Forumas: temos peržiūra
DIEVO TĖVO DVASIOS ŠVENTOVĖ
DIEVO TĖVO DVASIOS ŠVENTOVĖ
Kiek daug veidų mūsų kelyje , kiek daug emocijų ir žvilgsnių . Tačiau ar jūs pastebite , kad dauguma sutiktų veidų yra susirūpinę arba rūškani . Kartais atrodo , kad visa minia žmonių tarsi laikytų sudėtingą egzaminą . Kaip mažai šypsenų ir nuoširdaus dvasingo juoko mes pasigendame šiame veidų kelyje . Kas atsitiko , kad mes pamiršome šypseną ir sveiką juoką ? Pamenu vieną televizinę laidą , kaip viena žurnalistė grįžusi iš kelionių , iš Filipinų ir Indonezijos salyno , išlipusi čia Vilniuje iš lėktuvo buvo apstulbinta to kontrasto , kurį kelionės laikas skyrė tik keliolika valandų ir visi atsiminimai , ir matyti vaizdai atmintyje buvo dar tokie švieži . ,, Apstulbino mane “ kalbėjo jinai ,, be šypsenų veidai areouoste ir troleibuse . Atrodė , kad patekau visai į kitą pasaulį , liūdną ir susirūpinusį ‘’. Tuo tarpu , kai šių salynų žmonės buvo visi su šypsenomis veide , ir mažame ir suaugusio žmogaus veide švietė laiminga šypsena . Jie tiesiog džiaugėsi , kad gyvena , nors tas gyvenimas , kaip pastebėjo ši žurnalistė , toli gražu nei labiai laimingas , nei labiai turtingas , tačiau džiaugsmas šia diena buvo akivaizdus ir pribloškiantis savo kontrastais grįžus į Lietuvą .
Taigi , kur mes einame , kodėl mes apsupti prašmatniausių prekybinių centrų , skęstančių neoninių šviesų jūrose , o patys po sėdyne dar turintys keturius ratus su motoru , jaučiamės lyg paskutinį žemės lopinėlį pardavę , jaučiamės taip lyg tai būtų ne mūsų gyvenimas , bet iliuzionistinis melas . Ačiū Dievui , niekas dar nemiršta nei nuo bado , nei nuo troškulio , tačiau laimės mažai mato . Kodėl ? Aš manau , kad žmones yra užvaldęs godulys . Žmonės nebeturi saiko savo godulį patenkinti , nes norisi vis daugiau ir daugiau . Norisi kažo tokio , ko dar neturi , bet buvo matyta kaiminystėje arba per reklamą. Norisi taip , kad net šypsena iš veido ilgam dingsta , kol susikuri norimą daiktą ar būvį . Tą kažką turėti inspiruoja ir visa vartotojiška visuomenė , su pašaipa žvelgianti į nevykėlį , kuris dar neturi to kažko . Taigi tas statistinis žmogelis arba net šulas , nutaręs turėti tą kažką , pradeda dirbti dviem etatais , verčiasi per galvą , dirba dieną ir naktį kol pagaliau jo kieme ar žemės sklype , ar bute atsiranda tas kažkas . Štai pagaliau tas kažkas yra . Šypsena šviečia dešimties mertų spinduliu ir žmogus yra laimingas . Tačiau , tačiau , po mėnesio kito ir vėl rūškanas veidas ir vėl rūpestėlis , vėl nerimas skverbiasi į širdį ir protą , nes to kažko aplinkiniai kaimynai įsigijo jau daug puošnesnių ir gražesnių . Ir taip be galo ir be krašto , kol vieną , dieną infarktas , insultas ir žmogelis guli ligoninės reanimacinėje palatoje . Bejėgis kūnas ant baltos paklodės ir nerišlios mintys dar šurmuliuoja apie nebaigtus darbus .
Tokiu arba panašiu paveikslu , gyvena šimtai tūkstančių mūsų tautiečių ir šimtai milijonų mūsų planetos gyventojų . Kas čia kaltas ? Niekas nekaltas . Kalta mūsų gyvulinė kilmė , kovos už būvį pasąmonių genetika , numarinusi mūsų dieviškąjį ,,AŠ’’ .
Tačiau ar jau taip viskas beviltiška , ar mes jau nebesugebėsime pasikviesti šypsenos ant savo veido ? Nejaugi mes nebesugėsime rasti , nors keliolikos minučių, laisvo laiko dienoje , prakalbinti savo vidinį ,,AŠ’’ - dieviškąjį minčių Derintoją , kad ateitų šypsena . Tik nesuraukime veidų , kaip tie fariziejai ir nenuteikime savęs kankinio išvaizdai , kai bandysime kalbinti Dievo Tėvo dvasią savo protuose , bet kalbinkime Jį su šypsena ir su džiaugsmu . Šį šventą darbą reikėtų atlikti visiems , be išimties , tuoj pat , šiandiena , nes rytoj gali būti per vėlu . Rytojus gali būti jau ir nebūtis , bet šiandiena tu žmogau , esi būtis ir šiandiena tavo valioje ir galioje pakesti visą savąjį likimą , ir net sveikatą , ir net darbinę ar kūrybinę karjeros perspektyvą . Viskas , žmogau , yra tavo valioje ir džiaugsmas ir viltis , ir neviltis .
Todėl leiskime augti , savo prote džiaugsmo mintims . Pasakykime savo protui ,, Aš noriu amžinai gyventi su savo Tėvu , aš noriu savo valią suderinti su Dievo Tėvo valia . Aš noriu tau Tėve atiduoti visus savo rūpesčius , nes Tu esi mano galia ir stiprybė . Aš atiduodu Tau visas savo problemas ir galiu būti laimingas , nes tu esi didžioji Meilė ir sujungei Save ir mane ’’
Mes žmonės potencialiai esame bendrakūrėjai su Aukščiausiomis Dievybėmis ir mes galime sukurti viską ką tik panorėsime . Mes galime sukurti naują Žemę ir naują pasaulį Žemėje . Mes galime sukurti net rojų žemėje . Mes galime viską . Tačiau mes galime ir pragarą sukurti ir gimtąją Žemę sunaikinti . Todėl ir sakau , šypsokimės vienas kitam ir kurkime gėrį , atsiremdami į dieviškąją dovaną - minčių Derintoją. Jis viską tiksliai ir genealiai pasakys , ką daryti , kaip išbristi iš dubės ar iš krizės . Tik Dievas Tėvas duos išmitingiausią ir genealiausią , bet kokios problemos , sprendimą .
Norint suartėti su Dievo Tėvo dvasia reika ugdyti norą būti JO Dvasios šventove . Taip , taip , pačia natūraliausia šventove , kurioje džiaugsmo giesmes gieda visos tavo proto mintys . Tačiau tik mažuma ugdo norą būti Dievo dvasios šventove , todėl ir mūsų mintys iš mūsų protų skrenda be Dievo dvasios palaiminimo , nesuderintos su Dievo Tėvo dvasia , be dieviškos išminties ir be dieviškos galios . Daugiausia jos yra tuščios , be dieviškos įkrovos galių , todėl ir tuštybė sėja tuštybes po pasaulį , o vėliau , ta pati karta ar kitos kartos jau tas tuštybes pjauna . Visi darbai ir visi gyvenimai nebeturi dieviškos skalsos .
Jeigu mes neugdome valios ir noro bendrauti su Dievo dvasia , mes tuo pačiu atmetame ir tą kosminį stebūklą , vienintelį ir nepakartojamą stebūklą , kad mes žmonės , esame vaikščiojančios Dievo Tėvo dvasios šventovės . Nebūdami Dievo dvasios šventovėmis , mes save įbūtiname , kaip vaikščiojantieji dvikojai, gyvulinės prigimties , kūnai , kuriuos tarpusavyje jungia ne dieviškos meilės jėgos , bet tik bendri socialiniai ir buitiniai interesai . Ir tokiuose iškreiptuose mūsų gyvenimuose ir geriausi mūsų protai būna tiek šventi ir moralūs , kiek tai naudinga , tai ar kitai socialinei grupei , kurią mes atstovaujame ir su kuria bendraujame . Tad nenuostabu , kad tokie savanaudiški ir bendrasaviniški interesai neturi broliškos meilės užtaiso . Tie santykiai ir negali būti tobuli , kadangi savo sąmonėje yra užslopinę Dievo Tėvo dvasios veikimą . Todėl šiandieną , prie aukščiausių techninių technologijų ir nuostabiausių mokslinių atradimų tarpsta nemokšiškumas , agresyvumas ir abejingumas gėrio pažangai ir jo plėtotei .
Daug kartų šiame forume , mūsų gerbiamas Algimantas yra pavartojęs posakį , kad ,, aklas aklo toli nenuves ‘’. Iš tiesų , tai yra tiesa , nes neugdant savyje dieviškų savybių ir nevedant dialogo su Dievo dvasia , kuris kiekviename reiškiasi kaip mūsų minčių Derintojas , kaip tu žmogau , sukursi gėrį ir džiaugsmą , jeigu šiems reiškiniams yra neugdomas atradimo džiaugsmas , neugdomas ir neauginamas dieviškasis potecialas , kuris turi visą galią išsiskleisti žmoguje , tačiau be laisvos žmogaus valios , be jo noro , ir Dievas yra bejėgis , JIS negali pažeisti pagrindinio kūrinijos dėsnio - laisvosios kūrinio valios .
Viso to neišauginto dvasingumo rezultatas - pasaulinė krizė , nerimas dėl ateities ir susirūpinę be šypsenų veidai . O reikėtų tik tiek nedaug - giliau pažvelgti į save . Atrasti norą ir ugdyti valią , pripažinti save Dievo Tėvo dvasios šventove . Tu ir aš , mes abu ir mes visi esame Dievo dvasios šventovės . Taip mąstydami ir įtikėdami , mes pakeisime ir savo proto mąstymo kokybę . Tokiame prote gims gražiausios mintys , kurios norės jungtis ir perteiks žinias visiems savo broliams ir seserims , kaip geriausiai gelbėti vienas kitą , kaip dovanoti vienas kitam džiaugsmo , meilės ir gėrio dovanas . Mūsų visų dieviškoji samprata , suras geriausius sprendimus visoms problemoms spręsti .
Jeigu pažiūrėsime globaliai į mūsų žemę , tai mes , visi žmonės , esame įbūtintas dieviškos kūrinijos pasaulis , norime to ar nenorime , tikime tai ar netikime , yra taip kaip yra . Tuo pačiu , potencialiai , mes visi esame apdovanoti ir laimingu gyvenimu. Mes laimingą gyvenimą suprantame , kaip naujausių technologijų įgyvendinimą , tačiau Dievui nereikia mūsų būsenų per technologinį pasaulį , Dievui nereikia ir mūsų kūno galių ugdymo universitetų. Dievui reikia mūsų protų ir širdžių atsivėrimo , kad Dievo dvasia galėtų veikti į mus visų geriausiu būdu , kad tame dieviškame veikime sužydėtų ir mūsų protas ir mūsų jėgos ir mūsų sveikata . Tik žmogus atsivėręs Dievo dvasios veikimui , jau čia , žemėje , galės atlikti stulbinančius darbus , apsuptus meilės ir brolystės dvasia , ir tai yra Dievo plano fragmentas , leidžiantis atsirasti tikriems stebūklams , bet su žmogaus sudvasinto proto pagalba .
Emilis - Petras
2009-06-14 21:36:04
Komentarai
Gailei,"kai pasiklausiau ir apie tai perskaičiau, kad biblija daug kartų yra perrašyta..."
Klausimas, ką konkrečiai tu perskaitei ir ko pasiklausei? Kokie tai autoritetingi šaltiniai, paremti faktais? Būsiu dėkingas už nuorodas.
kestas
2009-06-15 10:22:23
Biblijos akliems sekėjams,
Ačiū, Petrai, nuostabu. Kartu galiu pasidžiaugti, kad jau šviečia Lietuvoje urantiečių veidai, kaip paliudijo Astra, vaikšto gyvos Rojaus Trejybės šventovės.Ir aš nemokėjau šypsotis, kol gilinausi, studijavau bibliją ir tikėjau kiekvienu jos žodžiu. Akla buvau. tamsus raištis nuo akių nukrito, kai pasiklausiau ir apie tai perskaičiau, kad biblija daug kartų yra perrašyta, kas kart labiau iškraipant, jau nekalbant apie šaltinius. Pasijutau apkvailinta, tikėjusi parašytu, jog negalima pakeisti nė vienos raidės. Kokia nesąmonė, koks absurdas.
Neapsakoma laimė sušvito mano veide, kai atradau internete Urantijos knygą. Ji netapo man stabu. Ji man sudarė kontūrus ir tvirtus pamatus vedimu į vis gilesnį pažinimą per asmeninį patyrimą sąjungoje, t.y. gyvame meilės ryšyje su Tėvu, o dabar ir su Rojaus Trejybės visomis Asmenybėmis.
Linkiu visiems nusiimti juodus, šviesos nepraleidžiančius akinius ir išvysti Tėvo meilės skleidžiamą šviesą visiems vienodai.
Pasidalinkime manąja meile gauta iš Tėvo.
Mano nuoširdžiausi palinkėjimai.
Gailė
2009-06-15 09:52:51
Taip, aš gyvenu civilizacijoje ir naudojuosi kai kuriais jos išradimais pvz. internetu...Tikrai pastebiu kas dedasi aplink,bet negaliu nugyventi nei vieno svetimo gyvenimo- man pilnai pakanka ir savajame siekti aukštesnio dvasinio tobulėjimo. Pasitenkinimas esamu-tai pasitenkinimas materialumu;turiu kur gyventi,ką pavalgyti,kuo apsirengti,turiu darbą.Nemanau,kad turėdama naujausio modelio kompiuterį ar aukso gabalą būsiu laimingesnė,viskas mūsų pačių viduje-kas ko siekiame.Tėvo meilės ir ramybės.
Astra
2009-06-15 07:45:33
Kaip gi tu gali pasitenknti esamu, jei gyveni civilizacijoje, kuri zengia i prazuties laikus, tu ka, nematai, kas aplinkui darosi, tave visa tai dziugina?? Tu manai, kad uztenka pasinerti i psichologini relaksa ir tikrove pavirsta rojaus busena? Taigi tas pats , kas usidengti akis ir nematyti, ar usikimsti ausis, niekas nuo to nepasikeicia juk...
Pilvikas
2009-06-15 00:19:46
Ačiū Petrai už nuostabias mintis.Mūsų lietuvių,turbūt, nacionalinis bruožas-būti piktiems, nelaimingiems ir kankinio veidais.Tenka sutikti žmonių kuriems šypsena ir juokas-įgimtas bruožas,bet tokių, deja, labai nedaug. Užmezgus ryšį su Tėvu ir Jam atsivėrus atsiranda vidinė šypsena ir pasitenkinimas esamu, tuomet pasijunti laimingas ir nereikia jokių pastangų išoriškai šypsotis. Šypsena gimsta savaime.Sėkmės visiems atrandant Tėvą savyje.Tėvo meilės ir palaimos.
Astra
2009-06-15 00:00:13
Vaidui,
Aš galiu ir patylėti. Įdomu, ar tu galėtum patylėti ar bent nustoti pykti? Ir įdomu tai, kad nuo Dievo Tėvo atitrūkimas ir pasireiškia sąžinės sudegime. Tu nebejauti jokios sąžinės graužaties, kai dėl savo išdidumo pyksti ir niekini Gyvojo Dievo žodį. Ne veltui Šv.Rašte apie tai ir sakoma - "Tyriems viskas tyra, o susitepusiems ir netikintiems nieko nėra tyro, net ir jų protas bei sąžinė suteršti. Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais Jį neigia; jie pasibjaurėtini, nepaklusnūs, netikę jokiam geram darbui."
Labai norėčiau, kad tu išties patirtum Dievo jėgą. Ir būtent, tikėjimas Kristaus prisikėlimu reikštų, kad tu pasitiki Gyvojo Gelbėtojo jėga, kuri išvaduotų tave iš nuodėmių ir prikeltų naujam gyvenimui. Kodėl nuo šito nusisuki? Pamąstyk, ir neatmesk Dievo meilės, kad paskui nepatirtum didelio skausmo.
kestas
2009-06-14 23:07:40
Taip, tikrai sutinku, kad nuoširdžių šypsenų išties mažėja. Žmonės darosi piktesni, "sumaterialėję". Ir įsitikinęs, kad "minties derintojas" žmonėms nepadės, nes tai tik Dievo Žodžio imitacija.
XIX. pabaigoje-XX.a pradžioje atsirado daug okultinių mokymų, kurie skelbė jog žmogus gali viską. Ir tai pasireiškė ne tik religiniuose judėjimuose, bet ir politikoje. Atsiminkime, kuo naudojosi, kaip įgyvendino ir ką svajojo padaryti komunistai, Hitleris, ir kaip tai panašu į tai kas čia pasakyta - "Mes galime sukurti naują Žemę ir naują pasaulį Žemėje . Mes galime sukurti net rojų žemėje . Mes galime viską ..." ?
Žmonės nesukurs nei komunizmo, nei rojaus žemėje. Žinoma, kad jie dar tai bandys padaryti, bet atsitiks tas pats, kaip ir su Babele. Ir tikrai Dievo žodis išsipildys:
"Artėja Viešpaties diena, žiauri ir pilna rūstybės bei keršto, kad paverstų žemę tyrlaukiais ir sunaikintų jos nusidėjėlius. Dangaus žvaigždės ir žvaigždynai nebešvies, saulė, tik patekėjus, aptems ir mėnulis nebešvies. Aš bausiu pasaulį dėl jo piktybės, nedorėlius - dėl jų kalčių. Aš sustabdysiu puikuolių pasipūtimą ir pažeminsiu baisiųjų išdidumą." (Šv.Raštas, Iz 13,9-11)
kestas
2009-06-14 22:31:57
Kęstai, gal gali kartais patylėti?
___
Petrai, su visa pagarba, nuostabios mintys, kurias šiame forume bando sumenkinti tokie asmenys, kurių pagalba galima ir pragarą žemėje sukurti ir gimtąją Žemę sunaikinti.
Na niekaip nesuprantu Kęsto ir Co, kurie sugeba nuostabius dalykus juodomis spalvomis nudažyti - "sustabdysiu puikuolių pasipūtimą ir pažeminsiu baisiųjų išdidumą". Nežinau man atrodo, kai žmogui vaidenasi, tai rodo tik tam tikrus ligos požymius, kuriuos lemia būtent to žmogaus atitrūkimas nuo Dievo-Tėvo.
Vaidas (VDS)
2009-06-14 22:55:02
Gerbiu, tave, Petrai, ir nenoriu nei įžeidinėti, nei žeminti, nenoriu menkinti tavo pastangų "nešant šviesą". Bet kodėl rašai:
"...tačiau be laisvos žmogaus valios , be jo noro , ir Dievas yra bejėgis , JIS negali pažeisti pagrindinio kūrinijos dėsnio - laisvosios kūrinio valios."? Ta prasme, kodėl abejoji Dievo visagališkumu?
Gerai pamąstęs apie Dievą, daugiau pasidomėjęs Juo iš autentiškų šaltinių, suprasi, kad Dievas dažnai pažeidžia piktąją valią. Kad Dievas nėra bejėgis nei vienoje situacijoje.
Aš nesikabinėju ir neieškau progos pasiginčyti, todėl prašau neatsakinėti į šitą mano pastabėlę. Bet gerai pagalvoti, ar tikrai esi pajėgus mokyti savo sielos brolius ir seses, ar nepadarysi jiems žalos, tapdamas dar vienu "mokytoju", kurio "mokymai" akina ir sielos broliai ir seserys tampa neregiais (dvasinėje plotmėje).
Petrai, tikiu, jog sąžinės ir tiesos balsas tavyje gyvas, klausykis jo, net jeigu bus nemalonu.
bičiulis
2009-06-15 14:43:26
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]