Forumas: temos peržiūra
Kas yra žmogaus gimimas iš dvasios? Kodėl Jėzus nuolat prašė gimti iš dvasios?
Kas yra žmogaus gimimas iš dvasios? Kodėl Jėzus nuolat prašė gimti iš dvasios? At tai tik vaizdinė kalbos priemonė "gimti iš dvasios"? Ar gali žmogus kaip nors iš tikrųjų vėl gimti?
Algimantas
2005-12-21 09:57:51
Komentarai
1. "Kaip gi tu gali auklėti vaiką ir skyti jam, kad Dievas jį myli, jeigu tu jo BIJAI IR IŠ BAIMĖS JAM LAIKAISI DOGMOS, IŠ KURIOS NEGALI IŠSIVADUOTI. DĖL TO NEGALI PATIRTI DVASINĖS LAISVĖS - KĄ REIŠKIA PAMILTI DIEVĄ JĮ PATIRIANT SAVYJE, KADA VISA KŪRINIJA, STAIGA TAMPA IRGI TAVE MYLINTI. KAIP GI TU VAIKĄ AUKLĖJI, KAD JIS PAMILTŲ VISUS ŽMONES IR MUSULMONUS, IR INDUSUS,..."Taip savo vaikus aš stengiuosi auklėti Dievo baimėje, nes Šv.Rašte sakoma: "Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis. Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti. Jo burnos žodžiai - nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera."(36Ps1-3)
2. Algimantas apie vaikų auklėjimą sako: "O kai patyrimo su Dievu neįgysi, kai Urantijos Knygos, persmelktos vien tik Tėvo gilumine meile, nestudijuosi, pamatysi, kad traukinys važiuoja tolyn, tik tu, savo nelaimei, esi atkabintame nuo jo vagone."
Algimantai, mano traukinys pilname sąstate juda paskui Viešpatį, kartais lėčiau, kartais greičiau ir darniau, bet juda...
Bet kiek supratau, tavo vagonai išsibarstė, ir garvežys seniai nuo bėgių nuėjęs - tai, kaip toks mašinistas gali žinoti apie vaikų auklėjimą?
balandis
2006-03-09 21:00:10
Mielas Balandi, kiekvienam REIKIA SAVOJO PATYRIMO, NE KITO.
Kaip gi tu gali auklėti vaiką ir skyti jam, kad Dievas jį myli, jeigu tu jo BIJAI IR IŠ BAIMĖS JAM LAIKAISI DOGMOS, IŠ KURIOS NEGALI IŠSIVADUOTI. DĖL TO NEGALI PATIRTI DVASINĖS LAISVĖS - KĄ REIŠKIA PAMILTI DIEVĄ JĮ PATIRIANT SAVYJE, KADA VISA KŪRINIJA, STAIGA TAMPA IRGI TAVE MYLINTI. KAIP GI TU VAIKĄ AUKLĖJI, KAD JIS PAMILTŲ VISUS ŽMONES IR MUSULMONUS, IR INDUSUS, IR NAUJĄJĮ, PATĮ PLAČIAUSIĄ DIEVŠKĄ APREIŠKIMĄ -URANTIJOS KNYGĄ - STUDIJUOJANČIUS. ŠITO NEPATYRĘS, TU VAIKAMS KARTOSI TIK TUŠČIĄ APVALOKALĄ, KURIAME NEBUS TĖVO MEILĖS TURINIO, NES JIS YRA TIK PATIRIAMAS, O NE IŠ KNYGŲ IŠSKAITOMAS.
NEIGDAMAS PATYRIMĄ, TU NEIGI DIEVĄ, TUO PAČIU IR VISĄ JĖZAUS MISIJĄ URANTIJOJE. NES BŪTEN JIS IR ATĖJO Į MŪSŲ PLANETĄ PATIRTI, KĄ REIŠKIA MIRITNGOJO GYVENIMAS, KĄ REIŠKIA ŽMOGUI GIMTI IŠ DVASIOS, ATRADUS TĖVĄ SAVYJE.
Anksčiau, kol tu nesilankei mūsų Forume, tol tu galėjai vadovautis Raštų teiginiais, kad Jėzus atėjo savo kraujo pralieti ir mirti už tavo nuodėmes. Bet dabar, po tiek tau perteiktos Šviesos, ir toliau laikydamasis iškraipyto Jėzaus misijos supratimo, jau DARAI NUODĖMĘ, NES TĄ DARAI PASIRINKDAMAS SĄMONINGAI, NE IŠ NEŽINOJIMO, KAS BŪTŲ TIK SUKLYDIMAS. Ir fariziejai netikėjo, kad gali būti didesnė Tiesa, negu jų raštai.
Ir kol tu neatversi savo sielos NUOŠIRDŽIAI DIEVUI, ESANČIAM TAVYJE, tol tu būsi pilnas baimės, ir neužilgo imsi patirti, kad nebegali patenkinti augančių vaikų interesų, net jų vis gilesnių ir gilesnių klausimų, į kuriuos nebeužteks pasakyti, kad visi žmonės "nuodėmingi." O kai patyrimo su Dievu neįgysi, kai Urantijos Knygos, persmelktos vien tik Tėvo gilumine meile, nestudijuosi, pamatysi, kad traukinys važiuoja tolyn, tik tu, savo nelaimei, esi atkabintame nuo jo vagone.
Algimantas
2006-03-09 10:52:20
Dievas yra Kūrėjas, aš esu Dievo vaikas, ir visą amžinybę būsiu su Juo.
Klausimas:
Kam man reikia jūsiškio "patyrimo"? Pagal Raštą matau, kad tie patyrimai yra ne kas kita, kaip šėtono melas, ir jūs man siūlote patirti...Kam? Jeigu, aš trokštu tiesos, trokštu pažinti vis daugiau Jo meilės. Patyrimus Jis man suteikia, bet ar tai svarbiausia?
Svarbiau yra tai, kad aš žinau, jog esu iš Dievo (kaip ir kiekvienas tikras krikščionis), o visas pasaulis yra piktojo. Ir aš žinau, kad Dievo Sūnus atėjo ir suteikė man (kaip ir visiems Dievo vaikams) supratimo, kad pažinčiau Tikrąjį. Ir aš esu Tikrąjame - Jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. O Jis ir yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas.
balandis
2006-03-08 01:02:56
MIelas Balandi, kaip gi be patyrimo tu sužinosi, kas yra MEILĖ? Gali daugybę skaityti knygų, klausytis pasakojimų, bet tik ją patyręs, gali suvokti, kad visi iki tol girdėti žodžiai apie ją negalėjo išreikšti to, ką patyrei. NOrs jie irgi buvo teisingi, bet jie nepajėgė aprepti visos niuansų, giluminių niuansų, gamos.
Tu dabar cituoji Naująjį Testamentą, ir puiku. Bet kai pats patirsi tai, ką Tėvas patalpino tavyje, Jo paties dvasią, kada ji tave tiek sujaudins, tada tas patyrimas nustelbs tavo visus ankstesnius teigimus. Ir patikėk manimi, tai įvyks. Ir tau pačiam tai bus pats netikėčiausias, bet tuo pačiu ir pats tikriausias patyrimas. Ir tada tu norėsi patirti daug daug daugiau negu patyrei iki šiol. Patirti tiek Tėvą, tiek Jėzų, tiek didesnę kūrinijos šeimą, kuri yra reali. Patyrimas leidžia pasitikrinti įisavintos teorinės dalies žinias. Juk ir mokykloje vaikams šalia vien tik teorinių užsiėmimų, pamokų, yra laboratoriniai, kontroliniai ir t.t. Tai juk dėl to, kad vaikas patirtų, ko gi jis išmoko. Jma atrodo, kad moka, o kai reikia atlikti praktiškai, pasirodo, kad nieko galvoje neliko. Patyrimas yra pats reikšmingiausias Dievo metodas ugdyti mus savo dorais ir drąsiais vaikas. Su DIevu viskas įmanoma. Ir Urantijos Knyga nebaisi, ar ne? Juk Jis sako, "Ko tu bijai, kai Aš esu šalia?"
Algimantas
2006-03-06 23:09:33
Algimanti,
aš nesakau, kad patyrimai yra blogai, bet patyrimais vadovautis negalime, nes bus liūdnos pasekmės...
balandis
2006-03-06 22:56:16
Mielas Balandi, nėra nei Urantijos purvo, nei Naujojo Testamento purvo. Yra tik Dievas ir Jo vis gilesnis atsiskleidimas ir patyrimas tam, kas gimsta iš dvasios. ČIa ir yra tikroji esmė, kad žmogus gimsta iš naujo dvasiškai, nors ir tame pačiame kūne. Bet jo patyrimai pasikeičia. Dėl to Jėzus ir aiškino visiems, kad įėjimas į karalystę yra per gimimą iš dvasios, per įtikėjimą, kuris kaip Dievo atpildą ir suteikia GIMIMĄ IŠ DVASIOS. Tai ne žmogaus dėka įvyksta šis gimimas, o Dievo dėka. Bet įtikėjimo kelią nueiti turi kiekvienas asmeninių pastangų dėka. O jau patekus į karalystę, joje AUGIMAS vyksta per vis gilesnį Tėvo patyrimą ir TARNAVIMĄ JAM IŠ MEILĖS, ATRASTOS SAVYJE, IR JAM IR JO KŪRINIJAI.
Ir tada nustoja prasmės bet kokie šalutiniai išvedžiojimai, nes visą, net ir buvusį viduje purvą, nuskandina Tėvo patiriama MEILĖ, kuri ir skaistina Dievo sūnų ar dukrą iš vidaus, kad tam vaikui norisi vis daugiau ir daugiau skliesti meilę ir patirti jos pasireiškimą tarnaujant Tėvui ir savo sieos broliams, net visai kūrinijai.
Bet šito negalima išreikšti jokiais žodžiais. Kada tu patirsi, tik tada suprasi apie ką aš tiek laiko aiškinu. Ir suprasi savo siela, ne intelektu, kuris dabar tau labai kliudo.
Algimantas
2006-03-06 22:52:17
Prie ko čia "jūsiškis įtikėjimas" ir gimimas iš dvasios?
Jėzus aiškiai pasakė: "Jėzus jam atsakė: "Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės".(Šv.Raštas,Jono3) Gimimas iš dvasios yra gimimas iš naujo, žmogaus prigimtis turi pasikeisti 180' laips. kampu. Žmogus buvo nuodėmės vergas, o tampa Dievo vaiku.
Šv.Raštas yra panaudojamas jūsiškėje urantijoje, bet esmę visiškai išverčiant, kaip patogu kūniškam ir sieliškam žmogiškumui patenkint. Kodėl Biblija? Kodėl ne Koranas, ar K.Marxo "Kapitalas"? Iš jų gautusi puikus plagiatas, bet iš Biblijos padarytas plagiatas yra labai pastebimas, nes tai Deivo Žodis. "urantijoje" rašoma: "...tiktai toks žmogus, kuris gimsta iš dvasios, gali įeiti į Dievo karalystę".(1602) Dar toliau "urantijoje" kažkodėl iškreipiama ir sulyginama su mistišku "dvasios gimimu"(atradimas Tėvo savyje!?). Bet žmogus pats savęs negali "išgimdyti", jam reikalingas Gelbėtojas.
Apie tokį "gimimą iš dvasios" galime apibūdinti Biblijos žodžiais: "Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiška, sielinė ir demoniška."(Šv.Raštas,Jok3)
Algimantai, Dievas nenori, kad jūs pražūtumėte pragare, Jis viską padarė dėl to, kad jūs galėtumėte susitaikyti su Juo. Nenusigęžkite nuo tiesos. Lietuvai reikia tikros Evangelijos, o ne "urantijos" purvo.
balandis
2006-03-06 22:37:20
Kuo skiriasi gimusiųjų iš dvasios bendravimas nuo tarpusavio bendravimo tarp negimusiųjų ar tarp vieno gimusiojo iš dvasios, o kito negimusiojo? Gimusieji iš dvasios išlaiko savitą mąstymą ir individulumą, bet juos būtent ir suvienija Tėvo dvasia, Minties Derintojas, atrastas savo viduje. Taip ir gimsta dvasinė vienovė nepažeidžiant kito laisvos valios pasireiškimo ir savosios nuomonės originalumo. Kada bendrauja tarpusavyje negimusieji iš dvasios, tada bendravimas vyksta intelekto lygmenyje. Vienas mėgina kitam primesti savo nuomonę ir visomis išgalėmis stengiasi įsitvirtinti, neleisdamas kitam užimti pirmaujančiojo vaidmens, kad tik neįsigalėtų kito nuomonė. Tai bendravimas pagrįstas principu, kad nugali, tas ir įrodo, kad yra teisus ir daugiau tikintis. Tai kelias į karą. Bendravimas tarp gimusioo iš dvasios, arba įtikėjusio, ir dar negimusio iš dvasios yra toks, kad gimęs iš dvasios puikiausiai suvokia, ką ir kodėl nori pasakyti ir sako negimęs iš dvasios, tuo tarpu negimęs iš dvaisos, dar neįtikėjęs, bet nors ir tikintis, jokiu būdų nepajėgia parėpti tų minčių, kurias jam dėsto įtikėjęs. Jų aprėpti jam nepavyksta dėl to, kad jis neišsivaduoja iš dogmų, kurios jį laiko kaip patys kiečiausi pančiai ir jam vos tik pamėginus ką nors laisviau pamąstyti, tuoj pat dogma trenkia iš Raštų citatą, "nejudėk, tau skaudės, nes pančiai veržiasi dar labiau." Ir taip neįitikėjęs, bet tikintis, ir išsigąsta, nes jis neturi LAISVĖS KVĖPAVIMO SU TĖVU, SU JĖZUMI PATYRIMO.
Štai dėl ko verta skaityti URANTIJOS KNYGĄ, kad pamėgintum sugriauti, jeigu patinka tavo protui, URANTIJOS KNYGOS pateikiamą tiesą, arba, kad išsivaduotum iš dogmų pančių pats.
Kadangi įitikėjęs, gimęs iš dvasios, šitą kelią jau yra nuėjęs, jau yra įgijęs patyrimą, tai jis ir savuoju patyrimu patvirtina PATS SAU, šitokio kelio realumą ir teisingumą. Jam visiškai nesvarbu, ką sako kiti. Jis juk žino, ką patyrė ir ką patiria. Dėl to ir mato dagmatinio kelio, nors ir pridengiamo Jėzaus vardu ir Rašto žodžiu, siuarumą, palyginus su Urantijos Knygos gelme, o dar labiau su savuoju ASMENINIU PATYRIMU SU DIEVU, SU JĖZUMI.
Ir būtent ASMENINIS PATYRIMAS sako, kad išaušo diena ir šviečia saulė, o ne tai, kad šitą jis girdi sakant kitą žmogų.
Dėl to tiek Raštai, tiek Urantijos Knyga yra tik konkretaus žmogaus atitinkamo dvasinio ir intelektualaus išsivystymo lygio laipteliai, ant kurių jis stojasi ieškodamas Dievo, mėgindamas su Juo užmegzti GYVĄ RYŠĮ, ATRASTI JĮ SAVYJE.
Algimantas
2006-03-01 10:33:28
Tu tvorą lygini su Urantijos knyga?! Gal tu ir teisus, bet "Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sаnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus."(Tai parašyta ne ant tvoros, bet Biblijoje, Hebr4:12)
balandis
2006-02-28 19:21:03
Jeigu ant tvoros yra parašytas žodis, tai dar nereiškia, kad ta tvora tuo ir yra.
rimantas
2006-02-23 09:46:43
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.