Forumas: temos peržiūra
Kas yra žmogaus gimimas iš dvasios? Kodėl Jėzus nuolat prašė gimti iš dvasios?
Kas yra žmogaus gimimas iš dvasios? Kodėl Jėzus nuolat prašė gimti iš dvasios? At tai tik vaizdinė kalbos priemonė "gimti iš dvasios"? Ar gali žmogus kaip nors iš tikrųjų vėl gimti?
Algimantas
2005-12-21 09:57:51
Komentarai
Mielieji, kai kurie iš jūsų nesuvokiate skirtumo tarp to, ką aš jums rašau, tiesiog nurodydamas kaip jūsų būsenos pasireiškimą, kada jūs turite baimės ir nerimo jausmą savo viduje, ir kad šitokio jausmo jūs galite ir nebeturėti, o jausti meilę ir ramybę, ir PATIES MOTYVO NORĖTI GIMTI IŠ DVASIOS, KURIS IR PRIPILDO VISĄ SAVĄJĮ AŠ TĖVO MEILE IR BAIMĖS TIESIOG NEBELIEKA. Dėl to nelieka ne tik baimės, bet ir pykčio, pavydo, keršto, blogų minčių, neapykantos, nerimo, depresijos, nuotaikų kaitos, noro išnaudoti kitus, noro siekti populiarumo, noro demonstruoti savo išskirtinimus, noro pirmauti ir daugybės kitokių savo ego tenkinimo norų. Visa tai yra pakeičiama vien tik MEILE, GAUTA IŠ TĖVO. Ir būtent šitoji MEILĖ panaikina tuos neigiamus savojo žmogiškojo ego buvusius siekius, nes ji pati žmogiškąjį vidinį aš pakeičia DIEVIŠKUOJU AŠ, KURIS IŠ MEILĖS TĖVUI NORI tarnauti visiems, nešti gėri, skleisti šviesą, padėti ne dėl atlygio, bet dėl to, kad myli visus ir viską. Ir tada toks žmogus nebeturi jokio suvokimo, kad jis kaip rašo Jonas BIJO ĮŽEISTI AR ĮSKAUDINTI DIEVĄ, BIJO PADARYTI NUODĖMĘ, IR NE DĖL SAVĘS BIJO, BET DĖL KITŲ ŽMONIŲ, KURIUOS MYLI.MYLINTIS ŽMOGUS, BET DAR NEGIMĘS IŠ DVASIOS, TIKRAI BIJOS KITĄ ĮSKAUDINTI, TUO TARPU GIMĘS IŠ DVASIOS JAU TIESIOG NEBEGALĖS KITO ĮSKAUDINTI, NES PER JĮ NUOLAT TEKĖS MEILĖS VIRPESIAI IR JO ŽODŽIAI IR VEIKSMAI BUS TŲ NEMATOMŲ VIRPESIŲ MATOMA IŠRAIŠKA, KURIOJE NEBUS VIETOS ĮSKAUDINIMUI.
O meilė, Tėvo meilė, GYVA MEILĖ, ir yra tas vienintelis stabdys, kada tave jis seniai sustabdė nuo blogų minčių, kurios ir sukelia blogus veiksmus. Tai vienintelis priešnuodis prieš NUODĖMĘ IR BLOGĮ - MEILĖ, BET JOKIU BŪDU NE BAIMĖ.
Beje, baimė yra baimė, ir nėra ji nei gera, nei bloga, kad reikėtų Jonui vartoti kabutes "geroji" ir "blogoji" baimė. Ir gimimas iš dvasios baimę visiškai PAŠALINA.
O Tėvas yra GYVAS, menamas Tėvas yra tik tiems, kurie jį ir laiko MENAMU.
Mielieji, kada žmogus gimsta iš dvasios, tada kančios sąvoka irgi išnyksta, nes VISAS PATYRIMAS ĮGAUNA PALAIMĄ. Tiesiog nustoja egzistuoti Jono paminėtas "deguto kibiras", nes ir jis yra paverstas į MEDŲ. Tai vienintelė galimybė, gimstant iš dvasios, kada statinės medaus niekada nesugadins ne tik šaukštas, bet ir kibiras deguto, nes kiek bepiltum deguto, vis tiek jis bus paverstas medumi drauge su atrastu savyje Tėvu ir iš meilės Jam. Štai tokia yra gimusiojo iš dvasios būsena - BE DEGUTO TIK SU MEDUMI IR LAIŽANT JĮ IŠ VIS DIDESNIO ŠAUKŠTO - SAVOJO PATYRIMO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-07-16 09:11:11
Algimantai, aš ir klausiau apie moterį iš tos dvasinės pusės. Ar nesinori žingsniuoti gyvenimo keliu su sieliškai artima drauge ? Ar neieškai jos ? Ar gal galvoji, kad dievas tėvas atsiųs, jei jau taip turės būti ? O gal esi nusivylęs moterimis dėl buvusios santuokos nesklandos ?
Gabija
2006-07-16 09:07:57
Atsakau Algimantui apie jo gimimo iš dvasios patirtį.
Galbūt pasirodys keista, gal ne, bet man ši patirtis nepasirodė patraukli. Aš negaliu savęs vadinti gimusiu iš dvasios, bet šiek tiek esu susidūręs su Šventosios Dvasios veikimu katalikų tikėjimo rėmuose, ir noriu to siekti. Pridėjęs truputį savo mąstymo, trumpai pasidalinsiu.
Visų pirma, koks yra pats gimimo iš dvasios MOTYVAS, kuris, kaip Algimantas ne kartą minėjo, yra svarbiausias. Gal aš blogai pastebėjau, bet visi motyvai, kuriuos išvardino Algimantas, yra grynai žmogiški, netgi pasakyčiau egoistiniai, orientuoti į save. Šventoji Dvasia juk veikia kitaip - ji būtent pirmiausiai orientuoja žmogų į Dievą. Galim truputį panagrinėti (visko šiandien nespėsiu). Pradedam nuo baimės. Algimantas: "gimti iš dvasios reikia TIK dėl to, kad nebeturėtum BAIMĖS". Kodėl yra vengiama baimės? Paradoksas - bijoma bijoti. Aš pats gal ir turiu kažkokių baimių, bet norėčiau atgimti iš Šventosios Dvasios tikrai ne dėl to, kad atsikratyčiau baimės. Truputį šia proga apie Dievo meilę ir Dievo baimę. Daugelis Dievo baimę supranta taip, kad Dievas yra rūstus ir būtinai nubaus už įvairius griekus. Ši baimė yra ta "blogoji" baimė, kylanti iš paties žmogaus ego, drebėjimo dėl savo kailio. Būtent šitą baimę panaikina tiek gimimas iš dvasios, apie kurį rašė Algimantas, tiek ir Šventosios Dvasios veikimas. Bet dar yra ir kitokio pobūdžio "geroji" baimė, kuri kyla iš Dievo meilės, taigi visiškai priešingos prigimties. Jei myli Dievą "visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis", arba bent jau labiau negu save, tada bijai įžeisti ar įskaudinti Dievą, ta prasme bijai ne teisėto atpildo už nuodėmes, o būtent bijai padaryti pačią nuodėmę. Ir ne dėl savęs bijai, o dėl Dievo ar kitų žmonių, kuriuos myli. Tokia baimė, mano manymu, yra šventa, ir ją prarasti būtų didelė netektis sielai, o ją panaikina "urantietiškas" gimimas iš dvasios. Bet kad nuodėmės klausimas ir atgimus iš dvasios tebelieka aktualus, paliudijo ir pats Algimantas, pasakęs, "Aišku, kad gimimas iš dvasios negarantuoja, jog nuo Tėvo nenusigręši. Laisva valia egzistuoja per visą amžinybę". Vadinasi, lieki kaip ir be stabdžių. Tik nuodėmes darai jau be baimės, kartu su menamu tėvu, ir net visai nesuki galvos, kad tai nuodėmė. O tai jau visai nepanašu į Dievo dvasią, greičiau atvirkščiai.
Antras dalykas, dėl "medaus". Mielas "loky" Algimantai, ar norėtum atgimti iš dvasios, jei vietoj kibiro medaus gautum kibirą deguto, ta prasme vietoj nuolatinės palaimos gautum porciją kančios? Aš drįstu suabejoti... O atgimusiems iš Šventosios Dvasios tas medus yra nė motais, jiems ir kančia dėl Jėzaus yra miela. Taip yra dėl to, kad jie atgimę ne dėl savęs ir savo malonumų, o dėl Dievo, ta prasme visiškai atsidavę Dievo vedimui, pilnai pasitiki ir t.t. Prisiminkite pirmuosius krikščionis...
Tai va dėl šitų ir panašių dalykų manau, kad "urantietiškas" gimimas yra visai ne iš Šventosios Dvasios, o greičiau iš piktosios...
Visiems sėkmės ir Dievo palaimos!
(daugiau nebeturiu laiko rašyti, palieku jus visus tolimesniems apmąstymams, išvykstu savaitei atostogaut. Tikriausiai susilauksiu kritikos, tai įdedu savo el. adresą, jei kas norėtų pasibarti ar šiaip...)
Jonas
2006-07-16 00:42:08
TĘSINYS - kada jie su meilė laukė vaikučio, lankė parodas, konvertus, skaitė pasakas garsiai, dainuodavo melodingas dainas, o kada dukrytė gimė, jai irgi visą laiką i rtoliau garsiai skaitė ir pasakas, ir eilėraščius, kurių vaikutis, aišku negalėjo suprasti, tačiau jis galėjo JAUSTI MEILĖS VIRPESIUS, SU KURIAIS VISA TAI BUVO DAROMA. Vos jai suėjo metukai, leido jai naudotis iš pradžių medine adata, o greitai ir paprasta adata, ji išmoko siuvinėti PUSANTRŲ METUKU, davė jai teptuką, dažų, ji ėmė piešti, o dvejų metuku nuvedė į dailės mokyklą, kur jos nenorėjo priimti, nes buijojo, kad ji gali teptuku dar sau akį išsidurti. Be tvis tik tėvai įkalbėjo. Ir kada ji, būdama ketverių metukų, ėmė savo vaizduotės vaizdinius paversti piešiniais, tai ja ėmė žavėti ne tik mokytojai, bet ir trylikmečiai dailė mokyklos mokiniai. Ji su tėvais visu keliaudavo po Uralo kalnus, ir ne ant tėčio pečių, bet ŽINGSNIUODAMA PATI, PO VIENUOLIKA KILOMETRŲ OPER DIENĄ I RSUAUGUSIOJO ŽINGSNIU. O kada ji pasakojo, kaip ji lipo Uralo kalnuose per lietų ant tokios keteros, kur net tėvai bujojo lipti, tai ji sakė: "Ten buvo šlapia, jeigu paslystų koja, tai nukristum į prarają. Aš lipau ir nebijojau, ir neleidau tėčiui, kad mane laikytų ir padėtų..." Ji pasakojo tokiu suaugusio tekstu, kad negalėjai patikėti, jog tik ketveri metukai jai. Ji pardėjo lankyti kiekiveną sekmadienį cerkvėje pamaldas ir išmoko maldas senąja rusų kalba ir giedoti giesmes, taip pat senąja rusų kalba. Ir nuo tol,ir jos tėvai pradėjo lankyti pamaldas drauge su ja. Popas, duodamas interviu pasakė, kad visa tai vyksta jo akyse, kitaip jis tokiais dalykais nepatikėtų...
Taip YRA, kada tėvai vaikui suteikia ir TĖVO meilė ir LAISVĘ AUGIMUI, ne drausdami, bet augdami su vaikučiu drauge.
O jeigu tą daryti DRAUGE SU TĖVU NUO PAT MAŽYLIO PRADĖJIMO TAI VAIKUTIS PARODYTŲ DAR DIDESNIŲ PASIEKIMŲ, KURIE PRANOKTŲ APLINKINIŲ VAIKŲ PASIEKIMUS.
Deja, čia yra ne džiaugsmas, bet apgailestavimas dėl to, kad šis vaikutis nėra IŠSKIRTINIS, JIS IR YRA ARTI NORMALAUS. BĖDA TA, KAD VISI KITI YRA TOLI NUO NORMALIŲ VAIKŲ IŠSIVYSTYMO, IR TĄ TOLUMĄ LAIKO VISI NORMA.
Dėl to mielieji, atradę Tėvą savyje ir gimę iš dvasios, jūs kursite su Tėvu DRAUGE naują GYVYBĘ savyje, kuri bus toji šviesa ir Lietuvai, ir pasauliui.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-07-15 22:16:57
Tikrai taip -niekas nevyksta be priezasties ... ir kaip sake vienas protingas zmogus " viskas , kas atsitinka nemalonaus ar malonaus mums tai ne bausme ar dovana mums o REZULTATAS , kurio mes ir pasekem savo ELGESIU.
Gal kiek sausokai ir ... tiesmukiskai destau kartais mintis , bet tikrai noriu visus uztikrint - NENORIU NIEKO IZEISTI .
Donis
2006-07-15 22:14:36
Miela Gabija, yra nuostabūs dvasiniai maonumai, kurie tikrai toli pranoksta fizinius, net ir pačius pačius nuostabiausius.
Aš tuo irgi negalėjau patikėti, kada perskaičiau Urantijos Knygoje, jog mums, po prisikėlimo, kada jau materialus kūnas išnaudoja energiją ir ką žmogus vadina, klaidingai, mirtimi-pabaiga, sielos, arba morontiniu pavidalu su tuo pačiu šiendieniniu aš, yra parengti nepelygintino nuostabumo malonumai, kurie toli pranoksta patį maloniausią lytinį ryšį tarp skirtingų lyčių. Tačiau mano gyvenimas pasuko tokia kryptimi, kad tą patiriu jau daug metų būdamas dar ir šitame materialiame pavidale ir dėl to tikrai sakau, jog dvasinis malonumas tikrai daug gilesnis už patį giliausią fizinį orgazmą, su sąlyga, jeigu VISIŠKAI ATSIDUODI DVASINIAM TĖVO VEDIMUI. Bet šitokiu atsidavimu Tėvui, vėl su sąlyga, jeigu tam atsiduoda ABU - VYRAS IR MOTERIS - ir tas pats lytinis ryšys iš paprasto melės ryšio tampa ŠVENTU, NES JAME DALYVAUTI PAKVIEČIAMAS IR TĖVAS. Tuomet ir šis fizinis orgazmas pasiekia neišpasakytą viršūnę,kokios šiaip žmogus pasiekti NEGALI, KAD IR KIEK MYLĖTŲ VINAS KITĄ TIK FIZINĖS MEILĖS PRASME.
Dėl to aš jus ir skatinu, kad gimtumėte iš dvasios, tuomet jūsų intymiuose santykiuose visada dalyvaus ir Tėvas, JŪSŲ PAČIŲ PRIEŠ TAI PAKVIESTAS MALDA. Taip jis taps jūsų DVASINE JUNGTIMI, O JŪS SU JUO BENDRAKŪRĖJAIS. Deja, tas gali būti tik šito nuoširdžiai trokštant ir vyrui, ir moteriai.
O šiandien per Rusijos vieną kanalą mačiau nuostabų pasakojimą apie mažytė ketverių metukų mergaitę Rusijos provincijoje. Jos tevai dar visai jauni, gal 25-30 metų. Kada jie su meile laukė vaikučio, tai
Algimantas
2006-07-15 21:59:06
vat tik kategoriškai kažką teigti, aišku, nevertėtų, nes jei ką, gali įžeisti stipriai žmogų - ypač žemesniame lygyje. tačiau jei mąstyt, kad bet kas vyksta ne be priežasties, tai vistiek bus tik pamokos tiek man, tiek tam žmogui. ir nuo jo,pvz., reakcijos priklausys - ar tai nusės tas įsižeidimas kokiu fiziniu sutrikimu sveikatai, ar tik šiaip emociškai trumpam užkabins.
Mindaugas
2006-07-15 18:07:16
Vat su tais aktoriavimais taip ir būna - matai ką nori kur nori, o kartais ir kur gal nenorėtum...:)bet nieko tokio. man asmeniškai normalu sureaguoti normaliai pagal jausmą į įvairius pasisakymus.
Mindaugas
2006-07-15 18:03:09
Taip, tame pačiame lygyje žmonės nesiginčija - nebent diskutuoja emocingai :))) Matyt, tave palaikiau kitu žmogum, besislepiančiu už daugybės nikų... O tai, į ką man sakai pasižiūrėti - jau praeity.
Mindaugas
2006-07-15 17:59:03
tikiuosi, nelauki atsiprašymų - lygis gi tas pats... :)))
Mindaugas
2006-07-15 18:00:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.