Forumas: temos peržiūra
Suraskit skirtumus, kritikai
Siūlau visiems kritikams ne beprasmišką, o palyginamąją kritiką:
Paimkime pamokslą ant kalno ir jį palyginkime urantiškai ir bibliškai. Palyginkime tekstus ir po to pagalvokime, ar galėjo ir ką galėjo žmogus pridėti prie tikrojo teksto, kuris tekstas teisingiau atitiktų dievišką dvasią:
____
Biblija:
Palaiminimai
1 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. 2 Atvėręs lūpas jis mokė:
3 „Palaiminti[i1] turintys vargdienio[i2] dvasią: jų yra dangaus karalystė.
4 Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.
5 Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.[i3]
6 Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo:
jie bus pasotinti.
7 Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
8 Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.
9 Palaiminti taikdariai:
jie bus vadinami Dievo vaikais.
10 Palaiminti persekiojami dėl teisumo:
jų yra dangaus karalystė.
11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“.
Urantijos Knyga:
Tada Jėzus prašneko, sakydamas: “Dabar, kada jūs esate manojo Tėvo karalystės ambasadoriai, šituo jūs tapote tokia žmonių klase, kuri yra atskira ir skirtinga nuo visų likusiųjų žmonių žemėje. Dabar jūs nebesate kaip žmonės tarp žmonių, bet esate kaip kitos ir dangiškosios šalies apšviesti piliečiai tarp neišmanančių šito tamsaus pasaulio tvarinių. Nebeužtenka, kad jūs gyventumėte taip, kaip gyvenote iki šitos valandos, bet nuo šiol jūs privalote gyventi kaip tie, kurie paragavo geresnio gyvenimo šlovės ir buvo atsiųsti atgal į žemę to naujojo ir geresniojo pasaulio Valdovo ambasadoriais. Iš mokytojo tikimasi daugiau negu iš mokinio; iš šeimininko reikalaujama daugiau negu iš tarno. Iš dangiškosios karalystės piliečių reikalaujama daugiau negu iš žemiškųjų valdų gyventojų. Kai kurie dalykai, kuriuos netrukus jums pasakysiu, gali pasirodyti griežti, bet jūs apsisprendėte man atstovauti pasaulyje net ir taip, kaip dabar aš atstovauju Tėvui; ir kaip mano agentai žemėje jūs būsite įsipareigoję laikytis tų mokymų ir įpročių, kurie atspindi mirtingojo gyvenimo erdvės pasauliuose manuosius idealus ir kuriuos aš demonstruoju savo žemiškuoju gyvenimu apreikšdamas Tėvą, kuris yra danguje.
“Aš siunčiu jus, kad skelbtumėte laisvę dvasiniams belaisviams, džiaugsmą tiems, kurie yra baimės vergystėje, ir kad gydytumėte sergančius sutinkamai su manojo Tėvo danguje valia. Kada sutiksite prislėgtus mano vaikus, tada padrąsinkite juos, tardami:
“Tikrai laimingi yra vargšai dvasioje, nuolankieji, nes dangaus karalystės turtai priklauso jiems.
“Tikrai laimingi yra tie, kurie yra išalkę ir ištroškę teisumo, nes jie tikrai bus pasotinti.
“Tikrai laimingi yra nuolankūs, nes jie paveldės žemę.
“Tikrai laimingi yra turintys tyrą širdį, nes jie tikrai pamatys Dievą.
“Ir net šitaip sakykite mano vaikams šiuos tolesnio dvasinio nuraminimo ir pažado žodžius:
“Tikrai laimingi yra tie, kurie gedi, nes jie tikrai bus paguosti. Tikrai laimingi yra tie, kurie verkia, nes jie tikrai gaus džiaugsmo dvasią.
“Tikrai laimingi yra gailestingieji, nes jiems tikrai bus parodytas gailestingumas.
“Tikrai laimingi yra taikdariai, nes jie tikrai bus vadinami Dievo sūnumis.
“Tikrai laimingi yra tie, kurie yra persekiojami už teisumą, nes dangaus karalystė yra būtent jų. Tikrai laimingi esate jūs, kada žmonės tikrai jus įžeidinėja ir kada jus persekioja ir kada jus visaip šmeižia. Džiūgaukite ir būkite nepaprastai laimingi, nes jums yra didis atpildas danguje.
___
Biblija:
Šviesa pasauliui
13 „Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.[i4] 14 Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. 15 Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. 16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“.
Urantijos Knyga:
“Mano sielos broliai, kuriuos aš siunčiu, jūs esate žemės druska, druska, kuri turi gelbėjimo skonį. Bet jeigu šitoji druska savo skonį yra praradusi, tai su kuo gi bus sūdoma? Nuo tos akimirkos ji bus niekam tikusi, tik išmesti ir būti trypiamai žmogaus kojų.
“Jūs esate pasaulio šviesa. Miesto, pastatyto ant kalvos, negalima paslėpti. Taip pat ir žmonės tikrai nedega žvakės ir nestato jos po gaubtu, bet ją įstato į žvakidę; ir ji šviečia visiems, kas yra namuose. Tegu ir jūsų šviesa prieš žmones šviečia taip, kad jie galėtų pamatyti jūsų gerus darbus ir kad jie imtų šlovinti jūsų Tėvą, kuris yra danguje.
______
Biblija:
Senojo Įstatymo išsipildymas
17 „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.[i5] 18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė[i6] ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. 19 Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. 20 Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į dangaus karalystę“.
Pyktis ir susitaikinimas
21 „Jūs esate girdėję, kad protėviams[i7] buvo pasakyta: Nežudyk, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. 22 O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: 'Beproti!', tas smerktinas į pragaro ugnį.[i8] 23 Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, 24 palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.
25 Greitai susitark su savo ieškovu, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. 26 Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.
Svetimavimas
27 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk![i9] 28 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi. 29 Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. 30 Ir jeigu tavo dešinioji ranka gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą“.
Skyrybos
31 „Taip pat buvo pasakyta: Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą. 32 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju[i10], – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“.
Priesaikos
33 „Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas.[i11] 34 O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas,[i12] 35 nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. 36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. 37 Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“.
Priešų meilė
38 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. 39 O aš jums sakau: nesipriešink[i13] piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. 40 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą.[i14] 41 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. 42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.
43 Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.[i15] 44 O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus,[i16] 45 kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.[i17] 46 Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! 47 Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! 48 Taigi būkite tokie tobuli[i18], kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.
Urantijos Knyga:
“Aš išsiunčiu jus į pasaulį, kad atstovautumėte man ir veiktumėte kaip manojo Tėvo karalystės ambasadoriai, ir kada jūs išeisite skelbti gerųjų naujienų, tada pasitikėkite Tėvu, kurio žinianešiai esate. Nesipriešinkite neteisingumui prievarta; nepasitikėkite savo materialiu kūnu. Jeigu jūsų artimas sušers jums per dešinį skruostą, tada jam atgręžkite ir kitą skruostą. Būkite pasiruošę kęsti neteisingumą, o ne teistis tarpusavyje. Gėriu ir gailestingumu tarnaukite visiems, kurie kenčia ir vargsta.
“Aš sakau jums: Mylėkite savo priešus, darykite gerą tiems, kurie jūsų neapkenčia, laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už tuos, kurie su jumis elgiasi žiauriai. Ir ką, jūsų manymu, žmonėms daryčiau aš, tą patį jiems darykite ir jūs.
“Jūsų Tėvas danguje yra toji priežastis, dėl kurios saulė šviečia tiek blogiems, tiek geriems žmonėms; lygiai taip pat jis siunčia lietų ant teisingųjų ir neteisingųjų. Jūs esate Dievo sūnūs; net ir dar daugiau, dabar jūs esate manojo Tėvo karalystės ambasadoriai. Būkite gailestingi, net ir tokie, koks gailestingas yra Dievas, ir amžinojoje karalystės ateityje jūs būsite tobuli, net ir tokie, koks tobulas yra jūsų dangiškasis Tėvas.
“Jūs esate siunčiami žmones gelbėti, ne juos teisti. Savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje, jūs visi tikėsitės gailestingumo; dėl to aš reikalauju iš jūsų, kad per visą savo mirtingojo gyvenimą gailestingumą rodytumėte visiems savo sielos broliams materialiame kūne. Nedarykite klaidos, mėgindami iš savo brolio akies ištraukti krislą, kai jūsų pačių akyje yra rąstas. Iš pradžių išėmę rąstą iš savo paties akies, jūs galėsite geriau matyti, kad ištrauktumėte krislą ir iš savo brolio akies.
“Aiškiai atskirkite tiesą; gyvenkite teisų gyvenimą be baimės; ir tokiu būdu jūs tikrai būsite mano apaštalai ir manojo Tėvo ambasadoriai. Jūs esate girdėję sakant: ‘Jeigu aklas ves aklą, į duobę įkris abu.’ Jeigu jūs norite į karalystę vesti kitus, tai patys privalote gyventi gyvosios tiesos ryškioje šviesoje. Visuose karalystės reikaluose aš jus raginu demonstruoti teisingą samprotavimą ir gilią išmintį. Neduokite šunims to, kas yra šventa, taip pat savo perlų nemėtykite ir prieš kiaules, kad jos savo kojomis nesutryptų jūsų brangakmenių ir neatsisuktų draskyti jūsų.
“Aš perspėju jus dėl netikrų pranašų, kurie ateis pas jus avies kailyje, tuo tarpu savo viduje jie yra plėšrūs vilkai. Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite juos. Argi žmonės skina vynuoges nuo erškėčių arba figas nuo dagių? Taigi, kiekvienas geras medis veda gerus vaisius, bet blogas medis neša blogą vaisių. Geras medis negali vesti blogo vaisiaus, ir blogas medis taip pat negali duoti gero vaisiaus. Bet kokį medį, kuris neveda gerų vaisių, greitai iškerta ir įmeta į ugnį. Patekimą į dangaus karalystę nulemia būtent motyvas. Manasis Tėvas žiūri į žmonių širdis ir sprendžia pagal jų vidinius troškimus ir nuoširdžius ketinimus.
“Didžiąją karalystės teismo dieną, daugelis man sakys, ‘Argi mes nepranašavome tavo vardu ir argi tavo vardu nedarėme daugelio nuostabių darbų?’ Bet aš būsiu priverstas jiems pasakyti, ‘Aš jūsų niekada nepažinojau; pasitraukite nuo manęs tie, kurie esate netikri mokytojai.’ Bet kiekvienam, kuris išgirsta šitą reikalavimą ir nuoširdžiai vykdo savo užduotį, kad atstovautų man prieš žmones, net ir taip, kaip aš atstovavau savajam Tėvui prieš jus, tikrai bus plačiai atvertas įėjimas į manąją tarnystę ir į dangiškojo Tėvo karalystę.”
________
Kaip matote didesni skirtumai prasideda nuo senojo testamemto išsipildymo ir Dievo įstatymų aptarinėjimo. Tad kyla klausimas ar buvo apie tai kalbama, ar to prireikė žmonių gąsdinimui.
Pabaigai Jėzaus mokymų paaiškinimai Urantijos Knygoje":
"Vadinamasis “Pamokslas ant Kalno” nėra Jėzaus evangelija. Jame iš tiesų yra daug naudingo pamokymo, bet tai buvo Jėzaus nurodymas dvylikai apaštalų įšventinimo proga. Tai buvo Mokytojo asmeninė užduotis tiems, kurie turi eiti pamokslauti evangeliją ir trokšti atstovauti jam žmonių pasaulyje net ir taip, kaip jis taip išraiškingai ir tobulai atstovavo savajam Tėvui.
“Jūs esate žemės druska, druska, kuri turi gelbėjimo skonį. Bet jeigu šitoji druska savo skonį yra praradusi, tai su kuo gi bus sūdoma? Nuo tos akimirkos ji bus niekam tikusi, tik išmesti ir būti trypiamai žmonių kojų.”
Jėzaus laikais druska buvo brangi. Ji net buvo vartojama ir vietoje pinigų. Šiuolaikinis angliškas žodis “salary” (“atlyginimas”) yra kilęs iš druskos (“salt”). Druska maistą ne tik pasūdo, bet taip pat jį ir išsaugo. Kitus produktus ji paskanina, ir šitokiu būdu ji tarnauja, kada būna naudojama.
“Jūs esate pasaulio šviesa. Miesto, pastatyto ant kalvos, negalima paslėpti. Taip pat ir žmonės tikrai nedega žvakės ir nestato jos po gabtu, bet ją įstato į žvakidę; ir ji šviečia visiems, kas yra namuose. Tegu ir jūsų šviesa prieš žmones šviečia taip, kad jie galėtų pamatyti jūsų gerus darbus ir kad galėtų šlovinti jūsų Tėvą, kuris yra danguje.”
Nors šviesa ir išsklaido tamsą, bet taip pat ji gali būti ir tokia “akinanti,” kad suglumintų ir sugniuždytų. Mus įspėja, kad savo šviesą skleistume taip, jog mūsų bičiulius ji vestų į naujus ir dieviškus išaukštinto gyvenimo kelius. Mūsų šviesa turi šviesti taip, kad neatkreiptų dėmesio į save pačią. Net ir kiekvieno profesiją galima panaudoti kaip veiksmingą “reflektorių” šitos gyvenimo šviesos paskleidimui.
Stiprus charakteris neatsiranda dėl to, jog nesielgiama blogai, bet jis atsiranda dėl to, kad realiai yra daromas gėris. Nesavanaudiškumas yra žmogiškojo didingumo ženklas. Aukščiausieji saviraiškos lygiai yra pasiekiami garbinimu ir tarnyste. Laimingą ir aktyvų žmogų skatina ne baimė elgtis blogai, bet didžiulis noras elgtis gerai.
“Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite juos.” Asmenybė iš pagrindų yra nesikeičianti; tai, kas keičiasi – auga – yra moralinis charakteris. Šiuolaikinių religijų pagrindinė klaida yra jų negatyvizmas. Tą medį, kuris neveda vaisių, “iškerta ir įmeta į ugnį.” Moralinė vertybė negali atsirasti vien tik dėl represijos – paklusimo reikalavimui “Nedrįsk.” Religiniam gyvenimui baimė ir gėda yra neverti motyvai. Religija yra veiksminga tiktai tada, kada apreiškia Dievo tėvystę ir sustiprina žmonių brolystę.
Veiksmingą gyvenimo filosofiją formuoja kosminės įžvalgos ir žmogaus emocinių reakcijų į visuomeninę ir ekonominę aplinką visumos suvienijimas. Prisiminkite: Nors paveldėtų potraukių negalima modifikuoti fundamentaliai, bet emocinę reakciją į tokius potraukius pakeisti galima; todėl moralinę prigimtį galima keisti, charakterį galima pagerinti. Stipriame charakteryje emocinės reakcijos yra integruotos ir koordinuotos, ir šitaip yra sukuriama suvienyta asmenybė. Nepakankamas suvienijimas silpnina moralią prigimtį ir sukelia nepasitenkinimą.
Be vertingo tikslo, gyvenimas tampa beprasmis ir nenaudingas, ir dėl to atsiranda didelis nepasitenkinimas. Jėzaus kalba, įšventinant šiuos dvylika, sudaro pagrindinę gyvenimo filosofiją. Jėzus ragino savo pasekėjus naudoti patirtinį įtikėjimą. Jis įspėjo juos nepasikliauti vien tik intelektualiu sutikimu, patiklumu, ir pripažintu autoritetu. Švietimas turėtų būti toks būdas, kaip sužinoti (atrasti) mūsų natūralių ir paveldėtų potraukių patenkinimo geresnius metodus, o iš šitų pagerintų emocinio pasitenkinimo būdų atsirandanti visuma yra laimė. Laimė mažai priklauso nuo aplinkos, nors maloni aplinka didele dalimi gali prie jos prisidėti.
Kiekvienas mirtingasis iš tikrųjų nori būti puikus asmuo, būti tobulas, net ir toks tobulas, koks tobulas yra Tėvas danguje, ir toks pasiekimas yra įmanomas, nes galų gale “visata yra iš tikrųjų tėviška.”
Vaidas (VDS)
2009-06-04 13:42:18
Komentarai
Beprasmiškam komentatoriui,prašiau nerašinėti beprasmybių, juk gana mandagiai prašau. Na Arūnas pavaizduoja kartais jūsišką bendravimo manierą, tai ar būtina ką nors dar bjauresnio būtinai pavaizduoti. Negi nėra geresnių žmonių už urantus, kuris ateitų, pasisakytų, ir nei viena pusė negalėtų net dalelės pykčio tam pasisakiusiam nejausti?
Vaidas (VDS)
2009-06-18 15:54:43
esme net ne knygose ar jusu gincuose, o tame, kas akivaizdu, o akivaizdu, kad tu cia neva dvasioje liaupsindamas teva, dvasioje pasikeli, cia neva nusileidi iki tokio zemo lygio, kad daraisi panasus i paskutini sikniu, ne veltui yra sakoma - lico pakalienyja kak morda sobaky, pasiziurek, kaip tu gali sitaip veidmainiauti, cia liaupsini teva, o cia eini burnos skalauti, siknius ir tiek, nors ir dvasia dangstaisi, geda ir tai tik parodo koks netikras ir apsisaukelis esi.
arunui
2009-06-18 15:46:02
Jonui,
kaip ypatingai užsispyrusiam beprasmybių rašinėtojui, primenu:
Mano tema - nesikabinėti prie žmonių, kaip asmenybių ar jų minčių. Aš Jūsų prašau paimti atskirą Urantijos Knygos dokumentą ir atskleisti kokią nors to dokumento blogąją esmę ar prasmę. Jei esate tokie tingūs, paiimkite bet kurią pastraipą ir raskite joje kokią nors blogą esmę ar prasmę. Jei ir tai per sunki užduotis, paiimkite bet kurį sakinį ir raskite jame kokią nors blogą esmę ar prasmę. O pasirinkimas jums iš 4 Knygos dalies - virš 700 psl. iš Jėzaus gyvenimo ir mokymų.
___
Jonai, dar ničnieko neradai. Į beprasmybes aš nereaguoju. Žinai pasveikinčiau tave, jeigu būtų teigiama, kad Urantijos Knyga buvo parašyta 12 amžiuje (tada tavo beprasmybės jau nebūtų beprasmybės), dabar nėra su kuo tave sveikinti. Tai tiek beprasmybių iš mano pusės.
Vaidas (VDS)
2009-06-18 15:21:04
Skaitau tavo nesąmones,Jonai ir jau net neliūdna,bet linksma darosi.Tau Vaidas net citatas iš biblijos temoje pateikė,kurios akivaizdžiai parodo,kad Jėzaus kalba buvo užfiksuota.Tai jau pradedi neigti net savo guru-bibliją?Pasveikinčiau atsivertėlį,bet problema ta,kad Jėzaus kalbos tikrai nieks neužfiksavo.Matai,tada net diktofonų nebuvo.Pastarasis sakinys,tikriausiai vėl tau leis kalbėti nesąmones urantų atžvilgiu.Tave,mielasis,suvirškinti yra juokų darbas,bet pasakysiu tau rimtai..Jėzaus žodžiai negalėjo būti užfiksuoti dėl vienut vienos priežąsties-Mykolas,Sūnus Kūrėjas,daugeliui žinomas,kaip Jėzus iš Nazareto vardu,atnešė mums evangeliją apie Tėvo sūnystę ir žmonių brolystę.Tuom pat Jis pats,Jėzus,kad mes neiškraipytume Jo evangelijos,nemokė evangelijos apie save.Kad mes neiškraipytume Jo žodžių,Jėzus nei pats užrašė,nei kitiems leido rašyti apie save,kad žmogus nepradėtų garbinti Jo,bet kad tikrai garbintų Tėvą..Ir dabar,šiame forume nekyšotų nei tavo,nei kitų,panašių į tave ausys,jei Jėzaus evangelija būtų teisingai suprasta,suvokta ir įgyvendinta.Mes tik padarėm meškos paslaugą mūsų visatos valdovui Mykolui,padarę evangeliją apie Jėzų.Ir atkakliai,paskutinių konvulsijų traukomi,griebiamės paskutinių bažnytinių mokymų jei ne citatų,tai interpretacijos net biblijos.Tai ką tau,Jonai bekalbėt apie kitus dalykus,kuomet greit išnyks pati bažnyčia,kaip Kristaus garbinimo institucija.Aš jau net nekalbu apie tai,kad atbėgs tuoj Kęstas,kuris išlaisvinimą supranta tik kaip sau nuodėmės įskiepijimą ir ant kelių klūpant atgailauti,prašant prikaltojo Kristaus atleisti,tik tuomet būsi išgelbėtas.Rusai turi gerą posakį-objiesniaju dlia osobo tūp.. .Tik atrasto savy Tėvo dėka mes galime gilinti įtikėjimą ir atgimti iš dvasios.Tuomet ir nuodėmei nebus vietos ir net nesuprasi ką reiškia tokia sąvoka,kaip nuodėmė,nes dalyvausi gėrio darbuose kartu su Tėvu visumos labui.Tėvas yra tobulas,vadinasi ir darbas bendradarbiaujant bus tobulai atliekamas ir darbo rezultatas bus tobulas,nes pats panorėsi tą rezultatą palikti Tėvo valiai.O Tėvo valia yra tobula.Tai mielas mano sielos broli,gal geriau eik gėrio darbus daryt,negu čia kiurksot nosį įbedus ir laukt prie kieno žodžių dar prikibti..Tu tikrai per lengvas kąsnis net neturinčiam dantų.Ir prie didžiausių tavo konvulsiškų judesių nepavyks išmušt šio forumo dalyvių iš GYVOJO ROJAUS TREJYBĖS KELIO.Vaidai nekreipk tu į jį dėmesio,nes nors ir kokia bebūtų pasipūtusio povo daili uodega,jo balsas liks bjaurus.Mes turim ką studijuot ir dalintis tarpusavy.Ačiū,kad išklausėt,einu burnos praskalauti.
arunas
2009-06-18 14:54:57
Rimantai, matau tu pats pradedi inkvizicija užsiiminėti, ką? :)
Nenukreipk temos į šoną. Bet bala tavęs nematė, atsakysiu tai, kas yra visiems žinoma. Tikrai nieko negelbėju ir nekariauju. Kalbant apie tikrąjį Jėzaus veidą, nei tu nei aš jo nematėme. Apie tikrąjį Jėzų mes turime teisę spręsti iš visų šaltinių, kuriuos gauname. Tačiau kiekvienas šaltinis, jo turinys, autentiškumas ir tikrumas gali ir turi būti tikrinamas, tyrinėjamas ir vertinamas įvairiausiais aspektais. Daug šaltinių yra atmesta įrodžius jų nepatikimumą. Evangelijų nepatikimumo kol kas dar niekam nepavyko įrodyti, ir jomis galima remtis kaip PAGRINDINIU šaltiniu. Jei būtų patikimesnių už NT šaltinių, evangelijų galėtų ir nebūti. Bet tai, kad jos laikomos pagrindiniu ir patikimiausiu šaltiniu, jau savaime sukuria prielaidas daryti jų klastotes. UK yra viena iš jų, tikrai ne vienintelė.
O dėl atpirkimo, tai čia ne Jėzaus gyvenimo aprašymo, o religijos ir tikėjimo klausimas. Nekišk jo visur kur reikia ir kur nereikia, nėra dabar prasmės aiškintis, kaip asmeniškai aš ar tu suprantam atpirkimo klausimą, ir niekas neverčia tavęs ir manęs tikėti atpirkimu. Kalbėjom konkrečiai apie UK teksto autentiškumą ir iškraipymus, nagrinėjant ambasadorių pavyzdį. Tai tiek.
Jonas
2009-06-18 14:44:54
Jonai, kartą ir visiems laikams atsakyk prašau nuoširdžiai, taip ar ne.Taigi klausimas ar čia šitam forume kaip pats sakei užsiimi proto mankšta ar gelbėji pasaulį nuo to, ką pats vadini klastotėmis.Kad kažką suklastoti turi būti tai kas nėra klastotė ,o yra tikra ir yra klastojama.Taigi tikrasis Jėzaus veidas , kuris yra klastojamas , ar yra tai , kad Jis atėjo savo fizine mirtimi atpirkti mūsų nuodėmių ant kryžiaus. Ar tai ir yra tau tikrasis Jėzus, kuris yra klastojams, ir tokį vadinamai tikrąjį Jėzų mes ir turime priimti.Ar tikrasis Jėzus ir tikri jo žodžiai tau yra Naujasis Testamentas. Taigi Jonai be išvedžiojimų taip ar ne.
rimantas ( Kaunas )
2009-06-18 14:07:05
Nesąmonė, Vaidai. Mes kalbam ne tai, ką pripliurpė kažkokios dvasios, o tai, kokie žodžiai įdėti į Jėzaus lūpas. Svarbu yra tik tai, ką pasakė Jėzus, o ne kaip jo žodžius kažkas interpretuoja, ar tai būtų dvasios, ar Algimantas, ar Vaidas, ar Jonas.
Jėzaus laikais niekas nieko nebuvo net girdėjęs apie jokius ambasadorius, ir Jėzus tikrai ne angliškai kalbėjo. Bet jei jo kalba buvo užfiksuota, tai mes norim ją girdėti tokią, kokia ji buvo iš tikrųjų, su tiksliu vertimu, o ne kažkokių dvasių nusišnekėjimus. Ir jei Jėzus būtų norėjęs pasakyti, kad jo mokiniai - apaštalai būtų kažkokie jo išskirtiniai ar įgalioti atstovai, jis būtų taip ir pasakęs. Tačiau jis taip nepasakė, maža to, per visą Jėzaus mokymų laikotarpį jo apaštalai de fakto buvo ir elgėsi ne kaip atstovai, o kaip paprasti ir ne viską suprantantys mokiniai, ir niekur niekas Jėzaus nėra atstovavęs, ir nėra jokių duomenų apie jokį atstovavimą. Jėzui to nereikėjo. Dar kartą sakau, UK yra klastotė.
O tai, kad vis piktybiškai ginčijiesi ir mano argumentus vertini "kaip beprasmį priekabiavimą" , nesistebiu, nes susimovei ir kritai veidu į purvą tokioje temoje, kuria pats didžiavaisi. Kur jau čia pripažinsi savo klaidas, geriau jų "nepastebėti", ar ne? :))))
Jonas
2009-06-18 13:28:09
Jonai,
parašysiu tau tiesmukiškai. Įsivaizduok: šiandieninės dangiškos būtybės turi savo kalbą ir jos simbolius - žodžius. Reikia perduoti kokią nors žinią žmogui, kad šis suprastų, bet žmogaus kalboje tam tikrų žodžių nėra arba žmogus nesuprastų žinios tikrosios prasmės. Be abejo, protingiausias variantas pasirinkti žmogaus vartojamą žodį, kuris pagal prasmę būtų arčiausiai atskleidžiamos žinios prasmės. Toks metodas taikytas ir Urantijos Knygai. Tu nori, kad šalia angliško teksto dar būtų parašytas ir aramėjiškas tekstas. Bet taip nebuvo padaryta, o ar to kam nors reikia, išskyrus priekabiautojus ir minčių vėlėjus? Ar tu nesupranti ambasadoriaus žodžio prasmės? Jei nesupranti, paaiškinsiu žmogiškai, ne moksliškai - ambasadorius tai ne šiaip paprastas, o išskirtinis atstovas. Apaštalai, visą laiką buvę šalia Jėzaus ir buvo išskirtiniai atstovai. Tokią prasmę, mano manymu, ir norėjo atskleisti Urantijos Knygos apreiškėjai. Todėl visus tavo argumentus vertinu kaip beprasmį priekabiavimą. Telieka konstatuoti faktą, kad prie Urantijos Knygos 4 dalies dvasinės vertybinės prasmės ir esmės visiškai iki šiol nei vienos pagrįstos priekabės nepateikta.
Vaidas (VDS)
2009-06-18 13:05:21
Neteisus esi Algimantai, tu supranti reikalo esmę, ir tą, kad esi neteisus, bet nusuki mintį, todėl esi piktybiškas, ir dar kartą paaiškinsiu:
-jei sakai, kad žodis vartojamas "ŠIOS DIENOS PRASME", pasakymą "šios dienos" reikia suprasti kaip UK atsiradimo dienos prasme, ta prasme XXa. pradžios prasme, nes laikai ir žodžių prasmės keičiasi;
-jei UK parašyta XXa. pradžios įmantria ir greitai senstančia terminologija, tai visą UK informaciją ir reikia vertinti kaip XXa. pradžios vertybių dvasia perteiktą informacinį šaltinį, o ne reikšti pretenzijas į 10000 metų laikotarpį į priekį ar 2000 metų atgal, nes kitaip prasmės neišvengiamai bus iškraipytos. Ne aš, o pats gyvenimas rodo, kad UK jau dabar yra moraliai pasenusi. O dar nei šimtas metų nepraėjo.
-UK tikslas nėra perteikti autentiškus Jėzaus žodžius ir jo mintis, nes tam turi būti panaudoti ne naujadarai, o originalūs žodžiai. Iš autentiškų žodžių visada lengviau suvokti prasmę, negu iš perpasakotų ir perkeistų frazių su besikeičiančiom prasmėm. Todėl išvada yra tokia, kad UK sąmoningai klaidina, sukurdama netikrą Jėzaus paveikslą.
Apie ambasadoriaus etimologiją, prasmes ir funkcijas Jėzaus laikais ir šiandien, galima pakalbėti ir plačiau, bet gal kitoj temoj.
Jonas
2009-06-18 11:43:03
Mielas Jonai, matai, kada tavo galvoje prikimšta tik sujauktos informacijos, paprastai taip būna tiems, kurie skaito visokias enciklopedijas-vikipedijas ar šmižinėja po įvairias svetaines iš smalsumo, o Tėvo nebūna atradę savyje, tai jų pasąmonę TOJI be sistemos ir be TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS, KAIP PAGRINDO, informacija užteršia JUOS TIEK, kad tas vidinis chaosas jau net prasiveržia ir SĄMONĖS LYGIU. TU KAIP TIK ESI AKIVAZDUS TOKIO TIPO ŽMONIŲ PAVYZDYS.
Būtent apie tokius priekabiautojus fariziejus kalbėjo Jėzus, kada jis mokė juos sakydamas, kad jie praryja kupranugarį, bet užspringsta uodu. Argi tai taip, mielas Jonai-fariziejau, argi ne tau šitie Jėzaus žodžiai?
Juk paskaityk temą. Ir Vaidas prašo ATVIRO ir NUOŠIRDAUS požiūrio - surask bent vieną sakinį iš Urantijos Knygos paimto teksto, kurį tu galėtum sukritikuoti, kad jis nesutiekia DIDESNĖS ŠVIESOS UŽ NAUJOJO TESTAMENTO TO PATIES EPIZODO PERTIKIMĄ
TAČIAU TU NEPATINGĖJAI gaišti laiko ir dėti beprasmių pastangų, kad tik patenkintum savojo gyvulinio ego siekį ir tekšteltum čia visiems žodžio AMBASADORIUS visą etimologiją. Bet gi tu iš savo, be jokios sistemos turimos gausios ir sujauktos, nenuoseklios, intelektualios informacijos taip ir nesupranti, kad etimologija tai visiškai ne tas pats, kas dabartinės akimirkos šito paties žodžio prasė.
Žodžio etimologija kaip tik ir parodo, paties žodžio KEITIMĄSI IR GALIMĄ VISIŠKĄ NUTOLIMĄ NUO PIRMINIO ŠIO ŽODŽIO ŠALTINIO.
Etimologija - tai kelias, rodantis dabartinio žodžio vingius tiek geografiniu požiūriu per valstybes, tiek prasminiu požiūriu per kultūros ir civilzacijos vytymosi vingius iki šios akimirkos.
Tačiau žodis vartojamas JAU ŠIOS DIENOS PRASME, o ne praėjusiųjų kartų.
Ir šiandien Urantijos Knygos apreiškime Jėzaus vartotoje kalboje, kuri buvo Apreiškėjų - Tarpinių Būtybių - perfrazuota į DVIDEŠIMTOJO AMŽIAUS FRAZEOLOGIJA ir IŠVERSTA Į DVIDEŠIMTOJO AMŽIAUS ANGLŲ KALBĄ, kad būtų suvokiama MUMS, GYVENANTIEMS DABARTINIU METU, žodis AMBASADORIUS reiškia ATSTOVĄ arba PASIUNTINĮ, ne TARNĄ, ne VASALĄ, kaip IŠVEDŽIOJI TU.
Būtent Jėzus savo apaštalus ir atskyrė nuo VISŲ KITŲ ŽMONIŲ, juos įšventindamas į savo apaštalus kaip karalystės AMBASADORIUS, NES JIE ŠITUO IR TAPO TĖVO ATSTOVAIS, KAD MOKYTŲ KARALYSTĖS TIESŲ IR GYVENIMO, KAD SKELBTŲ JĖZAUS EVANGELIJĄ - DIEVO TĖVYSTĘ, ŽMONIŲ BROLYSTĘ - MOKYDAMI JUOS - KAIP ŠITOS KARALYSTĖS PARENGTI AMBASADORIAI - ĮKURTI DIEVIŠKĄJĄ KARALYSTĘ SAVO ŠIRDYJE. Visi likusieji žmonės, kurie ėjo vadovaudamiesi Jėzaus mokymais buvo, ir yra, Jėzaus MOKINIAI, NE AMBASADORIAI, NE APAŠTALAI, BET MOKINIAI.
O tai reiškia, kad jie, MOKINIAI, visi dirba savo kasdienius materialius darbus, ir gyvena savo kasdienį gyvenimą vadovaudamiesi Jėzaus nuostatomis ir prisideda prie APAŠTALŲ-AMBASADORIŲ MATERIALAUS IŠLAIKYMO SAVO AUKOMIS, nes Jėzaus apaštalai, Tėvo AMBASADORIAI - užsiima vien tik AMBASADORIAUS VEIKLA - ŽMONIŲ DVASINIU MOKYMU. Jie ne tik savo buvusio darbo atsisako, bet net savo šeimų, nes jie atstovauja TĖVUI visų labui, o ne siekia pasislėpti už šeimos ramybės, kad tik nereikėtų šviesti žmonių, ŠITŲ PAČIŲ ŽMONIŲ LABUI.
Todėl, mano mielas Jonai, tu šiuo metu nesi net Jėzaus MOKINYS, nes NUOLAT STABDAI ŠVIESOS SKLEIDIMĄ, IR TĄ DARAI PIKTYBIŠKAI IR ATKAKLIAI JAU DAUG METŲ UŽDĖDAMAS ANT JOS GAUBTĄ, KAD TIK NIEKAS JOS NEMATYTŲ.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-06-18 11:15:31
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]