Forumas: temos peržiūra
Auksinė taisyklė
"Amžius, einantis po save padovanojančio Sūnaus, gali tęstis nuo dešimties tūkstančių iki šimto tūkstančių metų. Nėra jokio savavališkai nustatyto laiko nė vienai iš šitų viena po kitos einančių dieviškosios tvarkos erų. Tai yra didžiulės etinės ir dvasinės pažangos amžius. Dėl šitų amžių dvasinės įtakos, žmogiškasis charakteris yra milžinišku laipsniu transformuojamas ir patiria fenomenalų vystymąsi. Auksinę taisyklę yra įmanoma pritaikyti taip, kad ji veiktų praktiškai. Jėzaus mokymai iš tikrųjų gali būti pritaikomi mirtingųjų pasauliui, kuris pradinį mokymą gavo iš ikipadovanojančių save Sūnų su savo dieviškąja tvarka, kilninančia charakterį ir vystančia kultūrą."[UK52:5:8]
Iš šios citatos matome, kad pagal laiką esame tik pačioje pradžioje. Praėjo tik du tūkstančiai metų, o mes jau turime pažangą, nežiūrint į tai, kad vystomės ne pagal planą, o su problemomis (maištas, izoliacija). Turim naują apreiškimą – Urantijos knygą. Todėl džiaukimės tuo ką turime gero ir nesijaudinkim dėl nesklandumų. Viskas eina natūraliai ir kitaip būti negali. Ir laiko šiek tiek dar turim :)
Bet tie, kas išgirdo Jėzaus Kristaus (save padovanojančio Sūnaus) mokymus, turi jau šiandien pradėti drąsiai gyventi pagal Auksinę taisyklę.
"Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai”.NT Mato 7:12 "Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir nekęsk savo priešo. O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus."NT Mato 5:43-44
„Jėzus nedvejodamas panaudojo iš Raštų geresniąją dalį, tuo tarpu atmetė menkesniąją dalį. Savo didįjį priesaką, “Mylėk savo artimą kaip save patį,” jis paėmė iš to Rašto, kuris sako: “Nekeršyk savosios tautos vaikams, bet iš tiesų mylėk savo artimą kaip save patį.” Jėzus pasinaudojo šito Rašto teigiama puse, tuo tarpu atmetė neigiamą pusę. Jis net priešinosi neigiamam arba pasyviam nesipriešinimui. Jis sakė: “Kada priešas tau trenkia per vieną skruostą, tada tu nestovėk praradęs žadą ir pasyvus, bet su teigiama nuostata atsuk ir kitą skruostą; tai yra, padaryk kokį tik įmanoma geriausią dalyką, kad savo klystantį sielos brolį aktyviu veiksmu išvestum iš blogio kelių į geresnius teisaus gyvenimo kelius.” Jėzus iš savo pasekėjų reikalavo, kad į bet kokią gyvenimo situaciją reaguotų teigiamai ir energingai. Kito skruosto atsukimas, arba bet kokio kito jį tipizuojančio veiksmo atlikimas, reikalauja iniciatyvos, priverčia tikinčiojo asmenybę pasireikšti energingai, aktyviai, ir drąsiai.“
UK[159:5:4]
Rimantas
2009-06-28 11:34:20
Komentarai
ašketvirtas:)
2009-07-01 21:12:30
Situacija su labai daug variantų, reikėtų atsižvelgti ir į tuo metu buvusius papročius ar įstatymus.
Visų pirma,
tas žmogus turėjo pasinaudoti tuo metu egzistuojančiu kad ir religiniu įstatymu ar kokiu nors papročiu tam, kad sugėdinti paliepėją ar surasti kitą protingą būdą to kvailo paliepimo nevykdyti. Parodytas pavyzdys pasieks tikslą tik tuo atveju, jei tai sugėdys tą paliepėją. Tokia šio pamokymo prasmė. Bet mūsų šiuolaikiniams gudručiams pasityčiojimas iš žmogaus atrodo toks savaime suprantamas, kad jei jie galėtų, tai tyčiotųsi ir tyčiotųsi, bet vis tiek kažkada juk pasidarytų nejuokinga nei jiems paties, o ypač nejuokinga greičiausiai būtų tai matantiems. Toks apgailėtinas tipas be abejonės sulauktų labai teisingo visuotinio pasmerkimo.
Tad abu komentuotojai esate labai apgailėtini, ir tą puikiai pademonstravote...
Vaidas (VDS)
2009-07-01 19:35:50
Mielieji, KODĖL KAI KURIE IŠ JŪSŲ VISKĄ MATUOJATE MATERIALIU PROTU, O NEATVERIATE SIELOS MORONTINIO IR AUKŠTESNIO - DIEVIŠKOS IŠMINTIES - RPOTO PER GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU, ESANČIU VIDUJE JŪSŲ PAČIŲ, KIEKVIENO VIDUJE? NEGI JUMS PATINKA GYVENTI SAVO TAMSOJE IR BAIMĖJE?
Ką gi gali TEIGIAMO padaryti, jeigu tave privertė kas nors nešti vieną mylią, tai mažiausia ką gali padaryti, neaimanuok, kad sunku, o nunešk dar ir antrą mylią.
Ir tai yra milžiniškas iššūkis tam, kuris privertė nešti nešulį tokį kelią.
TAI NĖRA KERŠTAS, o gėrio darymas vietoje blogio, ir dar AKTYVUS gėrio darymas.
Jūs, ypač Jonas, niekada neskubėkite su apibendrinimais, o pamėginkite pažvelgti į šitą situaciją GILIAU.
Aš jums padėsiu, praplėsdamas kontekstą.
Prisimenate, Urantijos Knygoje yra duotas toks epizodas, kada laukinis, su vėzdu rankoje yra užsimojęs prieš tigrą, ruošiasi kovai su žvėrimi. Ir toks kontekstas nerodo, kad šis laukinis turėtų kokių nors kilnių jausmų, dėl ko jį galėtumei pamilti. Ir čia pat išplečiamas kontekstas - už laukinio stovi jo šeima - žmona ir vaikai - ir dėl savo mylimos šeimos jis yra pasirengęs su vėzdu susigrumti su tigru,kad apgintų šeimą net rizikuodamas būti žvėries sudraskytas.
Štai toks paveikslo rėmų-konteksto išplėtimas jau mums leidžia matyti šio žmogaus kilmnumą, drąsą, ir pasiaukojimą, o ne šiaip sau siekimą žudyti žvėrį, kaip galima buvo numanyti iš pirmojo ir siauresnio konteksto.
Taigi ir jums aš dabar išplėsiu kontekstą, kad pamatytumėte Jėzaus mokymo GELMĘ, ir ne šiaip gelmę, bet REVOLIUCINĘ GELMĘ.
Mes Jėzų, net nesusimąstę, laikome savo ARTIMU IR MYLIMU IR IŠTIKIMU SIELOS BROLIU, VIEŠPAČIU, KURĮ MYLIME VISA SAVO ŠIRDIMI.
O juk jis buvo ŽYDAS, ne LIETUVIS. Ir mes NIEKUO neatskiriame jo nuo LIETUVIŲ, JĮ 0LAIKOME SAVU. Jėzaus apaštalus laikome lygiai taip artimus mums ir net SAVUS TARSI LIETUVIUS. Tačiau ar laikome savais ir mums artimais tokius pat kaip Jėzus ir jo apaštalai žydus, kurie dabar siekia atsiimti Lietuvoje materialius turtus, kurie fiziškai susidoroja su palestiniečiais, kurie stabdo Palestinos valstybės sukūrimą, kurie savanaudiškai valdo pasaulio finansų sistemą? Ar mūsų meilė jiems yra tokia pati kaip ir Jėzui, kaip jo apaštalams. Tikrai absoliuti dauguma lietuvių nejaučia tokios pat meilės šiems dabartiniams žydams. Kaip jos nejautė ir Smetonos laikais, kada žydai valdė prekybą Lietuvoje.
Mes akivazdžiai ATSKIRIAME VIENUS ŽYDUS - JĖZŲ IR APAŠTALUS, JONĄ KRIKŠTYTOJĄ, EVANGELININKUS, PAULIŲ - IR KITUS ŽYDUS, KURIE MUMS YRA TOLIMI IR SVETIMI DĖL JŲ NEPRIIMTINŲ POELGIŲ, EINANČIŲ IŠ KARTOS Į KARTĄ, PER TŪKSTANČIUS METŲ NUO JĖZAUS LAIKŲ.
Tai lygiai taip pat, tik DAUG DAUG KARTŲ AGRESYVIAU, ir Jėzaus apaštalai žvelgė į savo priešus, kurie elgėsi ne taip, kaip elgtis norėjo JIE. Šito juos mokė irgi per kartų kartas RAŠTAI - AKIS UŽ AKĮ, DANTIS UŽ DANTĮ. Negalėjo ir kalbos būti apie kokį nors nešulio nešimo antrą mylią. Jeigu jau kas nors privertė nešti nešulį vieną mylią, tai būtinai reikėjo daryti viską taip, kad priversti aną prievartautoją patirti lygiai tokią pačią, o dar geriau ir didesnę kančią.
Tik tokiu atveju VISUOMENĖ TAVE GERBS, KAD NE IŠTYŽĖLIS ESI, O SUGEBI BŪTI IŠTIKIMAS PROTĖVIAMS IR DIEVUI, keršto Dievui.
Kaip Jėzus iki tol nemokė niekas. Tai kaip gi gali jų protas SUVOKTI TOKĮ ELGESĮ, KADA ATSISAKOMA KERŠTO. Tai buvo daugiau negu tuo metu galėjo ištverti jų protas. Todėl Jėzus jų mąstymą keitę PALAIPSNIUI JUOS IŠSIVEDĘS BENDRAM GYVENIMUI KETVERIEMS METAMS, NE KETURIOMS DIENOMS, KETVERIEMS METAMS.
Bet net ir šio laiko neužteko, kad jų sąmonė būtų pakeista. Dėl to jie ir iškraipė Jėzaus mokymus, nes tokiomis GĖRIO NUOSTATOMIS NEGYVENO NUOLAT. AŠ JAU NEKALBU APIE TAI,KAD JIE BŪTŲ MYLĖJĘ VIENI KITUS VISĄ LAIKĄ.
Jėzus ngalėjo jų proto perkrauti savo mokymais, nes jie būtų tiesiog pabėgę. Todėl jis stengėsi jiems perteikti tik pačius pagrindinius dalykus, kurie jau ir taip konfliktavo su jų ikitoline gyvensena. Jėzus negalėjo jiems aiškinti apie MEILĖS MOTYVUS, apie kūriniją, gyvenančią vien tik meilės įstatymo pagrindu, apie gyvenimą gimus iš dvasios vien tik meilės pagrindu kasdieniame gyvenime. Šitą jis paliko jimes patiems patirti, ir aikšinti jau remiantis savo patyrimais ir jų supratimu.
Šiandien aš jums sakau net daugiau negu sakė Jėzus, negu sako Urantijos Knygos apreiškimas - jūs visi esate NE TIK TĖVO, BET IR ROJAUS TREJYBĖS VAIKAI IR NEATSKIRIAMI NUO JŲ VISŲ TRIJŲ, IR JIE VISI TRYS YRA JŪSŲ VIDUJE IR JŪS ESATE NE ŠIOS PLANETOS GYVENTOJAI, O KŪRINIJOS PILIEČIAI AUGANTYS IR KYLANTYS PAS ROJAUS TREJYBĘ IR JAU DABAR GALINTYS GIMTI IŠ DVASIOS, KAD VISUS VIEN TIK MYLĖTUMĖTE IR TIK MYLĖTUMĖTE VIENODAI IR DARYTUMĖTE VIEN TIK GĖRIO DARBUS KASDIEN IR VIEN TIK IŠ MEILĖS ROJAUS TEJYBEI IR VISAI KŪIRNIJOS ŠEIMAI.
ROJAUS TREJYBĖS MEILĖ ir yra vienintelis amžinasis variklis VISOJE KŪRINIJOJE, NE TIK URANTIJOJE.
IR MES, JAU GIMUSIEJI IŠ DVASIOS, JAU DABAR MEILĘ SKLEIDŽIAME VISIEMS VIENODAI, NET IR TAIP, KAIP JĄ MUMS VISIEMS VIENODAI SIUNČIA ROJAUS TREJYBĖ.
Šitaip gyvenimoo konteksto Jėzus savo apaštalams išplėsti negalėjo, nes jie jo ne tik nebūtų supratę, bet net būtų išsigandę jo paties mokymo. Todėl jis ir panaudojo antrosios mylios įvaizdį. Už blogą poelgį atsilyginkite gėriu iš MEILĖS TAM, KURIS DARO JUMS TĄ PATĮ BLOGĮ.
O jeigu DABAR nežinote kaip atsimokėti gėriu už jums padarytą blogį, tai bent su MEILE PASIMELSKITE UŽ JŪSŲ TAMSŲ, DVASIOS ŽVILGSNIU VERTINANT, SIELOS BROLĮ AR SESĘ, MYLĖDAMI JĮ, BET NEPRITARDAMI JO BLOGIO DARBUI.
Malda su meile ir iš meilės pasieks ir jūsų skriaudiką gyvais virpesiais ir apramins jo sielą. Taip veikia MEILĖ, GYVA MEILĖ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-07-01 19:33:34
Dar pridurt galėčiau, kad šioje urantinėje situacijoje apie antrą mylią yra visiškai aišku, kad uranto-Jėzus kaip ir visi urentiečiai nei per žingsnį nepažengia toliau paslėpto pasyviai agresyvaus elgesio, kuris yra bene labiausiai destrukcinis iš visų galimų variantų. Jei šioje situacijoje reikia mesti iššūkį, tu drąsiai atsisakyk nešti tą nešulį su visom pasekmėm. Tačiau tu bijai, patylomis keiki savo skriaudėją ir darai jam tylų "zapadlo", nes pasipriešinti trūksta valios. iš čia ir moralas - besijaučiantis stiprus, urantas elgtųsi drąsiai, ir drąsiai pasipriešintų. O nuskriaustas urantas neranda nieko tinkamesnio už PA (pasyviai agresyvų) elgesį. Žinote ką, tai yra apgailėtina. Jokia meile čia net nekvepia.
Jonas
2009-07-01 17:11:54
Matau tu šiandien irgi nusiteikęs šnekėtis :)
tai gerai, tik neskubėk su vertinimais, kad vėl nepakliūtum į keblią padėtį.
Su ta antra mylia tai UK nusivažiavo konkrečiai. Paskaičius susidaro įspūdis, kad nešulio nešimas antrą mylią yra skirtas nepažįstamajam SUGĖDINTI ir priversti jį pasijausti nepatogiai. Viską išduoda frazė: "nors šį nepažįstamąjį pašnibždomis ir keiki". Tai joks ne iššūkis, o kažkas panašaus į urantinį "zapadlo" (matai, Irute, ir aš moku rusiškai:) Nešiu ryšulį nors mylią toliau, kad tik nepažįstamasis pasijustų nepatogiai ir gėdingai. Tai ne kas kita, kaip paslėptas kerštas, ir nieko teigiamo aš čia nematau. Svarbiausia čia yra MOTYVAS, o jis yra NEIGIAMAS.
Perfrazuojant, "jei jau UK negali sugalvoti nieko veiksmingesnio teigiamo, tegu bent nepeza nesąmonių."
Jonas
2009-07-01 16:48:17
Na taip, taip, Vaidai, jūs su Algiu jau daug kartų mums sakėte apie Jono "mąstymo lygį" bei "dvasinį lygį", gali daugiau nesikartoti.
Verčiau papasakok, ką tokio "veiksmingesnio teigiamo" galėtum padaryti, kad netampyti nešulio nereikalingas mylias. Sublizgėk, taip sakant, nemokinuko mąstymo lygiu :)
Vaidui
2009-07-01 16:49:00
Ech jūs mastytojai,
"Jeigu tu negali sugalvoti nieko veiksmingesnio teigiamo, ką galėtum padaryti" - ar supratot, kas norėta pasakyti? Matosi, kad ne. Esmė visai ne myliose. Jonai įrodai, kad tavo mastymas tik mokinuko lygio...
Vaidas (VDS)
2009-07-01 16:31:30
sako, laimingi valandų neskaičiuoja. O kaip su myliomis?
Jonas
2009-07-01 14:56:12
Jeigu nuneši vieną mylią priverstinai, o antrą savo noru, tai galėsi tą nešulį ir nešti visą gyvenimą, nes blogasis prievartautojas pamanys, kad tau tai patinka ir juo labiau nesusipras daręs blogai pradžioje. O tu kaip buvai auka, taip ir liksi dar didesne auka. Taigi bent jau šitam atvejui šitas metodas netinka.
Vaidui
2009-07-01 14:52:32
Vaido komentaras išsamiai išaiškina ką reiškia "energingai, aktyviai, ir drąsiai“. Tai puikus temos papildymas. Ir kaip tik dabar man kilo mintis, kad būtų naudinga pasidalinti auksinės taisyklės būsimo taikymo praktikoje asmenine patirtimi. Stengsiuos tai daryti, nes tik dabar suvokiau kaip auksinę taisyklę reikėtų teisingai taikyti.
Širdingai dėkui Vaidai!
Vidinės ramybės visiems !
Egidijus
2009-07-01 11:33:57
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]