Forumas: temos peržiūra
DIEVO TĖVO DVASIOS ŠVENTOVĖ
DIEVO TĖVO DVASIOS ŠVENTOVĖ
Kiek daug veidų mūsų kelyje , kiek daug emocijų ir žvilgsnių . Tačiau ar jūs pastebite , kad dauguma sutiktų veidų yra susirūpinę arba rūškani . Kartais atrodo , kad visa minia žmonių tarsi laikytų sudėtingą egzaminą . Kaip mažai šypsenų ir nuoširdaus dvasingo juoko mes pasigendame šiame veidų kelyje . Kas atsitiko , kad mes pamiršome šypseną ir sveiką juoką ? Pamenu vieną televizinę laidą , kaip viena žurnalistė grįžusi iš kelionių , iš Filipinų ir Indonezijos salyno , išlipusi čia Vilniuje iš lėktuvo buvo apstulbinta to kontrasto , kurį kelionės laikas skyrė tik keliolika valandų ir visi atsiminimai , ir matyti vaizdai atmintyje buvo dar tokie švieži . ,, Apstulbino mane “ kalbėjo jinai ,, be šypsenų veidai areouoste ir troleibuse . Atrodė , kad patekau visai į kitą pasaulį , liūdną ir susirūpinusį ‘’. Tuo tarpu , kai šių salynų žmonės buvo visi su šypsenomis veide , ir mažame ir suaugusio žmogaus veide švietė laiminga šypsena . Jie tiesiog džiaugėsi , kad gyvena , nors tas gyvenimas , kaip pastebėjo ši žurnalistė , toli gražu nei labiai laimingas , nei labiai turtingas , tačiau džiaugsmas šia diena buvo akivaizdus ir pribloškiantis savo kontrastais grįžus į Lietuvą .
Taigi , kur mes einame , kodėl mes apsupti prašmatniausių prekybinių centrų , skęstančių neoninių šviesų jūrose , o patys po sėdyne dar turintys keturius ratus su motoru , jaučiamės lyg paskutinį žemės lopinėlį pardavę , jaučiamės taip lyg tai būtų ne mūsų gyvenimas , bet iliuzionistinis melas . Ačiū Dievui , niekas dar nemiršta nei nuo bado , nei nuo troškulio , tačiau laimės mažai mato . Kodėl ? Aš manau , kad žmones yra užvaldęs godulys . Žmonės nebeturi saiko savo godulį patenkinti , nes norisi vis daugiau ir daugiau . Norisi kažo tokio , ko dar neturi , bet buvo matyta kaiminystėje arba per reklamą. Norisi taip , kad net šypsena iš veido ilgam dingsta , kol susikuri norimą daiktą ar būvį . Tą kažką turėti inspiruoja ir visa vartotojiška visuomenė , su pašaipa žvelgianti į nevykėlį , kuris dar neturi to kažko . Taigi tas statistinis žmogelis arba net šulas , nutaręs turėti tą kažką , pradeda dirbti dviem etatais , verčiasi per galvą , dirba dieną ir naktį kol pagaliau jo kieme ar žemės sklype , ar bute atsiranda tas kažkas . Štai pagaliau tas kažkas yra . Šypsena šviečia dešimties mertų spinduliu ir žmogus yra laimingas . Tačiau , tačiau , po mėnesio kito ir vėl rūškanas veidas ir vėl rūpestėlis , vėl nerimas skverbiasi į širdį ir protą , nes to kažko aplinkiniai kaimynai įsigijo jau daug puošnesnių ir gražesnių . Ir taip be galo ir be krašto , kol vieną , dieną infarktas , insultas ir žmogelis guli ligoninės reanimacinėje palatoje . Bejėgis kūnas ant baltos paklodės ir nerišlios mintys dar šurmuliuoja apie nebaigtus darbus .
Tokiu arba panašiu paveikslu , gyvena šimtai tūkstančių mūsų tautiečių ir šimtai milijonų mūsų planetos gyventojų . Kas čia kaltas ? Niekas nekaltas . Kalta mūsų gyvulinė kilmė , kovos už būvį pasąmonių genetika , numarinusi mūsų dieviškąjį ,,AŠ’’ .
Tačiau ar jau taip viskas beviltiška , ar mes jau nebesugebėsime pasikviesti šypsenos ant savo veido ? Nejaugi mes nebesugėsime rasti , nors keliolikos minučių, laisvo laiko dienoje , prakalbinti savo vidinį ,,AŠ’’ - dieviškąjį minčių Derintoją , kad ateitų šypsena . Tik nesuraukime veidų , kaip tie fariziejai ir nenuteikime savęs kankinio išvaizdai , kai bandysime kalbinti Dievo Tėvo dvasią savo protuose , bet kalbinkime Jį su šypsena ir su džiaugsmu . Šį šventą darbą reikėtų atlikti visiems , be išimties , tuoj pat , šiandiena , nes rytoj gali būti per vėlu . Rytojus gali būti jau ir nebūtis , bet šiandiena tu žmogau , esi būtis ir šiandiena tavo valioje ir galioje pakesti visą savąjį likimą , ir net sveikatą , ir net darbinę ar kūrybinę karjeros perspektyvą . Viskas , žmogau , yra tavo valioje ir džiaugsmas ir viltis , ir neviltis .
Todėl leiskime augti , savo prote džiaugsmo mintims . Pasakykime savo protui ,, Aš noriu amžinai gyventi su savo Tėvu , aš noriu savo valią suderinti su Dievo Tėvo valia . Aš noriu tau Tėve atiduoti visus savo rūpesčius , nes Tu esi mano galia ir stiprybė . Aš atiduodu Tau visas savo problemas ir galiu būti laimingas , nes tu esi didžioji Meilė ir sujungei Save ir mane ’’
Mes žmonės potencialiai esame bendrakūrėjai su Aukščiausiomis Dievybėmis ir mes galime sukurti viską ką tik panorėsime . Mes galime sukurti naują Žemę ir naują pasaulį Žemėje . Mes galime sukurti net rojų žemėje . Mes galime viską . Tačiau mes galime ir pragarą sukurti ir gimtąją Žemę sunaikinti . Todėl ir sakau , šypsokimės vienas kitam ir kurkime gėrį , atsiremdami į dieviškąją dovaną - minčių Derintoją. Jis viską tiksliai ir genealiai pasakys , ką daryti , kaip išbristi iš dubės ar iš krizės . Tik Dievas Tėvas duos išmitingiausią ir genealiausią , bet kokios problemos , sprendimą .
Norint suartėti su Dievo Tėvo dvasia reika ugdyti norą būti JO Dvasios šventove . Taip , taip , pačia natūraliausia šventove , kurioje džiaugsmo giesmes gieda visos tavo proto mintys . Tačiau tik mažuma ugdo norą būti Dievo dvasios šventove , todėl ir mūsų mintys iš mūsų protų skrenda be Dievo dvasios palaiminimo , nesuderintos su Dievo Tėvo dvasia , be dieviškos išminties ir be dieviškos galios . Daugiausia jos yra tuščios , be dieviškos įkrovos galių , todėl ir tuštybė sėja tuštybes po pasaulį , o vėliau , ta pati karta ar kitos kartos jau tas tuštybes pjauna . Visi darbai ir visi gyvenimai nebeturi dieviškos skalsos .
Jeigu mes neugdome valios ir noro bendrauti su Dievo dvasia , mes tuo pačiu atmetame ir tą kosminį stebūklą , vienintelį ir nepakartojamą stebūklą , kad mes žmonės , esame vaikščiojančios Dievo Tėvo dvasios šventovės . Nebūdami Dievo dvasios šventovėmis , mes save įbūtiname , kaip vaikščiojantieji dvikojai, gyvulinės prigimties , kūnai , kuriuos tarpusavyje jungia ne dieviškos meilės jėgos , bet tik bendri socialiniai ir buitiniai interesai . Ir tokiuose iškreiptuose mūsų gyvenimuose ir geriausi mūsų protai būna tiek šventi ir moralūs , kiek tai naudinga , tai ar kitai socialinei grupei , kurią mes atstovaujame ir su kuria bendraujame . Tad nenuostabu , kad tokie savanaudiški ir bendrasaviniški interesai neturi broliškos meilės užtaiso . Tie santykiai ir negali būti tobuli , kadangi savo sąmonėje yra užslopinę Dievo Tėvo dvasios veikimą . Todėl šiandieną , prie aukščiausių techninių technologijų ir nuostabiausių mokslinių atradimų tarpsta nemokšiškumas , agresyvumas ir abejingumas gėrio pažangai ir jo plėtotei .
Daug kartų šiame forume , mūsų gerbiamas Algimantas yra pavartojęs posakį , kad ,, aklas aklo toli nenuves ‘’. Iš tiesų , tai yra tiesa , nes neugdant savyje dieviškų savybių ir nevedant dialogo su Dievo dvasia , kuris kiekviename reiškiasi kaip mūsų minčių Derintojas , kaip tu žmogau , sukursi gėrį ir džiaugsmą , jeigu šiems reiškiniams yra neugdomas atradimo džiaugsmas , neugdomas ir neauginamas dieviškasis potecialas , kuris turi visą galią išsiskleisti žmoguje , tačiau be laisvos žmogaus valios , be jo noro , ir Dievas yra bejėgis , JIS negali pažeisti pagrindinio kūrinijos dėsnio - laisvosios kūrinio valios .
Viso to neišauginto dvasingumo rezultatas - pasaulinė krizė , nerimas dėl ateities ir susirūpinę be šypsenų veidai . O reikėtų tik tiek nedaug - giliau pažvelgti į save . Atrasti norą ir ugdyti valią , pripažinti save Dievo Tėvo dvasios šventove . Tu ir aš , mes abu ir mes visi esame Dievo dvasios šventovės . Taip mąstydami ir įtikėdami , mes pakeisime ir savo proto mąstymo kokybę . Tokiame prote gims gražiausios mintys , kurios norės jungtis ir perteiks žinias visiems savo broliams ir seserims , kaip geriausiai gelbėti vienas kitą , kaip dovanoti vienas kitam džiaugsmo , meilės ir gėrio dovanas . Mūsų visų dieviškoji samprata , suras geriausius sprendimus visoms problemoms spręsti .
Jeigu pažiūrėsime globaliai į mūsų žemę , tai mes , visi žmonės , esame įbūtintas dieviškos kūrinijos pasaulis , norime to ar nenorime , tikime tai ar netikime , yra taip kaip yra . Tuo pačiu , potencialiai , mes visi esame apdovanoti ir laimingu gyvenimu. Mes laimingą gyvenimą suprantame , kaip naujausių technologijų įgyvendinimą , tačiau Dievui nereikia mūsų būsenų per technologinį pasaulį , Dievui nereikia ir mūsų kūno galių ugdymo universitetų. Dievui reikia mūsų protų ir širdžių atsivėrimo , kad Dievo dvasia galėtų veikti į mus visų geriausiu būdu , kad tame dieviškame veikime sužydėtų ir mūsų protas ir mūsų jėgos ir mūsų sveikata . Tik žmogus atsivėręs Dievo dvasios veikimui , jau čia , žemėje , galės atlikti stulbinančius darbus , apsuptus meilės ir brolystės dvasia , ir tai yra Dievo plano fragmentas , leidžiantis atsirasti tikriems stebūklams , bet su žmogaus sudvasinto proto pagalba .
Emilis - Petras
2009-06-14 21:36:04
Komentarai
Mielas Emili Petrai, tavasis komentaras tik patvirtina mano prieš tai pateiktus teiginius, kurių tu taip ir nesupratai net savo intelektu.Problema yra TAVYJE, tu skaitai mano rašomus mokymus INTELEKTUALIAI, o jie turi būti skaitomi ATSIVĖRUSIA DVASIA – DIEVIŠKUOJU PROTU, O NE ŽEMUOJU GYVULINIU PROTU-INTELEKTU, kuris negali suvokti DVASINIŲ dalykų, nes yra MATERIALUS.
Tačiau kai ką pamėginsiu tau dar kartelį paaiškinti. Todėl imu tavo komentarą, ir po tavaisiais teiginiais patiekiu platesnį kontekstą, kurio tu vis negali matyti..
Tavo pirmasis teiginys:
Ne visai , Algimantai , sutinku su tavimi .
Mielas Emili Petrai, tu ir negalėsi su manimi sutikti, kol neatversi savo DVASIOS ROJAUS TREJYBEI TIEK, KAD SAVO GYVULINĮ PROTĄ PAKEISTUM DIEVIŠKUOJU, KURIS IR SUPRANTA PLATESNĮ KONTEKSTĄ IR MATO GILIAU IR AUKŠČIAU UŽ BET KOKĮ GYVULINĮ ŽMOGAUS INTELEKTĄ.
Tu teigi:
Proto būsenomis galima manipuliuoti ir sugalvoti visokius tų būsenų pavadinimus . Visi karai ir nesantaikos vyko tik religiniu pagrindu . Tačiau be to gyvulinio proto neužauginsime ir dvasinio proto , nes visos mūsų proto lastelės , sveikame prote , labai draugiškai ir sistemiškai sąveikauja , kurdamos savas mintis arba nuskatydamos jas , iš mentalinio energetinio lauko .
Mielas Emili Petrai, vėl tu skambini iš savosios gyvulinio proto sampratos varpinės. Aš nuolat pabrėžiu, kad garbinant Rojaus Trejybę žmogaus sąmonė yra tik budrumo būsenoje, tuo tarpu pats gyvas bendravimas su Rojaus Trejybe vyksta per atsivėrusią Kūrėjui VIRŠSĄMONĘ, tuo tarpu PASĄMONĖ yra atjungta. Štai kodėl tokios gyvos komunijos su Kūrėju – Dvasios ir Asmenybės Šaltiniu ir Centru – ir PRABYLA DVASINĖ ASMENYBĖ SAVAJAM ŠALTINIUI IR CENTRUI, PRANOKDAMA MATERIALŲ IR GYVULINĮ PROTĄ, JI PAJUNTA GYVĄ RYŠĮ SU SAVO PAČIOS DIEVIŠKAISIAIS TĖVAIS – ROJAUS TREJYBE. Ir tai nėra kokia nors proto MANIPULIACIJA, TAI - GYVOJI IR PATIRIAM KOMUNIJA. Juk bent tokiu teiginiu iš Urantijos Knygos gal vis tik tiki – Dievas yra PATIRIAMAS. Tuo tarpu nuo savęs aš šitokį Urantijos Knygos teiginį išplečiu iki tokio – ROJAUS TREJYBĖS TRYS LYGIAVERČIAI ASMENYS YRA PATIRIAMI, KAI SU JAIS BENDRAUJA JIEMS ATSIVĖRUSI DVASINĖ ASMENYBĖ, KURI IR YRA GAVUSI AMŽINĄJĄ ASMENYBĖS DOVANĄ IŠ JŲ.
Štai tu pats sau nusistatai ribą, kada savo gyvulinio proto nesieki PAKEISTI į dieviškąjį, nes BIJAI. O baimė yra dėl TAVO NEATSIVĖRIMO ROJAUS TREJYBEI, IR JOS NEATRADIMO SAVYJE. Tada gyvulinis protas BIJO PRARASTI SAVO VIEŠPATAVIMĄ TAVOJO DVASINIO IR DIEVIŠKOJO PROTO ATŽVILGIU, KAD TIK JIS IR TOLIAU MIEGOTŲ, IR NETRUKDYTŲ JAM, NES TIK ŠITAIP JIS GALI IŠLIKTI NEPASIKEITĘ, O KEISTIS JIS NĖ UŽ KĄ NESUTINKA. Tai tas pats, kaip visą laiką lankyti mokyklą, ir metų metais vis tiek likti TOJE PAČIOJE KLASĖJE. O normalus mokymosi mokykloje procesas numato vis didesnes žinias ir perėjimą į aukštesnę klasę. Tačiau argi pasiekus paskutiniąją klasę kas nors pasakys, kad šitaip buvo paneigta pirmosios klasės pakopa? Aišku, kad ne. Pirmoji klasė davė savo vaisius to meto lygiu, ir jos lygis buvo ne paneigtas, bet išplėstas kitose mokyklos klasėse. Ir taip kiekvienos klasės lygis buvo išplėstas, kol atėjo metas pasakyti mokyklai SUDIE, NES LAUKIA TOLIMESNĖS STUDIJOS, TIK DAR AUKŠTESNIU LYGIU – GAL UNIVERSITETE, O GAL GYVENIME BE TEORINIŲ STUDIJŲ UNIVERSITETE. Tai argi TOLIMESNĖS patirtinės sukauptos žinios PANEIGIA MOKYKLOS ĮGYTAS ŽINIAS? Jokiu būdu NE, jos IŠPLEČIA MOKYKLOS ŽINIAS, jas papildo tiek kai kuriais teoriniais teiginiais, tiek patyrimu.
Lygiai taip ir DIEVIŠKOJO PROTO APKABINIMAS ATSIVĖRUS ROJAUS TREJYBEI – IŠMINTIES IR PROTO ŠALTINIUI IR CENTRUI – NE PANEIGIA GYVULINIO PROTO PAKOPĄ ŽMOGAUS GYVENIME, BET JO MĄSTYMĄ IŠKELIA Į DIEVIŠKAS AUKŠTUMAS IR GELMES, SUTEIKIA TOKIĄ KŪRINIJOS PANORAMĄ, KOKIOS GYVULINIS PROTAS IR SUVOKTI NEGALI, NORS IR STUDIJUOJA URANTIJOS KNYGĄ.
Tokia yra EVOLIUCIJA IR MŪSŲ PROTUI.
Tu pats esi savo laisvos valios šeimininkas – dalyvauti Rojaus Trejybės evoliucijos plane ir tau, ir visiems mums, sumanytame, kad AUGTUME, o ne TAPTUME DAR VIENU NAUJU STABDŽIU SAVO PATIES KELYJE, KURIAME IR TAIP DAUG YRA KLIŪČIŲ, O ČIA DAR IR PATS SAU SUDARAI PAPILDOMĄ, IR PAČIĄ SUNKIAUSIĄ – SAVO VALIĄ NUKREIPI PRIEŠ ROJAUS TREJYBĖS VALIĄ, KURI DARO TAU VISKĄ, KAD TIK TAPTUM RYŽTINGESNIS IR ŠVIESESNIS IŠMINTIMI, ATSIVERDAMAS ROJAUS TREJYBEI, ŠITOS PAČIOS IŠMINTIES ŠALTINIUI, KURIS TAVE IR IŠKELIA VIRŠ GYVULINIO PROTO SAMPRATŲ, BE JAS NE PANEIGDAMAS, BET PAKYLĖDAMAS TAVO ŽVILGSNĮ Į TOKIAS AUKŠTUMAS, KOKIŲ ANKSČIAU TU NEMATEI
Kiti tavo teiginiai yra suplakta mišrainė, kurioje vieni teiginiai prieštarauja kitiems. Tai rodo tavo NENUOSEKLŲ mąstymą:
Tačiau visas protas turi dirbti , kaip tobula vieninga sistema , tiek garbinime , tiek ir religiniame įtikėjime , kad jame yra Dievo Dvasia . Tegu tai bus ir abstrakti savoka , tačiau ši abstrakti savoka , pažadins žmogaus prote dvasinės kūrybos mintis , tame pačiame gyvuliniame prote , kurį visi nešiojame su savimi , kaip pasąmonę , kaip centrinę nervų sistemą , kaip periferinę nervų sistemą , kaip vetatatyvinę nervų sitemą . Žmogaus protas , kaip mūsų asmenybės ir charakterio matrica , visas guli ant gyvulinio proto pamatų , kaip šios fizinės gyvybės funkcija .
TIKROVĖS NEATITINKA toks teiginys, kaip VISAS protas – o kur gi yra tuomet pusė proto, o ketvirtis proto, o trys penktadaliai proto, jeigu jau sakai apie VISĄ protą? Tuo labiau TIKROVĖS neatitinka tavo teiginys, kad protas turi dirbti kaip TOBULA vieninga sistema. Tobulumas bus pasiektas tik Rojuje, todėl dabar joks protas – net ir mūsų dieviškasis – nė iš tolo negali dirbti TOBULAI. Tai tiesiog tik tavo gyvulinio proto sukauptos – bet NEĮSISAVINTOS – informacijos neatsakingas žongliravimas, kuris KLAIDINA KITUS, NES PATS YRA SUSIPAINIOJĘS TOS INFORMACIJOS GAUSOJE, IR NEPAJĖGUS JOS SUSISTEMINTI Į VIENINGĄ SISTEMĄ, nors apie ją ir kalba.
Dvasia – tai NĖRA ABSTRAKTI SĄVOKA – TAI TIKRA IR LABAI KONKRETI BŪTYBĖ.
Aš kalbu, kad tavo, ir kitų dar neatradusių savyje Rojaus Trejybės Asmenų, vartojamas žodis DIEVAS pažymi ABSTRAKČIĄ IDĖJĄ, O NE REALIUS ASMENIS – TĖVĄ, AMŽINĄJĮ SŪNŲ-MOTINĄ-BROLĮ, IR BEGALINĘ DVASIĄ-MOTINĄ-SESĘ.
Su IDĖJA tau niekaip neišeis užmegzti ir palaikyti GYVOS KOMUNIJOS ryšio, ką ir liudija tavo visi teiginiai, kurie yra TIK intelekto pasireiškimas, nepripildytas gyvo patyrimo su Rojaus Trejybės Trimis Asmenimis, ATRASTAIS SAVYJE, Bendravimo ir Meilės TURINIO.
Tuo tarpu Tėvą, Amžinąjį Sūnų-Motiną-Brolį, ir Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę tu gali ATRASI SAVYJE, kaip JUOS ATRADAU AŠ, IR KAIP TUOJ PAT IŠSIPLĖTĖ KOSMINĖ ĮŽVALGA, KAD NET URANTIJOS KNYGĄ PAMAČIAU VISIŠKAI KITOKIOS GELMĖS - KAIP SISTEMĄ - KAIP JUOS ATRADO KITI URANTAI, IR KAIP JŲ GYVĄ BUVIMĄ PATIRIA SAVYJE. Ir tai ne ABSTRAKCIJA, O REALUS IR LABAI KONKRETUS GYVAS ASMENYBĖS SU ASMENYBĖMIS BENDRAVIMAS. Ir iš vidaus žadina ne ABSTRAKCIJA, O REALI IR KONKRETI DVASIA - MINTIES DERINTOJAS. Ir žadina mūsų NE GYVULINĮ protą, o DIEVIŠKĄJĮ. Todėl jam taip sunku prasiveržti per gyvulinio proto baimių ir prietarų sukurtą, ir per gausybę kartų dar padaugintą, raizgalynę iki DIEVIŠKOJO PROTO PAŽADINIMO. Štai kodėl Urantijos Knygoje ir teigiama, kad iš esmės absoliučios daugumos žmonių atžvilgiu Minties Derintojas dirba su ATEITIES PAKOPOS protu, kuris veiks jau PO PRISIKĖLIMO. Tačiau ne visų žmonių. Būtent URANTŲ atžvilgiu, jis jau dirba su šios dienos mūsų pažadintu dieviškuoju protu, kuriam vis dar kaišioja pagalius į ratus GYVULINIO proto palikimas. Būtent dėl to ir mes – urantai – turime dar daug tokių iššūkių, kurie mums atrodo kaip milžiniška kalno siena, iškilusi prieš mus. Tačiau jau būtent ŠIS dieviškasis protas – pažadintas – ir žino, kaip šį iššūkį nugalėti drauge su Rojaus Trejybe, tik Rojaus Trejybės vedimui atsidavus BESĄLYGIŠKAI.
Ir labai klaidingas – sakyčiau net pats klaidingiausias tavo teiginys:
Žmogaus protas , kaip mūsų asmenybės ir charakterio matrica , visas guli ant gyvulinio proto pamatų , kaip šios fizinės gyvybės funkcija .
Ne, tai – NETIESA. Pamatai yra vieni – ir materialiam žmogui, ir sielai, ir dvasiai - tik ROJAUS TREJYBĖS dieviškieji ir mums padovanoti ASMENYBĖS DVASINIAI PAMATAI, KURIE AMŽINI, IR JAU DABAR PATIRIAMI MŪSŲ PAČIŲ VIDUJE PER ATSIVĖRIMĄ TŲ PAMATŲ ŠALTINIUI IR CENTRUI – ROJAUS TREJYBEI – SAVO TIKRIESIEMS IR VIENINTELIAMS TĖVAMS. Būtent dėl to, kada tik atsistoji ant dvasinių pamatų, tada pamatai, kaip iki tol KLAIDINGAI SUPRATAI TIKROVĘ, TIESIOG JI BUVO ILIUZINĖ, O JĄ KLAIDINGAI VADINAI REALIA, O ŠTAI DABAR IR MATAI, KAD TAI IŠNYKO, O KO NET NEMATEI, DABAR ĮGIJO TOKĮ TVIRTĄ PAGRINDĄ, KURĮ IR PATIRI SAVYJE IR MATAI JO VEIKIMĄ APLINKUI JAU REALIOJE TIKROVĖJE. Ir nuo tokio patyrimo net ir fizinis kūnas SVEIKSTA, jeigu turi kokių nors sutrikimų. O būtent GYVULINIS protas ir BIJO, o nuo BAIMĖS ir kyla visos ligos tam fiziniam kūnui. Ir stovint ant DVASINIŲ PAMATŲ ilgėja ir žmogaus GYVENIMO TRUKMĖ FIZINIU PAVIDALU, O NE ATVIRKŠČIAI.
Kitas tavo teiginys yra tiesa, tačiau tu pats JOS BIJAI, todėl ir nesivadovauji pats:
Intelektualiai išsilavinęs protas išsiskiria iš gyvulinio pasaulio , nes tai žmogaus protas , o be to , pagal šiandienos privelegijuota būsena , mes stovime aukščiau už visas gyvulines esybes ir tuo , kad žmoguje įsibūtino Dievo dvasia , dieviškasis TĖVO Dvasios fragmentas . Šis fragmentas visai nebijojo mūsų gyvulinio proto , bet su meile apkabino šį gyvulinį protą ir pakvietė kartu bendradarbiauti .
Tikrai Minties Derintojas NEBIJO mūsų gyvulinio proto, bet jis veikia taip, kad PAŽADINTŲ MŪSŲ DVASINĮ PROTĄ, ir jis neapsistoja vien tik ties gyvuliniu protu, bet jį veikia taip, kad pramuštų jo kiautą, ir pasiektų DIEVIŠKĄJĮ DVASINĮ IŠMINTIES PROTĄ. Ir mums rodo pavyzdį, kaip mes turime atkakliai siekti suartėjimo, ir net SUSILIEJIMO, SU SAVO MINTIES DERINTOJU, JUK MES SAVO ASMENYBĘ SUTEIKSIME JAM KAIP IKIASMENEI DVASIAI. O tu priešingai, vis įsikibęs laikaisi, ir aukštini, vakar dienos protą, o į rytdienos protą net nepažvelgi per šios dienos gyvą komuniją su savo vieninteliais Tėvais – Rojaus Trejybės Trimis Asmenimis.
Kitas tavo teiginys yra irgi tiesa, tik KUR TAVO INDĖLIS Į ŠĮ KVIETIMĄ::
Dievas sako ; ,, Emili , sūnau , kurkime tavyje naują žmogų‘‘ Tačiau Dievas nesako ; ,,aš sukursiu tavyje žmogų “ Ne , taip nesako , bet sako ; kurkime abu naują žmogų ‘‘
Tik tau sako ne DIEVAS, o TĖVAS. Tave kviečia kurti NAUJĄ, o ne SENĄ žmogų, o tu vis laikaisi kaip už lazdos SENO IR PILNO BAIMĖS žmogaus statuso. KODĖL? O gi todėl, kad BIJAI KEISTIS, NUŠVISTI, NES TADA PATS PAMATYSI, KAD TAIP ILGAI GYVENAI ILIUZINĮ GYVENIMĄ, O TADA REIKĖS IŠ NAUJO PRADĖTI MOKYTIS GYVENTI NAUJOJO ŽMOGAUS VERTYBĖMIS IR MĄSTYMU, KURIS YRA KOKYBIŠKAI NAUJAS IR MILŽINIŠKAS ŠUOLIS ASMENINIAME GYVENIME. TAI NAUJAS TAU IŠŠŪKIS. PRIIMK JĮ RYŽTINGAI. Tu dar nesi tas NAUJAS žmogus, TODĖL tave Tėvas dar tik kviečia KURTI NAUJĄ žmogų – TAVE TIKRĄJĮ, O NE DABARTINĮ ILIUZINĮ LAIKYTI TOLIAU SUSTINGDYTĄ DABARTINĖJE BŪSENOJE, KURI TAVE TEMPIA GILYN Į TAMSĄ IR TOLYN NUO ROJAUS TREJYBĖS, ESANČIOS TAVYJE.
Tolimesni TAVO teiginiai irgi liudija PAGRINDINĘ PRIEŽASTĮ, KODĖL JIE VYRAUJA TAVO MĄSTYME – TAI IR VĖL TOJI PATI PRIEŽASTIS, KURIĄ NE KARTĄ ESU SAKĘS – esi neatsivėręs Rojaus Trejybei, nesi Jos atradęs savyje, todėl tau net Jos Trijų Asmenų Vardai nesužadina MEILĖS JAUSMO VIDUJE TIEK JIEMS, TIEK MAN. Todėl ir pateiki tik FORMALIUS IR INTELEKTUALIUS IŠVEDŽIOJIMAS, KURIAIS MĖGINI PATEISINTI SAVO ELGSENĄ, net nesuvokdamas, kiek tavo teiginiuose yra supainiojimų KITIEMS IR SAU PAČIAM.
Galima būtų kalbėti apie šimtus tūkstančių metų ilgo darbo , kurį atliko dvasinio pasaulio Dvasios , kad šiandiena , mes žmonės , savo prašviesėjusiu protu , jau sugebame atpažinti , šį Dievo dvasios fragmentą , savo gyvulinio proto minčių funkcijoje . Aš nerašau , nei kad Tėvo , nei kad Rojaus Trejybės , kadangi kiekvienas , pagal savo išsilavinimą ir įtikėjimą , mano mintis supras ir prisirašys savo prote , kaip asmeniškai geriausiai suvoktą dieviškąją asmenybę .
Prašviesėjęs žmogaus protas, tai dar nenušvitęs išminties ir dieviškasis mirtingojo protas. Todėl dėk ryžtingai ir atkakliai pastangas kad NUŠVISTUM. TIK TADA NE KARTAIS ATPAŽINSI MINTIES DERINTOJO IMPULSUS SAVO VIDUJE, BET ATSIDUOSI JO VEDIMUI BE IŠSKAIČIAVIMŲ, GIMSI IŠ DVASIOS, IR SIEKSI SUSILIEJIMO SU MINTIES DERINTOJU KAIP AUKŠTESNĖS SĄMONĖS PATYRIMO VISŲ LABUI, O NE VIEN TIK SAVO ASMENS LABUI.
NIEKADA SAVĘS NEAPRIBOK, KAD JAU PAKAKS TOS ŠVIESOS IR AUGIMO TOJE ŠVIESOJE, TĄ PADARYSIU PO PRISIKĖLIMO, O DABAR TEGU KITI BENT TIEK PADARO, IR TAI BUS GERAI. Tai jau GYVULINIO proto stabdantis ir kupinas baimės mąstymas. Ir tokiam protui tikrai BAISU pavadinti Rojau Trejybę Tėvu, Amžinuoju Sūnumi-Motina-Broliu, ir Begaline Dvasia-Motina-Sese. BAIMĖ – PEILIS ŽENGIMUI Į PRIEKĮ EVOLIUCINIAME KELYJE, KURĮ BŪTENT ROJAUS TREJYBĖ IR SUTEIKĖ MUMS VISIEMS – KŪRINIJOS DVASINEI ŠEIMAI..
Toliau tu teigi teisingai, tik NESUPRANTI GILUMINIŲ PRIEŽASČIŲ, IR TO MECHANIZMO, O KAIP GI VISA TAI VYKSTA, KĄ TU TEIGI::
Tai kaip mes sugebame suvokti , kalbėti ir diskutuoti apie nematomus Aukštųjų Dvasių sukurtus pasaulius , apie šių pasaulių dvasines asmenybes ir jų kūrybą . Ar tai ne dangaus dvasių dovana protui , suvokti pasaulį , suvokti Dieviškosios dvasios veikimą į pasaulį , suvokti dvasinio pasaulio spinduliuojantį stebuklą , kuris iš paties kosminio Centro ir Šaltinio , atskrido į mūsų gyvulinius protus kaip dieviška išmintis , kaip begalinė meilę , kaip begalinis gerumas , ir nusėdo šiame , religininkų išpeiktame gyvuliniame prote , kad pakeistų visą mūsų mąstymą , tačiau su meile ir tik su meile .
Mes savo gyvuliniu protu galime diskutuoti, kalbėti apie daug ką – apie visatą, apie kosmosą, apie dvasias, apie mūsų vietą tarp jų, apie meilę, apie gėrį, tačiau PATIRTI GYVĄ SISTEMĄ IR MEILĘ TARP TŲ DVASIŲ-ASMENYBIŲ, KURIŲ NEMATO MATERIALIOS AKYS, IR NESUVOKIA MATERIALUS GYVULINIS PROTAS TEGALI AUKŠTESNIS – ATSIVĖRĘS ROJAUS TREJYBEI DVASINIS MIRTINGOJO PROTAS, ĮGAUNANTIS VIS GILESNĘ KOSMINĘ ĮŽVALGĄ, IR PATIRIANTIS KŪRINIJOS DVASINĖS ŠEIMOS BROLYSTĖS POJŪTĮ PER GYVĄ KOLEKTYVINĖS KOMUNIJOS RYŠĮ ROJAUS TREJYBĖS GYVOJOJE ŠVENTOVĖJE GARBINANT SAVO TIKRUOSIUS IR VIENINTELIUS Tėvus – ROJAUS TREJYBĘ. Meilę visiems VIENODAI jaučia jau dvasinis protas, o ne gyvulinis, kuri meilę suvokia tik savininko jausmą SAVO DAIKTUI – SAVO NAMUI, SAVO VAIKUI, SAVO ŽMONAI, SAVO MOTINAI, SAVO SENELIUI, TIK SAVO SAVO, IR SAVO. Tuo tarpu kitiems jis jaučia tik PAGARBĄ UŽ KAŽKĄ – GERĄ ELGESĮ, GERUS REZULTATUS, TVIRTĄ CHARAKTERĮ, TEISINGUMĄ, ir JOKIOS MEILĖS JIEMS NEJAUČIA, NES GYVULINIAM PROTUI MEILĖ VISIEMS NEPASIEKIAMA, NES TAI YRA DIEVIŠKOJO DVASINIO PROTO GYVO RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE – MEILĖS ŠALTINIU IR CENTRU – PASIREIŠKIMAS MATERIALIOJE APLINKOJE.
Tavo pateikiamas klausimas yra teisingas, tik tu nerandi teisingo atsakymo savyje:
Tai kam mūsų gyvulinis protas tarnauja , ar mūsų kuriamai ateičiai ir gerovei , ar jau besikuriančiai religinei dogminei mąstysenai .
Gyvulinis protas ir tegali TARNAUTI IR VERGAUTI RITUALAMS, IR DOGMOMS – RELIGINĖMS, MOKSLINĖMS, MORALINĖMS, FILOSOFINĖMS, ŠEIMYNINĖMS. Būtent dėl to jis ir susigalvojo dėl savojo neišmanymo ir klaidingai suvoktų Minties Derintojo impulsų tokių dogmatinių religijų, kurios susiskaidė į daugybę sektų, kaip krikščionybė, islamas, budizmas, ir pan, ir tapo jų VERGU IR ĮKAITU NES BIJO JAS KEISTI IR ĮSILEISTI Į VIDŲ DIEVIŠKĄJĄ DVASINĘ IR GYVĄ ŠVIESĄ, nes tuomet jis ir pats turės užleisti savo vietą DIEVIŠKOJO PROTO VIEŠPATIJAI. Štai tam ir reikalingas aukštesnis – DVASINIS – ŽMOGAUS PROTAS, su kuriuo ir dirba Minties Derintojas, ir kuriam ir suteikia mokymus, kad šis jais vadovautųsi, o ne vien tik apie juos samprotautų, ir vadovautųsi jais be baimės, ryžtingai, savo kasdienėje aplinkoje, savo gyvenime; ir pasitikėtų Rojaus Trejybe, ir atsiduotų Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus, nes šis protas semiasi IŠMINTIES IŠ ROJAUS TREJYBĖS. IR TIK JIS SUGEBA TAPTI BENDRAKŪRĖJU SU ROJAUS TREJYBE JAU DABAR KARTU KURIANT GĖRĮ IR GROŽĮ VISŲ ŠVIESOS LABUI IR NET VISATOS NAUJOJO AMŽIAUS KARTŲ LABUI.
Toliau tu teisingai teigi, tik vėl nematai, kaip pats sau prieštarauji:
Juk tu pats , gerbiamas Algimantai, apšvietei savo protą , perskaitęs ir įtikėjęs į dvasinių asmenybių apreiškimą , tik per Urantijos knygos pavidalą ir jos šviesą , kuri apšvietė tavo taip vadinamą gyvulinį protą ir išplėtė iki begalinio noro vystyti save , kaip savo dvasinę asmenybę .
Apšvietė mano protą daugybė dalykų, tačiau tik gimus iš dvasios aš PATYRIAU, KOKĮ MILŽINIŠKĄ ŠUOLĮ PATYRĖ MANO PROTO-SĄMONĖS BŪSENA – DINGO BAIMĖ, NES JOS VIETĄ UŽĖMĖ MEILĖ, IR VISIEMS VIENODA. Ir štai nuo tos akimirkos gyvulinis protas ėmė akivaizdžiai užleisti pozicijas dieviškajam ir dvasiniam protui, ir aš tam nesipriešinau, nesilaikiau įsikibęs tokios man iki to meto nusistovėjusios, pažįstamos, ir artimos vidinės būsenos. Aš pasirinkau patyrimų jaudinančią DVASINIO PROTO KELIONĘ, Į KURIĄ MANE – IR VISUS – VEDĖ, IR VEDA ROJAUS TREJYBĖ MINTIES DERINTOJO VEIKIMO DĖKA. Jeigu aš būčiau įsikandęs laikęsis tik savo gyvulinio proto diktuojamų nuostatų, tai negalėčiau ir jums suteikti tokių mokymų, kokius dabar suteikiu, kad jums pateikčiau daug platesnį jūsų požiūrį į tikrovę. Kada dar nieko aš nemokiau, kada tik vienas sau bendraudavau su Tėvu, tada man Jis sakė, kad mokysiu kitus net ir taip, kaip dar niekas nemokė visame pasaulyje. Aš Jo žodžiais tuomet negalėjau patikėti, ką Jis turi omenyje, kad aš mokysiu kitus, kad net ir kiti stebėsis mano mokymu. O metai ėjo, ir aš pats palaipsniui pradėjau mokyti, bet labai nedrąsiai, o ryžtas vis augo, augo su mano patyrimu, ir mano pasitikėjimu Tėvu. Ir šiandien iš tikrųjų niekas pasaulyje nemoko to, ko mokau jus aš, mokau JŪSŲ LABUI. Ir tą daro jau nebe gyvulinis mano ankstesnis protas, kuris bijojo visko, kas gali būti panaudota prieš jį, bet nušvitęs ir dieviškasis protas, kuris dar iki šiol sulaukia pabaksnojimų ir iš gyvulinio proto. Tai jau mano asmeniniai iššūkiai. Tai lygiai tas pats, kada Jėzų irgi apimdavo nepasitikėjimas ir abejones, tada jam reikėdavo kreiptis į Tėvą nusiraminimo, kad vėl įsiviešpatautų jo viduje dieviškasis protas. Tą patį darau ir aš. Juk kada Jėzus vartė stalus ir vijo pinigų keitėjus ir gyvulius iš sinagogos, tuo metu jo viduje viešpatavo gyulinio proto pasireiškimas.
Na ir vėl kitu savo teiginiu tu užlipi ant to paties grėblio:
Taigi skaitei tą Urantijos knygą ir dienomis , ir naktimis , darei vertimą iš anglų kalbos į lietuvių . Atlikai milžinišką darbą , kuriame dalyvavo ir tavo gyvulinis , planetinis protas . Kad tau talkino Dievo Tėvo dvasia , tuo aš net neabejoju . Tačiau be savo galvos , kitų galvų neturėjai . Tu ir šiandiena nešioji savo galvą , o ne kito galvą . Tai kaip čia dabar su intelektu ? Ar tu jį jau visai išbrauki iš savo proto
Aš nieko neišbraukiu – nei intelekto, nei gyvulinio proto, bet siūlau – taip, kaip siūlo tau Tėvas – sukurkime savyje NAUJĄ žmogų, ir – savo atsivėrimu Rojaus Trejybei – atverkime ir savo tikrąjį ASMENYBĖS DVASINĮ IR DIEVIŠKĄJĮ protą, kuris intelekto visą sukauptą ir padriką informaciją, drauge su Rojaus Trejybe, susistemins į gyvą išmintį, ir veiks visų šviesos labui, atsidavęs Rojaus Trejybės VEDIMUI IŠ VIDAUS. Kitaip tariant, jeigu gyvulinis protas turi pilnas lentynas knygų, kurios visos išmėtytos, informacija be jokios tvarkos, gaivališka, be sistemos, tai dieviškasis protas yra toks, kad VADOVAUJASI ROJAUS TREJYBĖS SUMANYTA, IR ORGANIZUOTA JO PATIES VIDUJE, TVARKA, JAM TEREIKIA TIK LABIAU ATSIVERTI IR PAJAUSTI TOS TVARKOS ŠALTINIO IR CENTRO VEDIMĄ IŠ VIDAUS, KAD TA TVARKA TAPTŲ REALI IR ŽMOGAUS VIDUJE, IR PASIREIKŠTŲ JO IŠORĖJE GERAI ORGANIZUOTU GYVENIMU VISŲ LABUI.
Toliau sakai teisingai tik iš dalies, nes ne ten sudėjai akcentus, kurių tu kol kas dar neskiri, o priežastis jau žinai, kodėl:
Aš tai sakau taip ; štai aš Emilis , einu per šią žemę , mąstau , kuriu ir gyvenu , tačiau ne aš vienas , bet mano gyvulinis protas kartu savo dieviškuoju minčių Derintoju atlieka bendrakūrybinį aktą . Mes abu kartu , su DIEVU , naudojame šį fizinį kūną ir , šį fizinį protą , naujo , dvasinio , sielinio žmogaus sukūrime .
Tu gali mąstyti savo gyvuliniu protu, kiek tu pageidauji, tačiau tiek mąstymo kokybė, nuoseklumas, tiek ir išvados bus visiškai ne tokios apimties, kokios apimties išvadas padarys išminties protas, kuris jau ir gali veikti DRAUGE SU MINTIES DERINTOJU, kadangi JIS YRA DVASINIS, KAIP IR MINTIES DERINTOJAS YRA DVASIA, NORS IR IKIASMENĖ, BET KŪRĖJO DALIS, O ŠIS TAIP PAT YRA DAR IR DVASIOS ŠALTINIS IR CENTRAS. Būtent dėl to mes – urantai –ir vadiname Rojaus Trejybę savo VIENINTELIAIS TĖVAIS, NES ATSIVĖRĘS DVASINIS PROTAS ATPAŽĮSTA JUOS IR JAUČIA MILŽINIŠKĄ DVASINĮ TRUKIMĄ PAS SAVUOSIUS TĖVUS, TODĖL TIK JIS IR GALI DRAUGE KURTI SU SAVO DVASINIAIS TĖVAIS, O NE TARNAUTI, KAIP TO MOKO KATALIKYBĖ, IR NET URANTIJOS KNYGA.
Tai milžiniškas NAUJAS KOKYBINIS ŠUOLIS, KURIO NEPAJĖGUS SUVOKTI GYVULINIS PROTAS – JAM AR TARNAUTI AR KURTI DRAUGE SU Kūrėju Gėrį visu labui nėra jokio skirtumo. Jis kaip daltonikas – mato šviesaforą, bet neskiria spalvų, todėl jis žino, kad viršutinė spalva yra RAUDONA, visose valstybėse, viduryje – geltona, ir apačioje – žalia, todėl jis šitaip gali vadovautis šviesaforo signalais, nors spalvų ir neskiria.
Toliau tu teigi vėl klaidingai, kalbėdamas apie GYVULINĮ protą:
Aš savo gyvulinį protą atiduodu Dievo dvasios geriausiam veikimui , kad šį protą išnaudotų ir eksploatuotų pagal savo dievišką Planą . Ar aš galiu būti geresnis ir išmintingesnis už minčių DERINTOJO atsineštą Planą , kaip geriausiu būdu manyje sukurti dvasingesnes būsenas , o manyčiau , kad savo super dvasiniais ir super religinias jausmais , aš savo , tariamai dvasinio proto galiomis , sukursiu savyje tikrąją asmenybe .
Tu gali patikėti tik SAVO DIEVIŠKĄJĮ PROTĄ, KAD JAM VADOVAUTŲ MINTIES DERINTOJAS, O GYVULINIS PROTAS TOKIAM ŽINGSNIUI PRIEŠINSIS VISOMIS IŠGALĖMIS. Paimk bet kokį satanistą, ateistą, intelektualą, mokslininką, daktarą, politiką, priešgyniautoją, jis savo gyvuliniu protu įneša tokią sumaištį, ir jeigu dar jam tu pasakysi, kad jis atiduotų savo protą kažkokio Minties Derintojo vadovavimui, ir dar pagal jo planą, tai jis dar labiau pasišiaus, iki priepuolio pasireiškimo ir tavęs išvadinimo įvairiausiais vardais. Ir jam tai bus natūrali GYNYBINĖ reakcija nuo tokių, jo samprata, nesąmonių.. Ir tik DIEVIŠKASIS PROTAS PASITIKI VEDIMU IŠ VIDAUS, KURĮ IMA VIS STIPRIAU JAUSTI SAVYJE.
Tavo šie teiginiai – kaip ir daugelis kitų – tiesiog rodo, jog tu tiesiog dar painioji
GYVULINIO IR DIEVIŠKOJO PROTO STADIJAS tame pačiame žmoguje. Todėl tau ir pilna abejonių, kurias tu paliudiji savo rašomais žodžiais – tariamas dvasinis protas, super dvasiniai ir super religiniai jausmai, sukursiu savyje tikrąją asmenybę.
Protas yra dvasinis dvasioje, jeigu tu jau esi pabudęs dvasia. Tai nėra tariamas dvasinis protas. Jis yra tikras dvasinis protas. Būsena, patiriama garbinimo Rojaus Trejybę metu, tai nėra super dvasiniai ar super religiniai jausmai, tai yra reali viršsąmonės būsena asmenybės viduje susiliejus su Rojaus Trejybe – savo Tėvais – savo Šaltiniu ir Centru. Tai akimirkos TIKROVĖ. Ir savyje sukurti asmenybės negalima, nes asmenybę sukuria Rojaus Trejybė – KŪRĖJAS – dėl to mes – URANTAI – ir sakome, kad Rojaus Trejybė yra mūsų TĖVAI, kurie mums ir padovanojo AMŽINĄ ASMENYBĖS DOVANĄ, SU JOS VISU POTENCIALU, per visą amžinybę niekada iki galo neatsiskleisiančiu. Tuo tarpu mes tegalime šitą asmenybės POTENCIALĄ PEVERSTI AKTUALU, IR UGDYTI ASMENYBĖS CHARAKTERIO PASIREIŠKIMĄ VISŲ LABUI, IR IŠ MEILĖS VISIEMS..
Toliau tu rašai:
Jeigu , čia Žemėje , savo protą auginame dešimtmečiais , tai ir savo dvasines būsenas auginame dešimtmečiais , o perspektyvoje , auginsime per visą amžinybę , tiek kaip kosminį protą , tiek ir kaip savo dvasinę patirtį .
Dvasinės būsenos gali turėti KOKYBINIUS ŠUOLIUS. Štai mano gimimas iš dvasios įvyko per akimirką, kada iš vienokio žmogaus tapau tikrai kitokiu. Ir tą paliudijo mano viduje meilės būsena visiems be išlygų, o prieš tą akimirką tokios būsenos nejaučiau, ir net mintyse neturėjau, kad po akimirkos STAIGA būsiu KITOKS. Tai įvyko kaip man pačiam netikėtas sprogimas – tikras branduolinis sprogimas mano viduje – ir jis man leido patirti naują kokybę. Aš tik pajaučiau milžinišką šilumą, meilės potvynį, ir nenumaldomą troškimą visiems šaukti – AŠ JĮ ATRADAU, AŠ NORIU PASIDALINTI JUO SU JUMIS, AŠ MYLIU JUS VISUS NORIU APKABINTI IR BUČIUOTI SERGANČIUS IR SVEIKUS, SENUS IR JAUNUS, TURTINGUS IR VARGŠUS, JUODUS IR BALTUS, LIETUVIUS RUSUS ŽYDUS – VISUS VISUS. Ir kada pradėjau tyrinėti, kad dar kažkas manyje pasikeitė, tik dar negalėjau to apibūdinti iš karto, kas vis tik dar yra kažkas ne taip, kas buvo anksčiau. Tada atsitokėjau ir pažvelgiau į savo vidų, ir po kurio laiko pajutau – manyje buvo dingusi BAIMĖ. Ir tik tada pajutau LAISVĘ. Štai ką reiškia BŪTI LAISVAM. Ir tą pačią akimirką patyriau savo visa savastimi, KODĖL URANTIJOS KNYGOJE JĖZUS BUVO VADINAMAS IŠLAISVINTOJU..Ir ŠITOJI būsena manęs jau niekada nebepaliko, o tik gilėjo ir augo mano viduje. Ir toks virsmas PRANOKSTA PROTO LAVINIMĄ AR UGDYMĄ DEŠIMTMEČIAIS, NES JIS VEDA Į NAUJĄJĮ VISATOS AMŽIŲ.
PABAIGAI TU TEIGI TEISINGAI, tik ar tu savo teiginiu GYVENI?:
Viskas evoliucionuoja , svarbiausia Algimantai , tai suprasti ir nestovėti vietoje .
Ar tu manai , kad aš sustojau ? Manau , kad ne . Daug gražių minčių ir žodžių slypi mano gyvuliniame prote ir aš manau , kad dieviškasis mano minčių Derintojas , tikrai tomis mintimis ir tais žodžiais pasinaudos , nes jis pats juos ir kūrė manyje milijonus metų , o aš , tik kokiame ateities urantų forume pasidalinsiu , kaip mano mielasis protas , su dieviškąja Dvasia , veda mane pas Dievą Tėvą , visų mūsų TĖVĄ .
Tu pats ir pamėgink dabar IŠPLĖSTI, SUTINKAMAI SU MANO PARAŠYTAIS TEIGINIAIS, SAVO SAMPRATAS, KAD TAVO IŠVADOS BŪTŲ TEISINGOS, IR TAU SUTEIKTŲ KUO DAUGIAU ŠVIESOS EINANT GYVUOJU KELIU VISŲ LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-08-08 15:10:56
Ne visai , Algimantai , sutinku su tavimi .
Proto būsenomis galima manipuliuoti ir sugalvoti visokius tų būsenų pavadinimus . Visi karai ir nesantaikos vyko tik religiniu pagrindu . Tačiau be to gyvulinio proto neužauginsime ir dvasinio proto , nes visos mūsų proto lastelės , sveikame prote , labai draugiškai ir sistemiškai sąveikauja , kurdamos savas mintis arba nuskatydamos jas , iš mentalinio energetinio lauko .
Tačiau visas protas turi dirbti , kaip tobula vieninga sistema , tiek garbinime , tiek ir religiniame įtikėjime , kad jame yra Dievo Dvasia . Tegu tai bus ir abstrakti savoka , tačiau ši abstrakti savoka , pažadins žmogaus prote dvasinės kūrybos mintis , tame pačiame gyvuliniame prote , kurį visi nešiojame su savimi , kaip pasąmonę , kaip centrinę nervų sistemą , kaip periferinę nervų sistemą , kaip vetatatyvinę nervų sitemą . Žmogaus protas , kaip mūsų asmenybės ir charakterio matrica , visas guli ant gyvulinio proto pamatų , kaip šios fizinės gyvybės funkcija .
Intelektualiai išsilavinęs protas išsiskiria iš gyvulinio pasaulio , nes tai žmogaus protas , o be to , pagal šiandienos privelegijuota būsena , mes stovime aukščiau už visas gyvulines esybes ir tuo , kad žmoguje įsibūtino Dievo dvasia , dieviškasis TĖVO Dvasios fragmentas . Šis fragmentas visai nebijojo mūsų gyvulinio proto , bet su meile apkabino šį gyvulinį protą ir pakvietė kartu bendradarbiauti .
Dievas sako ; ,, Emili , sūnau , kurkime tavyje naują žmogų‘‘ Tačiau Dievas nesako ; ,,aš sukursiu tavyje žmogų “ Ne , taip nesako , bet sako ; kurkime abu naują žmogų ‘‘
Galima būtų kalbėti apie šimtus tūkstančių metų ilgo darbo , kurį atliko dvasinio pasaulio Dvasios , kad šiandiena , mes žmonės , savo prašviesėjusiu protu , jau sugebame atpažinti , šį Dievo dvasios fragmentą , savo gyvulinio proto minčių funkcijoje . Aš nerašau , nei kad Tėvo , nei kad Rojaus Trejybės , kadangi kiekvienas , pagal savo išsilavinimą ir įtikėjimą , mano mintis supras ir prisirašys savo prote , kaip asmeniškai geriausiai suvoktą dieviškąją asmenybę .
Tai kaip mes sugebame suvokti , kalbėti ir diskutuoti apie nematomus Aukštųjų Dvasių sukurtus pasaulius , apie šių pasaulių dvasines asmenybes ir jų kūrybą . Ar tai ne dangaus dvasių dovana protui , suvokti pasaulį , suvokti Dieviškosios dvasios veikimą į pasaulį , suvokti dvasinio pasaulio spinduliuojantį stebuklą , kuris iš paties kosminio Centro ir Šaltinio , atskrido į mūsų gyvulinius protus kaip dieviška išmintis , kaip begalinė meilę , kaip begalinis gerumas , ir nusėdo šiame , religininkų išpeiktame gyvyliniame prote , kad pakeistų visą mūsų mąstymą , tačiau su meile ir tik su meile .
Tai kam mūsų gyvulinis protas tarnauja , ar mūsų kuriamai ateičiai ir gerovei , ar jau besikuriančiai religinei dogminei mąstysenai .
Juk tu pats , gerbiamas Algimantai, apšvietei savo protą , perskaitęs ir įtikėjęs į dvasinių asmenybių apreiškimą , tik per Urantijos knygos pavidalą ir jos šviesą , kuri apšvietė tavo taip vadinamą gyvulinį protą ir išplėtė iki begalinio noro vystyti save , kaip savo dvasinę asmenybę .
Taigi skaitei tą Urantijos knygą ir dienomis , ir naktimis , darei vertimą iš anglų kalbos į lietuvių . Atlikai milžinišką darbą , kuriame dalyvavo ir tavo gyvulinis , planetinis protas . Kad tau talkino Dievo Tėvo dvasia , tuo aš net neabejoju . Tačiau be savo galvos , kitų galvų neturėjai . Tu ir šiandiena nešioji savo galvą , o ne kito galvą . Tai kaip čia dabar su intelektu ? Ar tu jį jau visai išbrauki iš savo proto .
Aš tai sakau taip ; štai aš Emilis , einu per šią žemę , mąstau , kuriu ir gyvenu , tačiau ne aš vienas , bet mano gyvulinis protas kartu savo dieviškuoju minčių Derintoju atlieka bendrakūrybinį aktą . Mes abu kartu , su DIEVU , naudojame šį fizinį kūną ir , šį fizinį protą , naujo , dvasinio , sielinio žmogaus sukūrime .
Aš savo gyvulinį protą atiduodu Dievo dvasios geriausiam veikimui , kad šį protą išnaudotų ir eksploatuotų pagal savo dievišką Planą . Ar aš galiu būti geresnis ir išmintingesnis už minčių DERINTOJO atsineštą Planą , kaip geriausiu būdu manyje sukurti dvasingesnes būsenas , o manyčiau , kad savo super dvasiniais ir super religinias jausmais , aš savo , tariamai dvasinio proto galiomis , sukursiu savyje tikrąją asmenybe .
Jeigu , čia Žemėje , savo protą auginame dešimtmečiais , tai ir savo dvasines būsenas auginame dešimtmečiais , o perspektyvoje , auginsime per visą amžinybę , tiek kaip kosminį protą , tiek ir kaip savo dvasinę patirtį .
Viskas evoliucionuoja , svarbiausia Algimantai , tai suprasti ir nestovėti vietoje . Ar tu manai , kad aš sustojau ? Manau , kad ne . Daug gražių minčių ir žodžių slypi mano gyvuliniame prote ir aš manau , kad dieviškasis mano minčių Derintojas , tikrai tomis mintimis ir tais žodžiais pasinaudos , nes jis pats juos ir kūrė manyje milijonus metų , o aš , tik kokiame ateities urantų forume pasidalinsiu , kaip mano mielasis protas , su dieviškąja Dvasia , veda mane pas Dievą Tėvą , visų mūsų TĖVĄ .
emilispetras
2012-08-07 19:55:54
Mielas Emili Petrai, tu, kaip ir labai didelė dauguma Urantijos Knygos skaitytojų, ir ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje, ir t.t., painioji esminį dalyką - žmogaus gyvulinį intelektą ir žmogaus dieviškąjį išminties protą, kuris PRANOKSTA GRYNĄ INTELEKTĄ. ŠIS ATSIVĖRĘS ŽMOGAUS PROTAS PRANOKSTA NEATSIVĖRUSĮ, IR VIEN TIK INFORMACIJĄ KAUPIANTĮ ŽMOGAUS PROTĄ. O tas išmintingas žmogaus protas gali būti tik su viena sąlyga - būtent jam ir palaikant nuolatinį gyvą ryšį su IŠMINTIES ŠALTINIU IR CENTRU - ROJAUS TREJYBE. TAI JOKIU BŪDU NEREIŠKIA proto paneigimo, kaip tu, mielas Emili Petrai, ir į tave panašūs intelektualūs MŪSŲ BROLIAI IR SESĖS DVASIOJE nuolat, ir klaidingai PABRĖŽIA, atseit urantai neigia protą, nustumia jį kažkur į šalį. Tai rodo, kad jūs net intelektualiai ir logiškai - jau nekalbu apie dvasinį ir išmintingą giluminį pojūtį, PRANOKSTANTĮ LOGIKĄ - nesugebate suvokti mūsų NUOLAT KARTOJAMŲ teiginių, ir mokymų, kada mes gyvulinį protą-intelektą siūlome keisti, ir patys siekiame keisti, vis didesniu laipsniu į Jėzaus IŠMINTIES IR ŽINGEIDUMO GYVĄ IR PULSUOJANTĮ ROJAUS TREJYBĖS MEILE PROTĄ.
O religija, mielas Emili Petrai, yra iš esmės VISKAS, VISA TIKROVĖ, NES JI VISA ENERGETINIU PAVIDALU YRA KILUSI IŠ ROJAUS TREJYBĖS. Tad kaip gi tu gali Kūrėjo TIKROVĘ atskirti nuo jos Šaltinio ir Centro, IR TADA TEIGTI, KAD TAI NEBUS RELIGINIS SAMPROTAVIMAS, TAI BUS KAŽKOKS PASAULIETINIS SAMPROTAVIMAS. O iš kur gi tas pasaulis ir pasaulietinis mąstymas? Štai šitaip SEGMENTUODAMAS TIKROVĘ, tu pats patenki į SAVOJO INTELEKTO paspęstus spąstus, kviesdamas - MYLĖKIME SAVO PROTĄ - tarsi jis būtų SAVARANKIŠKAS NUO ASMENYBĖS darinys. Labai panašu, kad tavąjį intelektą įtakoja reklama, nes esu matęs IKI parduotuvės reklamą, kuri teigia maždaug taip - MES MYLIME MAISTĄ IR JUS JAU DVIDEŠIMTĮ METŲ.
Maisto MYLĖTI negalima, jį galima tik MĖGTI, jis gali PATIKTI, nes LIETUVIŲ KALBA kai mes sakome MYLIME, tai tuomet kalba eina TIKTAI apie tai, kas yra GYVA - ŽMOGUS, ŽVĖRIS, GYVULYS, PAUKŠTIS. O kada kalbame apie tai, kas negyva, lietuviškai tegalime vartoti tokius žodžius - MĖGSTAME, MUMS PATINKA.
Taigi, MYLIME ŽMOGŲ, BROLĮ, SESĘ, ROJAUS TREJYBĘ, DVASiAS, bet mėgstame gamtą, gėles, kalnus, maistą, patinka kalnai, gamta, miškai, peizažas, obuoliai. Todėl ir kas susiję su protu, tegali pasakyti ne mylėkime savo protą, bet ugdykime jį, vystykime jį, puoselėkime jį, lavinkime jį, nes mums PATINKA, kaip jis veikia, kaip jis siekia sprendimų, kaip jis mąsto.
Tuo tarpu jeigu būtum atidesnis SAVO PROTUI, TADA GALBŪT IR PASTEBĖTUM, JOG Dievo ABSTRAKČIOS IDĖJOS nėra prasmės šlovinti, nes Dievas kaip idėja negali užmegzti gyvo ryšio su ASMENIU, TODĖL TIK INTELEKTAS IR TEGALI PATEIKTI TOKĮ NETEISINGĄ TEIGINĮ. O šią klaidą turėtum ištaisyti taip - ŠLOVINKIME ROJAUS TREJYBĖS VISUS TRIS LYGIAVERČIUS ASMENIS.
Antrojoje savo teiginio dalyje tu teisingai teigi -... protą, kuris anksčiau ar vėliau nušvis ir pašlovins ir pagarbins savo KŪRĖJĄ.
JUK URANTAI TĄ, KĄ TU NUMATAI DAR TIK ATEIČIAI, DARO JAU DABAR IR DAUG METŲ - GARBINA IR ŠLOVINA ROJAUS TREJYBĘ - SAVO, IR JĖZAUS, IR VIETINĖS VISATOS MOTINOS DVASIOS, DVASINIUS TĖVUS - PER GYVĄSIAS PAMALDAS, KOLEKTYVIAI, O KASDIEN INDIVIDUALIAI.
Štai kodėl tavasis intelektas dar neatvertas Rojaus Trejybei tiek, kad pamatytų IŠMINTINGĄ URANTŲ PROTO PASIREIŠKIMĄ, ir pats kviečia į tą, į ką urantai kviečia nuolat - GARBINTI IR ŠLOVINTI ne abstrakčią Dievo idėją, bet asmenį Dievą - ROJAUS TREJYBĘ.
Tai ir yra aukštesnio - IŠMINTIES - PROTO VEIKIMAS, pranokus gyvulinio proto baimes, prioritetus, ir tingumą. Ir Urantijos Knygos teiginius jis jau skaito GILUMINE PRASME, DAUG GILIAU NEGU PARAŠYTI TŲ TEIGINIŲ ŽODŽIAI IR SAKINIAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-08-07 13:40:11
( klaidos ištaisymas )
Šlovinkime Dievą , tačiau labai mylėkime savo protą , kuris anksčiau ar vėliau nušvis ir pašlovins ir pagarbins savo KŪRĖJĄ
emilispetras
2012-08-07 12:41:51
Apie knygas ir šalia tekantį gyvenimą
Kodėl taip visus traukia ir veikia magiškai , Urantijos knygos puslapiai ir norisi analizuoti kiekvieną sakinį ? Aišku , kalbu apie tuos žmones , kurie iš tiesų skaito ir analizuoja šią knygą , o ne tik perskaitę padeda atgal į knygų lentyną ir tuo visas dvasinis nušvitimas pasibaigia . Ir staiga atėjo šviesi mintis . Ar yra kituose dvasiniuose šaltiniuose pasakyta aiškiau ir suprantamiau , apie DIEVĄ ir jo visą KŪRINIJĄ , kaip Urantijos knygoje ? Tikrai nėra . Kas tai supranta , tie įvertina ir šios knygos visas Tiesas . Skaitant šią knygą , man atsiveria daugybė savų nuostabių minčių , iš kiekvieno , perskaityto sakinio , apie nepaprasto grožio dvasinę ir fizinę Kūriniją .
Štai , čia ir yra ta knygos paslaptis , kai kiekvienas jos sakinys skatina mano prote , rastis ir formuotis , vis daugiau ir daugiau originalių dvasingų minčių , kurios padeda suvokti tas gilumines Tiesas , įmontuotas į šios knygos sakinius ir puslapius . Kada iš šių sakinių nuskaityta mintis prateka į protą , kaip dieviškoji išmintis , tada ji iš tiesų jaudina ir skatina augti kosminės , dieviškos Tiesos sparnams .
Ar be intelektualios kosminės , astronominės išminties , galima suprasti šią plačią Kūrinijos panoramą ? Ar tik religine išmintimi pasikliaudami , galime skaityti ir suprasti šią nuostabią knygą ? Aš tai tikrai taip nemanau . Nemokyti žmonės šios knygos niekada nesupras , nebet tik ketvirtą šios knygos dalį . Tai sakau iš patyrimo , pasikalbėjus su keliais žmonėmis , kurie turi nusipirkę ir perskaitę šią knygą .
Jeigu patikėsime , kad aplink mus vykstančius įvykius , stebi ir pakoreguoja Šventoji Dvasia , tai dar nereiškia , kad šių visų įvykių neįtakoja žmogaus protas ir valia . Žmogaus protas labai įtakoja į visą , aplink mus , tekantį gyvenimą , nes veda prie išminties , kad už šį mano protą yra dar didesnė išmintis , tai dangiškojo Tėvo išmintis , kuri apsigyveno manyje ir uždegė pažinimo norą , siekti šios dieviškos išminties pažinimo savyje .
Kodėl visos religijos taip bijo proto išminties , o koncentruoja visą religingumo būseną ant jausminio pagrindo ? Kodėl žmogaus protas , kosminės evoliucijos eigoje , pasiekęs dieviškųjų dvasių pažinimo būsenas savyje , staiga pradeda neigti pats save , savo nušvitimą , o iškelia jausmines būsenas , kurios tariamai yra viso ko pažinimo pagrindas ?
Paimkime kaip pavyzdį apaštalą Paulių . Štai šis išsilavinęs fariziejus , po savo proto nušvytimo tampa uoliu , Jėzaus Kristaus , Gerosios Naujienos skelbėju ir ištikimu apaštalu . Visi kiti Kristaus apaštalai reiškėsi labai minimaliai , parašydami tik vieną kitą pamokslą , nes neturėjo tam reikiamo religinio ir literatūrinio išsilavinimo .
Kodėl krikščionių bažnyčios visada taip apeliuoja į Pauliaus laiškus ? Ar kiti apaštalai mažiau dvasingesni buvo ? Iš tiesų , tai tik Pauliaus religinio fariziejiško išsilavinimo dėka , buvo parašyti labai geri pamokslai ir laiškai , krikščionių bažnyčioms , o šios , šių kompleksinių dvasinių įžvalgų dėka , susiorganizavo į kryptingas dogmatiškas krikščioniškas bažnyčias .
Ar ar visi kiti apaštalai ką nors daugiau ir geriau padarė su nušvitusiu protu , tačiau be intelektualaus žemiško , teologinio fariziejiško išsilavinimo ? Ar savo emocionaliu tikėjimu buvo stipresni ir , ar padarė kokius nors radikalius perversmus krikščionybėje ? Taigi , kad nieko nepadarė . Padarė tik vienas , nušvitęs ir religingas fariziejus , kuris ne tik dvasiškai apkabino KRISTŲ , bet ir moksliškai sukūrė religinę Dievo garbinimo bažnyčią .
Daugiau apie tai neberašau , nes žinau , kad galiu būti ištrintas . Parašiau šį palyginimą tik todėl , kad norėjau pravesti paralėlę , palyginti Algimano Jokūbėno dvasinius , intelektinius ir apaštališkus darbus .
Taigi , ar šioje visoje Algimanto veikloje , nereikalingas buvo aukštasis išsilavinimas ? Ar viskas nukrito kaip iš dangaus ? Tikrai , kad nenukrito . Jeigu Aukštosios dieviškos dvasios Algimantą pasirinko kaip Urantijos knygos vertėją , kaip savo ambasadorių ir apaštalą , tai juk pasirinko ne beraštį , emocionaliai religingą žmogų , bet išsilavinusį ir apsišvietusį žmogų , pasaulietišką žmogų , kuris savo protą ir intelektą jau lavino ne vieną dešimtmetį ir buvo išsiugdęs visas gerąsias žmogiškas savybes , kurios leido geriausiu būdu , Dievo Tėvo dvasiai pasireikšti jo proto mintyse .
Todėl brangieji urantai , aš visada šlovinu nušvitusį žmogaus protą , kurio dėka , žmogus gali atlikti stulbinančius kūrybinius darbus, kartu su Dievo Tėvo dvasia , su kosmine ir asmenine , amžinaja Rojaus Dievybių Trejybės Dvasia . Tik nušvitę protas gali sukurti nuostabius religinius jausmus , tik nušvitęs protas gali pasakyti nuostabius dvasingus žodžius , tik nušvitęs protas gali suprasti Dievo Tėvo žodžius ir visa tai aprašyti , kad ir visi juos suprastų , ir skelbti šiuos žodžius jau platesnei auditorijai , ir vesti šią auditoriją paskui save .
Šlovinkime Dievą - Amžinąją Rojaus Trejybę , aukštai danguje ir visomis savo proto mintimis apkabinkime dieviškąją Dvasią savo prote , kuri atėjo pas mus tik todėl , kad ir Jėzaus Kristaus Tiesos Dvasia , ir Vietinės visatos Motinos Dvasia , labai daug ir sėkmingai pasidarbavo mūsų protuose , kad jame atsirastų minčių nušvitimas , sugebantis atpažinti Tėvo buvimą , Rojaus Trejybės Dvasios buvimą.
Šlovinkime Dievą , tačiau labai mylėkime savo protą , kuris anksčiau ar vėliau nušvis ir pašlovins ir pagarbins savo KŪR
emilispetras
2012-08-07 12:36:55
PO MOLĖTŲ FORUMO
Ant Moletų krašto aukštumėlės , karštos vasaros Saulės prieglobstyje , po žvaigždėtu dangumi ir pūšyno prieglobstyje , po trijų metų pertraukos , vėl susirinko Lietuvos urantai , pagarbinti ir pašlovinti amžinąją Rojaus Trejybę ir pasidalinti savo asmeninėmis dvasinėmis patirtimis .
Gražios , dvasingos ir originalios mintys buvo išsakytos , per tų dviejų dienų bendravimą . kaip per Algimanto , visus sujungiantį kolektyvinį garbinimą ir bendrą maldą , taip ir asmeniniuose pasisakymuose , tuo atveriant savo sielas , kaip savosios dvasinės asmenybės išraišką ir paveikslą .
Kai stebėjau tuos mielus ir besišypsančius veidus , pamaniau , kad tai labai giluminių dvasinių potyrių beiškantys žmonės ir norintys savo asmenybes auginti ir išreikšti , tik Rojaus Dievybių Trejybės Šviesoje ir Tiesoje , o savo asmeninį gyvenimą gristi meile , brolyste ir išmintimi .
Apie tai mes visi ir kalbėjomės , apie tai mes visi ir džiaugėmės , kad kiekviena nugyventa diena su Rojaus Trejybe , su dangiškuoju Tėvu , su dieviškuoju mūsų proto Dvasios fragmentu , minčių Derintoju , audžia rytojų , audžia laimingesnius rytojaus dienos procesus ir mes sukalame vis tvirtesnius pastolius , į šį mūsų gyvenimo Tiltą , tarp šiandienos ir amžinybės .
Tuo mes visi , galime būti ir stiprūs ir gražūs , savo asmeniniu sielos paveikslu ir vis labiau atspindėti dangiškojo Tėvo paveikslą , pagal savo žemiškus darbus , ir pagal savo proto minčių nuoširdų atsivėrimą , kasdieniniuose Rojaus dievybių Trejybės garbinimuose , nors jau tik vienumoje ir tyloje , kiekvienas savo kasdienybėje .
Ir taip ir toliau , kas dieną ir tyloje , Dievo Tėvo įsibūtinusioje meilėje mumyse , vėl auskime , savo sielos ir dvasios stiprybės rytojų , kad susitikę , galėtume tuo pasidžiaugti ir pastiprintume vienas kitą .
emilispetras
2012-07-31 10:15:52
Ačiū už prisiminimą . Gera tema . Gal būt šiandiena šiek tiek stilių padailinčiau , bet turiniu lieku toks pat .
emilispetras
2012-07-27 12:29:08
Mielas Emili Petrai, aš noru tave sugrąžinti į tavo paties GYVAS mintis, iš kurių sklido didelė dalis ŠVIESOS, kurią šiandien tu kažkur laikai paslėpęs savyje, ir dėl tavo viduje įsivyravusių šešėlių tu pats keli tokį klausimą apie Rojaus Trejybės gyvąją šventovę.
Dar kartą įdėmiai perskaityk savo paties mokymą, manau pajėgsi jį šiandien dar labiau išplėsti savo nuoširdžiu siekiu suteikti jam DAR DAUGIAU IR RYŠKESNĖS šviesos.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-06-29 20:05:58
O tu isijunk Explorer, ten labai daug porno - ir visa tai is ten pat, is kur ir Discovery. Ar tai patikima?
aha, kaip gi...
2009-06-16 10:18:26
Į klausimą apie biblijos vertimus ir pakeitimus atsakysiu trumpai: dažniau įsijunk Diskaverį, kur aiškina biblijos tyrinėtojai ir dokumentaliai pateikia faktus. Pavartyk visų krikščioniškųjų tikėjimų biblijas - užteks faktų matyti vien tik lietuvių vertimuose esminius skirtumus. pasivartyk "Lemties" žurnalą, ten taip pat kalbama apie didelius skaičius pakeitimų ir t.t. Tik panorėk...
Nuoširdžiausi mano palinkėjimai.
kestui
2009-06-16 10:12:24
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.