Forumas: temos peržiūra
Suraskit skirtumus, kritikai
Siūlau visiems kritikams ne beprasmišką, o palyginamąją kritiką:
Paimkime pamokslą ant kalno ir jį palyginkime urantiškai ir bibliškai. Palyginkime tekstus ir po to pagalvokime, ar galėjo ir ką galėjo žmogus pridėti prie tikrojo teksto, kuris tekstas teisingiau atitiktų dievišką dvasią:
____
Biblija:
Palaiminimai
1 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. 2 Atvėręs lūpas jis mokė:
3 „Palaiminti[i1] turintys vargdienio[i2] dvasią: jų yra dangaus karalystė.
4 Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.
5 Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.[i3]
6 Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo:
jie bus pasotinti.
7 Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
8 Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.
9 Palaiminti taikdariai:
jie bus vadinami Dievo vaikais.
10 Palaiminti persekiojami dėl teisumo:
jų yra dangaus karalystė.
11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“.
Urantijos Knyga:
Tada Jėzus prašneko, sakydamas: “Dabar, kada jūs esate manojo Tėvo karalystės ambasadoriai, šituo jūs tapote tokia žmonių klase, kuri yra atskira ir skirtinga nuo visų likusiųjų žmonių žemėje. Dabar jūs nebesate kaip žmonės tarp žmonių, bet esate kaip kitos ir dangiškosios šalies apšviesti piliečiai tarp neišmanančių šito tamsaus pasaulio tvarinių. Nebeužtenka, kad jūs gyventumėte taip, kaip gyvenote iki šitos valandos, bet nuo šiol jūs privalote gyventi kaip tie, kurie paragavo geresnio gyvenimo šlovės ir buvo atsiųsti atgal į žemę to naujojo ir geresniojo pasaulio Valdovo ambasadoriais. Iš mokytojo tikimasi daugiau negu iš mokinio; iš šeimininko reikalaujama daugiau negu iš tarno. Iš dangiškosios karalystės piliečių reikalaujama daugiau negu iš žemiškųjų valdų gyventojų. Kai kurie dalykai, kuriuos netrukus jums pasakysiu, gali pasirodyti griežti, bet jūs apsisprendėte man atstovauti pasaulyje net ir taip, kaip dabar aš atstovauju Tėvui; ir kaip mano agentai žemėje jūs būsite įsipareigoję laikytis tų mokymų ir įpročių, kurie atspindi mirtingojo gyvenimo erdvės pasauliuose manuosius idealus ir kuriuos aš demonstruoju savo žemiškuoju gyvenimu apreikšdamas Tėvą, kuris yra danguje.
“Aš siunčiu jus, kad skelbtumėte laisvę dvasiniams belaisviams, džiaugsmą tiems, kurie yra baimės vergystėje, ir kad gydytumėte sergančius sutinkamai su manojo Tėvo danguje valia. Kada sutiksite prislėgtus mano vaikus, tada padrąsinkite juos, tardami:
“Tikrai laimingi yra vargšai dvasioje, nuolankieji, nes dangaus karalystės turtai priklauso jiems.
“Tikrai laimingi yra tie, kurie yra išalkę ir ištroškę teisumo, nes jie tikrai bus pasotinti.
“Tikrai laimingi yra nuolankūs, nes jie paveldės žemę.
“Tikrai laimingi yra turintys tyrą širdį, nes jie tikrai pamatys Dievą.
“Ir net šitaip sakykite mano vaikams šiuos tolesnio dvasinio nuraminimo ir pažado žodžius:
“Tikrai laimingi yra tie, kurie gedi, nes jie tikrai bus paguosti. Tikrai laimingi yra tie, kurie verkia, nes jie tikrai gaus džiaugsmo dvasią.
“Tikrai laimingi yra gailestingieji, nes jiems tikrai bus parodytas gailestingumas.
“Tikrai laimingi yra taikdariai, nes jie tikrai bus vadinami Dievo sūnumis.
“Tikrai laimingi yra tie, kurie yra persekiojami už teisumą, nes dangaus karalystė yra būtent jų. Tikrai laimingi esate jūs, kada žmonės tikrai jus įžeidinėja ir kada jus persekioja ir kada jus visaip šmeižia. Džiūgaukite ir būkite nepaprastai laimingi, nes jums yra didis atpildas danguje.
___
Biblija:
Šviesa pasauliui
13 „Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.[i4] 14 Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. 15 Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. 16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“.
Urantijos Knyga:
“Mano sielos broliai, kuriuos aš siunčiu, jūs esate žemės druska, druska, kuri turi gelbėjimo skonį. Bet jeigu šitoji druska savo skonį yra praradusi, tai su kuo gi bus sūdoma? Nuo tos akimirkos ji bus niekam tikusi, tik išmesti ir būti trypiamai žmogaus kojų.
“Jūs esate pasaulio šviesa. Miesto, pastatyto ant kalvos, negalima paslėpti. Taip pat ir žmonės tikrai nedega žvakės ir nestato jos po gaubtu, bet ją įstato į žvakidę; ir ji šviečia visiems, kas yra namuose. Tegu ir jūsų šviesa prieš žmones šviečia taip, kad jie galėtų pamatyti jūsų gerus darbus ir kad jie imtų šlovinti jūsų Tėvą, kuris yra danguje.
______
Biblija:
Senojo Įstatymo išsipildymas
17 „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.[i5] 18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė[i6] ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. 19 Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. 20 Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į dangaus karalystę“.
Pyktis ir susitaikinimas
21 „Jūs esate girdėję, kad protėviams[i7] buvo pasakyta: Nežudyk, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. 22 O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: 'Beproti!', tas smerktinas į pragaro ugnį.[i8] 23 Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, 24 palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.
25 Greitai susitark su savo ieškovu, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. 26 Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.
Svetimavimas
27 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk![i9] 28 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi. 29 Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. 30 Ir jeigu tavo dešinioji ranka gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą“.
Skyrybos
31 „Taip pat buvo pasakyta: Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą. 32 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju[i10], – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“.
Priesaikos
33 „Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas.[i11] 34 O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas,[i12] 35 nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. 36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. 37 Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“.
Priešų meilė
38 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. 39 O aš jums sakau: nesipriešink[i13] piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. 40 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą.[i14] 41 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. 42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.
43 Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.[i15] 44 O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus,[i16] 45 kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.[i17] 46 Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! 47 Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! 48 Taigi būkite tokie tobuli[i18], kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.
Urantijos Knyga:
“Aš išsiunčiu jus į pasaulį, kad atstovautumėte man ir veiktumėte kaip manojo Tėvo karalystės ambasadoriai, ir kada jūs išeisite skelbti gerųjų naujienų, tada pasitikėkite Tėvu, kurio žinianešiai esate. Nesipriešinkite neteisingumui prievarta; nepasitikėkite savo materialiu kūnu. Jeigu jūsų artimas sušers jums per dešinį skruostą, tada jam atgręžkite ir kitą skruostą. Būkite pasiruošę kęsti neteisingumą, o ne teistis tarpusavyje. Gėriu ir gailestingumu tarnaukite visiems, kurie kenčia ir vargsta.
“Aš sakau jums: Mylėkite savo priešus, darykite gerą tiems, kurie jūsų neapkenčia, laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už tuos, kurie su jumis elgiasi žiauriai. Ir ką, jūsų manymu, žmonėms daryčiau aš, tą patį jiems darykite ir jūs.
“Jūsų Tėvas danguje yra toji priežastis, dėl kurios saulė šviečia tiek blogiems, tiek geriems žmonėms; lygiai taip pat jis siunčia lietų ant teisingųjų ir neteisingųjų. Jūs esate Dievo sūnūs; net ir dar daugiau, dabar jūs esate manojo Tėvo karalystės ambasadoriai. Būkite gailestingi, net ir tokie, koks gailestingas yra Dievas, ir amžinojoje karalystės ateityje jūs būsite tobuli, net ir tokie, koks tobulas yra jūsų dangiškasis Tėvas.
“Jūs esate siunčiami žmones gelbėti, ne juos teisti. Savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje, jūs visi tikėsitės gailestingumo; dėl to aš reikalauju iš jūsų, kad per visą savo mirtingojo gyvenimą gailestingumą rodytumėte visiems savo sielos broliams materialiame kūne. Nedarykite klaidos, mėgindami iš savo brolio akies ištraukti krislą, kai jūsų pačių akyje yra rąstas. Iš pradžių išėmę rąstą iš savo paties akies, jūs galėsite geriau matyti, kad ištrauktumėte krislą ir iš savo brolio akies.
“Aiškiai atskirkite tiesą; gyvenkite teisų gyvenimą be baimės; ir tokiu būdu jūs tikrai būsite mano apaštalai ir manojo Tėvo ambasadoriai. Jūs esate girdėję sakant: ‘Jeigu aklas ves aklą, į duobę įkris abu.’ Jeigu jūs norite į karalystę vesti kitus, tai patys privalote gyventi gyvosios tiesos ryškioje šviesoje. Visuose karalystės reikaluose aš jus raginu demonstruoti teisingą samprotavimą ir gilią išmintį. Neduokite šunims to, kas yra šventa, taip pat savo perlų nemėtykite ir prieš kiaules, kad jos savo kojomis nesutryptų jūsų brangakmenių ir neatsisuktų draskyti jūsų.
“Aš perspėju jus dėl netikrų pranašų, kurie ateis pas jus avies kailyje, tuo tarpu savo viduje jie yra plėšrūs vilkai. Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite juos. Argi žmonės skina vynuoges nuo erškėčių arba figas nuo dagių? Taigi, kiekvienas geras medis veda gerus vaisius, bet blogas medis neša blogą vaisių. Geras medis negali vesti blogo vaisiaus, ir blogas medis taip pat negali duoti gero vaisiaus. Bet kokį medį, kuris neveda gerų vaisių, greitai iškerta ir įmeta į ugnį. Patekimą į dangaus karalystę nulemia būtent motyvas. Manasis Tėvas žiūri į žmonių širdis ir sprendžia pagal jų vidinius troškimus ir nuoširdžius ketinimus.
“Didžiąją karalystės teismo dieną, daugelis man sakys, ‘Argi mes nepranašavome tavo vardu ir argi tavo vardu nedarėme daugelio nuostabių darbų?’ Bet aš būsiu priverstas jiems pasakyti, ‘Aš jūsų niekada nepažinojau; pasitraukite nuo manęs tie, kurie esate netikri mokytojai.’ Bet kiekvienam, kuris išgirsta šitą reikalavimą ir nuoširdžiai vykdo savo užduotį, kad atstovautų man prieš žmones, net ir taip, kaip aš atstovavau savajam Tėvui prieš jus, tikrai bus plačiai atvertas įėjimas į manąją tarnystę ir į dangiškojo Tėvo karalystę.”
________
Kaip matote didesni skirtumai prasideda nuo senojo testamemto išsipildymo ir Dievo įstatymų aptarinėjimo. Tad kyla klausimas ar buvo apie tai kalbama, ar to prireikė žmonių gąsdinimui.
Pabaigai Jėzaus mokymų paaiškinimai Urantijos Knygoje":
"Vadinamasis “Pamokslas ant Kalno” nėra Jėzaus evangelija. Jame iš tiesų yra daug naudingo pamokymo, bet tai buvo Jėzaus nurodymas dvylikai apaštalų įšventinimo proga. Tai buvo Mokytojo asmeninė užduotis tiems, kurie turi eiti pamokslauti evangeliją ir trokšti atstovauti jam žmonių pasaulyje net ir taip, kaip jis taip išraiškingai ir tobulai atstovavo savajam Tėvui.
“Jūs esate žemės druska, druska, kuri turi gelbėjimo skonį. Bet jeigu šitoji druska savo skonį yra praradusi, tai su kuo gi bus sūdoma? Nuo tos akimirkos ji bus niekam tikusi, tik išmesti ir būti trypiamai žmonių kojų.”
Jėzaus laikais druska buvo brangi. Ji net buvo vartojama ir vietoje pinigų. Šiuolaikinis angliškas žodis “salary” (“atlyginimas”) yra kilęs iš druskos (“salt”). Druska maistą ne tik pasūdo, bet taip pat jį ir išsaugo. Kitus produktus ji paskanina, ir šitokiu būdu ji tarnauja, kada būna naudojama.
“Jūs esate pasaulio šviesa. Miesto, pastatyto ant kalvos, negalima paslėpti. Taip pat ir žmonės tikrai nedega žvakės ir nestato jos po gabtu, bet ją įstato į žvakidę; ir ji šviečia visiems, kas yra namuose. Tegu ir jūsų šviesa prieš žmones šviečia taip, kad jie galėtų pamatyti jūsų gerus darbus ir kad galėtų šlovinti jūsų Tėvą, kuris yra danguje.”
Nors šviesa ir išsklaido tamsą, bet taip pat ji gali būti ir tokia “akinanti,” kad suglumintų ir sugniuždytų. Mus įspėja, kad savo šviesą skleistume taip, jog mūsų bičiulius ji vestų į naujus ir dieviškus išaukštinto gyvenimo kelius. Mūsų šviesa turi šviesti taip, kad neatkreiptų dėmesio į save pačią. Net ir kiekvieno profesiją galima panaudoti kaip veiksmingą “reflektorių” šitos gyvenimo šviesos paskleidimui.
Stiprus charakteris neatsiranda dėl to, jog nesielgiama blogai, bet jis atsiranda dėl to, kad realiai yra daromas gėris. Nesavanaudiškumas yra žmogiškojo didingumo ženklas. Aukščiausieji saviraiškos lygiai yra pasiekiami garbinimu ir tarnyste. Laimingą ir aktyvų žmogų skatina ne baimė elgtis blogai, bet didžiulis noras elgtis gerai.
“Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite juos.” Asmenybė iš pagrindų yra nesikeičianti; tai, kas keičiasi – auga – yra moralinis charakteris. Šiuolaikinių religijų pagrindinė klaida yra jų negatyvizmas. Tą medį, kuris neveda vaisių, “iškerta ir įmeta į ugnį.” Moralinė vertybė negali atsirasti vien tik dėl represijos – paklusimo reikalavimui “Nedrįsk.” Religiniam gyvenimui baimė ir gėda yra neverti motyvai. Religija yra veiksminga tiktai tada, kada apreiškia Dievo tėvystę ir sustiprina žmonių brolystę.
Veiksmingą gyvenimo filosofiją formuoja kosminės įžvalgos ir žmogaus emocinių reakcijų į visuomeninę ir ekonominę aplinką visumos suvienijimas. Prisiminkite: Nors paveldėtų potraukių negalima modifikuoti fundamentaliai, bet emocinę reakciją į tokius potraukius pakeisti galima; todėl moralinę prigimtį galima keisti, charakterį galima pagerinti. Stipriame charakteryje emocinės reakcijos yra integruotos ir koordinuotos, ir šitaip yra sukuriama suvienyta asmenybė. Nepakankamas suvienijimas silpnina moralią prigimtį ir sukelia nepasitenkinimą.
Be vertingo tikslo, gyvenimas tampa beprasmis ir nenaudingas, ir dėl to atsiranda didelis nepasitenkinimas. Jėzaus kalba, įšventinant šiuos dvylika, sudaro pagrindinę gyvenimo filosofiją. Jėzus ragino savo pasekėjus naudoti patirtinį įtikėjimą. Jis įspėjo juos nepasikliauti vien tik intelektualiu sutikimu, patiklumu, ir pripažintu autoritetu. Švietimas turėtų būti toks būdas, kaip sužinoti (atrasti) mūsų natūralių ir paveldėtų potraukių patenkinimo geresnius metodus, o iš šitų pagerintų emocinio pasitenkinimo būdų atsirandanti visuma yra laimė. Laimė mažai priklauso nuo aplinkos, nors maloni aplinka didele dalimi gali prie jos prisidėti.
Kiekvienas mirtingasis iš tikrųjų nori būti puikus asmuo, būti tobulas, net ir toks tobulas, koks tobulas yra Tėvas danguje, ir toks pasiekimas yra įmanomas, nes galų gale “visata yra iš tikrųjų tėviška.”
Vaidas (VDS)
2009-06-04 13:42:18
Komentarai
Pagalvok iš naujo, Vaidai, nereikia čia nieko įrodinėti, tiesiog priimk į širdį.Jonas
2009-06-06 16:00:16
Ryšium su bičiulio pateikta nuolankumo ir puikybės įžvalga, noriu pastebėti citatų prasmės skirtumus.
Biblija sako - PALAIMINTI turintys vargdienio dvasią, liūdintys, romieji, alkstantys ir trokštantys teisumo, gailestingieji, tyraširdžiai, taikdariai ir t.t.
UK sako - LAIMINGI yra vargšai dvasioje, nuolankūs, turintys tyrą širdį ir t.t.
Skirtumas yra ne tarp tų objektų, o tarp "palaiminti" ir "laimingi".
Beje, UK tekste turi būti ne "tikrai laimingi", o LAIMINGI. UK originalas sako tiesiog "happy", o na kaip nors "really happy" ar panašiai. Algimantas versdamas "happy" į lietuvių kalbą, švelniai tariant, persistengė. O jei žiūrint griežčiau - suklastojo tekstą.
Tačiau nematau skirtumo, ar tas pats objektas bus įvardintas kaip "tyraširdžiai: jie regės Dievą" ar kaip "turintys tyrą širdį, nes jie tikrai pamatys Dievą". Arba bet kurio kito palyginimo objektai irgi skiriasi tik sakinio forma, bet ne esme.
Tačiau PALAIMINTI ir LAIMINGI skiriasi iš esmės. Taip kaip skiriasi "blessed" ir "happy". Šį būtent skirtumą ir turėtume nagrinėti, ypač ta prasme, kaip prašo Vaidas, norint atskirti, kuris tekstas labiau "atitiktų dievišką dvasią".
Palaimintas yra tas, kurį palaimina Dievas. Tai yra aišku tiek logine prasme, tiek literatūrine, kaip bežiūrėtum. Dievas yra laiminantis asmuo, žmogus - priimantis palaiminimą. Biblijos tekstas būtent tai ir sako - Dievas laimina tuos, kurie pvz. yra tyraširdžiai, romieji, ir tt. Kitais žodžiais tariant, visus šiuos žmones Dievas veikia savo malone. Palaimintas ir laimingas savaime aišku, nėra tas pats. "Laimingas" yra paties asmens savijauta ar pojūtis, "palaimintas" - tai yra paliestas Dievo malonės, visiškai nepaisant to, kaip tas žmogus jaučiasi. Būtent Dievas palaimindamas paliečia žmogų, tarsi paima jį ant savo rankų mylinčių rankų, Jis yra tasai veikiantysis asmuo, jis yra pirmoje vietoje. Biblijos tekstas aiškiai sako, kas yra pirmas. Biblija orientuoja į Dievą.
UK 'laimingas' būtent ŽMOGAUS laimės būseną iškelia į viso palyginimo centrą. Tarsi žmogus, būdamas nuolankus, ar tyraširdis, ir tt, pats savaime tuo nuolankumu ar gerais darbais galėtų užsitarnauti Dievo artumą ir tuo pačiu savo laimės statusą. UK tekste nebelieka vietos Dievo malonei - būtent tam būdui, kaip Dievas veikia žmogų. Bet tai ir yra tas subtilus skirtumas, kuriuo žmogaus gerovė, laimė, likimas tarsi išplėšiami iš Dievo rankų ir atiduodami tvarkyti pačiam žmogui. UK Dievas nėra laiminantis Dievas, nėra malonės davėjas, tačiau jis tarsi paverčiamas automatu ar mašina, suteikiančiu laimę automatiškai tam, kuris elgiasi pagal tam tikras taisykles. Tokiu būdu UK praleidžia pačią svarbiausią grandį. Ne buvimas laimingu čia yra esmė, o tai, kad pats Dievas laimina, gelbsti, globoja ir ima ant savo rankų žmogų. Čia ir yra tas punktas, kuris "atitinka dievišką dvasią". Tu pats niekaip neįlipsi į Dievo delną, jei jis pats nenusileis iki tavęs.
Jonas
2009-06-06 15:51:19
Mielas bičiuli,
Matau, kad dalelę sielos įdėjai į savo komentarą.
Tačiau pagal temą sakau, kad tavo komentaras yra visiškai beprasmis, nes ir vėl, rodydamas man didžiulę nepagarbą, nesuradai nieko iš mano nurodytų virš 700 puslapių (Jėzaus gyvenimas ir mokymai) ir nenurodei nieko, kas ten bent jau prieštarautų tavo nurodytiems išmastymams.
Supranti prie kiekvieno žmogaus gali kabinėtis, nes nėra tobulų žmonių. Bet prie tyrų dieviškų minčių manau žmonės prisikabinti negali, ką jūs kritikai šioje temoje ir įrodote.
Vaidas (VDS)
2009-06-06 15:57:49
Ar nepastebėjai, kad turint nuolankumo, žmogus pradeda kitaip vertinti viską, kas vyksta, nei neturint nuolankumo (esant išpuikusiam). Juk ir pačiam, ko gero, gyvenime pasitaiko sunkesnių akimirkų, kai negali iškarto suvokti Dievo plano tavo atžvilgiu. Bet ilgainiu, manau, išmokai priimti tuos sunkumus kaip iššūkį savo dvasiniam augimui, taip? Juk dabar, tikiuosi, suvoki, kad Dievas leidžia tavo gyvenime vykti tokiems įvykiams, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nevisai teisingais, bet žiūrint giluminiu žvilgsniu tampa aišku, kad Dievo išmintis gerokai per didelė, kad žmogiškuoju protu ją galima būtų suvokti akimirksniu. Todėl praeina tam tikras laikas, kol ateina suvokimas, ką Dievas iš tikrųjų tau buvo paruošęs leisdamas atsirasti kančiai tavo gyvenime. Štai šitaip, be kita ko, Dievas moko tavęs NUOLANKUMO. Juk išpuikęs žmogus nekantriai sušauks: "Dieve, kaip drįsti mane kankinti!" Bet turint kažkiek nuolankumo jau neskubama priekaištauti Dievui, nes suvokiama, kad Dievas tikrai geriau už tave žino kas ir kaip. Tai, galbūt, galima būtų sąlyginai pavadinti nuolankumo augimo pirmuoju etapu.
O aukštesnis etapas būtų sugebėjimas tapti dar nuolankesniu prieš Dievą, ir suprasti, kad nuolankumo reikia kai Dievas tau kažką nori pasakyti ne tik per įvykius, bet ir per tekstus. Juk Dievo kalba skirta ne išpuikeliams, ar ne? Taigi, turint pakankamai nuolankumo, galima pripažinti, jog, kaip nesugebame iškarto objektyviai vertinti įvykių savo gyvenime, taip pat negalime objektyviai suvokti Dievo žodžio. Patikėk, analogija yra šimtaprocentinė. Kai tik nuolankumas atkariaus iš puikybės dar vieną kertelę tavo sieloje, galbūt imsi suvokti, kad ir Dievo žodžio negalėjai priimti dėl nepakankamo nuolankumo. Tikrai nuoširdžiai linkiu kuo didesnių pergaliu kovoje su išdidumu ir puikybe.
Todėl, suprask, brolau, kad šitoje temoje skambantis tavo klausimas "kuris tekstas teisingiau atitiktų dievišką dvasią" yra visiškai netinkamas žiūrint nuolankiomis akimis. Kaip ir daugelio įvykių, kuriuos Dievas inspiruoja tavo gyvenime, taip ir Dievo tekstų neįmanoma iškarto teisingai vertinti žmogiškuoju protu. Pradžioje turi ateiti noras nuolankiai priimti Dievo tekstą, ir tik vėliau bandyti suvokti jo esmę ir prasmę.
Iš to išplaukia vienintelis rimtas klausimas:
ką laikysi Dievo tekstu - Urantijos knygą, ar Šventąjį Raštą? Ir turėdamas pakankamai nuolankumo suvoksi, kad pasirinkimą darysi ne pagal tai, kuris tekstas tave labiau sujaudino, ar kuriame tau labiau patiko dėstymo stilius, ar pagal kitus grynai ŽMOGIŠKUS prioritetus (nes esi žmogus), bet pagal tai, ką tau patars Šventoji Dvasia. O Ją galėsi išgirsti tik pasiekęs tam tikrą nuolankumo laipsnį.
Nenoriu su tavimi ginčytis, bartis, ar kitaip tau priešgyniauti. Turi teisę laikytis savo nuomonės. Bet matau, kad nuolankumas tau nėra svetimas, tačiau neįvertini KOKS JIS YRA SVARBUS tavo gyvenime. Tad, būk palaimintas savo dvasinėje kelionėje, drąsiai priimk visus iššūkius ir sunkumus, leisk Dievui reikštis tavo gyvenime, net jeigu atrodys, kad Jis su tavimi elgesi neteisingai!
Geros tau kloties, Vaidai, mylėk ir būk mylimas!
Vaidui-bičiulis
2009-06-06 13:46:37
Kęstai,
"jums Jezus yra tik mokytojas, guru ar "vienas is nusvitusiu"."
Kur toks teiginys UK ar atskiruose komentaruose atsispindi?
.
Tu turi savajį faktą ir kuo tas faktas paverčia Jėzų tau?
.
Aš tavojo fakto neturiu, o Jėzus man yra Kūrinijos Šaltinio vaikas, Visatos, kurioje aš atsiradau, Kūrėjas ir Šeimininkas, tavęs ir manęs Kūrėjas, mūsų Brolis, ne perkeltine prasme, o juntamas sava krūtine, sava širdimi.
Ir jei tu gali save sumenkinti iki grumstelio ir savęs išsižadėti stodamas prieš savo Kūrėją, tai nemenkink Jo aukštindamas Jį, nes Jis daug sunkesnėmis aplinkybėmis Save be jokios abejonės sumažins iki dulkelės tam, kad pavadintų tave Broliu - Rojaus Trejybės ir Visos Kūrinijos akivaizdoje.
Arnoldas
2009-06-05 21:03:38
Kurčiam,
Beprasmiškas tavo komentaras vėl, nes vėl nieko iš Urantijos Knygos nepareašei, tik savo papūgiškus pakartojimus.
Urantijos Knygoje minima, kad 4 apreiškimas žmonijai - tai Jėzaus gyvenimas ir jo tikri mokymai, o tu vis iškraipai šį apreiškimą ir sakai, kad apreiškimas - tai Biblija, kurią parašė žmonės. 5 apreiškimas - tai Urantijos Knyga, kuria siekiama ištaisyti tas klaidas, kurias padarė Biblija ir jos pagrindu atsiradusi krikščionybė, kuri šiandien turi daugybę sektų, tame tarpe ir tavo paminėtą NEW AGE.
Nerašyk man atsakymo, prašau. Nebent pacituosi Urantijos Knygą, kurioje surasi, kad joje yra parašyta, kad "Jezus yra tik mokytojas, guru ar "vienas is nusvitusiu"".
Na nebūk tinginys, rašantis beprasmiškus komentarus. Ir kur ta Šventa dvasia tokio nušvitusio jos tarno nepamato ir jam nepadeda?
Vaidas (VDS)
2009-06-05 20:58:43
Vaidui,
Stai cia ir yra beda, kad jusu urantiniam tikejimui nera butini faktai. Krikscionio tikejimo esme yra faktas. Ir pagrindinis faktas, kad Jezus Kristus mire uz nuodemes, buvo palaidotas ir trecia diena prisikele. Urantams, kaip ir visiems "new age" faktai nera butini, todel jums Jezus yra tik mokytojas, guru ar "vienas is nusvitusiu".
Kestas
2009-06-05 20:44:06
Vaidui,
o tai "dvasines Motinas-seses" UK neminima? Ir prie ko ciaq tingejimas.
Paimu teksta pvz apie urantijos kilme -
"Prieš 900.000.000 metų į Urantiją atvyko pirmoji Satanijos žvalgų partija, iš Jerusemo pasiųsta tam, kad ištirtų planetą ir pateiktų pranešimą apie jos tinkamumą būti viena iš gyvybės eksperimento vietų. Šitą komisiją sudarė dvidešimt keturi nariai, apimantys Gyvybės Nešėjus, Sūnus Lanonandekus, Melkizedekus, serafimus, ir kitas dangiškosios gyvybės kategorijas, kurios buvo susijusios su planetos organizavimo ir administravimo ankstyvosiomis dienomis.
Po kruopščiai atlikto planetos tyrimo, šita komisija sugrįžo į Jerusemą ir Sistemos Aukščiausiajam Valdovui pateikė palankų įvertinimą, rekomenduodama Urantiją įtraukti į gyvybės eksperimento registrą. Atitinkamai jūsų pasaulis buvo užregistruotas Jeruseme kaip dešimtainė planeta, o Gyvybės Nešėjai buvo informuoti, kad jiems bus duotas leidimas įdiegti naujus mechaninio, cheminio, ir elektrinio mobilizavimo modelius, kada jie vėliau atvyks su gyvybės transplantavimo ir implantavimo mandatais."
Vat cia Vaidai, manai kad tai faktais paremti dalykai?!
Kestas
2009-06-05 19:14:30
Kęstai,
dar kartą prašau nerašyk beprasmiškų komentarų. Aš tavęs prašiau: iš Urantijos Knygos ir konkrečiai. Nebūk tinginys arba patylėk.
Vaidas (VDS)
2009-06-05 18:34:16
Vaidui,
tai kai urantai raso pvz., apie "dvasines Motinas-seses" tai tame slypi dieviska ismintis? Nera jokiu "Dvasios Motinu sesiu", tai priestarauja Kristaus evangelijai.
Na dar suprask, Jezus Kristus dazniausiai kalbejo hebrajams, cia jau nieko nepadarysi. Todel kulturinis aspektas irgi svarbus. Ir butina atsizvelgti, kai cituoji Biblija, visa bendra konteksta, o ne islupineti kaip sauna i galva.
Kestas
2009-06-05 18:07:38
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]