Forumas: temos peržiūra
Tapkime Jėzumi kiekvienas savo kasdieniame gyvenime
Tapkime Jėzumi savo kasdieniame gyvenime. Kaip šitą paversti realybe? Pamąstykime drauge...
Algimantas
2006-01-02 13:28:22
Komentarai
manau, esi pakankamai gudrus, kad suprastum atsakyma.Arnoldas
2006-01-17 20:56:11
"...Zinoma gali toliau save grauzti nuodememis, bet Dievas cia savo darba atlieka nepriekaistingai. Belieka atleisti sau paciam."
Aš nesakau, kad aš geresnis, bet aš žinau, kad Jėzus man atleido. Tai ir yra mūsų skirtumas. Patyrimas dažnai apgauna žmogų, nors koks žavingas jis bebūtu. Bet Dievas niekada neapgaus. Yra tik dvi kategorijos žmonių, kuriuos suskirsto Biblija: "Kas turi Sūnų, turi gyvenimą. Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo."(1Jn5:12) Kuriai kategorijai priklausai tu, arba ką tu pasirenki? Aš jau pasirinkau, nes Jėzus man atleido...
sausis
2006-01-17 20:16:32
Sudetingoka diskusija, nes musu supratimas visiskai skiriasi.
Vien tai, kad mes skirtingai, kaip man atrodo suvokiam tavo pateikta citata. Siuo klausimu as pritariu Algimantui. O remiuosi ne knygomis, o savo patirtimi. Savo patyrimuose, man ne viena bendraujanti butybe ar jos sukeltas veiksmas, pojutis nebuvo ivardinatas kaip atliktas tokios ir tokios asmenybes ar ne asmenybes. Niekas man ataskaitos neduoda. I dvasiniu butybiu administracija as nesikisu, o ir noredamas negaleciau, todel pasakyti ar Jezus atleido man nuodemes, sito pasakyti negaliu. Zinau tik tai, kad Dievas (bet kuriame valdanciajame lygyje) nesvarsto atleisti tau nuodeme ar ne, tai priklauso nuo tavo laisvos valios atsigrezti i Dieva ir kaip nuosirdziai tai pavyks padaryti. Zinoma gali toliau save grauzti nuodememis, bet Dievas cia savo darba atlieka nepriekaistingai. Belieka atleisti sau paciam.
Arnoldas
2006-01-17 19:53:40
Arnoldas: "ar galiu vadinti save sventuoju? prie ko cia tai?"
Tu gal čia ir ne prie ko, bet Algimantas buvo pasakęs, cituoju dar kartą: "...Mielas Danai, tu sakai, kad būtini tam du dalykai - asmeninės pastangos ir Dievo malonė. Aš sakau, kad tam būtinas tik vienas dalykas - tik asmeninės pastangos." Na aš ir pacitavau Ef2:8, kad asmeninėmis pastangomis, mes tik nueisim į pragarą, o išgelbėjimas tai yra malonė, kaip tu ir sakei. O šventas gali būti tik tas, kam nuplautos nuodėmės. Tai ir klausiu, ar Jėzus atleido tau nuodėmes?
sausis
2006-01-17 18:23:12
"Vis dėlto vad. Laiškas efeziečiams nėra skirtas Efezui. Iš laiško sužinome, kad autorius nėra lankęsis bendruomenėje, kuriai rašo (žr. 1,15; 3,2-3; 4,21). Greičiausiai tai yra aplinkraštis Maž. Azijos bendruomenėms, kuriame aiškinama Bažnyčios prigimtis ir sandara. Esama nuomonės, jog šis laiškas identiškas su dingusiu laišku Laodikėjos bendrijai (plg. Kol 4,16). Aplinkraštį galėjo įvairios bendruomenės nusirašyti kaip sau skirtą, todėl dalis nuorašų liko su Efezo vardu." (biblija.lt)
.
sutinku su pastaba, nedidelis as Biblijos zinovas, bet tai nekeicia mano supratimo apie zemiau pateikta citata. Dar siek tiek galeciau papildyti savo nuomone, bet gal to neprireiks.
.
ar galiu vadinti save sventuoju? prie ko cia tai?
Arnoldas
2006-01-17 17:51:20
Tam, kad taptume kaip Jezus, manau reiskia tai, kad mes turime elgtis taip, kaip elgesi pats Jezus. Mes turime skleisti sviesa, turime nuosirdziai troksti, kad i sviesa atsisuktu ir kiti zmones, kurie skendi tamsoje. Tai turi buti daroma su atjauta ir be puikybes, be saves sureiksminimo, su skausmu vidiniu del neatsivercianciuju. Mes turime buti pasiryze net mirti, jeigu to reikia. Taciau tam, kad elgtumemes kaip Jezus, mes privalome itiketi, be itikejimo vargu ar tai imanoma.
Augis
2006-01-17 10:45:12
Ne, Arnoldai, čia kreipimasis ne į kalinius. Laiškas efeziečiams parašytas šventiesiems: Efez.1sk.1eilutė: " Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas, šventiesiems, gyvenantiems Efeze, ir ištikimiesiems Kristuje Jėzuje." Ar tu gali vadinti save šventuoju?
sausis
2006-01-16 22:22:29
Tai yra kreipimasis i kalinius, kuriu darbai - nusikaltimai ir nuodeme, buvo laikomi, reikia manyt, pakankama priezastimi, kad nuo ju nusigres dievas.
Tuo pabreziama, kad ne zmogaus darbai suteikia jam Dievo malone, kuri visiems duota vienodai, o tikejimas Dievu.
Dievo malones uzsitarnauti nereikia, reikia tik ja pasiimti, ka daro musu kiekvieno asmenines pastangos itikint, kas jau buvo mineta anksciau.
As taip suprantu sia vieta.
Arnoldas
2006-01-16 21:39:14
Nesupykit, bet čia jau kertasi su krikščionybe:
Algimantas rašo: "...Mielas Danai, tu sakai, kad būtini tam du dalykai - asmeninės pastangos ir Dievo malonė. Aš sakau, kad tam būtinas tik vienas dalykas - tik asmeninės pastangos."
Bet Biblijoje parašyta: " Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų - tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų."(Efez2:8-9) Kažkas čia ne taip...
sausis
2006-01-16 19:09:10
Mielieji, yra žmogiška bijoti, klaidžioti, lūkuriuoti, nesiryžti, nedrįsti ir pagalvoti, kad gali tapti Jėzumi... Bet juk dėl to ir atėjo Jėzus į žemę, kad kiekvieną išlaisvintų iš šitų varginančių ir griaunančių savąjį aš savybių.
Aišku, kad Jėzumi nėra tampama per akimirką. Bet procesas yra toks, kad pirmiausia turi patikėti, kad tu gali būti toks kaip Jėzus ir ne mažiau.
Pati nuostata turi užsimegzti tavo viduje, nes tik taip tu galėsi pasitikėti savo realia užduotimi, kurią duoda tau ir Tėvas, ir Jėzus.
Jėzus, man bendraujant su Juo, sakė: "Aš kiekvienam turiu parengęs naštą. Ji nėra sunki. Bet jos svorį turi pajusti, kaip gi kitaip galėsi augti. Juk ir materialius raumenis lavindamas, turi juos apkrauti, kad jie jaustų pasipriešinimą. Tik tada jie tvirtėja. Ir kiekvieną aš parengiu tiek, kad šitoji našta yra pagal išvystytus pečius. Bet aš tos naštos neuždedu, nesuteikiu, jeigu tvarinys jos nenori prisiimti SU NORU."
Tad ir mes, kiekvienas, kas tik pajusime tą didžiulį norą tapti tokiu, koks yra Jėzus, viską pašventęs Tėvo valios vykdymui, tai ir tapsime JĖZUMI. Jeigu tokio noro nejusime, tai ir netapsime Jėzumi. Kiekvienas sprendžia pagal savo norą ir išmintį. Ir kiekvienas lygiai taip pagal įdėtas pastangas ir AUGA. Ir arba tampa, arba netampa JĖZUMI.
Mielas Danai, tu sakai, kad būtini tam du dalykai - asmeninės pastangos ir Dievo malonė. Aš sakau, kad tam būtinas tik vienas dalykas - tik asmeninės pastangos. Dievas savo MALONĘ JAU SUTEIKĖ KIEKVIENAM IŠ MŪSŲ PADOVANODAMAS SAVO DVASIĄ, MINTIES DERINTOJĄ. Tad belieka tik dėti ASMENINES PASTANGAS IR ŠITĄ DOVANĄ PATIRTI GYVAME RYŠYJE.
Nors mes esame iš lemūrų, bet Tėvo dovana, Minties Derintojas, pranoksta visas gyvulines savybes, kada atrandi Tėvą savyje. Tada pyktis, pavydas, baimė, kerštas, ŽMOGIŠKASIS EGO tiesiog išgaruoja. Nes juos išgarina Tėvo meilė, gailestingumas, tarnystė... Tai yra, ką Jėzus vadino, gimimas iš dvasios. Juk ir Jėzus buvo iš tų pačių lemūrų. Jis gi atėjo pas mus kaip vienas iš mūsų. Kaip vidutinis mirtingasis, o ne yptingų talentų vunderkindas. Dėl to ir atskleidė žmogų Tėvui, ką gali žmogus pasiekti mirtingojo pavidalu, o ne tik apie ką gali svajoti, ko jis norėtų siekti.
Jėzus atnešė ne tokį idealą, kurio neįmanoma pasiekti, nes tai butų beprasmiška žmonėms pateikti tai, ko jie pasiekti vis tiek negalės, o priešingai, jis parodė savuoju gyvenimu, ką žmogus gali ir TURI pasiekti atstatęs savo sugniuždytą ORUMĄ.
Nepainiok, mielas Danai, ORUMO SU IŠPUIKIMU. Jėzus ne save iškėlė, o Tėvą, ir žmogus atgavęs savo ORUMĄ SUSIJUNGIA SAVO VALIA SU TĖVO VALIA IR TAMPA TVIRTAS IR DAR DAUGIAU ŠLOVINA TĖVĄ IR ŠVIEČIA JO TIESA IR MEILE.
Liuciferis Tėvo egzistavimą iš viso paneigė ir savė iškėlė virš Tėvo. Tai du antipodai - puikybė ir orumas.
Jėzus niekada nemokė keliaklupsčiavimo prieš kitus žmones. Jis mokė nuolankumo prieš Dievą, ne prieš žmogaus kaprizus, kurie gali būti nukreipti prieš kitus žmones.
Ir Jėzus, TIK SAVOJO RYŠIO SU SAVO MINTIES DERINTOJU BŪDU, sugebėjo tapti toks, kokiu ir tapo.
Ir kas gi trukdo tapti tau Jėzumi, jeigu net ir pats Jėzus siūlo žmogaus protą, kuris yra pilnas ydų, aistrų, blogų gyvulinių polinkių, pakeisti į paties Jėzaus protą? Tik nežinojimas, kad tai yra realu ir įmanoma KIEKVIENAM NUOŠIRDŽIAI ŠITO NORINČIAM.
Argi Jėzus nepatyrė išbandymų? Daug patyrė. Bet tik ĮTIKĖJIMO DĖKA ATSILAIKĖ. To paties įtikėjimo, kokio nesugebėjo palaužti net Liuciferio gundymai. O juk tuo metu Jėzus paprašė Tėvo, kad jam leistų susitikti su Šėtonu kaip eiliniam mirtingajam. Net ir angelas serafimas liko prie berniuko Tiglato, kuris ant Hermono kalno atnešdavo Jėzui maisto per tas keturiasdešimt dienų.
Tvarinio ir Tėvo valios sujungimas iš meilės Jam ir yra tolygu Jėzui. Kiekvienas lieka savo darbuose ir šeimose. Bet jau visiškai Jėzaus motyvais vedamas dirba tuos pačious darbus ir gyvena gyvenimą. Kitokį gyvenimą. Jėzaus MEILĖS, TARNAVIMO, DOROS, TIESOS GYVENIMĄ.
Ir šitai ne tik pasiekiama, bet to ir reikia siekti. Ir reikia kiekvienam. Jėzus nėra ILIUZINIS HORIZONTAS, kiek besivytum, jis tiek pat nutolęs. Jėzus yra čia pat. Šalia kiekvieno. Tik atrask Tėvą savyje ir pamatysi, kad tu tapai Jėzumi savajame gyvenime vadovaudamasis JĖZAUS MOTYVAIS. KASDIEN.
Dėl to nesiek nieko mažesnio už Jėzų, nes šitame sutilps ir visi mažesni siekiniai.
Tapkite Jėzumi. Ir ne mažiau. Laukia daug ir didingų darbų padedant sunerimusiems ir pasimetusiems žmonėms. Netapę Jėzumi ir jūs pristigsite drąsos ir ryžto tarti tokius žodžius, kurie leistų sukniubusiam atsistoti. Ir ne tik atsistoti, bet ir pajusti didingą TĖVO IR JĖZAUS RANKĄ SU MEILE VEDANČIĄ Į ŠVIESĄ.
Algimantas
2006-01-10 16:10:24
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.