Forumas: temos peržiūra
Tai kas vis tik atsitiko 1985-aisiais?
TĖVO - ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ mokymai:
Iš kur žinoma, kad Urantijos izoliacija pasibaigė tiktai vos prieš du dešimtmečius?
Apie Gabrielio prieš Liuciferį Dienų Senųjų teismo Uversoje pabaigą ir priimtą nuosprendį Urantijos Knygoje nerašoma kiek nors daugiau, kaip tik paaiškinant, kad bus laukiama, kol pagrindiniai maištininkai patys nuoširdžiai pripažins savo kaltę. Ir nesvarbu, kiek dar reikėtų laukti.
Urantijos Knygoje įdėti dokumentai buvo baigti perduoti 1935 metais. Tolimesnis bendravimas su dvasinėmis būtybėmis dėl būsimosios Urantijos Knygos tęsėsi dar kelerius metus, bet naujų dokumentų nebebuvo pateikiama. Tuo tarpu knyga anglų kalba buvo atspausdinta 1955 metais. Tuo metu nei Liuceiferis, nei Šėtonas, nei Kaligastija dar savosios kaltės nebuvo nuoširdžiai pripažinę. Dėl to, Uversos teismas negalėjo priimti nuosprendžio, kuris būtų buvęs pateiktas ir Urantijos Knygoje. Bet kai šitas įvyko 1985 metais, tuomet maištininkams buvo pasiūlytas gailestingumas, kurį jie paniekinančiai atstūmė ir pasirinko savosios tapatybės sunaikinimą. Tas ir buvo padaryta. Dabar jų nebėra. JIe net ir išbraukti iš visų registrų. Tarsi jų ir nebūtų buvę. Bet paliktų jų sėklų duodamus derlius prireiks dar apie tūkstantį metų valyti.
*
Algimanto mokymai:
Tačiau planetos izoliacija tuo metu dar nebuvo panaikinta. JI panaikinta tik nuteisus Liuciferį, Šėtoną, ir Kaligastriją Uversos Dienų Senųjų Teisme. O tai įvyko tik tada, kada pagrindiniai maišto dalyviai NUOŠIRDŽIAI PRIPAŽINO SAVO KALTĘ (paryškinta mano). O tai atsitiko tik prieš šiek tiek daugiau kaip du dešimtmečius. Ir tik tada buvo panaikinta Satanijos Vietinės Sistemos ir Urantijos planetos izoliacija ir PALAIPSNIUI BUVO PRADĖTOS ATSTATINĖTI IR RYŠIO GRANDINĖS PAGAL POREIKIUS.
*
mano replika:
beje, Algimantai, ar tu netyčia įvėlei klaidą, ar apskritai susipainiojai, ar čia melo kojos trumpos? <..> Visi čia esam daug kartų girdėję kitokią tamstos versiją, kad šitie veikėjai neva atsisakė pripažinti kaltę ir pasirinko savo asmenybės sunaikinimą. Aišku, čia pasakos, bet pirmą kartą išgirdau tokį naują "happyendą" :)
*
Algimanto atsakymas:
Mieleiji, kada kai kurie iš jūsų mėginate mane pagauti prieštaraujant savo ankstesniems teiginiams, veltui vargstate - mano teiginiuose prieštaravimų NĖRA.
Jūs turite prisiminti VISADA, KAD ESATE Urantijos Knygos Forume.
GILESNIŲ MINČIŲ JŪS NESURASITE NĖ VIENAME FORUME, KIEK BEIEŠKOTUMĖTE.
MŪSŲ SVETAINĖ ATSIRADO TĖVO VALIA, IR BŪTENT MŪSŲ FORUMAS PALAIPSNIUI BUS LANKOMAS VIS GAUSIAU IR GAUSIAU, NES JAME VIEŠPATAUJA TĖVO DVASIA, ĮSIVIEŠPATAVUSI KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ TĖVUI ATSIVĖRUSIŲ.
IR BŪTENT DĖL TĖVO VIEŠPATAVIMO MANO VIDUJE JOKIŲ PRIEŠTARAVIMŲ MANO TEIGINIUOSE NE TIK NĖRA, BET IR BŪTI NEGALI, NES JEIGU AŠ IR KO NORS NEPRISIMENU, KĄ RAŠIAU ANKSČIAU, TAI TĖVAS VIS TIEK PATEIKIA KOMENTARUS TOKIUS, KURIE YRA NUOSEKLŪS IR NETURI JOKIŲ PRIEŠTARAVIMŲ.
Būtent TĖVAS, o ne žmogaus gyvulinis protas, PATEIKIA KOMENTARUS PER ATSIVĖRUSIĄ SIELĄ, IR TIK DĖL TĖVO TOBULO VEDIMO IR NEBEBŪNA PRIEŠTARAVIMŲ, NET JEIGU TIE TEIGINIAI BUVO PASAKYTI PRIEŠ DEŠIMTĮ METŲ.
Tačiau sakau jums dar kartą - NĖRA PRIEŠTARAVIMŲ TARP TEIGINIŲ. Tačiau yra ATSIVĖRUSIOS SIELOS VYSTYMASIS IR JOS GILĖJANTIS RYŠYS SU TĖVU, IR TADA TĖVAS JAU GALI PERDUOTI PLATESNĘ INFORMACIJĄ, KURI IŠSILIEJA KOMENTARAIS. Todėl komentarai ankstesni gali būti ne tokie gilūs, nes kaskart augant pasitikėjimui Tėvu, siela taip pat keičiasi - ji AUGA. Taip, kaip vaikas išauga į suaugusį, taip ir siela vystosi vis labiau ir labiau TVIRTĖDAMA PASITIKĖJIMU TĖVU IR ATSIDAVIMU TĖVUI. Tačiau ir vienu atveju ir kitu atveju yra TA PATI ASMENYBĖ, NORS JAU VERTINANTI APLINKĄ BESIVYSTANČIU IR BRANDESNIU ŽVILGSNIU.
Todėl ir jums rašydamas savo paskutinį mokymą šioje temoje aš parašiau trumpai, turėdamas omeny, jog tai ne toji tema, kurioje turėčiau aiškinti DAR KARTĄ, KAS YRA UVERSOS DIENŲ SENŲJŲ TEISMAS, NES JŪS JAU PER TIEK LAIKO GALĖJOTE PERSKAITYTI URANTIJOS KNYGĄ KELIS KARTUS. Todėl ir dabar nesiruošiu aiškinti DAR KARTĄ, KĄ JAU AIŠKINAU APIE DIENŲ SENŲJŲ TEISMĄ GABRIELIS PRIEŠ LIUCIFERĮ. SUSIRASKITE TAM SKIRTĄ TEMĄ.
Tai, ką aš parašiau yra TIESA IR BE JOKIO NET MENKIAUSIO PRIEŠTARAVIMO MANO ANKSTESNIEMS TEIGINIMAS, KURIE BUVO JUMS PATEIKTI DAUG IŠSAMIAU LIUCEFERIO MAIŠTO IR JO TEISMO AR PANAŠIAI PAVADINTOJE TEMOJE.
Mielas Jonai, susirask tas temas, nors kiek įdėk pastangų AUGTI, O NE priekabiauk TUŠČIAI.
Savo MOKYMUS RAŠAU IR TAU, TIK MOKYKIS. O DABAR ESI KAIP NEKLAUŽADA MOKINYS, NEI PATS MOKAISI, NEI KITIEMS LEIDI SUSIKAUPTI, KAI TAVO TUŠTI PLEPALAI BLAŠKO DĖMESĮ.
Perskaityk temą apie Liuciferio maištą, čia jau bus ir tau apsunkinimas, nes atrodo yra jūsų prikurtos net kelios tos pačios temos, tai perskaityk visas temas apie Liuciferio maištą, o tik tada ką nors kalbėk ar rašyk, nes tu NESĄMONES PARAŠAI. Man būtų GĖDA TAIP TUŠČIAI ŠVAISTYTI TOKĮ BRANGŲ LAIKĄ. ESI KAIP STOVINTIS KŪDROS VANDUO, KURIS JAU SMIRDA. Tu per visus metus leidžiamus mūsų Forume neparašei NĖ VIENO komentaro, kuris turėtų nors kokios vertės žmogaus dvasiniam augimui, kad žmogų stiprintum, ir pateiktum jam DIDESNĖ ŠVIESĄ. O priekabiauji NUOLAT. IR NIEKADA NEPATAIKAI.
Žinok, tavo GYVULINIS protas niekada nepranoks mano ATSIVĖRUSIOS TĖVUI SIELOS DIEVIŠKO proto, kuris VISIŠKAI ATSIDAVĘS TĖVUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-07-29 19:22
*
Bet klausimas taip ir liko neaiškus - tai kas gi atsitiko 1985 metais?
Jonas
2009-08-05 12:41:15
Komentarai
tik nepradekit man aiskinti , kad apart ... nieko nera ir po delite viskas - cia Liuciferiui aiskinkit :)))))Donis
2009-12-06 11:47:43
MIelas Tomai, siela yra EMBRIONAS, kurį vysto Tėvo gyva davaia, gyvenanti žmogaus gyvuliniame prote. Kadangi Tėvo sumanymas yra toks - iš GYVULINIO PROTO VIEŠPATAVIMO BARBARE, SAVOSIOS DVASIOS VEIIMU IŠ VIDAUS ŠĮ BARBARĄ IOŠSYSTYTI IKI SIELOS TOKIO TAPATYBĖS LYGIO, KAD DAR BŪDAMAS MIRTNINGOJO PAVIDALU, TAS PATS BARBARAS TAPTŲ TĖVO SŪNUMI AR DUKRA, KURIAME JAU VIEŠPATAUJA JO SIELOS MORONTINIS IŠMINTIES PROTAS.
Aš žmogus šį Tėvo embrioną VYSTYS, tai jau priklauso nuo paties žmogaus laisvos valios. Todėl vieni sielos tapatybę nustelbia apipainioja labai tvirtais voratinkliais savo intelektualia informacija, ir tuo pačiu nutolsta nuo Tėvo, o prie to ypač PAOVIJINGAI PRISIDEDA bažnytinių NEGYVŲ ritualų vykdymas ir dogmų iš NAUJOJO TESTAMENTO, kuris yra negyvos tamsos šaltinis, IŠPAŽINIMAS, ir SAVO SIELOS LABAI RIZIKINGAS PASMERKIMAS.
Tokiųų žmonių siela NESIVYSTO IŠ VISO, NES JĄ NUSTELBIA GYVULINIO PROTO BAIMĖ, KURI TRUKDO VYSTYTIS SIELAI.
O sielos vystymasis yra ĮMANOMAS tik per PER GYVĄ RYŠĮ SU SAVYJE atrastu TĖVU, IR KARTU SU TĖVU, AMŽINUOJU SŪNUMI-MOTINA-BROLIU, IR BEGALINE DVASIA-MOTINA SESE GĖRIO KŪRIMĄ KASDIEN VISOS KŪRINJOS ŠEIMOS LABUI.
Šiandien SILEOS NESUVYSTO IŠ VISO NEI MUŽIKOJE, NEI POEZIJOJE, NEI TEATRE, NEI DAILĖJE, NEI KOKIOJE KITOJE MENO, ŠVIETIMO, MOKSLO, EKONOMIKOS, POLITIKOS, ŠEIMOS SFEROSE, KUR ATRASTAS TĖVAS SAVYJE TO Ž,MOGAUS, KURIS TOJE SFEROJE IR DIRBA-GYVENA.
Šianden sielos neturi tie mūsų tamsūs ir neišmintingi žmonės, kurie sąmoningai pasirinko, NEGRĮŽTAMAI, ATSTUMTI TĖVĄ SAVYJE IR MAIŠTAUJA PRIEŠ JĮ. Dėl to, kad jų sprendimas jau nebepasikeis iki pat mirties Minties Derintojai yra juos palikę. Todėl tokie žmonės yra agresyvūs ir visl labiau agresyvės. Bet jie jau yra BE SIELOS IR ROJAUS TREJYBĖS POŽIŪRIU LAIKOMI NEBEGYVI, NORS JŲ KŪNAI DAR TOLIAU GALI GYVENTI IKI IŠNAUDOS GYVYBINĘ ENERGIJĄ KAIP IR GYVŪNAI, DAR DAUG METŲ.
TAČIAU kiekvienu atveju sprendimą - ATRASTI TĖVĄ SAVYJE IR KURTI DRAUGE SU JUO GĖRĮ VISIEMS, AR GYVENTI DOGMATIKŠKOJE TAMSOJE, AR MAIŠTAUTI PRIEŠ TĖVĄ - PRIIMA KIEKVIENAS ASMENIŠKAI, IR LAISVA VALIA.
Telyfi jus ramnybė.
Su broliška meile
Algimantas
2009-08-07 22:45:22
Pavojinga ir idomi:)Kartais blogis itikinamumo delei pasako tiesa.Stai raso kad skandinavai(nordic)neturi...Sielu!!??Juos sukure Kalgastija!?Urantijoi apie tai neraso isskirus,kad jie melyneji zmones,berods.Kartais, jie tokie ir atrodo.Salti,bejausmiai,kaip robotai,lyg butu ne is sio pasaulio.Aisku ne visi iki vieno.Todel,nes jie yra siaureciai,manoma.Eskimai,ciukciai irgi siaurieciai,bet silti ir nuosirdus zmones.Matyt ne klimatas kaltas.Urantai,paklauskyt dievo,ar isvis yra zmoniu be sielu.
Tomas
2009-08-07 14:36:44
Mielas Jonai,tu taip ir nesupratai pagrindinės tiesos,ant kiek,dieviškiesiems mūsų Rojaus Tėvams,yra svarbi,Jų sukurtų vaikų laisva valia.Šita dovana JIE apdalino visus savo tvarinius ir šitos dovanos JIE niekada neatėmė,neatima ir neatims,net ir tada,kai neprotingi JŲ vaikai renkasi blogai,pakengdami patys sau.
Šitą tiesą žinojau nuo vaikystės,nes šį tiesa buvo aiškinama katalikiškoje bažnyčioje.Gaila,kad šiais laikais dominuojanti Bažnyčia,naujos kartos šitų tiesų jau nebemoko.
Su meile
IRENA/Šakiai/
2009-08-06 13:11:35
Yra ir kitas variantas - 1985 apskritai NEĮVYKO NIEKO, ir visa ši istorija yra laužta iš piršto, nes niekas negali pateikti jokių normalesnių paaiškinimų ir argumentų šiai istorijai pripažinti, nekalbant jau apie įrodymus. Taip kad aš ramiai ir pasilieku prie šio varianto.
Tačiau pripažįstu, kad Algimanto atsakymas nebuvo blogas, ir jis tam tikruose mąstymo rėmuose yra visai natūralus.
Būtent Algimantas ir suformulavo tai, ką turėjau mintyje - VIDINĘ DVASIOS BŪSENĄ. Tačiau pažvelkime giliau. Nuoširdus kaltės pripažinimas ir gailestingumo paniekinimas yra dvi labai skirtingos dvasios būsenos, kurios tarpusavyje sukelia didelį vidinį konfliktą. Dar daugiau - aš netgi galiu pripažinti, kad savižudybė gali būti tokio vidinio konflikto pasekmė. Tačiau norint patekti į tokio konflikto būseną, žmoguje turi būti videlė vidinė nedarna, arba asmuo turi būti nebrandus. Praktiškai gailestingumo paniekinimas juk neleidžia giliai širdyje pripažinti savo kaltės, nes kaltės sąmoningas suvokimas juk reiškia, kad tu pripažįsti ne tai, ką padarei, bet pripažįsti savo neteisumą, savo ribotumą, savo klaidas. Tu vadinasi SUTRAMDAI savo ego. Tuo tarpu savižudybė ir gailestingumo paniekinimas rodo atvirkščiai - kad tu NESUTRAMDAI savo ego. Toks blaškymasis, kai vieną akimirką atrodo vienaip, kitą kitaip, gal ir gali pasitaikyti tarp nebrandžių asmenų, besižudančių dėl meilės reikalų, dėl to, kad kažką blogo yra padarę ar pan. Bet mūsų atveju tai yra paradoksas.
Kitas dalykas - kaip į tokį nebrandų elgesį reaguoja "valdžia". Jei jie leidžia jiems žudytis jų pageidavimu, tai rodo tų pačių dvasių ribotumą. Juk ką tik diskutavom apie eutanaziją, kad tai yra blogai. Juk ir elementariai būnant socialiai atsakingu stengiamasi sustabdyti savižudybes. Todėl ir rašiau, kad ši istorija savo esme yra savižudybės propagavimas, tik deja, urantai nesuprato. Tokie dalykai gali būti nesuvokiami ribotu protu, tačiau jie sėda į pasąmonę, ir tai yra blogai. Kalbant kitais žodžiais, tokios istorijos, jei jas pripažįsti ir joms pritari, paslėptai programuoja destruktyvų elgesį. Mums visiškai nėra svarbu dvasių rangai ir jų savybės, mums svarbiausia, kaip tai veikia mus pačius.
Jonas
2009-08-06 11:39:37
Aciu, Algimantai uz issamu ir aisku atsakyma.
Sunku patiketi, kad tarp tokio auksto dvasinio rango butybiu kaip Lanonandekai gali buti neitikejusiu. O gal jie iskelę savo ego, savo puikybę uzmirso artumo su Tevu palaimos jausmą? Ar jie isvis nebuvo itikeje?
Vita
2009-08-05 21:49:30
Mielieji, pripažinti savo kaltę Satanijos Vietinės Sistemos vadovui Liuciferiui ir jo pavaduotojui Šėtonui, ir mūsų Planetos Princui, Kaligastijai, bei kitų Planetų Princams, prisijungusiems prie Liuciferio maišto, prireikė 200.000 metų.
Tiek laiko vis tik jie NEPRIPAŽINO SAVO KALTĖS. Pripažinimas dvasių lygiu vyksta ne tada, kada kam nors atsibosta laukti, ir sako: "Na, gerai, atsibodo, gerai jau sutinku, kaltas esu."
Tačiau net jiems nepripažinus savo kaltės, jiems buvo siūlomas GAILESTINGUMAS, IR NE VIENĄ KARTĄ. Tačiau jie siūlomą gailestingumą visada su panieka atstumdavo. Ir savo kaltės nepripažindavo.
Gailestingumo priėmimas jiems atrodė, kad pamintų jų ikitolinės veiklos nuostatas. O savojo ego, iškelto net virš TĖVO, negalima suvaldyti taip lengvai, kad jis priimtų jiems siūlomą gailestingumą, kuris numatė jų tolimesnės visos veiklos sustabdymą iki tolimesnio jų "perauklėjimo" po teismo Gabrielis prieš Liuciferį nuosprrendžio paskelbimo. O teismas galėjo prasidėti tik užbaigus maištą. Tuo tarpu maištą galėjo užbaigti Sūnaus Kūrėjo įsikūnijimas žmogiškuoju pavidalu, ką ir padarė Jėzus atsilaikęs prieš Šėtono gundymus. Maištas baigėsi Satanijos sistemoje, kurioje buvo tuo metu šiek tiek daugiau, kaip 600 planetų su žmonėmis po Jėzaus misijos užbaigimo, bet jis tęsėsi ir toliau tuose 37 pasauliuose su žmonėmis, kurių dvasinai vadovai - Planetų Princai - buvo patys prisijungę prie maštininkų.
Teismo procesas Uversoje galėjo baigtis ir nuosprendis galėjo būti paskelbtas tik tada, kada šie pagrindiniai maištininkai NUOŠIRDŽIAI, SAVO VIDUJE PRIPAŽINS SAVO KALTĘ. Tai yra VIDINĖ DVASIOS BŪSENA, o ne koks nors spaudimas iš išorės.
Ir toks momentas ATĖJO. Ir Paukščių Tako galaktikos centro, Uversos, Dienų Senųjų tribunolo nuosprendis buvo paskelbtas ir įvykdytas.
Kodėl šie maištininkai atstūmė gailestingumą, nors nuoširdžiai pripažino savo kaltę?
Pamėginkite suvokti dvasios vidinę būseną, kada kas akimirką vyksta jos mąstymas ir kada ji mato aplinką, mato net daugybės Planetų Princų, kurie liko ištikimi Tėvui, tolimesnį veikimą TĖVO LABUI, KURĮ JIE PANEIGĖ IR SAVE IŠLKĖLĖ VIRŠ JO, jie mato ir savo pačių padėtį, kuri yra reali.
Dvasios veikla yra neplyginamai aukštesnė už žmogaus, tuo pačiu ir mąstymas yra gilesnis. Tačiau vis tik prireikė 200.000 metų tokiam savo kaltės pripažinimui.
O gailestingumo atstūmimas yra savaime suprantamas, kada tokia savojo ego valdoma asmenybė, savo protu paneigusi Tėvo gyvą buvimą, ir iškėlusi save virš Jo, ir net sukėlusi maištą prieš Jį, neturi JOKIO ĮTIKĖJIMO, nes Tėvas šito lygio dvasioms - LANONANDEKAMS - taip pat yra PATIRIAMAS TIK ĮTIKĖJIMU, O BE ĮTIKĖJIMO NEĮMANOMA PRADĖTI PATIRTI TĖVO, O BE TĖVO PATYRIMO NEĮMANOMA JO PAMILTI, O BE MEILĖS NEĮMANOMA NUSILENKTI SAVO VIDUJE MEILĖS ŠALTINIUI - TĖVUI - IR NUSILENKTI IŠ MEILĖS. Nors tai nėra NUSILENKIMAS, BET SUSILIEJIMAS SU TĖVO VALIA IŠ MEILĖS TĖVUI. O be MEILĖS šito padaryti NEĮMANOMA.
Kai kurie iš jūsų irgi einate LIUCIFERIO KELIU, KADA NEIGIATE MANO JUMS SAKOMĄ TIESĄ, KURI YRA IŠ TO PAITES TĖVO, IR TYČIOJATĖS IŠ MANO, IR JŪSŲ, TĖVO, IŠ KRISTAUS TĖVO. KODĖL ŠITAIP DAROTE. TODĖL, KAD TĖVO NEMYLITTE. IR TIK DĖL TO. KITO SPRIEŽASTIES NĖRA IR BŪTI NEGALI, KAD IR KAIP IŠSISUKINĖTUMĖTE IR MANE PULTUMĖTTE.
Štai tada, KAD NĖRA REALIOS VIDUJE MEILĖS TĖVUI, ir lieka vienas vienintelis kelias - su panieka atstumti siūlomą gailestingumą, kuris išsaugo asmenybės tapatybę, bet pasitikėjimą tokiai IŠTIKIMYBĘ SULAUŽIUSIAI DVASIAI REIKIA UŽSITARNAUTI IŠ NAUJO IR DAUG ŽEMESNĖSE SFEROSE, NES ŠITŲ PAČIŲ SFERŲ PATIKĖTI PRARADUSIAM PASITIKĖJIMĄ NEBEGALIMA. Būtent tokioje padėtyje BĖ MEILĖS IR ĮTIKĖJIMO SAVO VIDUJE TOKIA ATEITIS DVASIAI ATRODO BAISESNĖ NEGU VISIŠKAS IŠNYKIMAS.
Todėl iš savo bejėgiškumo ir savanaudiškumo ir atstumiamas gailestingumas ne šiaip, bet su PANIEKA.
Juk ir jūs, kai kurie, su kokiu malonumu ir panieka kalbate apie tai, ko mokau jus aš, net niekindami mane nevartojate mano TIKROJO ŽEMIŠKOJO VARDO -ALGIMANTAS - tai ir yra natūrali būsena, JUMS, niekinti ir atstumti tą, kurio nemylite.
O kaip gi pagrindinai maištininkai galėjo pasielgti kitaip, kai viduje nėra gyvos meilės TĖVUI, o juk būtent JIS IR SIŪLO GAILESTINGUMĄ JIEMS.
Apie Uversos Dienų Senųjų teismo nuosprendį Liuciferiui, Šėtonui, ir Kaligastijai Urnatjos Knyga nerašo nieko tikrai, nes Dokumentai buvo perduoti dvidešimtojo amžiaus pirmame trečdalyje. Todėl apie Uversos teismą ir jo nuosprendį 1985 metais informacija yra iš Mokymo Misijos perteikiamų vietinių apreiškimų, kurie ir galėjo prasidėti apie 1989-1990 metus, kada Uversos teismo nuosprendis buvo įvykdytas ir Urantijos ryšio grandinės, palaipsniui, buvo atstatomos jau kelerius metus. Būtent šitų ryšio grandinių atstatymo dėka ir buvo užmegztas įvairių sielų ir dvasių ryšys su mirtingųjų grupėmis, kurios studijavo Urantjos Knygą ir šitaip gavo giluminę samptratą apie kūrinijos šeimą ir jos narių veikimą visų labui. Tokio bendravimo tarp žmonių ir sielų bei dvasių pradžia buvo Naujojoje Zelandijoje, vėliau Australijoje, dar vėliau JAV, Brazilijoje. Ir kuo daugiau buvo suteikiama mokymų, tuo plėtėsi valstybių geografija.
Ir Mokymo Misijos mokymo informacija buvo gaunama skirtingose vietose, kurios tarpusavyje nebuvo susijusios, tačiau informacija būdavo labai panaši.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-08-05 21:12:28
Jonai,
užmiršai pažymėti, kad Simonas buvo pusiau tikintis fariziejus (beveik kaip tu:)). O tavo istorija turi ir tęsinį - "ir, rodydamas į šią moterį, tęsė: Simonai, gerai įsižiūrėk į šitą moterį (kalbama apie atgailaujančią nedorovingą moterį). Aš atėjau į tavuosius namus kaip kviestas svečias, bet vis tik tu nedavei vandens mano kojoms. Šita dėkinga moteris numazgojo mano kojas savo ašaromis ir nušluostė jas savo plaukais. Draugiškai pasisveikindamas tu nepabučiavai manęs, bet šitoji moteris, visą laiką nuo pat savojo atėjimo, be perstojo bučiavo mano kojas. Tu nepatepei aliejumi mano galvos, bet ji su brangiais losjonais tepė mano kojas.O kokia gi yra viso šito prasmė? Tiesiog, kad jai buvo atleista daug nuodėmių, ir visa šitai ją atvedė į tai, kad ji ėmė labai mylėti. Bet tie, kuriems yra tiktai nedaug atleista, kartais myli irgi tiktai nedaug."
_____
Ar pastebi, kaip ne visa pasakyta esmė gali pakeisti visos situacijos prasmę. Bet vargu ar tu ją supranti. Ir prie ko čia Liuciferio advokatas. Šiaip tai tu pats puikiai pasirinkai temą. Čia ištraukėlė apie Liuciferio maištą: "Šėtonas paskelbė, jog garbinti galima visuotines jėgas – fizines, intelektualias, ir dvasines – bet ištikimybę galima pareikšti tiktai realiam ir šiandieniniam valdovui, Liuciferiui, "žmonių ir angelų draugui" ir "laisvės Dievui." Ši ištraukėlė man labai asocijuojasi su tavo veikla forume. Mėgsti čia reikšti laisvas, intelektualias, laisvas ir neva dvasines mintis, bet žiūrėk, kad rezultatai nebūtų liuciferiški.
Vaidas (VDS)
2009-08-05 18:50:15
Miela Vita, Vietinės Visatos DVASIOS yra sukuriamos, kaip asmneybės, AMŽINOMIS. Tačiau jos patyrimą kaupia savo veikla ir pasitikėjimu panašiai, kaip ir mes - tik savuoju lygiu.
Atsivėrimas joms lygiai taip reikalingas, kaip ir mums, nes įtikėjimas yra VIDINIS DALYKAS, O NE IŠORINIS RITUALAS. DVASIOMS TĄ DARYTI YRA DAUG LENGVIAU, NES JŲ VISA APLINKA LEIDŽIA MATYTI daugybę argumentų, kad ĮTIKĖTŲ savuoju lygiu. MES TOKIOS PALANKIOS MUMS APLINKOS NETURIME, NES JI VISA MUS DAR STENGIASI VISAIP SMUKDYTI. Ir tik ĮTIKĖJIMAS YRA VIENINTELĖ APSAUGA NUO NUODĖMĖS, KURI VEDA Į MAIŠTĄ.
Kada nėra įtikėjimo, tada ne tik nepasitikima Tėvu, bet net ir neigiamas pats Tėvo buvimo FAKTAS. Tada jau nebepasitikima net ir tais, kurie Tėvo įgaliojimu ir kalba ir valdo su Tėvo meile ir iš meilės Tėvui, ir visiems, net kaip kalbėjo ir valdė Vietinę Visatą Nabadono Sūnus Kūrėjas, Mykolas. Nepasitikėjo maištininkai ir juo, nes jie NEMYLĖJO TĖVO, O TUO PAČIU IR SAVOJO SŪNAUS KŪRĖJO.
TEN, KUR NĖRA ĮTIKĖJIMO, TEN NĖRA IR MEILĖS, O TEN, KUR NĖRA MEILĖS, PASITIKĖJIMO BŪTI NEGALI. O KADA DAR NEIGIAMAS NET MEILĖS PATS ŠALTINIS - TĖVAS - TAI JAU NEIGIANČIOS TĖVĄ ASMENYBYĖS KOSMINĖ BEPROTYBĖ.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-08-05 22:22:12
Na, Vaidai, tu vis demonstruoji savo iškrypusias "vertybes".
Palyginimui tau ištraukėlė:
„Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas – penkiasdešimt. 42 Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės? 43 Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota“. Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei“.
O tu, Vaidai, taip išeina, pats paniekini gailestingumą taip spręsdamas. Ta "pasekmių našta" juk yra panaikinama. Tikrai keistas tu Liuciferio advokatas, ką ir besakyti :)
Jonas
2009-08-05 18:18:06
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]