Forumas: temos peržiūra
Suraskit skirtumus, kritikai
Siūlau visiems kritikams ne beprasmišką, o palyginamąją kritiką:
Paimkime pamokslą ant kalno ir jį palyginkime urantiškai ir bibliškai. Palyginkime tekstus ir po to pagalvokime, ar galėjo ir ką galėjo žmogus pridėti prie tikrojo teksto, kuris tekstas teisingiau atitiktų dievišką dvasią:
____
Biblija:
Palaiminimai
1 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. 2 Atvėręs lūpas jis mokė:
3 „Palaiminti[i1] turintys vargdienio[i2] dvasią: jų yra dangaus karalystė.
4 Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.
5 Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.[i3]
6 Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo:
jie bus pasotinti.
7 Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
8 Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.
9 Palaiminti taikdariai:
jie bus vadinami Dievo vaikais.
10 Palaiminti persekiojami dėl teisumo:
jų yra dangaus karalystė.
11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“.
Urantijos Knyga:
Tada Jėzus prašneko, sakydamas: “Dabar, kada jūs esate manojo Tėvo karalystės ambasadoriai, šituo jūs tapote tokia žmonių klase, kuri yra atskira ir skirtinga nuo visų likusiųjų žmonių žemėje. Dabar jūs nebesate kaip žmonės tarp žmonių, bet esate kaip kitos ir dangiškosios šalies apšviesti piliečiai tarp neišmanančių šito tamsaus pasaulio tvarinių. Nebeužtenka, kad jūs gyventumėte taip, kaip gyvenote iki šitos valandos, bet nuo šiol jūs privalote gyventi kaip tie, kurie paragavo geresnio gyvenimo šlovės ir buvo atsiųsti atgal į žemę to naujojo ir geresniojo pasaulio Valdovo ambasadoriais. Iš mokytojo tikimasi daugiau negu iš mokinio; iš šeimininko reikalaujama daugiau negu iš tarno. Iš dangiškosios karalystės piliečių reikalaujama daugiau negu iš žemiškųjų valdų gyventojų. Kai kurie dalykai, kuriuos netrukus jums pasakysiu, gali pasirodyti griežti, bet jūs apsisprendėte man atstovauti pasaulyje net ir taip, kaip dabar aš atstovauju Tėvui; ir kaip mano agentai žemėje jūs būsite įsipareigoję laikytis tų mokymų ir įpročių, kurie atspindi mirtingojo gyvenimo erdvės pasauliuose manuosius idealus ir kuriuos aš demonstruoju savo žemiškuoju gyvenimu apreikšdamas Tėvą, kuris yra danguje.
“Aš siunčiu jus, kad skelbtumėte laisvę dvasiniams belaisviams, džiaugsmą tiems, kurie yra baimės vergystėje, ir kad gydytumėte sergančius sutinkamai su manojo Tėvo danguje valia. Kada sutiksite prislėgtus mano vaikus, tada padrąsinkite juos, tardami:
“Tikrai laimingi yra vargšai dvasioje, nuolankieji, nes dangaus karalystės turtai priklauso jiems.
“Tikrai laimingi yra tie, kurie yra išalkę ir ištroškę teisumo, nes jie tikrai bus pasotinti.
“Tikrai laimingi yra nuolankūs, nes jie paveldės žemę.
“Tikrai laimingi yra turintys tyrą širdį, nes jie tikrai pamatys Dievą.
“Ir net šitaip sakykite mano vaikams šiuos tolesnio dvasinio nuraminimo ir pažado žodžius:
“Tikrai laimingi yra tie, kurie gedi, nes jie tikrai bus paguosti. Tikrai laimingi yra tie, kurie verkia, nes jie tikrai gaus džiaugsmo dvasią.
“Tikrai laimingi yra gailestingieji, nes jiems tikrai bus parodytas gailestingumas.
“Tikrai laimingi yra taikdariai, nes jie tikrai bus vadinami Dievo sūnumis.
“Tikrai laimingi yra tie, kurie yra persekiojami už teisumą, nes dangaus karalystė yra būtent jų. Tikrai laimingi esate jūs, kada žmonės tikrai jus įžeidinėja ir kada jus persekioja ir kada jus visaip šmeižia. Džiūgaukite ir būkite nepaprastai laimingi, nes jums yra didis atpildas danguje.
___
Biblija:
Šviesa pasauliui
13 „Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.[i4] 14 Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. 15 Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. 16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“.
Urantijos Knyga:
“Mano sielos broliai, kuriuos aš siunčiu, jūs esate žemės druska, druska, kuri turi gelbėjimo skonį. Bet jeigu šitoji druska savo skonį yra praradusi, tai su kuo gi bus sūdoma? Nuo tos akimirkos ji bus niekam tikusi, tik išmesti ir būti trypiamai žmogaus kojų.
“Jūs esate pasaulio šviesa. Miesto, pastatyto ant kalvos, negalima paslėpti. Taip pat ir žmonės tikrai nedega žvakės ir nestato jos po gaubtu, bet ją įstato į žvakidę; ir ji šviečia visiems, kas yra namuose. Tegu ir jūsų šviesa prieš žmones šviečia taip, kad jie galėtų pamatyti jūsų gerus darbus ir kad jie imtų šlovinti jūsų Tėvą, kuris yra danguje.
______
Biblija:
Senojo Įstatymo išsipildymas
17 „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.[i5] 18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė[i6] ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. 19 Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. 20 Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į dangaus karalystę“.
Pyktis ir susitaikinimas
21 „Jūs esate girdėję, kad protėviams[i7] buvo pasakyta: Nežudyk, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. 22 O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: 'Beproti!', tas smerktinas į pragaro ugnį.[i8] 23 Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, 24 palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.
25 Greitai susitark su savo ieškovu, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. 26 Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.
Svetimavimas
27 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk![i9] 28 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi. 29 Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. 30 Ir jeigu tavo dešinioji ranka gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą“.
Skyrybos
31 „Taip pat buvo pasakyta: Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą. 32 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju[i10], – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“.
Priesaikos
33 „Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas.[i11] 34 O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas,[i12] 35 nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. 36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. 37 Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“.
Priešų meilė
38 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. 39 O aš jums sakau: nesipriešink[i13] piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. 40 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą.[i14] 41 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. 42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.
43 Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.[i15] 44 O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus,[i16] 45 kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.[i17] 46 Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! 47 Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! 48 Taigi būkite tokie tobuli[i18], kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.
Urantijos Knyga:
“Aš išsiunčiu jus į pasaulį, kad atstovautumėte man ir veiktumėte kaip manojo Tėvo karalystės ambasadoriai, ir kada jūs išeisite skelbti gerųjų naujienų, tada pasitikėkite Tėvu, kurio žinianešiai esate. Nesipriešinkite neteisingumui prievarta; nepasitikėkite savo materialiu kūnu. Jeigu jūsų artimas sušers jums per dešinį skruostą, tada jam atgręžkite ir kitą skruostą. Būkite pasiruošę kęsti neteisingumą, o ne teistis tarpusavyje. Gėriu ir gailestingumu tarnaukite visiems, kurie kenčia ir vargsta.
“Aš sakau jums: Mylėkite savo priešus, darykite gerą tiems, kurie jūsų neapkenčia, laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už tuos, kurie su jumis elgiasi žiauriai. Ir ką, jūsų manymu, žmonėms daryčiau aš, tą patį jiems darykite ir jūs.
“Jūsų Tėvas danguje yra toji priežastis, dėl kurios saulė šviečia tiek blogiems, tiek geriems žmonėms; lygiai taip pat jis siunčia lietų ant teisingųjų ir neteisingųjų. Jūs esate Dievo sūnūs; net ir dar daugiau, dabar jūs esate manojo Tėvo karalystės ambasadoriai. Būkite gailestingi, net ir tokie, koks gailestingas yra Dievas, ir amžinojoje karalystės ateityje jūs būsite tobuli, net ir tokie, koks tobulas yra jūsų dangiškasis Tėvas.
“Jūs esate siunčiami žmones gelbėti, ne juos teisti. Savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje, jūs visi tikėsitės gailestingumo; dėl to aš reikalauju iš jūsų, kad per visą savo mirtingojo gyvenimą gailestingumą rodytumėte visiems savo sielos broliams materialiame kūne. Nedarykite klaidos, mėgindami iš savo brolio akies ištraukti krislą, kai jūsų pačių akyje yra rąstas. Iš pradžių išėmę rąstą iš savo paties akies, jūs galėsite geriau matyti, kad ištrauktumėte krislą ir iš savo brolio akies.
“Aiškiai atskirkite tiesą; gyvenkite teisų gyvenimą be baimės; ir tokiu būdu jūs tikrai būsite mano apaštalai ir manojo Tėvo ambasadoriai. Jūs esate girdėję sakant: ‘Jeigu aklas ves aklą, į duobę įkris abu.’ Jeigu jūs norite į karalystę vesti kitus, tai patys privalote gyventi gyvosios tiesos ryškioje šviesoje. Visuose karalystės reikaluose aš jus raginu demonstruoti teisingą samprotavimą ir gilią išmintį. Neduokite šunims to, kas yra šventa, taip pat savo perlų nemėtykite ir prieš kiaules, kad jos savo kojomis nesutryptų jūsų brangakmenių ir neatsisuktų draskyti jūsų.
“Aš perspėju jus dėl netikrų pranašų, kurie ateis pas jus avies kailyje, tuo tarpu savo viduje jie yra plėšrūs vilkai. Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite juos. Argi žmonės skina vynuoges nuo erškėčių arba figas nuo dagių? Taigi, kiekvienas geras medis veda gerus vaisius, bet blogas medis neša blogą vaisių. Geras medis negali vesti blogo vaisiaus, ir blogas medis taip pat negali duoti gero vaisiaus. Bet kokį medį, kuris neveda gerų vaisių, greitai iškerta ir įmeta į ugnį. Patekimą į dangaus karalystę nulemia būtent motyvas. Manasis Tėvas žiūri į žmonių širdis ir sprendžia pagal jų vidinius troškimus ir nuoširdžius ketinimus.
“Didžiąją karalystės teismo dieną, daugelis man sakys, ‘Argi mes nepranašavome tavo vardu ir argi tavo vardu nedarėme daugelio nuostabių darbų?’ Bet aš būsiu priverstas jiems pasakyti, ‘Aš jūsų niekada nepažinojau; pasitraukite nuo manęs tie, kurie esate netikri mokytojai.’ Bet kiekvienam, kuris išgirsta šitą reikalavimą ir nuoširdžiai vykdo savo užduotį, kad atstovautų man prieš žmones, net ir taip, kaip aš atstovavau savajam Tėvui prieš jus, tikrai bus plačiai atvertas įėjimas į manąją tarnystę ir į dangiškojo Tėvo karalystę.”
________
Kaip matote didesni skirtumai prasideda nuo senojo testamemto išsipildymo ir Dievo įstatymų aptarinėjimo. Tad kyla klausimas ar buvo apie tai kalbama, ar to prireikė žmonių gąsdinimui.
Pabaigai Jėzaus mokymų paaiškinimai Urantijos Knygoje":
"Vadinamasis “Pamokslas ant Kalno” nėra Jėzaus evangelija. Jame iš tiesų yra daug naudingo pamokymo, bet tai buvo Jėzaus nurodymas dvylikai apaštalų įšventinimo proga. Tai buvo Mokytojo asmeninė užduotis tiems, kurie turi eiti pamokslauti evangeliją ir trokšti atstovauti jam žmonių pasaulyje net ir taip, kaip jis taip išraiškingai ir tobulai atstovavo savajam Tėvui.
“Jūs esate žemės druska, druska, kuri turi gelbėjimo skonį. Bet jeigu šitoji druska savo skonį yra praradusi, tai su kuo gi bus sūdoma? Nuo tos akimirkos ji bus niekam tikusi, tik išmesti ir būti trypiamai žmonių kojų.”
Jėzaus laikais druska buvo brangi. Ji net buvo vartojama ir vietoje pinigų. Šiuolaikinis angliškas žodis “salary” (“atlyginimas”) yra kilęs iš druskos (“salt”). Druska maistą ne tik pasūdo, bet taip pat jį ir išsaugo. Kitus produktus ji paskanina, ir šitokiu būdu ji tarnauja, kada būna naudojama.
“Jūs esate pasaulio šviesa. Miesto, pastatyto ant kalvos, negalima paslėpti. Taip pat ir žmonės tikrai nedega žvakės ir nestato jos po gabtu, bet ją įstato į žvakidę; ir ji šviečia visiems, kas yra namuose. Tegu ir jūsų šviesa prieš žmones šviečia taip, kad jie galėtų pamatyti jūsų gerus darbus ir kad galėtų šlovinti jūsų Tėvą, kuris yra danguje.”
Nors šviesa ir išsklaido tamsą, bet taip pat ji gali būti ir tokia “akinanti,” kad suglumintų ir sugniuždytų. Mus įspėja, kad savo šviesą skleistume taip, jog mūsų bičiulius ji vestų į naujus ir dieviškus išaukštinto gyvenimo kelius. Mūsų šviesa turi šviesti taip, kad neatkreiptų dėmesio į save pačią. Net ir kiekvieno profesiją galima panaudoti kaip veiksmingą “reflektorių” šitos gyvenimo šviesos paskleidimui.
Stiprus charakteris neatsiranda dėl to, jog nesielgiama blogai, bet jis atsiranda dėl to, kad realiai yra daromas gėris. Nesavanaudiškumas yra žmogiškojo didingumo ženklas. Aukščiausieji saviraiškos lygiai yra pasiekiami garbinimu ir tarnyste. Laimingą ir aktyvų žmogų skatina ne baimė elgtis blogai, bet didžiulis noras elgtis gerai.
“Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite juos.” Asmenybė iš pagrindų yra nesikeičianti; tai, kas keičiasi – auga – yra moralinis charakteris. Šiuolaikinių religijų pagrindinė klaida yra jų negatyvizmas. Tą medį, kuris neveda vaisių, “iškerta ir įmeta į ugnį.” Moralinė vertybė negali atsirasti vien tik dėl represijos – paklusimo reikalavimui “Nedrįsk.” Religiniam gyvenimui baimė ir gėda yra neverti motyvai. Religija yra veiksminga tiktai tada, kada apreiškia Dievo tėvystę ir sustiprina žmonių brolystę.
Veiksmingą gyvenimo filosofiją formuoja kosminės įžvalgos ir žmogaus emocinių reakcijų į visuomeninę ir ekonominę aplinką visumos suvienijimas. Prisiminkite: Nors paveldėtų potraukių negalima modifikuoti fundamentaliai, bet emocinę reakciją į tokius potraukius pakeisti galima; todėl moralinę prigimtį galima keisti, charakterį galima pagerinti. Stipriame charakteryje emocinės reakcijos yra integruotos ir koordinuotos, ir šitaip yra sukuriama suvienyta asmenybė. Nepakankamas suvienijimas silpnina moralią prigimtį ir sukelia nepasitenkinimą.
Be vertingo tikslo, gyvenimas tampa beprasmis ir nenaudingas, ir dėl to atsiranda didelis nepasitenkinimas. Jėzaus kalba, įšventinant šiuos dvylika, sudaro pagrindinę gyvenimo filosofiją. Jėzus ragino savo pasekėjus naudoti patirtinį įtikėjimą. Jis įspėjo juos nepasikliauti vien tik intelektualiu sutikimu, patiklumu, ir pripažintu autoritetu. Švietimas turėtų būti toks būdas, kaip sužinoti (atrasti) mūsų natūralių ir paveldėtų potraukių patenkinimo geresnius metodus, o iš šitų pagerintų emocinio pasitenkinimo būdų atsirandanti visuma yra laimė. Laimė mažai priklauso nuo aplinkos, nors maloni aplinka didele dalimi gali prie jos prisidėti.
Kiekvienas mirtingasis iš tikrųjų nori būti puikus asmuo, būti tobulas, net ir toks tobulas, koks tobulas yra Tėvas danguje, ir toks pasiekimas yra įmanomas, nes galų gale “visata yra iš tikrųjų tėviška.”
Vaidas (VDS)
2009-06-04 13:42:18
Komentarai
Aš Jūsų prašiau nerašinėti beprasmiškų komentarų, tokių kaip "Dievo žodžio nepranoks jokio žmogaus žodis", "Dievo Zodzio nepranoks nors ir tukstanciai zmogisku knygu". Jie paprasčiausiai apie nieką. Kam Biblijai paaiškinti reikia visokių apšvitimų ir hebrajiškų papročių žinojimų, juk Biblija pagal jus visiems laikams.Aš jums sakau Jūs negalite prikibti prie Urantijos Knygos. Ir jūs labai sėkmingai tą įrodote, nes negalite pateikti nieko iš Urantijos Knygos, kas joje yra parašyta ne su dieviška išmintimi. Aš laukiu realios Urantijos Knygos kritikos, o ne priekabiavimų prie žmonių ar žmogiškų savybių. Kol kas įrodote, kad esate tinginiai ir jums net Šventoji dvasia nepadeda...
Vaidas (VDS)
2009-06-05 17:56:08
Vaidui,
Nesuprantu, ko tu kabiniesi prie Jezaus zodziu?
Jis pasake: "Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi’, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: ‘Beproti’, tas smerktinas į pragaro ugnį."
Issireiskimas "tu esi beprotis", senoves hebraju kulturoje buvo tapatus - "tu buk Dievo prakeiktas!". Taigi, cia Jezus nurodo, kad zmogus neturetu pykcio ant kito zmogaus, nes tai gali ji prazudyti.
O del tu 700 psl., tai biciulis labai taikliai atsake, Dievo Zodzio nepranoks nors ir tukstanciai zmogisku knygu...
Kestas
2009-06-05 17:45:59
Kęstai,
Gal žinai kitokius faktus?
Be to aš tikėjausi iš tavęs ką nors iš Jėzaus gyvenimo ir mokymų sulaukti, o ne iš istorijos. Kokia istorija buvo, tokia ji ir buvo. Nei aš tau, nei tu man kitaip neįrodysim.
Patikslinu, prašau rašyti tikėjimo-dvasingumo tema, o ne faktų, kurių neįmanoma šiandien patikrinti, temomis.
Vaidas (VDS)
2009-06-05 19:24:03
Vaidai, neįsižeisk, bet visa Urantijos knyga prieštarauja Šventajai Dvasiai. Juk pats supranti, kad apie Jėzaus Kristaus, kaip sakai, gyvenimą galima parašyti ne tik 700 psl., bet ir žymiai daugiau. Ir, beje, prirašyta. O kas iš to? Visa tai melas. Gal žmonės, kurdami tokias knygas, norėjo nuveikti kažką gero, bet realiai nieko gero iš to neišeina. Juk Dievo žodžio nepranoks jokio žmogaus žodis.
bičiulis
2009-06-05 17:20:18
Bičiuli,
atsakysiu kritikų stiliumi:
Ką čia fantazijas ir pasakas rašinėji. Gaunasi beprasmiškas ginčas. Rašai: "Be Šv. Dvasios apšvietimo, remiantis vien savo supratimu, sunku suprasti, ką Dievo Žodis tau nori pasakyti". Ir vėl nieko negali nurodyti iš Urantijos Knygos, kas prieštarauja tai tavo vadinamai Šventajai Dvasiai. Jums krikščionims pateikta virš 700 psl. apie Jėzaus gyvenimą ir mokymus ir jūs nesugebat nieko rasti juose, kas prieštarautų Šventajai Dvasiai. Na ir tinginiai Jūs.
Vaidas(VDS)
2009-06-05 16:05:47
Manau, kad labai gerai, kai kažkam atsiranda noras patyrinėti Dievo žodį - Bibliją.
Tačiau prieš pradedant tai daryti reikėtų suvokti, jog Šventasis Raštas yra Dievo žodis, todėl jo suvokimui reikia atitinkamo nusiteikimo. Na, pavyzdžiui, jeigu žmogus užsimano pasimėgauti gera poezija, tai jis turėtų skaityti eiles būtent kaip poeziją, kaip meno kūrinį, bet ne kaip, tarkim, publicistiką. Panašiai ir su Biblijos skaitymu - jeigu nesi nusiteikęs įsigilinti į Bibliją, kaip į Dievo žodį, geriau jos ir neatversk.
"Biblija – gyvas Dievo žodis. Kai skaitai Bibliją, melskis, kad Dievas sutiktų tave Savo Žodyje, kalbėtų tau, kaip draugas draugui, mokytų tave Savo tiesų, nustebintų tave naujomis įžvalgomis bei atradimais ir per laiką keistų, darytų tave panašų į Jėzų.
Turėk lūkesčių!...
... Pasimelsk, prieš pradėdamas skaityti
Be Šv. Dvasios apšvietimo, remiantis vien savo supratimu, sunku suprasti, ką Dievo Žodis tau nori pasakyti. Kreipdamasis į Dievą maldoje, būk nuoširdus, dalinkis su Juo viskuo, ką išgyveni ir kaip jautiesi. Dalinkis savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Prašyk, kad Dievas kalbėtų tau į konkrečias tavo gyvenimo situacijas," - rašoma Dominikonų interneto svetainėje. Ir turėtume su tuo sutikti. Kitaip Dievo žodžio skaitymas netenka prasmės.
Todėl šitos temos autoriui patarčiau neskaityti poezijos publicisto akimis, ir nesiklausyti Dievo žodžio ateisto ausimis.
bičiulis
2009-06-05 15:21:42
Kęstui,
Nors tau rašyti beveik beprasmiška, šį tą atsakysiu, kad kiti kritikai pasimokytų...
Rašai: "ne ta eilute palygini" - tai rodo, kad Biblija buvo surinkta iš nuogirdų ar atsiminimų ir ji yra nenuosekli ir iškraipanti esmę ir prasmę, pritempta prie tuomečių grynai žmogiškų pažiūrų, tačiau su didele doze tiesos.
Dabar paimkime tavo pacituotą pastraipą: "Kodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje? Arba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, kai tavo akyje rąstas?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies”. Ar gali pajausti skirtumą tarp žodžių "Nedarykite klaidos" ir "Veidmainy". Labiau dieviškai išsireikša vis tik "Nedarykite klaidos", o ne rūsčiai žmogiškai ir nemastančiai "Veidmainy". Ir štai dar kodėl: Pažvelk į šią Biblijos frazę: " Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: 'Beproti!', tas smerktinas į pragaro ugnį." Tai pagal tokią prasmę sakydamas broliui "Veidmainy" turėsi stoti bent jau aukščiausiojo teismo tarybą, o gal net ir tiesiai pragaran...
Vaidas (VDS)
2009-06-05 13:49:06
kritike V,
ne tam temą sukūriau, kad rašinėti ar komentuoti beprasmiškus komentarus.
Rašai "pasidarėm sau dievą tokį kokio mums patiems reikia".
Tai ir trauk iš Urantijos Knygos tuos užslėptus "kokio mums patiems reikia" įrodymus. Bet jei esi tinginys(ė), tai geriau beprasmiškų komentarų nerašinėk.
Vaidas (VDS)
2009-06-05 12:16:52
Tai inksvizitorių gaujai ir tu pats dar visai neseniai priklausei. O dabar stačia galva neri tiesiai i pragara, ir ne tik pats neri, bet ir kitus su savim tempiesi. Tavo "išmintis" prieš dievą niekine. Nei dievas, nei jo žodžiai, nei pragaras niekur nedingo atsiradus urantijos knygai. Gali dar tūkstantis knygų atsirasti neaiškiais būdais ir nuostabiausiais žodžiais įrodinėti kažką, bet nuo to niekas nedingsta. Ar galvojat, kad pragaras dingsta, kai perskaitai knygą? Ar galvojat, kad dievas pasikeicia, tik todėl, kad perskaitai gražią knygą? Bet kas kiek tik nori gali aiškinti, kad sniegas juodas, o suodžiai balti. Bet nuo tokių aiškinimų nei tos spalvos realiai pasikeis, nei pradings. Todėl visiškai nesvarbu, ko jūs prisiskaitę, nesvarbu, ko dar prisiskaitysit ateity, dievas visada buvo ir liks toks pat, jo žodžiai niekada nepasikeis, nes apie tai buvo jo paties perspėta. Ir gana įdomu stebėti, kiek šiais laikais atsirado norinčių dievo žodžius pakeisti - kad tik nereiktų savyje ieškoti nuodėmių, kad tik nepasirodytų, kad savyje reikia kažką keisti. Kaip patogu - paskaitėm knygutę- ir pasidarėm sau dievą tokį kokio mums patiems reikia. Valio.
V
2009-06-05 11:11:34
Algimantui,
manau, kad cia kazkaip susakete ne i tema. Cia apie skirtumus buvo kalbama, o jus, Algimantai, abai jau piktai pasisakete Biblijos atzvilgiu. Kazkaip neaisku, jeigu UK atsirado kaip "geresnis apreiskimas" nei Biblija, tai kodel pirminis apreiskimas yra visiska nesamone? Ar gali is blogos seklos isaugti gera?
Manau, kad pyktis ant kito zmogaus gali buti nuodeme. Nor kai kurios nuodemes atrodo didesnes, kai kurios mazesnes ir skirtingi zmones daro skirtingas nuodemes, bet nei vienas is musu nera sventas (kuris nebutu padares nuodemes). Vien del to zmogus yra atskirtas nuo Dievo. Mes esame tie, kurie yra pasmerkti mirciai - tik atleidimas gali mus isgelbeti. Musu kalte yra per daug didele, kad butu panaikinta uz gera elgesi. O Biblijos pagrindine esme ir yra - tai, kad Dievas parupino mums ir isgelbejima ir Gelbetoja.
Taigi, tai kas parasyta Biblijoje neluosina zmoniu, bet atvirksciai apsviecia zmonems prota. Ten kur buvo neapykanta, gimsta meile. Jezus apie tai ir kalbėjo:
"Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių. O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa”. “Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali priskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?!" (Mt 7,13-16) Tad vaisiai viska parodys, ir jusu platusis kelias tikrai neatves Lietuva i gerove, bet atvirksciai toks platusis kelias prazudys... Tik per Jezu Kristu yra isgelbejimas. Stenkites ieiti pro siaurus vartus.
Kestas
2009-06-05 11:05:39
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]