Minties Derintojas ir Tiesos Dvasia - taip ir liks mūsų nepanaudotos mūsų išsilaisvinimui iš nuodėmės.
Ir Vaidas yra teisus, sakydamas,kad Jėzus išlaisvino PASAULĮ IŠ TOS NUODĖMĖS, KURIĄ PADARĖ LIUCIFERIS. Ir tai jau buvo NE TIK nuodėmė, bet piktybinis MAIŠTAS ATVIRAI SUKYLUS PRIEŠ TĖVĄ.
Ryšio grandinės yra atstatomis ir jų dėka mes galime užmegzti dvasinį bendravimą su įvairaus dvasinio rango dvasiniais mokytojais, gauti iš jų dvasinius apšviečiančius mokymus. Tačiau vis tik pasaulio - Urantijos - pasikeitimai į šviesos pusę automatiškai pasaulio nenušviesina, jiegu pats žmogus, ASMENIŠKAI, nenori eiti šviesos keliu VISŲ LABUI.
Juk net ir tavoji, mielas Vaidai, pateikta tema ir kai kurių mūsų sielos brolių ir sesių reakcija ir vengimas pamatyti DIDESNĘ ŠVIESĄ Urantijos Knygoje negu Biblijoje rodo, kad šviesos kai kurie mūsų sielos borliai ir sesės BIJO. JIE BIJO AUGTI, NORS KALBA APIE DVASINGUMĄ. Dar baisiau, kad jie iš BAIMĖS, gąsdina kitus, kad šie irgi BIJOTŲ DIDESNĖS ŠVIESOS IR GYVENTŲ SENOJOJE BIBLIJOS TAMSOJE.
Atrodytų niekai, tačiau tai yra REALUS LIUCIFERIO MIAŠTO PALIKIMAS PER KARTŲ KARTAS PASIEKĘS MŪSŲ KARTĄ. Ir jis veikia per PASĄMONINĘ BAIMĘ, kuri šiaip nejaučiama, bet vos tik perskaito ar išgirsta didesnį tekstą negu Biblijoje, tuoj pat BAIMĖ tampa reali, kad jis sureaguoja vienprasmiškai - VISKAS JAU PASAKYTA BIBLIJOJE IR NĖRA NIEKO, KĄ GALIA PRIDĖTI IR ATIMTI.
Todėl Urantijos gyvenimas pasikeis NE ANKSČIAU KAIP ŠITIE MŪSŲ SIELOS BROLIAI IR SEĖS IRGI NUŠVIS IR JŲ BAIMĖS IŠNYKS KAIP NAKTIS ATĖJUS AUŠRAI.
O juk yra milijardai kitų mūsų sielos brolių ir sesių, kurie iš viso dar su ginklu fiziškai kariauja ŽUDYDAMI KITUS SAVO SIEOS BORLIUS IR SESE, NET VAIKELIUS, "vardan" Dievo ir Dievo "vardu." O ir jie turi PATYS ASMENIŠKAI IR LAISVA VALIA NUŠVISTI VISŲ LABUI.
Tad mūsų išeitis yra viena - šitoji šviesa turi sklisti iš KEIKVIENO IŠ MŪSŲ, KURIE JĄ JAU PATIRIA. IR SU MEILE JĄ TURIME SKLEISTI KITIEMS VISŲ ATEINANČIŲ KARTŲ LABUI, KAD TIKRAI PRADĖTUME GYVENTI PRASMINGAI. IR KASDIEN. IR KAS AKIMIRKĄ. TOKIA YRA TIKROVĖ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-06-26 12:17:12
Kadangi iš tiesų kalbame apie skirtumus tarp Biblijos ir Urantijos Knygos doktrinų (atpirkimas ar išlaisvinimas), noriu pareikšti ir savo nuomonę (gal ir neteisingą). Manau, kad Jėzus tik iš dalies išlaisvino žmones iš jų nuodėmių. Tačiau žymiai didesne dalimi Jėzus išlaisvino pasaulį iš tos nuodėmės, kurią padarė Liuciferis. Štai šią nuodėmę, kuri buvo ir yra iki šiol pagrindinė didelio dvasinio chaoso Urantijoje priežastis, Jėzus iš tiesų panaikino. Žmonės juk nebuvo kalti dėl to chaoso, ir jie tokiu būdu buvo išlaisvinti nuo nuodėmių, kurios iš dalies atsirado ir ne dėl jų kaltės. Tačiau mums visiems dar teko laukti to paties Liuciferio laisvos valios pasireiškimo. Čia noriu pacituoti kai ką iš Urantijos Knygos:
"Andovontija yra vardas tretinio Visatos Grandinių Prižiūrėtojo, kuris yra dislokuotas mūsų vietinėje visatoje. Jis rūpinasi tiktai dvasinėmis ir morontinėmis grandinėmis, bet ne tomis, kurios yra energijos reguliuotojų jurisdikcijoje. Būtent jis izoliavo Urantiją, kada planetoje įvyko Kaligastijos išdavystė Liuciferio maišto išmėginimų metu. Siųsdamas linkėjimus Urantijos mirtingiesiems, jis jaučia pasitenkinimą iš anksto numatydamas, jog kada nors ateityje jūs būsite sugrąžinti į visatos grandines, kurias jis prižiūri."
Taigi žinant, kad tik visai neseniai laisva Liuciferio valia buvo įvykdyta, šiuo metu tikriausiai vyksta tų grandinių atstatymo darbai. Todėl labai norėtųsi tikėtis, kad artimiausioje ateityje mes tikrai pradėsime gyventi pasaulyje, kuriame dvasiniai dalykai bus patys svarbiausi, o po to nuostabiai keisis ir šis pasaulis - Urantija.
Vaidas (VDS)
2009-06-26 10:19:39
Taip, mielas Algimantai, žodis "išlaisvino" yra tinkamas.
Garbė Jėzui Kristui
Rimantas
2009-06-26 10:07:48
Vis tik tema suklaidino, nes pasižiūrėjau apie ką ji, o tada ėmiausi atsakyti į Rimanto teiginį. Tad mano aiškinimas ir turi būti čia, kad kiti suvoktų, jog Jėzus NUODĖMIŲ NEATPIRKO, O IŠ JŲ IŠLAISVINO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-06-26 09:30:27
Ne į tą temą nusiunčiau šį paaiškinimą, todėl jį dar kartą pakartosiu kitoje temoje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-06-26 09:26:15
Mielas Rimantai, vis tik Jėzus nuodėmių mūsų NEATPIRKO, ir tu NEKLYDAI PARAŠĘS ANKSČIAU. O štai dabar tu KLSYTI. Kodėl?
Todėl, kad atpirkti nuodėmių negalima, nes Tėvas KYŠIŲ NEPRIIMA.
Ir niekada už kitą tu negali padaryti nieko, kad kitas nuodėmių nedarytų.
Ir vis tik Jėzus iš nuodėmių mus IŠLAISVINO.
Jis yra IŠLAISVINTOJAS IŠ NUODĖMIŲ, O NE NUODĖMIŲ ATPIRKĖJAS.
Jis, kaip tu teisingai čia pateikiai pastraipas iš Urantijos Knygos apie Liuciferio maišto užbaigimą, kada kaip ŽMOGAUS Sūnus atsilaikė prieš Šėtono ir Kaligastijos gundymus ir užbaigė Liuciferio maištą Satanijoje.
Štai tik šitaip galima suprasti Jėzaus ryšį su nuodemių nugalėjimu, nes jis šitokiu būdu visiškai įvykdė tai, kas buvo jam pavesta padaryti PAPILDOMAI, DAR PRIEŠ ĮSIKŪNIJIMĄ, kai Emanuelis, kuris yra Dienų Sąjungos statuso Rojaus Trejybės atstovas Vietinei Visatai, ir kuris perėmė Visatos valdymą Jėzau įsikūnijimo metu perdavė, šį papildomą prašymą, kad Jėzus savosios misijos metu, kaupdamas žmogiškojo gyvenimo patyrimą ir demonstruodamas žmogui gyvenimą VYKDANT TĖVO VALIĄ, DAR UŽBAIGTŲ IR LIUCIFERIO MAIŠTĄ SATANIJOS VIETINĖJE SISTEMOJE. O JĮ IR TEBUVO GALIMA UŽBAIGTI TIK ŠITOKIU BŪDU.
Ir po viso šito buvo sudarytos VISOS SĄLYGOS tam, kad Jėzui-SŪNUI KŪRĖJUI sugrįžus į savo dvasinį statusą jis išlietų visoje Urantijoje savo Tiesos Dvasią, o Tėvas savo dvasią - Minties Derintojus, kurie ir garantuoja mirtingajam, kad jis nebebus nuodėmingas, jeigu tik užmegs gyvą ryšį su TĖVU per ĮTIKĖJIMĄ.
ŠTAI TOKS YRA IŠSILAISVINIMO IŠ NUODĖMĖS KELIAS KIEKVIENAM MIRTINGAJAM.
KITOKIO KELIO NĖRA.
Ir būtent šį IŠSILAISVINIMO PER ĮTIKĮJIMĄ kelią VISIEMS ir patiesė mums Jėzaus GYVENIMAS, BET NE MIRTIS ANT KRYŽIAUS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-06-26 09:24:08
Gal ne į temą, Vaidai, parašiau, nes radau ne skirtumus, o panašumus. Bet aš ir ne kritikas :)
Garbė Jėzui Kristui
Rimantas
2009-06-26 08:32:50
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]